Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-62-440/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-26
Bylos Nr.: e2A-62-440/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01215-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Saukla“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-62-440/2022 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01215-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.5; 2.6.8.7; 2.6.8.8; 2.6.18.3; 3.2.4.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.4; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saukla“ apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-39-715/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Totochemical“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saukla“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Totochemical“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Saukla“ 13800 Eur skolą, 261,05 Eur palūkanas, 40 Eur sumą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir 317,00 Eur žyminį mokestį.

2. Nurodė, kad pagal ieškovės ir atsakovės žodinį susitarimą, ieškovė suteikė atsakovei paslaugas – atliko pastato šiltinimo darbus, tačiau atsakovė vengia atsiskaityti pagal 2020 m. vasario 3 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 02643. Nesutinka su atsakovės argumentais, kad tarp šalių buvo sutarta konkreti kaina, už kurią ieškovė privalėjo atlikti viso pastato, tai yra lubų ir sienų šiltinimą. Atsakovė nurodė išgalvotą 8 000,00 Eur sumą, kadangi visos ieškovės patirtos išlaidos ir pajamos yra matuojamos išpurkštų poliuretanų putų kubais. Tarp sutarties šalių buvo tariamasi, kad pučiamų putų storis bus nuo 5 cm iki 10 cm storio ir tokias vietas, kur turi būti 10 cm, nurodys asmeniškai atsakovas, o kitose vietose turi būti 5 cm. Ieškovės darbuotojai atlikdami putimo darbus gavo konkrečius nurodymus ir vietas, kur turi būti pučiama 10 cm putų storis, o kur pučiamas 5 cm storis. Visi šiltinimo darbai buvo atlikti dar 2019 m. spalio mėnesį. o PVM sąskaita faktūra išrašyta 2020 m. vasario 3 d. Anksčiau ieškovė negalėjo išrašyti ir perduoti PVM sąskaitą faktūros, nes atsakovė vengė bet kokio kontakto su ieškove. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, bando atitolinti privalomus skolos mokėjimus. Ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. teikė registruotą pranešimą atsakovei dėl skolos apmokėjimo ir bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovė jokių priemonių apmokėti įsiskolinimo nesiėmė, o toliau bandė bet kokiais veiksmais išvengti atlikti mokėjimą už gautas paslaugas. Apžiūros aktas surašytas nedalyvaujant ieškovės atstovui, surašytas nekompetentingų asmenų, tai yra E. K., Ž. P., T. P., V. M., neturinčių jokios teisės atlikti tokias apžiūras ir teikti savo išvadas; nenurodyta, kas ir kada atliko matavimo darbus, kuriose vietose konkrečiai fiksuotas statybinės medžiagos storis; nepateiktas matuojamo instrumento sertifikatas ar kitas lydintis jį dokumentas; nenurodytos ir nefiksuotos vietos kur buvo atliekamas toks purškiamos putos storio matavimas; nepateikta sutartis Nr. STP2020/06-002, nes tik ją remiantis buvo atliktas purškiamų putų matavimo storis, buvo nurodytos ir fiksuotos sutarties šalių pareigos, atsakomybė; nepateikti dokumentai kokius įsipareigojimus prisėmė komisijos nariai ir kaip buvo apmokėta už suteiktas paslaugas; nepateikti dokumentai, kurie nustato komisijos narių išsilavinimą, jų turimus sertifikatus, leidimus, galimybę teikti tokias paslaugas, daryti atitinkamas statybines išvadas, jas tvirtinti ir gauti atlygi už tokias paslaugas; komisija savo išvadoje nustatė (1 punktas), kad denginys apšiltintas nevienodai, tačiau nenurodo kur, kiek ir kokioje vietoje yra tokie neatitikimai (storių skirtumai) ir kokiais dokumentais komisijos nariai remiasi darant tokias atitinkamas išvadas dėl storių neatitikimo.

3. Komisija savo išvadoje nustatė (2 punktas), kad ties briaunomis storis plaukioja nuo 3 cm iki 5 cm, tačiau nenurodo konkrečios vietos, kur tai pasireiškia ir kuo tai pasireiškia, kaip tai buvo nustatyta, fiksuota, nes pateiktos nuotraukos yra padarytos nekokybiškai, nenurodant ir neaprašant vietos, trūksta papildomos informacijos. Išanalizavus pateiktą „Statinio apžiūros aktą“, jo surašymą, jo pagrįstumą, atlikta ir pateiktą išvadą matosi, kad komisija nenustatė statybinių darbų defektų, o tik nurodė, kad skiriasi panaudotų medžiagų storis, todėl komisija privalėtų atsakyti kokiu įstatymu, dokumentu rėmėsi darydama tokią išvadą, ir ar visi komisijos nariai kurie dalyvavo surašant aktą sutiko su tokia išvada, kodėl nėra komisijos narių parašų ant apžiūros akto. Atsakovės UAB „Saukla“ direktorius S. K. asmeniškai atrakino įmonei priklausančio sandėlio duris, kuriame privalėjo ieškovė atlikti aptartus statybinius darbus, asmeniškai nurodė, kur ir kokiu storiu pūsti šiltinimo putas, o dirbant ieškovės darbuotojams, atsakovė nuolat dalyvavo visame procese. Baigus užsakytus statybinius šiltinimo darbus, atsakovės atstovas, tai yra direktorius S. K., asmeniškai buvo supažindintas su išpūstų medžiagų kiekiu, kubais.

Šalies argumentai

4. Ieškovė nurodė, kad siuntė atsakovei paštu 2020 m. spalio 4 d. Atliktų darbų aktą, skaitiklių parodymus, duomenis apie tai, kad sunaudota 230 m³ , 2300 litrų, dėl bendro kiekio, 13800,00 Eur kainos be PVM, nuotraukas iš statybinio objekto, eksploatacinių savybių deklaraciją, kurie buvo kaip neįteikti, gražinti 2020 m. rugsėjo 15 d. atgal su prierašu, kad „Neatsiėmė per siuntos saugojimo terminą“. Atsakovė nuo atliktų darbų pabaigos, tai yra 2019 m. spalio mėnesio iki sąskaitos ir ieškinio pateikimo dienos, tai yra 2020 m. birželio 1 d. jokių pretenzijų nereiškė už atliktus darbus nesumokėjo.

5. Atsakovė UAB ,,Saukla” prašė ieškinį dėl 13 800,00 Eur įsiskolinimo, 261,05 Eur palūkanų, atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šalys žodinio susitarimo pagrindu sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti atsakovei (užsakovei) priklausančio statinio – autoremonto dirbtuvių cecho, esančio (duomenys neskelbtini), stogo denginio (vidaus lubų) ir sienų šiltinimo poliuretano putomis darbus, o atsakovė įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti šalių sutartą kainą. Šalys konkretaus šiltinimo darbų termino nenustatė. Šalys susitarė, kad vidaus lubų šiltinimo poliuretano putomis storis bus 10-15 cm intervale, o sienų šiltinimo poliuretano putomis storis bus 5-10 cm intervale, nustatė fiksuotą darbų kainą, t. y. susitarė, kad maksimalus leistinas šiltinimo darbų bendros sumos dydis yra 8 000,00 Eur. Ieškovė šiltinimo darbų atlikimo metu nė karto nesikreipė į atsakovę dėl šiltinimo darbų kainos didinimo, todėl atsakovei nesuprantama ieškovės pozicija ir reikalavimas už statinio šiltinimo darbus sumokėti ženkliai didesnę 2020 m. vasario 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą darbų atlikimo kainą 16 689,00 Eur (įskaičius PVM), o ieškinyje prašomą priteisti 13 800,00 Eur (be PVM) sumą.

6. Nei ieškinyje ir nei viename prie ieškinio pridėtame dokumente, ar ieškovės reikalavimo pagrindu laikomoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodytas sunaudotos šiltinimo darbų atlikimui medžiagos (poliuretano putų) kiekis, be to nenurodyta darbų atlikimo vieta. Atlikti darbai turi trūkumų – 2020 m. birželio 30 d. atlikus statinio apžiūrą nustatyta, kad vizualiai apžiūrint apšiltintą denginį iš patalpos pusės, pastebėta, kad denginys padengtas poliuretano putomis nevienodu storiu, visame plote matosi perėjimai. Dėl netinkamai atliktų šiltinimo darbų, nepašalinus esminių šių darbų defektų, autoremonto dirbtuvių cechas negali būti naudojamas pagal paskirtį, nes nustatyti defektai yra ne estetiniai, o keliantys pavojų statinio naudojimui. Atsakovė nebuvo informuota apie šiltinimo darbų atlikimo pradžią ir užbaigimą, taip pat negavo ieškovės pranešimo apie pasirengimą perduoti šiltinimo darbų rezultatą, o apie atliktus darbus sužinojo ieškovei pateikus PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė nepateikė jokio darbų perdavimo-priėmimo akto, atsakovė šiltinimo darbų rezultato nepriėmė, todėl ieškovės reikalavimas apmokėti už atliktus šiltinimo darbus bei apmokėti palūkanas yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

7. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi dalyvauti atliekant šiltinimo darbus bei duoti nurodytus. Tarp šalių buvo susitarta dėl vidaus lubų šiltinimo poliuretano putomis storio 10-15 cm intervalo ir sienų šiltinimo poliuretano putomis storio 5-10 cm intervalo, užtikrinant žemutinę šiltinio storio ribą. Ieškovė nenurodė darbų, atitinkamai ir medžiagų vieneto kainos, nepagrindė šiltinimo darbams fiksuotų, sunaudotų medžiagų kiekio atsakovei priklausančiame darbų atlikimo objekte. Ieškovė vadovaujasi savo parengta sąskaita už suteiktas paslaugas, kaip neabejotinai teisingu ir vieninteliu dokumentu, pagrindžiančiu atsakovės prievolę ieškovei, tačiau ginčydama atsakovės argumentus, oficialius dokumentus, nepateikia jokių rašytinių, objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atlikti vidaus pastato šiltinimo darbai atlikti kokybiškai, naudojant sertifikuotas medžiagas, pagrindžiančių darbų apimtį, sunaudotų medžiagų fiksuotą kiekį, jų įkainius ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės ieškovės reikalavimo apimties pagrįstumui įvertinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „Saukla“ ieškovei UAB „Totochemical“ 10000,00 Eur skolą, 21,37 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10021,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2020 m. birželio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 225,07 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovės UAB „Totochemical“ atsakovei UAB „Saukla“ 406,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

9. Teismas nustatė, kad tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta pastato šiltinimo darbų rangos sutartis. Ieškovė (rangovė) stogo ir sienų šiltinimą poliuretano putomis, darbus atliko savo medžiagomis, savo įranga. Šalys sutarė, jog darbų kaina bus apskaičiuojama pagal išpūstos medžiagos kiekį, už kubą mokant 60 Eur sumą. 2019 m. spalio 4 d. atliktų statybinių darbų akte nurodyta, jog rangovas sunaudojo 230 m³ (2300 litrų) poliuretano putų. Produkto „Togo Foam“ putų tankis yra 8-10 kg/m³ . Atsakovė nesutiko, kad objekte galėjo būti išpūstas toks kiekis šiltinimo medžiagos ir teigė, kad pagal pastato išmatavimus bendra sunaudotos medžiagos kiekio suma turėjo būti 122,18 m³ medžiagos.

10. Teismas taip pat nustatė, kad šiltinamas lubų ir sienų paviršius nebuvo lygus, stogo danga nevientisa, nekokybiška, kai kur lentos persišvietė, buvo dideli tarpai, stogo (lubų) konstrukcija lenkta, arkos formos, todėl pučiamos medžiagos kiekis skirtinguose stogo bei sienų plotuose buvo skirtingo storio. Pastatas buvo šiltinamas putų poliuretano putomis, t. y. chemine medžiaga, kuri yra taki, tad užpildo visus tarpus, įlenda į visus plyšius, tuo padidinant sunaudotos medžiagos kiekį. Teismas įvertinęs 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros aktą, kuriame konstatuota, jog stogo denginio apšiltinto paviršiaus plotas yra nuo 8 cm iki 11,5 cm, sienų – nuo 3 iki 5 cm, padarė išvadą, kad šiltinimo medžiaga pasiskirstė netolygiai ir tiksliai nustatyti sunaudotos medžiagos kiekį pagal šiltinimo medžiagos sluoksnio storį ar pastato sienų bei lubų plotą yra neįmanoma. Teismas įvertinęs, kad 2019 m. spalio 4 d. atliktų statybinių darbų akte bei 2020 m. vasario 3 d. sąskaitoje nurodytas medžiagos kiekis (230 m³) atitinka skaitiklio parodymų nuotraukas, automobilis su purškimo įranga stovėjo objekte visą darbų atlikimo laiką nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. iki 2019 m. spalio 3 d., pūtimo darbai buvo vykdomi kiekvieną dieną, sprendė, kad tikėtina, jog 230 kubinių metrų medžiagos buvo sunaudoti būtent atsakovei priklausančiame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini).

11. Teismas atsižvelgęs, kad tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta rangos sutartis, o ne statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartis, vertino, kad vien sunaudotos medžiagos kiekis nėra esminis kriterijus. Pažymėjo, kad atsakovė kreipėsi dėl konkrečių darbų atlikimo – pastato apšiltinimo poliuretano putomis, ir užsakymo metu užsakovė aiškiai išreiškė norimą gauti rezultatą, t. y. yra lubų apšiltinimas minimaliai 10 cm storio sluoksniu, o sienų – 5 cm storio sluoksniu. Teismas įvertinęs 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros aktą, kuriame konstatuota, jog stogo denginio apšiltinto paviršiaus plotas yra nuo 8 cm iki 11,5 cm, sienų – nuo 3 iki 5 cm, padarė išvadą, kad rezultatas, kurio siekė atsakovė užsakydama rangos darbus, buvo pasiektas tik iš dalies. Teismas įvertinęs, kad ieškovė nepaneigė 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros akto duomenų tikrumą, sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog apšiltintų paviršių storis yra toks, dėl kokio šalys buvo susitarusios prieš darbų atlikimą.

12. Teismas pažymėjo, kad abi šalys pažeidė pareigą bendradarbiauti, nesudarė rašytinės sutarties, tiksliai neaptarė atsiskaitymo už darbus apskaičiavimo būdo, mokėjimo tvarkos, nesiėmė priemonių užfiksuoti sunaudotos medžiagos kiekio tais būdais, kurie būtų neginčijami, šalys geranoriškai nesprendė kilusio ginčo, nesiėmė priemonių, kad atsiradę trūkumai (per plonas šiltinimo medžiagos kiekis) būtų užfiksuoti abiem šalims priimtinu būdu. Atsakovė, būdama užsakovė, nepakankamai domėjosi darbų eiga, nesidomėjo kasdien sunaudojamų medžiagų kiekiu. Ieškovė užsakovei nesuteikė informacijos apie konkretaus objekto ir atliekamų darbų specifiką, kainos apskaičiavimo ypatybes, neužtikrino, kad atsakovė kasdien žinotų darbų eigą, įkainius. Teismas atkreipė dėmesį, kad, ieškovės pūtimo įrangos skaitikliai fiksavo išpūstos medžiagos kiekį litrais, o apmokėjimas buvo sutartas už kubą, todėl ieškovė turėjo pareigą nuolat informuoti atsakovę apie išpurkštos medžiagos kiekį kubais, kad atsakovė galėtų pasiskaičiuoti preliminarią darbų kainą, be to atsakovei, kaip užsakovei, darbų eigoje buvo suteikta nepakankamai informacijos apie rangos darbų įkainius, jų apskaičiavimo tvarką.

13. Teismas įvertinęs, kad ieškovė buvo darbų rangovė, užsiimanti ūkine komercine veikla ir jai kyla didesnė atsakomybė už tinkamą rangos sutarties rezultatą ir už tuos darbų trūkumus, kurie atsirado šalims nebendradarbiaujant, bei į rangos sutarties ypatumus, į nustatytus darbų trūkumus, į rangovui keliamus darbų kokybės reikalavimus, sprendė, jog tikslinga mažinti ieškovės prašomą priteisti sumą už atliktus pastato šiltinimo darbus iki 10000,00 Eur.

14. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. pranešimu pareikalavo iki 2020 m. gegužės 14 d. apmokėti 2020 m. vasario 3 d. sąskaitą, tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo, sprendė, jog ieškovė turi teisę į 6 procentų dydžio metinių palūkanų, paskaičiuotų nuo uždelstos 10000,00 Eur skolos sumos, už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. priteisimą, kurios sudaro 21,37 Eur sumą.

15. Teismas vadovaudamasis mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sprendė, kad yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas.

16. Teismas įvertinęs, kad patenkintas 71 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei proporcingai priteisė 225,07 Eur bylinėjimosi išlaidas, o iš ieškovės atsakovei 406,00 Eur.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Totochemical“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-39-715/2021: 1) dėl 10000,00 Eur priteisimo ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei 13800,00 Eur įsiskolinimą, kurio neginčija atsakovė; 2) dėl 400,00 Eur priteisimo (surašytas Statinio apžiūros 2020 m. birželio 30 d. akto išlaidos) ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas 400,00 Eur sumoje, paliekant toliau galioti kitas teismo priimto sprendimo dalis, kurių neginčija apeliantė; 3) tenkinus apeliantės skundą, išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

17.1. Teismas vertindamas, kad ieškovė nenuginčijo atsakovės pateikto „Statinio apžiūros akto“, palaikė nepagrįstą jokiais įrodymais atsakovės vienašališką surašytą „Statinio apžiūros aktą“, kuris surašytas specialistų neturinčių licencijų, neregistruotų kaip teismo ekspertai, neturintis leidimų atlikti tokius užsakytus darbus be jokių matematinių skaičiavimų, permesdamas įrodinėjimo naštą ieškovei, kai visą tai turėjo įrodinėti ir pagrįsti savo teiginius atsakovė.

17.2. Šalys, bylą nagrinėjant teisme, patvirtino, kad tarp šalių buvo sutarta, kad apšiltinimo putos storis bus – lubos nuo 7 cm iki 10 cm, o sienų putos apšiltinimo storis nuo 3 cm. iki 5 cm. Atsakovė vienašališkame surašytame „Statinio apžiūros akte“ nurodė, kad nustatyta, jog lubų apšiltinimo putų storis plaukioja nuo 8 cm. iki 11,5 cm., o sienų apšiltinimo putų storis plaukioja nuo 3 cm. iki 5 cm., iš to seka, kad susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės buvo įvykdytas ir pasiektas šiltinimo sutartas rezultatas, tačiau teismas sprendime teigia priešingai, kad sutartas rezultatas tarp ginčo šalių dėl šiltinimo darbų nebuvo pasiektas. Tokia teismo išvada prieštarauja civilinėje byloje surinktai medžiagai ir šalių išsakytai pozicijai, nes atsakovė ginčijo tik sunaudotų medžiagų kiekius.

17.3. Teismas priimdamas sprendimą pažeidė ieškovės materialines teises, nes atsakovė ginčydama ieškovės ieškinį ir nesutikdama su sunaudotais medžiagų kiekiais privalėjo teismui teikti priešieškinį, teikiant įrodymus, skaičiavimus dėl atliktų darbų kiekių, sunaudotų medžiagų kiekių skirtumų. Tačiau, teismas nepagrįstai vadovavosi Statinio apžiūros aktu, kuriame nėra jokių skaičiavimų ir teikiamų dokumentų, kaip atsakovės sudaryta komisija nustatė bendrą maksimalų išpūstų lubų ir sienų storį. Objekto apžiūrą atsakovė atliko vienašališkai, nekviečiant ieškovės atstovo. Ieškovė nebuvo supažindinta su šiuo aktu, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė privalėjo nuginčyti atsakovės pateiktą aktą. Teismas atsakovės 2020 m. birželio 30 d. vienašališkai surašytam aktui suteikė teisinę galią ir laikė įrodymu bei nepagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovės išlaidas už šio akto surašymą.

17.4. Taip pat atsakovė nesutikdama su ieškiniu, privalėjo priešieškiniu ginčyti 2020 m. vasario 3 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą TOT Nr. 02643, tačiau atsakovė šios sąskaitos ir joje nurodytos piniginės sumos už suteiktas paslaugas neginčijo, todėl darytina išvada, kad atsakovė pripažįsta išrašytą sąskaitą ir joje nurodytą piniginę sumą. Teismas peržengdamas ieškinio ribas, nereikalaujant atsakovei, t. y. neginčijant minėtos PVM sąskaitos faktūros ir joje nurodyto 13800,00 Eur sumos, sumažino ieškovės reikalavimą iki 10000,00 Eur. Tokiu būdu, atsakovė gavo 3800,00 Eur piniginę kompensaciją, kaip skirtumą nuo reikalautos priteisti sumos ir priteistos sumos, ir 400,00 Eur piniginę kompensaciją už vienašališkai 2020 m. birželio 30 d. surašytą Statinio apžiūros aktą, kuris yra pasirašytas tik vieno komisijos nario. Teismas sprendime nenurodė, kokiu pagrindu priteisė atsakovei didelę piniginę kompensaciją ir priteisė išlaidas už minėto akto surašymą. Dėl neteisingo teismo sprendimo ieškovė patyrė didžiulius nuostolius, o atsakovė įsigijo pusvelčiui apšiltinimui panaudotas medžiagas, susimažino apmokėjimą už atliktus statybinius darbus ir pasikėlė savo turto vertę ieškovės lėšomis.

17.5. Teismas mažindamas ieškovei priteistiną sumą, nepateikė skaičiavimų dėl mažesnio sunaudotų medžiagų kiekio, ir tokį sprendimą motyvavo, nurodydamas, kad ieškovės nuotraukos, kuriose yra užfiksuotas sunaudotų medžiagų kiekis yra nekokybiškos, todėl padarė išvadą, kad buvo sunaudotas medžiagų kiekis mažesnis, nes purškiamas medžiagų kiekis ant lubų ir sienų yra nelygus. Ieškovė sutinka, kad ji taip pat nepateikė savo skaičiavimų dėl sunaudotų medžiagų kiekio.

17.6. Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo ar kitos lydinčios medžiagos, kad ieškovė sunaudojo ženkliai mažiau apšiltinimo medžiagos nei yra nurodyta ir fiksuota mašinos rodmenyse nei nurodyta ieškovės 2020 m. vasario 3 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje. Atsakovės direktorius kiekvieną rytą atvykdavo į objektą, atrakindavo objekto duris, žiūrėdavo skaitliukų rodmenys, o baigus darbą ir išėjus ieškovės darbuotojui užrakindavo objektą. Šias aplinkybes patvirtino teisme apklausi liudytojai, nors atsakovės direktorius byloje įrodinėjo, kad nebuvo atvykęs į objektą ir nematė skaitiklio rodmenų dėl išpūstų apšiltinimo medžiagų. Atsakovė savo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė apšiltinimo medžiagų sunaudojo tik 122,18 kubinių metrų vietoje nurodytų ir fiksuotų 230 kubinių metrų, nepagrindė jokiais įrodymais.

17.7. Teismas sprendime pasisakė dėl darbų kainos didinimo, papildomų darbų, tačiau byloje nekilo ginčas dėl kainos didinimo, jos skaičiavimo. Atsakovės direktorius teismo metu paliudijo, kad šalys sutarė dėl 60,00 Eur už 1 kubinį metrą kainos, todėl teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad nebuvo suderinta kaina, o atlikti papildomi darbai nėra šio ginčo objektas.

17.8. Nesutinka su teismo argumentais, kad ginčas kilo dėl išpurkštų litrų kiekio pavertimo į kubinius metrus. Ieškovė byloje išaiškino ir įrodė, kaip pagal specialiai taikomą formulę, cheminės medžiagos specifiką litrai yra verčiami į kubus, t. y. išpurkštų putų 10 litrų kiekis atitinka 1 kubinį metrą. Atsakovė nepateikė savo skaičiavimų dėl sunaudotų kubinių metrų šiltinimo medžiagos, todėl ieškovė neturėjo galimybės ginčyti atsakovės pozicijos.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Saukla“ prašo UAB „Totochemical“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-39-715/2021 atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

18.1. Apeliantė klaidingai interpretuoja, kad 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros aktui taikytini ekspertizės akto surašymo reikalavimai. Iš esmės teigia, kad atsakovės byloje pateiktas aktas galėtų turėti įrodomąją reikšmę tik tuo atveju, jei jis būtų surašytas teismo nutarties skirti ekspertizę pagrindu ir vertinamas kaip ekspertizės aktas CPK XIII skyriaus septintame skirsnyje nurodytų normų, reglamentuojančių eksperto išvados pateikimą, prasme, todėl laiko, kad 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros aktas surašytas ne teismo ekspertų, yra nepagrįstas, ir juo negalėjo vadovautis ir teismas. Vadovaujantis CPK 177 straipsniu pateiktas 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros aktas gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių konstatavimo, apeliantės ir atsakovės ginčo atveju, atsakovės siekiamų įrodyti šiltinimo darbų trūkumų, darbų apimties bei bendros darbų kainos. Šio akto įrodomąją reikšmę sustiprina ir tai, kad faktų konstatavimą atliko specialių žinių turintys asmenys: ypatingų statinių techninės priežiūros vadovas, ypatingų statinių techninės priežiūros inžinierius, MB „STP Projektai“ projektų vadovas. Nors apeliantė nedalyvavo statinio apžiūroje, tačiau civilinę bylą nagrinėjant teisme, nustatytų aplinkybių nenuginčijo ir objektyviai nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi specialių žinių turinčių subjektų sudarytu aktu dėl atsakovės nurodytų šiltinimo poliuretano putomis defektų faktinio egzistavimo.

18.2. Apeliantė ginčija 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros aktą vadovaudamasi savo klaidingu subjektyviu samprotavimu ne tik apie šios priemonės įrodomąją reikšmę civilinėje byloje, bet ir įrodinėjimo proceso esmę.

18.3. Nepagrįsti apeliantės argumentais, kad neva šalys bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tarp jų buvo sutarta, kad apšiltinimo putos storis bus – lubos nuo 7 cm iki 10 cm, o sienų putos apšiltinimo storis nuo 3 cm iki 5 cm ir dėl to ginčo teisme nebuvo. Apeliantės paaiškinimai nėra konkretūs, jie nenuoseklūs bei parodo pastarosios nesąžiningą poziciją, o būtent apeliantė, kitaip, nei apeliaciniame skunde, 2020 m. rugpjūčio 10 d. dublike nurodė: „Ieškovas atsakingai pareiškia, kad tarp sutarties šalių buvo tariamasi, kad pučiamų putų storis bus nuo 5 cm iki 10 cm storio ir tokias vietas kur turi būti 10 cm nurodys asmeniškai pats Atsakovas, o kitose vietose turi būti 5 cm“. Pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas V. T. kuris dirba UAB „Totochemical“ ir yra atsakingas už produkto pardavimą, apžiūrėjęs atsakovei priklausančias autoremonto dirbtuvių patalpas nurodė, kad stogą reiktų apšiltinti 10 cm, sienas 7 cm storiu, t. y. nurodė būtiną vidaus lubų ir sienų šiltinimo poliuretano putomis storį. Svarbu užtikrinti bent minimalų reikiamą šiltinimo poliuretano putomis sluoksnio storį, todėl šalys ir tarėsi dėl vidaus lubų šiltinimo poliuretano putomis storio 10-15 cm intervalo ir sienų šiltinimo poliuretano putomis storio 5-10 cm intervalo, užtikrinant žemutinę šiltinimo storio ribą.

18.4. Apeliantės argumentai, kad atsakovė privalėjo teikti priešieškinį, ginčyti 2020 m. vasario 3 d. sąskaitą PVM sąskaitą faktūrą, bei kiti, taip pat dėl pirmosios instancijos teismo, dėl pasirinkto procesinio elgesio, kad teismas priimdamas sprendimą išėjo už ieškinio reikalavimo ribų, nepagrįsti, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui.

18.5. CPK numatė galimas išlaidas ne tik ekspertams, bet ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, be to ir kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 88 straipsnio 6 ir 10 punktai). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, atsakovei pateikus įrodymus, teismas pagrįstomis atsakovės išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu pripažino 400,00 Eur sumą už 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros aktą ir atstovavimo išlaidas 1.000,00 Eur sumoje.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu UAB „Saukla“ prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-39-715/2021 priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Totochemical“ ieškinio dėl skolos priteisimo netenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

19.1. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl 13 800,00 Eur bendros šiltinimo darbų kainos apskaičiavimo būdo pagal teismo nustatytą ir ieškovės neva įrodytą faktiškai išpurkštą 230 m³ poliuretano putų kiekį. Šalys susitarė, kad vidaus lubų šiltinimo poliuretano putomis storis bus 10-15 cm intervale, o sienų šiltinimo poliuretano putomis storis bus 5-10 cm intervale bei suderėjo 60,00 Eur/m ³ įkainį. Nurodytų aplinkybių šalys neginčijo, jas patvirtino, taigi apeliantės nuomone šios aplinkybės teismo nustatytos teisingai. Šalys, aptarusios darbų apimtį, taip pat susitarė, kad maksimalus leistinas šiltinimo darbų bendros sumos dydis yra 8.000,00 Eur, tačiau teismas laikė, kad apeliantė šios aplinkybės neįrodė, be kita ko sprendė, kad šiltinimo medžiagai pasiskirsčius netolygiai, tiksliai nustatyti sunaudotos medžiagos kiekį pagal šiltinimo medžiagos sluoksnio storį ar pastato sienų bei lubų plotą yra neįmanoma.

Žemesnės instancijos teismas

19.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.653 straipsnio 1 dalies, CK 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas bendrą rangos darbų kainą nustatė vadovaudamasis selektyviai atrinktais ieškovės teismui pateiktais duomenimis (skaitiklio rodmenų nuotraukomis, kurių duomenis ieškovė nurodė/perrašė taip pat 2019 m. spalio 4 d. atliktų statybinių darbų akte bei 2020 m. vasario 3 d. sąskaitoje) ir apsiribojo ieškovės deklaruojama kaina, kuri apskaičiuota pagal klaidingus šiltinimo įrangos skaitiklio rodmenis, neva sunaudota 230 m ³ šiltinimo medžiagos, taigi pritaikius 60,00 Eur/m ³ įkainį, gaunama bendra 13800,00 Eur kaina. Ginčijami skaitiklio rodmenys nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo identifikuoti, bent jau priskiriant šiuos konkrečiam šiltinimo įrenginiui ir darbų objektui. Atliktų darbų aktas ir sąskaita už darbus yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. sudaryti bylos baigtimi suinteresuotos ieškovės, kurių duomenų tikrumas nėra patvirtintas jokiais kitais objektyviais rodikliais, o darbų akte ir sąskaitoje nurodyti duomenys gauti būtent iš šiltinimo įrangos skaitiklio rodmenų, kurie nebuvo tinkamai fiksuoti. Apeliantės nuomone aptarti dokumentai teismo turėjo būti vertintini kritiškai.

Šalies argumentai

19.3. Apeliantė ginčydama ieškovės nurodytą neva faktiškai sunaudotą 230 m³ šiltinimo medžiagos kiekį, atitinkamai ir skaitiklio rodmenis, byloje pateikė 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros aktą, kurio duomenų ieškovė nenuginčijo, be to jų teisingumą patvirtino ir teismas. Aptarto akto duomenų pagrindu apeliantė apskaičiavo, kad: apšiltintas lubų plotas yra 1103 m ² (18,25 m ilgis x 60,43 m plotis). Jei lubos apšiltintos vidutiniškai 10 cm storio šiltinimo sluoksniu (lubų apšiltinto paviršiaus storis yra nuo 8 cm iki 11,5 cm, vidutiniškai gaunamas 9,75 cm storis), gaunamas bendras 110,3 m³ šiltinimo medžiagos kiekis (šiltinamas plotas 1103 m² x 0,10 m šiltinimo storis); apšiltintas sienų plotas yra 339,5 m² (bendras ilgis 97 m x 3,5 m plotis). Jei sienos apšiltintos vidutiniškai 3,5 cm storio šiltinimo sluoksniu (sienų apšiltinto paviršiaus storis yra nuo 2 iki 5 cm, vidutiniškai gaunamas 3,5 cm storis), gaunamas bendras 11,88 m³ šiltinimo medžiagos kiekis (šiltinamas plotas 339,5 m³ x 0,035 m šiltinimo storis); iš viso gautina bendra poliuretano putų kiekio suma - 122,18 m³ medžiagos (110,3 m³ + 11,88 m³). Padauginus apskaičiuotą kiekį iš 60,00 Eur/m³, gaunama 7.330,80 Eur suma, o tai atitinka apeliantės įrodinėtą šalių susitarimą, jog bendra darbų kaina neviršys 8.000,00 Eur.

19.4. Apeliantės poziciją, kad teismas neteisingai nustatė aplinkybę, kad sunaudotos medžiagos kiekis gali būti nustatytas tik pagal šiltinimo įrangos skaitiklio rodmenis, patvirtina analogiškoje verslo srityje taikytina skaičiavimo metodika, pvz. viešinama šiltinimo darbus atliekančio verslo subjekto internetiniame puslapyje https://termotec.lt/. Vadovaujantis CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kainos nustatymo taisykle, matyti, kad praktikoje, priešingai teismo pozicijai, preliminari bendra šiltinimo darbų kaina apskaičiuotina būtent pagal šiltinamo ploto ir šiltinamo storio sluoksnio kriterijus, todėl apeliantė teikia pavyzdinius šiltinimo darbų verslo srityje („Termotec“) preliminarius kainos skaičiavimus, aktualius nagrinėjamoje byloje. Pateikiama pavyzdinė šiltinimo poliuretano putomis preliminari kaina už šiltinimo darbų įvykdymą, akivaizdžiai yra artimesnė apeliantės įrodinėjamai 8.000,00 Eur bendrai kainai, kuri skiriasi apytiksliai tik 1500,00 Eur suma, nei ieškovės reikalaujamai priteisti 13800,00 Eur kainai, kuri skiriasi netgi daugiau nei 4000,00 Eur suma.

19.5. Ieškovė neįrodė darbų apimties (sunaudoto šiltinimo darbams 260 m³ poliuretano putų kiekio), kurios pagrindu reiškė reikalavimą į apeliantę 13800,00 Eur apimtyje, taigi toks reikalavimas yra deklaratyvus ir prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams, kadangi nurodyta šiltinimo darbų kaina yra neprotinga ir nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, reguliuojančias rangos darbų kainos ir jos apskaičiavimo būdus ir kriterijus, be to ir netinkamai pritaikęs procesines, t. y. įrodinėjimo normas, padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad apeliantei priklausančio pastato vidaus šiltinimo darbų atlikimui buvo sunaudota 230 m³ poliuretano putų, kurios pagrindu visiškai nepagrįstai iš apeliantės priteisė 10000,00 Eur už šiuos šiltinimo darbus.

19.6. Teismo sprendime nenurodytas priteistinos sumos mažinimo kriterijus, kuriuo teismas vadovavosi mažindamas 13800,00 Eur sumos dydį, teismo sprendimo dalis dėl priteistinos už šiltinimo darbus sumos dydžio mažinimo yra nemotyvuota, neteikianti informacijos, kodėl buvo pasirinkta būtent 3800,00 Eur suma mažinti ieškovės reikalavimą. Aplinkybė dalyje dėl 10000,00 Eur priteisimo ieškovės naudai gali būti vertinama, kaip Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi šioje dalyje teismo sprendimas yra be motyvų.

19.7. Atitinkamai teismas nepagrįstai priteisė ieškovei 21,37 Eur palūkanų, nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas dėl 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų, taip pat ir dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl papildomų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimo

6. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2015 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2013).

7. Be to pažymėtina, kad apeliacinių skundų turiniui keliamus reikalavimus numato CPK 306 straipsnis. Bylos šalis, siekdama, jog aukštesnės instancijos teismas įvertintų jo skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įpareigojama pateikti tinkamą procesinį dokumentą, kuriame būtų ne tik suformuluoti reiškiami prašymai, bet ir nurodytos visos, šalies manymu, skundo pagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. CPK nenumano galimybės tikslinti priimto apeliacinio skundo naujai pateikiamais procesiniais dokumentais, skundžiamo sprendimo neteisėtumą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos teikiant apeliacinį skundą.

8. Taigi, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, įvertinus konkrečias aplinkybes, teikiamus duomenis interneto svetainės https://termotec.lt šiltinimo kainų skaičiuoklės išrašus, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantė UAB „Saukla“ nenurodė kodėl teikia papildomus duomenis apeliacinės instancijos teismui, be to apeliantė nenurodo dėl kokių objektyvių priežasčių negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra duomenų, kad naujų duomenų, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir kad šių įrodymų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui. Remiantis išdėstytu, apeliantės papildomai pateiktus duomenis atsisakytina priimti ir vertinti (CPK 306 straipsnis, 323 straipsniu).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, jog 2019 m. spalio mėnesį ieškovė atliko atsakovei priklausančiame objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stogo ir sienų šiltinimo poliuretano putomis darbus, juos atliko savo medžiagomis, savo įranga. Tarp šalių nekyla ginčo, kad susitarimas dėl darbų atlikimo buvo, rašytinė sutartis dėl darbų atlikimo, jų apimties, kainos ir kitų sąlygų nebuvo pasirašyta. 2020 m. vasario 3 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Serija TOT, Nr. 02643 dėl 13800 Eur sumos (su PVM – 16698,00 Eur) apmokėjimo. Tarp šalių nekyla ginčo, kad stogo ir sienų šiltinimo poliuretano putomis darbai atlikti, už atliktus darbus nėra sumokėta.

Dėl ginčo esmės

10. Sutarties samprata reglamentuota CK 6.154 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 1 dalį, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Sutartis gali būti sudaroma žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais (CK 6.192 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

11. CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartą. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo išskirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti, priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-535/2013). Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje.

12. Nekyla ginčo, kad tarp šalių susiformavo rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

13. Bendradarbiavimo ir kooperavimosi principas yra vienas iš esminių statybos rangos santykių principų. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šis principas, įtvirtintas ir bendrosiose prievolių bei sutarčių vykdymą reglamentuojančiose normose (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis), reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje aptariamoms bendradarbiavimo ir kooperavimosi priemonėms taikomas protingumo kriterijus reiškia, kad jos turi būti taikomos rūpestingai, racionaliai, siekiant nepažeisti kitos šalies teisių ir teisėtų interesų.

14. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Darbų kaina, jos apskaičiavimo būdas yra vienas iš būtinų rangos sutarties elementų. CK 6.653 straipsnio 1 dalis numato, jog rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. To paties straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. CK 6.198 straipsnio 1 dalis numato, jog kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Jeigu sutarties kainą turi nustatyti viena šalis ir tokiu būdu nustatyta kaina aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai nepaisant šalių susitarimų sutarties kaina turi būti pakeista protingumo kriterijus atitinkančia kaina (CK 6.198 straipsnio 2 dalis).

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

16. Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009; 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

17. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės argumentus, kad rangovė sunaudojo 230 m³ (2300 litrų) poliuretano putų. Vertino ieškovės pateiktas poliuretano putų pūtimo įrangos skaitiklio duomenų nuotraukas, nurodytą bendrą išpūstos medžiagos kiekį konkrečią dieną bendrą litrų kiekį- 2306, kubų kiekį - 230,6 m³. Atsakovė ginčijo sunaudotų medžiagų kiekį, nes jis yra per didelis ir neatitinka faktiškai sunaudoto medžiagos kiekio. Teismas taip pat vertino atsakovės argumentus, kad objekte negalėjo būti išpūstas toks didelis (230 m³) kiekis šiltinimo medžiagos, pateiktas pastato išplanavimo nuotraukas, pastato išmatavimus, kad pagal pastato išmatavimus bendra sunaudotos medžiagos kiekio suma turėjo būti 122,18 kubiniai metrai medžiagos. Taip pat įvertino , kad 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros akte konstatuota, jog stogo denginio apšiltinto paviršiaus plotas yra nuo 8 cm iki 11,5 cm, sienų – nuo 3 iki 5 cm. Iš nustatytų visumos aplinkybių padarė išvadą, kad šiltinimo medžiaga pasiskirstė netolygiai ir tiksliai nustatyti sunaudotos medžiagos kiekį pagal šiltinimo medžiagos sluoksnio storį ar pastato sienų bei lubų plotą yra neįmanoma. Teismas sprendė, kad nors ieškovė ir ginčijo šiame akte pateiktų duomenų teisingumą, apžiūrą atlikusių asmenų kompetenciją, tačiau teismui nepateikė duomenų, paneigiančių 2020 m. birželio 30 d. akte konstatuotų duomenų tikrumą, neįrodė, jog apšiltintų paviršių storis yra toks, dėl kokio šalys buvo susitarusios prieš darbų atlikimą ir kita. Iš esmės pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad darbų kaina yra 13 800,00 Eur (be PVM).

18. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti šiuos įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), taip pat ir atsakovas atsiliepime į ieškinį privalo nurodyti nesutikimo su ieškiniu ar savarankiško reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

19. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad abi šalys pažeidė pareigą bendradarbiauti, nesudarė rašytinės sutarties, tiksliai neaptarė atsiskaitymo už darbus apskaičiavimo būdo, mokėjimo tvarkos, nesiėmė priemonių užfiksuoti sunaudotos medžiagos kiekio tai būdais, kurie būtų neginčijami, šalys geranoriškai nesprendė kilusio ginčo, nesiėmė priemonių, kad atsiradę trūkumai (per plonas šiltinimo medžiagos kiekis) būtų užfiksuoti abiem šalims priimtinu būdu. Atsakovė, būdama užsakovė, nepakankamai domėjosi darbų eiga, nesidomėjo kasdien sunaudojamų medžiagų kiekiu. Ieškovė taip pat pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nesuteikė informacijos apie konkretaus objekto ir atliekamų darbų specifiką, kainos apskaičiavimo ypatybes, neužtikrino, kad atsakovė kasdien žinotų darbų eigą, įkainius. Pažymėjo, jos pūtimo įrangos skaitikliai fiksuoja išpūstos medžiagos kiekį litrais, tuo tarpu apmokėjimas buvo sutartas už kubą, taigi ieškovė turėjo pareigą nuolat informuoti atsakovę apie išpurkštos medžiagos kiekį kubais, kad atsakovė galėtų pasiskaičiuoti preliminarią darbų kainą. Netgi teismo posėdžio metu atsakovės atstovai skirtingai aiškino sunaudotos medžiagos kiekio apskaičiavimo, perskaičiavimo iš litrų į kubinius metrus taisykles, tad akivaizdu, jog atsakovei, kaip užsakovei, darbų eigoje buvo suteikta nepakankamai informacijos apie rangos darbų įkainius, jų apskaičiavimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais.

20. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad civilinėje byloje, kurioje yra kilęs ginčas dėl sutartinių teisinių santykių tarp šalių buvimo ir dėl netinkamų sutartinių pareigų vykdymo, nesant rašytinės formos sutarties, pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiai ieškovei (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-451-695/2018). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė įstatymo nuostatas, teismų praktiką taikytiną rangos teisiniuose santykiuose. Tačiau apeliacinio teismo vertinimu konkrečias išvadas padarė neišsamiai ištyręs ir įvertinęs faktines aplinkybes. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė buvo darbų rangovė, užsiimanti ūkine komercine veikla, todėl jai kyla didesnė atsakomybė už tinkamą rangos sutarties rezultatą ir už tuos darbų trūkumus, kurie atsirado šalims nebendradarbiaujant. Teismas sprendė, jog tikslinga mažinti ieškovės prašomą priteisti sumą, sprendė, kad remiantis CK 6.198 straipsnio nuostatomis bei protingumo kriterijumi, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės priteisiant ieškovei 10000,00 Eur už atliktus pastato šiltinimo darbus.

21. Kasacinio teismo pažymėta, kad jei kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą (CK 6.653 straipsnio 1 dalis, 6.198 straipsnis). Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl nurodytose teisės normose nustatytų kainos nustatymo taisyklių taikymo, jį nagrinėjant teisme, abi šalys, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus, turi teikti teismui įrodymus dėl, jų nuomone, taikytinos kainos ir jos taikymo pagrindimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

22. Apeliantės, ieškovės vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nepagrįstai ieškovei perkėlė įrodinėjimo pareigą, nepagrįstai vadovavosi Statinio apžiūros aktu nes jis surašytas asmenų, neturinčių leidimų atlikti tokius užsakytus darbus. Teismas peržengdamas ieškinio ribas, nereikalaujant atsakovei, t. y. neginčijant minėtos PVM sąskaitos faktūros ir joje nurodyto 13800,00 Eur sumos, nepagrįstai sumažino be jokių skaičiavimų ir analizės ieškovės reikalavimą iki 10000,00 Eur.

23. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM) 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra PVMĮ nurodytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, ). Taigi PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 75 punktas). Atsižvelgiant į PVM sąskaitai faktūrai įstatymo keliamus reikalavimus, PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, skirtas įforminti įvykusiam prekių tiekimui, paslaugos suteikimui apskaitos ir apmokestinimo tikslais, kuris kartu yra ir vienas iš įrodymų, todėl spręsti, kad remiantis vien juo būtų pagrindas tenkinti ieškinį nėra pagrindo. Ieškovės vertinimu atsakovė nesutikdama su ieškiniu, privalėjo priešieškiniu ginčyti 2020 m. vasario 3 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą TOT Nr. 02643, tačiau atsakovė šios sąskaitos ir joje nurodytos piniginės sumos už suteiktas paslaugas neginčijo, todėl darytina išvada, kad atsakovė pripažįsta išrašytą sąskaitą ir joje nurodytą piniginę sumą. Atsižvelgiant į PVM paskirtį, nurodytas aplinkybes su apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti.

24. Apeliantės - atsakovės vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktomis nekokybiškomis skaitiklio rodmenų nuotraukomis, apsiribojo ieškovės deklaruojama kaina, kuri apskaičiuota pagal klaidingus šiltinimo įrangos skaitiklio rodmenis, kad neva sunaudota 230 m ³ šiltinimo medžiagos, pritaikius 60,00 Eur/m³ įkainį, gaunama bendra 13.800,00 Eur kaina. Ginčijami skaitiklio rodmenys nebuvo identifikuoti, bent jau priskiriant šiuos konkrečiam šiltinimo įrenginiui ir darbų objektui, nenurodytas darbų atlikimo adresas, purškimo įrangos identifikavimo duomenys ir kita. Darbų akte ir sąskaitoje nurodyti duomenys gauti iš šiltinimo įrangos skaitiklio rodmenų, kurie nebuvo tinkamai fiksuoti. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, pateiktus duomenis, fotonuotraukas iš dalies apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atsakovės nurodytais argumentais dėl skaitiklio rodmenų identifikavimo, panaudojimo konkrečiame objekte, rodmenų patikimumo. Pirmosios instancijos argumentai, kad 2019 m. spalio 4 d. atliktų statybinių darbų akte bei 2020 m. vasario 3 d. sąskaitoje nurodytas medžiagos kiekis (230 kubinių metrų) atitinka skaitiklio parodymų nuotraukas, kurios buvo pateiktos bylos nagrinėjimo metu. Kad automobilis su purškimo įranga stovėjo objekte visą darbų atlikimo laiką nuo 2019-09-24 iki 2019-10-03, iš teritorijos nebuvo išvažiavęs, pūtimo darbai buvo vykdomi kiekvieną dieną, ieškovės atstovai patvirtino, jog įranga bei jos skaitikliai yra sertifikuoti nėra pakankami neabejotinoms išvadoms dėl sunaudotų medžiagų kiekio patvirtinimo.

25. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į atsakovės pateiktą 2020 m. birželio 30 d. Statinio apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas objektas, esantis (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad matavimai atlikti slankmačiu su gylmačiu, matavimai atlikti atsitiktinai pasirinktose vietose. Nurodoma, kad stogo denginys apšiltintas nevienodai. Dėl apšiltinimo sluoksnio nevienodumo, ties briaunomis gali susidaryti kondensatas. Būtina papildomai paviršių padengti poliuritano putomis ir kita. Atsakovės vertinimu dėl netinkamai atliktų šiltinimo darbų, nepašalinus esminių šių darbų defektų, autoremonto dirbtuvių cechas negali būti naudojamas pagal paskirtį, nes nustatyti defektai yra ne estetiniai, o keliantys pavojų statinio naudojimui.

26. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis.( CPK 185 straipsnio 2 dalis). Minėtas aktas nėra eksperto išvada. Atsakovė nors ir pasitelkė konkrečius asmenis faktinėms aplinkybėms fiksuoti, tačiau turi pareigą įrodyti konkrečias aplinkybes. Be to ir eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Nors teismo nesutikimas su eksperto išvada ir turi būti motyvuojamas (CPK 218 straipsnis). Šiuo atveju atsižvelgiant į byloje minėtu aktu nustatytas aplinkybes, pateiktas fotonuotraukas, į tai, kad aktas parengtas atsakovės iniciatyva, nedalyvaujant ieškovės atstovui, įvertinus, kad matavimai atlikti (atsitiktinai) pasirinktose vietose, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo daryti neabejotinų išvadų dėl nurodytų akte aplinkybių, nustatytų trūkumų objektyvumo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė iki tol dėl darbų kokybės nereiškė ieškovei pretenzijų.

27. Užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį (...) tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą ir kt. (CK 6.665 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ieškovei dėl darbų kokybės, atsakovė byloje reikalavimų sumažinti darbų kainą nereiškė.

28. Nors byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvavimo, pažymėtina, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).

29. Šiuo atveju teismas padarytas išvadas motyvavo, tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą iš esmės neatkleidęs bylos esmės, nepašalinęs prieštaravimų, kas apeliacinio teismo vertinimu turėjo įtakos nepagrįstoms teismo išvadoms bei lėmė, kad byla galėjo būti neteisingai išspręsta.

30. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad ieškovė darbus pradėjo, remdamasi tik žodiniu susitarimu, galėtų susidaryti pagrindas manyti, kad darbų eiga, darbų apimtys, atlikimo terminai tarp šalių turėjo būti suderinti, ir neturėjo kilti tarp šalių neaiškumų ar konfliktų ieškovei priduodant atliktus darbus. Tačiau kilus ginčui dėl darbų atlikimo kainos kiekviena šalis skirtingai aiškina tarp šalių buvusį susitarimą dėl konkrečių darbų apimties ir kainos. Byloje nėra atskleista kokių aplinkybių atsiradimas lėmė tarp šalių kilusį ginčą. Iš šalių į bylą pateiktų duomenų nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad šalys susitarė dėl ne didesnės kaip 8000,00 Eur sumos, ar, kad susitarė dėl apmokėjimo už konkretų darbą pagal faktines aplinkybes, sunaudotas medžiagas, neįvertinę galutinės kainos. Byloje pateikti duomenys nėra pakankami konkrečioms išvadoms padaryti, be to teismo išvados nepagrįstos byloje ištirtais įrodymais.

31. Tiek ieškovė, tiek atsakovė, yra įmonės, užsiimančios ūkine komercine veikla, tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, todėl laikytina, kad jos žinojo arba privalėjo žinoti, jog, nesant susitarimo dėl tam tikrų darbų apimties, kainos, ar kt., tokių atliktų darbų kainos nustatymui vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 1 dalimi taikytinos CK 6.198 straipsnio 1 dalies taisyklės (minėta ir šios nutarties 37 punkte). CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad kai sutartyje kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų darbo apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).

32. Tarp šalių kyla ginčas dėl sunaudotų medžiagų kiekio, darbų apimties bei kainos. Konkrečiu atveju šalys turi siekti bendradarbiauti tarpusavyje, ieškoti priimtino, proporcingo sprendimo abejoms šalims. Siekiant išsamiau išsiaiškinti byloje kylančius klausimus dėl atliktų konkrečių statybos darbų apimties, bei darbų kainos darbų atlikimo dieną, reikalingi papildomi įrodymai, tikslinga spręsti dėl reikalingumo dalyvaujant šalims apžiūrėti ir įvertinti faktines aplinkybes vietoje dėl atliktų darbų apimties. Tam, kad įvertinti darbų apimtį ir kainą, būtinos ir specialios žinios, todėl tikslinga byloje pasiūlyti šalims spręsti dėl ekspertizės paskyrimo (CPK 212 straipsnis), (šios nutarties 34 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, kad būtent bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 31 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018, 47 punktas).

34. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, papildomai tirtinų šioje byloje aplinkybių ir įrodymų, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme apimtį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad byla dėl ginčijamo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

35. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, atitinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, nes išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti visą skundžiamą teismo sprendimą, ir tik ištyrus ir įvertinus visas faktines aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė