Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2016-07-07 · Civilinė byla Nr. 3K-3-346-684/2016

Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-07
Bylos Nr.
3K-3-346-684/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08058-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virgilijus Grabinskas, Alė Bukavinienė, Gražina Davidonienė
Atsakovas
J. M., G. M., D. J., VĮ Registrų centrui
Ieškovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Civilinė byla Nr. 3K-3-346-684/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08058-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4; 2.3.2.3; 3.1.2.2.1; 3.3.1.19.1; 3.3.1.19.6 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 7 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. M., G. M. ir D. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams VĮ Registrų centrui, J. M., D. J. ir G. M. dėl sandorio pripažinimo niekiniu, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl civilinio proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių rūšinį bylų teismingumą, ieškinio senaties instituto taikymą bei teismo sprendimą dėl pripažinimo, aiškinimo bei taikymo.Ieškovė prašė panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 307 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“; panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. VILRS-1880 „Atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre“; pripažinti niekine ir negaliojančia 1998 m. spalio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, reg. Nr. 6848, dalį, pagal kurią J. M., D. J. ir G. M. po K. M. mirties paveldėjo žemės sklypą (duomenys neskelbtini); įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą Nekilnojamojo turto registre Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 25-94/94 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-2465/1994 pagrindu įregistruoti Lietuvos Respublikos nuosavybės teises į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nurodyti šio žemės sklypo patikėtinę – Nacionalinę žemės tarnybą.Ieškovė nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 30 d. sprendimu panaikinta 1993 m. kovo 24 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią K. M. parduotas valstybinės žemės sklypas, o Vilniaus rajono valdyba įpareigota grąžinti K. M. 3150 valstybinių vienkartinių išmokų bei tikslinių kompensacijų (investicinių čekių). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1994 m. birželio 27 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 1994 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, šiuo metu į minėtą žemės sklypą yra įregistruotos J. M., D. J. ir G. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisės, po 1/3 dalį kiekvienam. Nuosavybės teisių įregistravimo pagrindu nurodytas po K. M. mirties 1998 m. spalio 9 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Ieškovės teigimu, teismų sprendimai, kuriais buvo panaikinta 1993 m. kovo 24 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, yra privalomi atsakovui, todėl turėjo būti vykdomi, t. y. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas privalėjo įregistruoti teismo sprendimų pagrindu atsiradusius juridinius faktus ir neturėjo teisės atsisakyti įregistruoti juridinį faktą vien dėl to, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos paveldėjimo teisės liudijimo, kuris negalėjo būti išduotas, pagrindu. Pagal įstatymų nuostatas, paveldėtojai gali paveldėti tik tas mirusio fizinio asmens turtines teises, kurias miręs asmuo pats turėjo, ir negali paveldėti tų teisių, kurių neturėjo ar negalėjo turėti miręs asmuo. Konstatavus, jog teismų procesiniais sprendimais ginčo žemės sklypas tapo valstybės nuosavybe ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (1994 m. birželio 27 d.) nebepriklausė K. M., spręstina, kad atsakovai J. M., D. J. ir G. M. negalėjo paveldėti turto, kuris palikėjui jau nebepriklausė. Dėl to paveldėjimo sandoris yra niekinis ir negalioja.