Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-12-21 · Civilinė byla Nr. e2-1176-933/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-10-31Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-12-21Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-07-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-21
Bylos Nr.
e2-1176-933/2023
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00245-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irmantas Šulcas
Suinteresuotas asmuo
A. D., S. D., A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1176-933/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00245-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 21 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Rato ašis“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ pareiškimas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rato ašis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. D., S. D. ir A. S. (A. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rato ašis“ (toliau – ir bendrovė) iškelta nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Skolvalda“.

2. Nemokumo administratorė UAB ,,Skolvalda“ (toliau – ir nemokumo administratorė, pareiškėja) pateikė prašymą pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) ,,Rato ašis“ bankrotą tyčiniu, nustatant, kad už tyčinį bendrovės bankrotą yra atsakingi buvęs bendrovės vadovas ir direktorius A. D. bei jo sutuoktinė S. D.

3. Nemokumo administratorė nurodė, kad UAB „Rato ašis“ direktoriumi ir akcininku nuo 2001 m. birželio 25 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. buvo A. D. A. D. ir S. D. 2021 m. balandžio 13 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi BUAB „Rato ašis“ akcijas pardavė A. S. Nors pagal į bylą pateiktą 2021 m. balandžio 13 d. darbo sutartį Nr. 5 A. S. UAB „Rato ašis“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2021 m. balandžio 14 d., tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenis A. S. bendrovės direktoriaus pareigas užėmė nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d.

4. Nemokumo administratorės nuomone, yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Bendrovės 2020 m. balanso duomenimis bendrovė akcijų perleidimo metu jau buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai viršijo turto vertę. Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu bendrovėje nedirbo darbuotojų, o tai patvirtina, kad bendrovė veiklos jau nevykdė. Naujajam akcininkui perėmus akcijas, nauji darbuotojai nebuvo priimti. Akcijos buvo parduotos asmeniui, kuris iki tol buvo bedarbis, todėl, nemokumo administratorės nuomone, jis neturėjo nei lėšų, nei patirties valdyti bendrovę. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bendrovės vadovas ir akcininkas A. D. ir S. D., turėdami ketinimų pasitraukti iš BUAB „Rato ašis“ ir išvengti teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra ir (ar) įmonės buhalterinės apskaitos duomenys, fiktyviu akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu siekė sukurti tik išorinį akcininkų (vadovo) teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo vaizdą.

5. Nemokumo administratorės vertinimu, BUAB „Rato ašis“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. A. S. 2021 m. balandžio 8 d., dar nebūdamas nei bendrovės akcininku, nei direktoriumi, įnešė į UAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur. Tą pačią dieną iš kasos A. D. buvo išmokėtas 607,77 Eur darbo užmokestis, 26 480,99 Eur skola ir 650 Eur. Tokiu būdu buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, išskirtinai apsaugant vieno kreditoriaus A. D. teises.

6. Nemokumo administratorės įsitikinimu, yra pagrindas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Nemokumo administratorei nėra perduotas bendrovės turtas ir visi dokumentai, dėl ko negalima nustatyti, ar visi bendrovės sandoriai yra teisėti, ar jie nepažeidžia kreditorių interesų, dėl neperduodamo turto negalima patenkinti finansinių reikalavimų. Nemokumo administratorei pateikus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, A. D. pateikė į bylą BUAB „Rato ašis“ dalį finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie nemokumo administratorei perduoti nebuvo. Tai patvirtina, kad A. D. disponuoja bendrovės dokumentais ir turtu, kurių nemokumo administratorei nėra pateikęs.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 31 d. nutartimi patenkino nemokumo administratorės pareiškimą – pripažino BUAB ,,Rato ašis“ bankrotą tyčiniu; nustatė, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčini bankrotą – A. D. ir A. S.; priteisė iš A. D. ir A. S. po 605 Eur bylinėjimosi išlaidas BUAB ,,Rato ašis“.

8. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus rašytinius įrodymus, nusprendė, kad pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nėra būtinas.

9. Teismas nustatė, kad visus pareiškime nurodytus tyčinio bankroto pagrindus nemokumo administratorė sieja su veiksmais, atliktais nuo 2021 m. balandžio 8 d., t. y. atliktais galiojant JANĮ nuostatoms, todėl teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, vadovavosi JANĮ.

10. Teismas nustatė, kad UAB „Rato ašis“ finansinės atskaitomybės dokumentai neteikti nuo 2021 m. Pagal 2020 m. balanso duomenis bendrovės turto vertė siekė 41 768 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 47 910 Eur. UAB „Rato ašis“ nuo 2020 m. liepos 9 d. yra skolinga Belgijos įmonei NV Unigom 20 884,60 Eur skolą bei 5 251,80 Eur palūkanas. Teismas nusprendė esant labiau tikėtina, kad 26 136,40 Eur skola Belgijos įmonei NV Unigom nebuvo įtraukta į bendrovės 2020 m. balanso duomenis. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Rato ašis“ jau nuo 2020 m. liepos 9 d. neturėjo pakankamai turto kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, t. y. buvo nemoki.

11. Teismas nustatė, kad BUAB „Rato ašis“ tapo nemoki iki 2021 m. balandžio 13 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos. Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Rato ašis“ Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu bendrovėje nedirbo darbuotojų, teismas nusprendė, jog bendrovė veiklos tuo metu nevykdė. Naujajam akcininkui A. S. įsigijus akcijas, nauji darbuotojai nebuvo priimti, tik pats akcininkas tapo įmonės direktoriumi. Byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. S., paskirtas bendrovės vadovu, realiai įgyvendino savo, kaip bendrovės valdymo organo, funkcijas. Byloje nėra įrodymų, kad bendrovė vykdė komercinę veiklą.

12. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys nepateikė į bylą duomenų (įrodymų) apie tai, kodėl buvo nuspręsta parduoti bendrovės akcijas. Be to, bendrovės buveinė registruota Kauno mieste, o akcijų pirkėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Iš byloje pateiktos 2023 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos antstolių rūmų pažymos teismas nustatė, kad skolininko A. S. atžvilgiu nuo 2020 m. liepos 20 d. užvesta 19 vykdomųjų bylų. Teismas sutiko su nemokumo administratorės pozicija, kad kyla pagrįstų abejonių, jog Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu A. S. turėjo piniginių lėšų įsigyti UAB „Rato ašis“ akcijas ir kartu 2021 m. balandžio 8 d. įnešti į BUAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur, kurie tą pačią dieną buvo išmokėti A. D.

13. Įvertinęs aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Rato ašis“ direktorius ir akcininkas A. D. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu žinojo (turėjo žinoti) tikrąją įmonės finansinę padėtį (apie bendrovės skolas kreditoriams, kurios viršijo turimo turto vertę), todėl jis galėjo ir turėjo pasidomėti akcijų pirkėjo patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolesnę bendrovės veiklą (jos tęstinumą), mažinant ar likviduojant skolas kreditoriams, tačiau to nepadarė. Be to, tikėtina, kad sudaryta Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi suinteresuotas asmuo A. D. turėjo kitą ketinimą – pasitraukti iš UAB „Rato ašis“ valdymo tam, jog išvengtų teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra, t. y. galinčios kilti atsakomybės tiek prieš pačią bendrovę, tiek prieš jos kreditorius. Tokiu būdu fiktyvus bendrovės nuosavybės ir valdymo perleidimas šiam asmeniui reiškė galutinį jos sužlugdymą, t. y. tyčinį bankrotą. Teismas įvertino, kad 2023 m. balandžio 13 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas sudaro pagrindą konstatuoti ryšį tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, o tai atitinka tyčinio bankroto požymį, nurodytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

14. Teismas nustatė, kad A. S. 2021 m. balandžio 8 d., t. y. nebūdamas nei bendrovės akcininku, nei direktoriumi, įnešė į UAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur. Tą pačią dieną iš kasos A. D. buvo išmokėtas 607,77 Eur darbo užmokestis, 26 480,99 Eur skola ir 650 Eur – visi bendrovės kasoje buvę pinigai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kokiu pagrindu buvo įnešti ir išmokėti pinigai suinteresuotam asmeniui. Bylos duomenimis nustatyta, jog pinigų įnešimo ir išmokėjimo metu bendrovė buvo nemoki, t. y. jos turto nepakako patenkinti finansinius įsipareigojimus. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimą.

15. Teismas nustatė, kad paskutinis bendrovės vadovas A. S. nemokumo administratorei neperdavė bendrovės dokumentų ir turto, nepateikė teismui atsiliepimo į prašymą dėl BUAB „Rato ašis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, bei duomenų, dėl kokių priežasčių neperdavė nemokumo administratorei bendrovės dokumentų ir turto.

16. Teismas nustatė, kad pasirašius UAB „Rato ašis“ Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, A. S., kurį A. D. nurodo esant bendrovės akcijų įgijėju ir vadovu, faktiškai neįgijo nuosavybės teisių į parduotas bendrovės akcijas, nes byloje nėra duomenų apie asmeninės vertybinių popierių sąskaitos jo vardu sutvarkymą, kaip būtinos sąlygos nuosavybės teisėms įgyti, todėl 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Rato ašis“ vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo remiantis A. S. nuo 2021 m. balandžio 13 d. neva tapo bendrovės vadovu, neturi teisinės galios. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, nusprendė, jog už duomenų apie bendrovę (turto ir dokumentų) perdavimą nemokumo administratorei yra atsakingas A. D., kuris bendrovės finansinių dokumentų bei turto nemokumo administratorei nėra perdavęs. Teismas konstatavo, kad aptartas A. D. elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratorės duomenis apie bendrovės finansus, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, sudarytus sandorius ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą. Todėl laikytina, kad nemokumo administratorė pagrindė ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimą.

17. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma suponuoja išvadą, kad UAB „Rato ašis“ nemokios bendrovės padėties esminis pabloginimas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo, t. y. bendrovės sudarytais sandoriais (Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi) bei kitokia šios bendrovės veikla (A. D. išmokėjus visus kasoje buvusius pinigus), o tai lėmė bendrovės kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą esminį suvaržymą ir sąlygų išvengti išieškojimo sudarymą. Teismo įsitikinimu, tokie byloje surinkti duomenys, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 3, 4 punktų nuostatomis, teikia pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Rato ašis“ bankrotas yra tyčinis.

18. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog S. D. dalyvavo bendrovės valdyme ar atitinkamų sprendimų priėmime (kartu ir dėl bendrovės Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo), nenustatė pagrindo ją pripažinti kaltu asmeniu, dėl kurio veiksmų BUAB „Rato ašis“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismas, nustatęs, kad bendrovės bankrotas kilo dėl tyčinių A. D. ir A. S. veiksmų (sudaryta Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, piniginių lėšų įnešimas į bendrovės sąskaitą ir jų išmokėjimas suinteresuotam asmeniui A. D.), prieštaraujančių UAB „Rato ašis“ ir jos kreditorių interesams, nurodė, kad šie asmenys laikytini kaltais asmenimis, kurių veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

19. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) A. D. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1. Teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, neatsižvelgdamas į suinteresuoto asmens prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, poreikį teikti paaiškinimus, apklausti liudytoją. Dėl šios priežasties liko neatskleista bylos esmė.

19.2. Teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėdamas ir konstatuodamas aplinkybes, susijusias su 2021 m. balandžio 13 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu ir tokio sandorio sukeltų tyčinio bankroto pagrindų, nors į tokias aplinkybes atsikirsti suinteresuotam asmeniui galimybė nebuvo sudaryta. Teismas priėmė siurprizinį sprendimą. Kauno apygardos teismas sprendė sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimą, nors šį klausimą jau buvo išsprendęs 2023 m. birželio 26 d. nutartimi, atsisakydamas priimti pareiškimą toje dalyje kaip neteismingą apygardos teismui. Tokiu būdu teismas išėjo ne tik už ieškinio reikalavimo ribų, bet ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 26 straipsnyje įtvirtintą civilinių bylų rūšinio teismingumo taisyklę, o tai sudaro absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą.

19.3. Teismas neteisingai nustatė bendrovės nemokumo momentą. Pirma, teismas nepagrįstai ir neteisingai vertino bendrovės balanso duomenis – turto ir įsiskolinimų santykį. Suinteresuoto asmens bendrovės valdymo laikotarpiu bendrovės apskaitoje prie abejotinų skolų tiekėjams buvo įtraukta 11 692,56 Eur Belgijos įmonei NV Unigom. Antra, pirmosios instancijos teismas 26 136,40 Eur skolos Belgijos įmonei paaiškėjimo momentą nepagrįstai tapatina su teismo sprendimo paskelbimu (2020 m. liepos 9 d.).

19.4. Teismas ne tik negalėjo spręsti dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo tariama (fiktyvia), tačiau tam nėra ir faktinių bei materialiosios teisės pagrindų. Sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas. Suinteresuotam asmeniui nebuvo pagrindo ir tikslo sudaryti tariamą sandorį, nes UAB „Rašo ašis“ akcijų pardavimo dieną neturėjo didelių kreditorinių įsipareigojimų.

19.5. Pinigai (27 738,76 Eur) atsiskaityti su buvusiu akcininku ir vadovu buvo paimti ne iš bendrovės kasoje buvusių lėšų. Naujasis akcininkas įnešė į kasą papildomą sumą atsiskaityti su buvusiu bendrovės akcininku. Įvyko kreditoriaus pasikeitimas, kuriam nereikia nei skolininko, nei kitų kreditorių sutikimo. Bendrovės skola kreditoriui nei padidėjo, nei sumažėjo. Pinigų išmokėjimas apeliantui taip pat nepažeidė kitų kreditorių teisių, nes tuo metu bendrovė neturėjo kitų kreditorių.

19.6. Apeliantas nėra atsakingas už bendrovės duomenų neperdavimą nemokumo administratorei. Po akcijų perleidimo sutarties apeliantas visus turimus dokumentus ir turtą perdavė A. S. Kadangi nuo 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Rato ašis“ direktoriumi buvo A. S., jis turėjo ir sutvarkyti asmenines vertybinių popierių sąskaitas. Be to, teismas, nuspręsdamas, kad A. S. neįgijo nuosavybės teisių į akcijas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas.

19.7. Apeliantas nesiekė bendrovės nemokumo, tyčia neslėpė jos finansinės padėties. Byloje nėra duomenų apie apelianto, kaip vadovo, bendrovės mokumą mažinančius sprendimus, ryšio tarp sąmoningo blogo valdymo ir nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Bendrovės finansinė padėtis pablogėjo A. S. perėmus bendrovės akcijas ir valdymą.

Atsiliepimas

20. Pareiškėja BUAB ,,Rato ašis“ nemokumo administratorė UAB ,,Skolvalda“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

20.1. Bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškimas įprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas dėl BUAB „Rato ašis“ bankroto pripažinimo tyčiniu nusprendė nerengdamas žodinio posėdžio, nesudaro pagrindo spręsti apie civilinio proceso pažeidimą.

20.2. Byloje nėra įrodymų, kad į 2020 m. balansą buvo įtraukta bendrovės skola (ar jos dalis) Belgijos įmonei, todėl nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2020 m. bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš tiesų siekė 74 046,40 Eur, t. y. bendrovė 2020 m. buvo nemoki.

20.3. Nemokumo administratorė teismui pateiktame patikslintame pareiškime teigė, kad bendrovės vadovas ir akcininkas A. D., turėdamas ketinimų pasitraukti iš BUAB „Rato ašis“ ir išvengti teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra ir (ar) bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys, taip pat atsiskaitymo su kreditoriais, fiktyviu Akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu siekė sukurti tik išorinį akcininkų (vadovo) teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo vaizdą. Tą iš esmės ir nustatė pirmosios instancijos teismas, todėl teigti, kad tokiu būdu buvo priimtas siurprizinis sprendimas, nėra pagrindo. Atskirajame skunde atsakovas, nesugebėdamas nuginčyti nei vienos iš teismo nustatytų aplinkybių pagrįstumo, jas tiesiog neigia, tvirtindamas, kad neturėjo pareigos domėtis nei naujuoju akcininku, nei būsima bendrovės veikla. Tokie apelianto argumentai vertinami kaip deklaratyvūs.

20.4. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 27 738,76 Eur įnešimo ir išmokėjimo dieną (2021 m. balandžio 8 d.) bendrovė buvo nemoki bei turėjo realų kreditorių – Belgijos įmonę NV Unigom. Todėl A. D., kuris tuo momentu vis dar buvo UAB „Rato ašis“ akcininku, išsimokėdamas įneštą sumą ir palikdamas bendrovės kasą tuščią, ne tik pažeidė atsiskaitymo eiliškumą, bet ir apribojo kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą.

20.5. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos faktines aplinkybes, t. y., kad apeliantas, būdamas UAB „Rato ašis“ vadovu ir akcininku, nesiėmė priemonių, jog būtų išsaugoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, manytina, jog tokiais veiksmais A. D. siekė užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias UAB „Rato ašis“ bankroto priežastis, bendrovės netinkamo valdymo aplinkybes.

20.6. Tam, kad būtų galima konstatuoti bendrovės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį bendrovės nemokumą, tačiau reikia įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, kurią pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė ir įvertino bei pagrįstai bendrovės bankrotą pripažino tyčiniu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

22. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto požymio, numatyto JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir vertindamas aplinkybes, susijusias su akcijų perleidimo sandorio fiktyvumu, taip pat pripažindamas akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu, peržengė bylos nagrinėjimo ribas bei šioje dalyje priėmė siurprizinį procesinį sprendimą (CPK 265 straipsnio 2 dalis), o tai sudaro pagrindą panaikinti nutartį dėl absoliutaus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo. Taip pat teismas, išsprendęs sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimą, pažeidė CPK 26 straipsnyje įtvirtintą civilinių bylų teismingumo taisyklę, o tai sudaro pagrindą pripažinti absoliutų procesinio sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte.

23. Dėl apelianto nurodomų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau šioje nutartyje (žr. šios nutarties 50-54, 63, 84 punktus).

24. Tuo pačiu pažymėtina, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, jog absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, yra nurodęs, kad ši norma reiškia, jog kai bendrosios kompetencijos teismas, pažeisdamas rūšinio teismingumo taisykles, išnagrinėja bylą, teismingą administraciniam teismui, ir priešingai – kai bylą, teismingą bendrosios kompetencijos teismui, išnagrinėja administracinis teismas, teismo sprendimas visais atvejais yra neteisėtas, negaliojantis ir naikintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015). Remiantis kasacinio teismo praktika, bendrosios kompetencijos teismų teismingumo taisyklių, nurodančių, ar byla teisminga apylinkės ar apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, pažeidimas nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl netgi tokio pažeidimo konstatavimo atveju, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, jis nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-219/2015; 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016 12 punktą).

25. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrinęs, ar nėra kitų CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.

Dėl taikytino teisinio reguliavimo

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Prašymo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo bendrovės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės bankroto procesas buvo inicijuotas galiojant JANĮ (Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi), taip pat tai, jog pareiškėja tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus galiojant JANĮ. Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat į nurodytą kasacinio teismo praktiką, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl BUAB „Rato ašis“ bankroto pripažinimo tyčiniu taikytinos JANĮ nuostatos.

Dėl bendrovės nemokumo momento

28. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs paskutinio bendrovės teikto balanso duomenimis už 2020 m., nustatė, kad jau 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršijo jos turtą. Teismas taip pat nustatė, kad nuo 2020 m. liepos 9 d. bendrovė skolinga pagal vykdomąjį raštą Belgijos įmonei NV Unigom 20 884,60 Eur pagrindinę skolą ir 5 251,80 Eur palūkanas. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog 26 136,40 Eur skola NV Unigom nebuvo įtraukta į 2020 m. balanso duomenis, todėl bendrovės įsiskolinimai 2020 m. gruodžio 31 d. kreditoriams sudarė 74 046,40 Eur. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad UAB „Rato ašis“ jau nuo 2020 m. liepos 9 d. neturėjo pakankamai turto kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, t. y. buvo nemoki.

30. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas netinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentą, nes neteisingai įvertino 2020 m. balanso duomenimis, taip pat nepagrįstai 26 136,40 Eur skolos Belgijos įmonei paaiškėjimo momentą sutapatino su teismo sprendimo, kuriuo buvo priteista skola, paskelbimu (2020 m. liepos 9 d.). Apeliantas pažymėjo, kad jis neginčija, jog jam buvo žinoma apie galimą skolą Belgijos įmonei, tačiau ši suma, jo žiniomis ir turėtais dokumentais, sudarė 11 692,56 Eur, kuri atitinkamai ir atsispindėjo bendrovės apskaitoje.

31. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 punktą juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Įmonės nemokumui konstatuoti pakanka nustatyti vieną iš JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nustatytų sąlygų: 1) negalėjimą laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-448-302/2022). Įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant JANĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes.

32. Apeliacinės instancijos teismas iš UAB ,,Rato ašis“ balanso už 2020 m. nustatė, kad bendrovė nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 72 551 Eur, kurį sudarė 13 097 Eur ilgalaikis turtas ir 59 453 Eur trumpalaikis turtas (44 649 Eur atsargos, 4 000 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir 10 804 Eur pinigai ar jų ekvivalentas). Bendrovės nuosavas kapitalas buvo 9 957 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 62 594 Eur. Bendrovės pardavimo pajamos 2019 m. sudarė 122 649 Eur, tačiau bendrovė patyrė 5 178 Eur nuostolius. UAB ,,Rato ašis“ nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 41 768 Eur, kurį sudarė 21 168 Eur ilgalaikis turtas ir 20 600 Eur trumpalaikis turtas (7 112 Eur atsargos, 5 431 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 8 147 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentas). Bendrovės nuosavas kapitalas tapo neigiamas (-6 142 Eur). Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekė 47 910 Eur. Bendrovės pardavimo pajamos 2020 m. sudarė 134 100 Eur, bendrovė patyrė 32 062 Eur nuostolius.

33. Iš bendrovės 2020 m. balanso matyti, kad jau 2019 m. bendrovė užbaigė nuostolingai (5 178 Eur nuostoliai). 2020 m. bendrovės finansinė padėtis ženkliai pablogėjo – bendrovės turto vertė sumažėjo nuo 72 551 Eur iki 41 768 Eur, bendrovės įsipareigojimai (47 910 Eur) viršijo jos turto vertę (41 768 Eur), bendrovės kapitalas tapo neigiamu, bendrovė, nepaisant to, jog gavo daugiau pajamų nei 2019 m., patyrė 32 062 Eur nuostolius.

34. Byloje pateiktas antstolės Gitos Andrijauskienės 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos Nr. 0088/21/01362 užbaigimo ir vykdomojo dokumento persiuntimo bankroto bylą nagrinėjančiam teismui Nr. S-22-88-17162. Minėtame patvarkyme nurodoma, kad vykdomoji byla dėl 20 884,60 Eur skolos ir 5 251,80 Eur palūkanų išieškojimo pradėta pagal Gento Komercinių bylų teismo Kortjiko skyriaus 2020 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. 008812. Kartu su patvarkymu pateiktas Gento Komercinių bylų teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. 008812, kuriuo iš UAB ,,Rato ašis“ NV Unigom priteista: 18 646,96 Eur skola, 2 237,64 Eur nuostoliai, 10 proc. palūkanos nuo 6 395,40 Eur nuo 2017 m. liepos 21 d. iki šaukimo į teismą dienos (2019 m. sausio 4 d.), 10 proc. palūkanos nuo 12 400 Eur nuo 2016 m. gegužės 4 d. iki šaukimo į teismą dienos (2019 m. sausio 4 d.); 10 proc. palūkanos nuo 18 646,96 Eur nuo šaukimo į teismą dienos (2019 m. sausio 4 d.) iki visiško atsiskaitymo dienos; 2 400 Eur bylinėjimosi išlaidos. Sprendime nurodoma, kad jis vykdomas ,,iš anksto“ (t. y. vykdomas, nepaisant galimybės jį skųsti aukštesnės instancijos teismui).

35. Įvertinęs aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrovės įsiskolinimai 2020 m. gruodžio 31 d. kreditoriams sudarė 74 046,40 Eur.

36. Pirma, teismas, apskaičiuodamas 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimų kreditoriams sumą, prie 2020 m. balanse nurodytos bendrovės įsipareigojimų sumos (47 910 Eur) pridėjo NV Unigom priteistą pagrindinę skolą (20 884,60 Eur) ir visas antstolės apskaičiuotas palūkanas (5 251,80 Eur). Kaip matyti iš Gento Komercinių bylų teismo sprendimo turinio, sprendimu, be kita ko, priteistos 10 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo šaukimo į teismą dienos iki visiško atsiskaitymo. Bendra mokėtinų palūkanų suma 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų sudarymo metu negalėjo būti lygi 5 251,80 Eur, kuri nurodyta antstolės 2022 m. rugpjūčio 23 d. patvarkyme ir kurią, be kita ko, sudaro 10 proc. palūkanos, apskaičiuotos už du metus.

37. Antra, pirmosios instancijos teismas išvados, kad, sudarant 2020 m. balansą, prie mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų nebuvo įtraukta skola Belgijos įmonei, priėjo iš esmės pritardamas nemokumo administratorės argumentui dėl tokios tikimybės buvimo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, ir teismo išvados šios kategorijos ginčuose negali remtis prielaidomis ar tikimybėmis. Vadinasi, teismo išvados dėl įmonės nemokumo, tyčinio bankroto pagrindo grindžiamos tikimybių pusiausvyros principu, negali būti pripažintos pakankamomis, sprendžiant dėl tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1173-881/2022 21 punktas).

38. Apeliantas neneigia, kad jam, būnant bendrovės akcininku ir vadovu, buvo žinoma apie skolą Belgijos įmonei, tačiau jo žiniomis skola sudarė 11 692,56 Eur ir buvo priskirta abejotinai bei įtraukta į bendrovės apskaitą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog 11 692,56 Eur skola buvo įtraukta į bendrovės apskaitą. Apelianto akcentuojamame 2021 m. balandžio 9 d. sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštyje pateikti duomenys nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. balandžio 13 d., t. y. jau po bendrovės 2020 m. balanso sudarymo. Žiniaraščio skiltyje ,,Abejotinos skolos tiekėjams“ nurodoma 11 692,56 Eur suma, tačiau nenurodyti nei tiekėjai, kuriems skolinga bendrovė, nei skolos susidarymo laikotarpis ir (ar) kiti skolos identifikaciniai duomenys. Pastebėtina, kad nemokumo administratorei nebuvo perduoti bendrovės dokumentai. Byloje nėra duomenų nei apie bendrovės ankstesnių metų, nei apie 2020 m. įsipareigojimų sudėtį ir jų susidarymo laikotarpį.

39. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aptartus motyvus, pažymi, kad pagal byloje pateiktus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar į bendrovės 2020 m. balanse nurodytą įsipareigojimų sumą buvo įtraukta skola (ir kokia skolos dalis) Belgijos įmonei NV Unigom.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nustatė bendrovės nemokumo momentą, susiedamas jį su Gento Komercinių bylų teismo sprendimo priėmimu (2020 m. liepos 9 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką materialusis teisinis reikalavimas, dėl kurio priimamas vykdytinas sprendimas ir jo pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas, egzistuoja dar iki kreipimosi į teismą momento. Tai reiškia, kad pats teismo sprendimas ir jo pagrindu išduodamas vykdomasis dokumentas paprastai nesukuria prievolinių santykių. Teismo sprendimu tik patvirtinama dar iki kreipimosi į teismą atsiradusi asmens teisė, konstatuojamas jos pažeidimas ir pritaikomas atitinkamas pažeistos teisės gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-381/2021 27 punktas). Iš Gento Komercinių bylų teismo sprendimo turinio matyti, kad NV Unigom, be kita ko, pateikė reikalavimą dėl 18 646,96 Eur skolos priteisimo iš UAB ,,Rato ašis“ pagal 2016 m. gegužės 4 d. sąskaitą faktūrą Nr. 61014 (12 400 Eur), 2017 m. kovo 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. 70536 (6 395,40 Eur) ir 2018 m. sausio 1 d. kreditinę sąskaitą Nr. 15 (148,44 Eur), kurį teismas patenkino (sprendimo 3, 7 psl.). Taigi, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, 18 646,96 Eur įsipareigojimas Belgijos įmonei atsirado nuo 2016 m. iki 2018 m., o 2020 m. liepos 9 d. teismo sprendimu tik patvirtinta Belgijos įmonės reikalavimo teisė į 18 646,96 Eur skolą, taip pat priteisti nuostoliai ir palūkanos. Byloje nesant duomenų, ar skola (jos dalis) Belgijos įmonei buvo įtraukta į 2020 m. balansą, taip pat byloje nesant duomenų apie bendrovės turto ir įsipareigojimų sudėtį bei jų pokytį 2020 m. eigoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra galimybės nustatyti aiškiai apibrėžto bendrovės nemokumo momento.

41. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad pagal bendrovės 2020 m. balanso duomenis bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turto vertę, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, jog UAB ,,Rato ašis“ nemoki tapo vėliausiai nuo 2020 m. gruodžio 31 d. (JANĮ 2 straipsnio 7 punktas). Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalį, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

Dėl tyčinio bankroto požymių

42. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

43. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

44. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023 26 punktas).

45. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

46. Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti konkrečių JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių egzistavimą ir šių požymių priežastinį ryšį su kilusiu bendrovės nemokumu arba šių požymių priežastinį ryšį su nemokios bendrovės padėties esminiu pablogėjimu.

Dėl bylos ribų peržengimo ir siurprizinio procesinio sprendimo priėmimo skundžiamos nutarties dalyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bei apelianto nurodomų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų

47. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

48. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nustatęs, kad akcijų perleidimo sandoriu A. D. siekė pasitraukti iš UAB „Rato ašis“ valdymo tam, jog išvengtų teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra, t. y. galinčios kilti atsakomybės tiek prieš pačią bendrovę, tiek prieš jos kreditorius, o A. S. realiai savo, kaip valdymo organo, funkcijų bei juridinio asmens dalyvio (akcininkų) teisių ir pareigų neįgyvendino ir nesiekė to padaryti.

49. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto požymio, numatyto JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir vertindamas aplinkybes, susijusias su akcijų perleidimo sandorio fiktyvumu, taip pat pripažindamas akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu, peržengė bylos nagrinėjimo ribas bei šioje dalyje priėmė siurprizinį procesinį sprendimą, taip pat pažeidė CPK 26 straipsnyje įtvirtintą civilinių bylų teismingumo taisyklę. Dėl to egzistuoja absoliutūs skundžiamo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindai.

50. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas, taip pat atsakovo pateikti atsikirtimai į ieškinį. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Nors teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius ir pritaikyti faktinei situacijai aktualias teisės normas (teisinį ieškinio pagrindą), tačiau ši teismo pareiga nereiškia nei teismo teisės modifikuoti faktinį ieškinio pagrindą (kvalifikuoti kitas, nei nurodytos šalių, faktines aplinkybes), nei keisti ieškinio dalyką, peržengiant pareikštus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2020 21 punktą). Tuo atveju, jeigu teismo procesinis sprendimas (jo dalis) yra grindžiamas argumentais ir įrodymais, apie kuriuos ginčo šaliai nebuvo žinoma ir ji neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti, jis gali būti pripažįstamas siurpriziniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-823/2022, 45 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad, nors siurpriziniu teismo sprendimu pažeidžiamos proceso teisės normos, tokia situacija pagal CPK 329 straipsnį nėra laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir pati savaime nesudaro pagrindo panaikinti tokį teismo sprendimą. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad, atsižvelgiant į CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų išimtinumą, šie pagrindai neturi būti aiškinami plačiai. Todėl tais atvejais, kai teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nepatenka į absoliučių ar santykinai absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų sąrašą, šį pažeidimą būtina įvertinti CPK 329 straipsnio 1 dalies aspektu, t. y. ar šis proceso teisės normos pažeidimas yra toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, 41 punktas).

51. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2023 m. birželio 21 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (dokumento registracijos Nr. DOK-16138). Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjos pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atsisakė priimti pareiškimo dalį dėl Akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip neteismingą Kauno apygardos teismui. Nutarties dalis dėl atsisakymo priimti pareiškimo dalį dėl Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia skundžiama nebuvo.

52. Nemokumo administratorė 2023 m. rugpjūčio 1 d. pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (dokumento registracijos Nr. DOK-19454), kuriame prašė bankrotą pripažinti tyčiniu, be kita ko, JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, įrodinėdama, jog A. D. ir S. D. akcijas perleido turėdami ketinimą pasitraukti iš UAB „Rato ašis“ valdymo, siekdami išvengti galinčios kilti atsakomybės prieš bendrovę ir jos kreditorius. Patikslintame pareiškime, taip pat papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (dokumento registracijos Nr. DOK-22891) nemokumo administratorė nurodė argumentus, susijusius su Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties fiktyvumu, t. y. dėl bendrovės ūkinės – komercinės veiklos nevykdymo tiek prieš akcijų perleidimą, tiek po jo; A. S. finansine padėtimi, patirtimi vystant verslą, kiek tai susiję su jo patikimumo vertinimu. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) atsiliepime į pareiškimą (procesinio dokumento registracijos Nr. DOK-21213), papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose (procesinio dokumento Nr. DOK-23233) nurodė atsikirtimus į šiuos argumentus.

53. Visų pirma, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas akcijų perleidimo sutarties negaliojančia nepripažino (to nėra konstatuota ir nutarties rezoliucinėje dalyje). Kadangi pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pagrindo konstatuoti, jog šioje apimtyje pirmosios instancijos teismas peržengė bylos ribas, priėmė siurprizinį sprendimą bei pažeidė civilinių bylų teismingumo taisykles, numatytas CPK 26 straipsnyje, nėra.

54. Antra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl sandorio fiktyvumo aplinkybių, vertindamas JANĮ 70 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas peržengė bylos ribas ir šioje dalyje priėmė siurprizinį sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad akcijų perleidimo sandorių (ne)teisėtumo įvertinimas, fiktyvumo (ne)nustatymas, nepriklausomai nuo to, ar yra dėl to pareikštas reikalavimas ar tokio reikalavimo nėra pareikšta, yra būtinas siekiant atskleisti visas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu bylai aktualias aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1085-450/2022 40 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja aplinkybėmis dėl sandorio fiktyvumo grindė pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, o apeliantas turėjo galimybę pasisakyti ir, kaip nustatyta, pasisakė dėl jų pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių apimties apeliacinės instancijos teismas pasisako toliau, analizuodamas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose nurodytų tyčinio bankroto požymių egzistavimą (žr. šios nutarties 63, 84 punktus).

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio vertinimo

55. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, nulėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

56. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad akcijų perleidimas visiškai nepatikimam ir objektyviai negalinčiam vystyti verslo asmeniui reiškia ne ką kita, kaip sąmoningą jau nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017). Fiktyvūs akcijų perleidimo sandoriai ir iš to sekantis fiktyvus vadovų skyrimas yra žalingas nemokiai bendrovei, nes taip išvengiama akcininkų ir vadovų pareigų bendrovei vykdymo. Tokie sandoriai neabejotinai kenkia tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesams, todėl toks bankrutuojančios įmonės akcijų perleidimas patenka į įstatymuose numatytų tyčinio bankroto pagrindų taikymo sritį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-474-467/2022; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1085-450/2022).

57. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi suinteresuotas asmuo A. D. siekė pasitraukti iš UAB „Rato ašis“ valdymo, tam, jog išvengtų teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra. Teismas nustatė, kad po akcijų įsigijimo A. S. realiai savo, kaip valdymo organo, funkcijų bei juridinio asmens dalyvio (akcininkų) teisių ir pareigų neįgyvendino ir nesiekė to padaryti, todėl negalėjo užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumo ir atsiskaitymo su kreditoriais. Tokiu būdu fiktyvus bendrovės nuosavybės ir valdymo perleidimas šiam asmeniui reiškė galutinį jos sužlugdymą, t. y. tyčinį bankrotą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo ryšį tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo bei pripažino bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

58. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog akcijų perleidimo metu bendrovės finansinė padėtis buvo geresnė nei 2020 m., todėl nebuvo pagrindo spręsti, kad akcijų perleidimo sandoriu buvo pabloginta bendrovės finansinė padėtis.

59. Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje nustatė, kad bendrovė tapo nemoki vėliausiai nuo 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. iki 2021 m. balandžio 13 d. akcijų perleidimo sandorio sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus finansinius bendrovės duomenis, nesutinka su apelianto pozicija, kad akcijų perleidimo metu bendrovės finansinė padėtis buvo gera ar geresnė nei 2020 m. Iš 2021 m. balandžio 9 d. sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščio nustatyta, kad akcijų perleidimo metu bendrovės materialaus turto vertė (su nusidėvėjimu) sudarė 27 806,64 Eur. Nors žiniaraštyje nurodyta, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje ankstesnių metų nepaskirstytas pelnas (nuostoliai) sudaro 39 192,60 Eur (pelnas), byloje pateiktas 2020 m. balansas patvirtina, jog 2020 m. bendrovė patyrė 32 062 Eur nuostolius. Sąnaudos akcijų perleidimo metu sudarė 15 390,73 Eur; pardavimai 3 827,39 Eur; gautinos sumos, lėšos kasoje ir banko sąskaitoje – 1 610,18 Eur. Žiniaraštyje nurodytų įsipareigojimų suma – 39 675,10 Eur (27 738,76 Eur skola apeliantui, 11 692,56 Eur abejotina skola ir 243,78 Eur skolos tiekėjams). Atkreiptinas dėmesys, kad akcijų perleidimo metu apeliantui buvo žinoma (turėjo būti žinoma) apie teismo sprendimu priteistą skolą ir palūkanas Belgijos įmonei NV Unigom. Apelianto argumentas, kad jam apie Gento Komercinių bylų teismo sprendimą tapo žinoma tik po Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kai Lietuvoje buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimas (2021 m. spalio 28 d.), atmetamas. Iš Gento Komercinių bylų teismo sprendimo turinio matyti, kad bendrovė dalyvavo nagrinėjant bylą, teikė procesinius dokumentus, bendrovei atstovavo advokatai. Teismo sprendimo priėmimo metu bendrovės akcininku ir direktoriumi buvo apeliantas. Taigi, akcijų perleidimo metu bendrovės įsipareigojimai kreditoriams buvo didesni, nei numatyta sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštyje – 48 866,74 Eur bei teismo sprendimu priteistos palūkanos. Aptarti duomenys patvirtina, kad akcijų perleidimo metu bendrovė nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais.

60. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2021 m. vasario 26 d. buvo atleisti visi UAB „Rato ašis“ darbuotojai, o A. D., kuris buvo bendrovės direktoriumi, atleistas 2021 m. kovo 31 d. Apeliantas nepateikė į bylą duomenų (įrodymų) apie tai, kodėl buvo nuspręsta parduoti bendrovės akcijas, kaip buvo ieškoma akcijų pirkėjų (ar apie akcijų pardavimą skelbta viešai, ar kt.), kaip surastas pirkėjas, kaip su juo aptartos sandorio sąlygos. Naujajam akcininkui A. S. įsigijus akcijas, nauji darbuotojai bendrovėje nebuvo priimti. Byloje, išskyrus apelianto teiginius, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių naujojo bendrovės savininko siekį investuoti į bendrovę, vykdyti veiklą, susijusią su transporto logistika. Byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. S., paskirtas bendrovės vadovu, realiai įgyvendino savo, kaip bendrovės valdymo organo, funkcijas (vadovavo bendrovės kasdienei komercinei ūkinei veiklai, sudarinėjo sandorius su kontrahentais, kt.). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, jog 2021 m. rugsėjo mėn. – 2022 m. vasario mėn. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nepatvirtina realios bendrovės veiklos vykdymo, nes sąskaitų išrašymo metu bendrovėje nedirbo nei vienas darbuotojas (A. S. VSDFV duomenimis bendrovės direktoriaus pareigas užėmė nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d.). Aplinkybė, kad po akcijų perleidimo sutarties sudarymo naujasis bendrovės akcininkas ir vadovas sudarė paslaugų tiekimo sutartį su UAB „Bitė Lietuva“, nepatvirtina, jog bendrovė vykdė realią veiklą, suteikė paslaugas, gavo pajamų.

61. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aukščiau nustatytos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido daryti išvadą, jog akcijas įgijęs A. S. realiai netęsė bendrovės ūkinės veiklos, taigi negalėjo užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumo ir atsiskaitymo su kreditoriais. Nors apeliantas teigia, kad jis priėmė sprendimą bendrovę parduoti, nesiekdamas išvengti bankroto padarinių, nes akcijų perleidimo metu bendrovės finansinė padėtis buvo gera, tačiau aptartos aplinkybės dėl bendrovės finansinės padėties ir sandorio sudarymo aplinkybių leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Rato ašis“ direktorius ir akcininkas A. D. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu žinojo (turėjo žinoti) tikrąją bendrovės finansinę padėtį (apie skolas kreditoriams, kurios viršijo turimo turto vertę), todėl jis galėjo ir turėjo pasidomėti akcijų pirkėjo patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolesnę bendrovės veiklą (jos tęstinumą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad sudaryta Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi suinteresuotas asmuo A. D. siekė išvengti bendrovės savininko bei vadovo pareigų, įtvirtintų teisės aktuose, bei galimos teisinės atsakomybės, iškėlus nemokumo (bankroto) bylą, tiek prieš bendrovę, tiek prieš jos kreditorius (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Toks fiktyvus bendrovės nuosavybės ir valdymo perleidimas kitam asmeniui šiuo atveju reiškė galutinį jos sužlugdymą.

62. Byloje nustatytos aplinkybės, kad A. D., žinodamas apie prastą bendrovės finansinę padėtį, bendrovės nuosavybę ir valdymą perleido bendrovės veiklos neketinančiam tęsti asmeniui, sudaro pakankamą pagrindą konstatuot priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo bei tokį bankrutuojančios bendrovės akcijų perleidimą vertinti kaip JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto pagrindo požymį.

63. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo vertintos aplinkybės dėl A. S. finansinės padėties ir iš jo vykdomų išieškojimų, atsiskaitymo už akcijas, A. S. gyvenamosios vietos (skundžiamos nutarties 37-38 punktai) yra perteklinės, atliekant sandorio vertinimą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto pagrindo ribose. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė nagrinėjamo klausimo kontekste svarbias aplinkybes dėl akcijų perleidimo sandorio fiktyvumo, pagrįstai pripažino bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, tai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties neteisėtumui konstatuoti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio vertinimo

64. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

65. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

66. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis; nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

67. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. S. 2021 m. balandžio 8 d., t. y. nebūdamas nei įmonės akcininku, nei direktoriumi, įnešė į UAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur. Tą pačią dieną iš kasos A. D. buvo išmokėtas 607,77 Eur darbo užmokestis, 26 480,99 Eur skola ir 650 Eur bendrovės kasoje buvę pinigai. Tokiu būdu buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, išskirtinai suteikiant prioritetą vieno kreditoriaus A. D. interesams. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotas JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimas.

68. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismu, atskirajame skunde nurodo, kad pinigai atsiskaitymui su A. D. buvo paimti ne iš bendrovės kasoje buvusių pinigų. Naujasis akcininkas įnešė į kasą papildomą sumą atsiskaityti su buvusiu bendrovės akcininku. Įvyko kreditoriaus pasikeitimas. Atsiskaitymo eilė su kitais kreditoriais nebuvo ir negalėjo būti pažeista, nes pinigų A. D. išmokėjimo dieną UAB „Rato ašis“ kreditorių neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais apelianto argumentais.

69. A. D. pagal VSDFV duomenis bendrovėje dirbo iki 2021 m. kovo 31 d., o A. S. pradėjo dirbti nuo 2021 m. birželio 16 d. Akcijų perleidimo sandoris sudarytas 2021 m. balandžio 13 d. Pinigų įnešimo į bendrovės kasą ir pinigų išmokėjimo A. D. momentu (2021 m. balandžio 8 d.) bendrovė neturėjo vadovo, tačiau jos akcijos vis dar priklausė A. D. Duomenų, patvirtinančių, kokiu pagrindu į bendrovės kasą buvo įnešti ir tą pačią dieną A. D. išmokėti pinigai, byloje nėra (nepateikta reikalavimo perleidimo sutartis, susitarimas tarp suinteresuotų asmenų ar pan.), todėl pagrindo pritarti apelianto pozicijai dėl kreditoriaus pasikeitimo nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad pinigų įnešimo ir išmokėjimo iš bendrovės kasos metu bendrovė buvo nemoki, taip pat apeliantas žinojo (turėjo žinoti) apie teismo sprendimu priteistą skolą Belgijos įmonei.

70. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bendrovei esant nemokiai ir neturint galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais (Belgijos įmone NV Unigom), prieš Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą A. D., kaip tuometinis bendrovės akcininkas, priėmė sprendimą išmokėti į bendrovės kasą A. S. įneštus pinigus sau (bendrovės akcininkui ir buvusiam vadovui A. D.). Tai iš esmės pablogino nemokios bendrovės padėtį bei eliminavo kitų bendrovės kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą. Aptartos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą konstatuot priežastinį ryšį tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Dėl JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio vertinimo

71. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

72. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas požymis atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą juridinio asmens tyčinio bankroto pagrindą, todėl liko aktuali teismų praktika, suformuluota aiškinant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą.

73. Aiškinant apgaulingos ir (ar) netinkamos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantį požymį, įtvirtintą anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, teismų praktikoje pasisakyta, kad pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

74. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

75. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bendrovės finansiniai dokumentai nebuvo perduoti nemokumo administratorei. Įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų apie asmeninės vertybinių popierių sąskaitos A. S. vardu sutvarkymą, teismas nusprendė, jog jis neįgijo nuosavybės teisių į parduotas bendrovės akcijas. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvados, kad už duomenų apie bendrovę neperdavimą nemokumo administratorei yra atsakingas A. D. Įvertinęs, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu A. D. pateikė dalį bendrovės dokumentų, teismas nusprendė, jog A. D. elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratorės duomenis apie bendrovės finansus, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, sudarytus sandorius ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

76. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, nusprendęs, jog A. S. neįgijo nuosavybės teisių į akcijas, peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Apelianto teigimu, jis nėra atsakingas už naujo akcijų įgijėjo pareigos atsidaryti asmeninę vertybinių popierių sąskaitą neįvykdymą. Perleidus akcijas naujam įgijėjui, apeliantas jam perdavė visus bendrovės dokumentus, todėl, apelianto vertinimu, jis negali būti atsakingas už duomenų apie bendrovę neperdavimą nemokumo administratorei.

77. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nusprendė dėl A. S. nuosavybės teisių į akcijas (ne)įgijimo, nes, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nemokumo administratorės pareiškimo dalį dėl akcijų perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nagrinėjęs klausimą dėl A. S. nuosavybės teisių į akcijas atsiradimo, neteisingai nustatė, jog už finansinių dokumentų nemokumo administratorei neperdavimą atsakingas A. D..

78. Pirma, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2021 m. balandžio 13 d. naujam bendrovės akcininkui ir direktoriui A. S. A. D. perdavė bendrovės turtą, bendrovės antspaudus, visą buhalterinės apskaitos dokumentaciją ir apskaitos registrus: pasirašyti UAB „Rato ašis“ pagrindinio herbinio apvalaus antspaudo ir UAB „Rato ašis“ apvalaus antspaudo perdavimo–priėmimo aktai, bendrovės perdavimo–priėmimo aktas ir UAB „Rato ašis“ dokumentų perdavimo–priėmimo aktas.

79. Antra, Juridinių asmenų registro duomenimis paskutiniu UAB ,,Rato ašis“ vadovu buvo A. S.. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi, kuria UAB „Rato ašis“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, nustatytas įpareigojimas A. S. ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti nemokumo (bankroto) bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakyta patenkinti nemokumo administratorės pareiškimą dėl baudos paskyrimo A. S. už bendrovės turto ir dokumentų neperdavimą, motyvuojant tuo, jog byloje nėra duomenų, ar A. S. buvo tinkamai informuotas ir faktiškai žino apie nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą ir jam kilusią pareigą pateikti nemokumo administratorei bendrovės turtą ir dokumentus.

80. Trečia, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. D. disponuoja bendrovės finansiniais dokumentais. Aplinkybė, kad apeliantas pirmosios instancijos teismui kartu su 2023 m. liepos 19 d. atsiliepimu į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (dokumento registracijos Nr. DOK-18439) pateikė Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties priedus, bendrovės nuomotų patalpų, priklausiusių pačiam apeliantui, nuomos sutartis, bendrovės dokumentų ir turto naujam bendrovės akcininkui priėmimo–perdavimo aktus, savaime nesudaro pagrindo daryti išvados, jog apeliantas disponuoja kitais nemokumo administratorei neperduotais bendrovės dokumentais.

81. Jau minėta, kad bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-984-823/2018; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-553/2018).

82. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas), bet ir tai, ar minėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, kadangi JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų.

83. Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo (negalėjo būti) sprendžiamas klausimas dėl akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, jog A. S. neįgijo nuosavybės teisių į akcijas, o 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Rato ašis“ vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo remiantis A. S. nuo 2021 m. balandžio 13 d. tapo bendrovės vadovu, neturi teisinės galios, todėl už dokumentų neperdavimą ir (ar) bendrovės finansinių dokumentų neišsaugojimą yra atsakingas A. D. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas disponuoja bendrovės finansiniais dokumentais. Dėl nurodytų aplinkybių, negalima nustatyti ir sąlygos, būtinos pripažinti bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. sąmoningo dokumentų neperdavimo fakto (slėpimo). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bankrotą pripažino tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

84. Pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai bankrotą pripažino tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų pagrindais. Pripažinus bankrotą tyčiniu bet kuriuo JANĮ 70 straipsnyje nustatytu pagrindu, kyla JANĮ 71–72 straipsniuose nustatyti padariniai, o tyčinio bankroto padariniai nėra priklausomi nuo konkretaus pagrindo, kuriuo bankrotas pripažįstamas tyčiniu. JANĮ įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu konkrečiu (tam tikru) pagrindu savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1867-407/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/ 2021). Atitinkamai, aplinkybė, kad teismas be pagrindo nagrinėjo klausimą dėl A. S. nuosavybės teisių į akcijas atsiradimą, nelemia skundžiamos nutarties neteisėtumo, nes dėl to byla nebuvo išnagrinėta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

85. Apibendrinant, konstatuotina, kad jau nemokios UAB „Rato ašis“ finansinės padėties esminis pabloginimas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo: A. D., žinant apie prastą bendrovės finansinę padėtį, bendrovės nuosavybę ir valdymą perleidus bendrovės veiklos neketinančiam tęsti asmeniui (A. S.); A. D., kaip tuometiniam bendrovės akcininkui, priėmus sprendimą išmokėti visus bendrovės kasoje buvusius pinigus sau (bendrovės akcininkui ir buvusiam vadovui A. D.), tai lėmė bendrovės kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą esminį suvaržymą ir sąlygų išvengti išieškojimo sudarymą (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai). Ištirtų aplinkybių pagrindu (įvertinant pateikto atskirojo skundo ribas) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. D. ir A. S. veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

86. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą nutartį, apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nerengė žodinio bylos nagrinėjimo, atmetamas. JANĮ 70 straipsnyje nenustatyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Teismų praktikoje su įmonių bankroto procesu susiję klausimai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai pripažįstamas būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, nenustatyta, kad byla pirmosios instancijos teisme negalėjo būti tinkamai išspręsta remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais.

Dėl bylos procesinės baigties

87. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

88. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytas aplinkybes, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentą, tačiau, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus požymius, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu dėl bendrovės finansinių dokumentų neperdavimo nemokumo administratorei, netinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją, todėl nepagrįstai bankrotą pripažino tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą požymį, tačiau, remiantis šios nutarties 84 punkte nurodyta teismo praktika, tai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Byloje nenustatyta procesinių teisės normų pažeidimų, kurie galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atskirasis skundas iš esmės atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista, patikslinus, jog bankrotas pripažintinas tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį bei 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus požymius (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

89. Bylos šalys nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra pagrindo priteisti atitinkamų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Irmantas Šulcas