Kauno apygardos teismo nutartis

2023-10-31 · Civilinė byla Nr. eB2-1086-921/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-10-31Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-12-21Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-07-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-31
Bylos Nr.
eB2-1086-921/2023
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00245-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Sujetienė
Suinteresuotas asmuo
A. D., S. D., A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1086-921/2023Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00245-2022-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rato ašis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. D., S. D. ir A. S.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rato ašis“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Skolvalda“ (toliau – pareiškėja arba nemokumo administratorė), nutartis įsiteisėjusi.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti UAB „Rato ašis“ bankrotą tyčiniu, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Patikslintame pareiškime nurodo, kad BUAB „Rato ašis“ direktoriumi ir akcininku nuo 2001 m. birželio 25 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. buvo A. D.. 2021 m. balandžio 13 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi A. D. ir S. D. BUAB „Rato ašis“ akcijas pardavė A. S.. 2022 m. liepos 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismas BUAB „Rato ašis“ nustatė 10 dienų terminą per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalėjo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą ir kt. 2022 m. rugpjūčio 22 d. nemokumo administratorė išsiuntė A. S. registruotu laišku Įsakymą Nr. 1 ir Įsakymą Nr. 2, kuriuose nurodė, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti jai įmonės turtą ir visus dokumentus. Tačiau iki šiol įmonės turtas ir dokumentai nemokumo administratorei nėra perduoti. A. S. nepavyksta įteikti dokumentų, jis niekur nedirba. Nors pagal į bylą pateiktą 2021 m. balandžio 13 d. Darbo sutartį Nr. 5 A. S. BUAB „Rato ašis“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti nuo 2021 m. balandžio 14 d., tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenis A. S. bendrovės direktoriaus pareigas užėmė nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d.

4. Nemokumo administratorės nuomone, yra pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi bendrovei susidūrus su finansiniai sunkumais ir nepajėgiant laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, fiktyviu akcijų perleidimu ir neteisėtu vadovo paskyrimu, BUAB „Rato ašis“ buvo sąmoningai palikta bankrutuoti. Pažymi, kad 2020 m. balanso duomenis bendrovė akcijų perleidimo metu jau buvo nemoki, nes jos įsipareigojimai viršijo turto vertę. BUAB „Rato ašis“ nuo 2020 m. liepos 9 d. yra skolinga pagal vykdomąjį raštą įmonei NV Unigom (Belgija) 20 884,60 Eur skolą ir 5 251,80 Eur palūkanas. Vykdomoji byla dėl minėtos skolos išieškojimo buvo pradėta 2021 m. spalio 28 d. A. D. ir S. D. apie nurodytą bendrovės įsiskolinimą buvo žinoma, ši skola buvo įtraukta į BUAB „Rato ašis“ Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį. Aplinkybė, jog priverstinis skolos išieškojimas buvo pradėtas jau po Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, skolos fakto nepaneigia. 2021 m. vasario 26 d. buvo atleisti visi BUAB „Rato ašis“ darbuotojai, o A. D., kuris buvo įmonės direktorius, atleistas 2021 m. kovo 31 d. Taigi, BUAB „Rato ašis“ buvo parduota nesant jokių darbuotojų, kas patvirtina, kad įmonė jokios veiklos jau nevykdė. Naujajam akcininkui perėmus akcijas, nauji darbuotojai nebuvo priimti, pats akcininkas įsidarbino įmonėje tik po kelių mėnesių nuo akcijų įsigijimo ir dirbo kiek daugiau nei du mėnesius. Naujojo akcininko sutarties su UAB „Bitė Lietuva“ pasirašymas nesudaro pagrindo spręsti, kad bendrovė vykdė komercinę veiklą. Į bylą pateikti 2021 m. balandžio 13 d. bendrovės antspaudo, dokumentų perdavimo–priėmimo aktai nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo atliktas įmonės inventorizavimas. Nėra duomenų, kad pasirašius Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, A. S. vardu buvo atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita. Akcijos buvo parduotos asmeniui, kuris iki tol buvo bedarbis, todėl, nemokumo administratorės nuomone, jis neturėjo nei lėšų, nei patirties vykdyti verslo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bendrovės vadovas ir akcininkas A. D. ir S. D., turėdami ketinimų pasitraukti iš BUAB „Rato ašis“ ir išvengti teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra ir (ar) įmonės buhalterinės apskaitos duomenys, fiktyviu akcijų pirkimo–pardavimo sandoriu siekė sukurti tik išorinį akcininkų (vadovo) teisinių santykių atsiradimo ir pasibaigimo vaizdą.

5. Nemokumo administratorės nuomone, UAB „Rato ašis“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Byloje esantis išrašas iš Kasos knygos patvirtina, jog A. S. 2021 m. balandžio 8 d., dar nebūdamas nei įmonės akcininku, nei direktoriumi, įnešė į BUAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur. Tą pačią dieną iš kasos A. D. buvo išmokėtas 607,77 Eur darbo užmokestis, 26 480,99 Eur skola ir 650 Eur visi kasoje buvę pinigai. Tuo tarpu iš 2022 m. rugpjūčio 23 d. antstolės G. A. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-88-17162 nustatyta, kad bendrovė BUAB „Rato ašis“ nuo 2020 m. liepos 9 d. buvo skolinga įmonei NV Unigom (Belgija) 20 884,60 Eur skolą ir 5 251,80 Eur palūkanas. Tokiu būdu buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, išskirtinai apsaugant vieno kreditoriaus A. D. teises. A. D., pagal VSDFV duomenis, įmonėje dirbo iki 2021 m. kovo 31 d., o A. S. pradėjo dirbti nuo 2021 m. birželio 16 d. Todėl iš esmės pinigų išmokėjimo A. D. momentu bendrovė neturėjo jokio teisėto vadovo, tačiau jos akcijos vis dar priklausė A. ir S. D.. Todėl už pinigų iš įmonės kasos išmokėjimą atsakingi tik pastarieji asmenys ir šiuo atveju nėra svarbu, kokiu pagrindu jie buvo įnešti į įmonės kasą.

6. Nemokumo administratorės nuomone, yra pagrindas pripažinti UAB „Rato ašis“ bankrotą tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Nemokumo administratorė pažymi, kad iki šiol nemokumo administratorei nėra perduotas įmonės turtas ir visi dokumentai, dėl ko negalima nustatyti ar visi įmonės sandoriai yra teisėti, ar jie nepažeidžia kreditorių interesų, dėl neperduodamo turto negalima patenkinti kreditorinių reikalavimų. Visa tai rodo, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Nemokumo administratorė pažymi ir tai, kad A. S. neįgijo nuosavybės teisių į BUAB „Rato ašis“ akcijas, nes byloje nėra duomenų apie asmeninės vertybinių popierių sąskaitos jo vardu sutvarkymą, kaip būtinos sąlygos nuosavybės teisėms įgyti. Tokiu būdu byloje esantys antspaudo, taip pat dokumentų perdavimo–priėmimo aktai, iš esmės patvirtina, kad A. D. bendrovės dokumentus galimai perdavė asmeniui, kuris įmonės akcijų nebuvo įgijęs. Todėl duomenų apie įmonę (turto ir dokumentų) perdavimą nemokumo administratorei yra atsakingas A. D., kuris savo ruožtu jokių įmonės finansinių dokumentų bei turto nemokumo administratorei nėra perdavęs.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į pareiškimą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašo pareiškimą tenkinti. Nurodo, kad VMI finansinis reikalavimas bendrovės bankroto byloje yra 132 108,77 Eur, iš jų anksčiausiai yra susidariusi pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, kurios mokėjimo terminas 2021 m. spalio 25 d. VMI duomenų bazėse turima informacija nustatyta, kad bendrovė nepateikė Metinių pelno mokesčio deklaracijų (forma (duomenys neskelbtini) už 2021–2022 m. Tuo tarpu Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) už 2018–2020 m. bendrovė deklaravo nuostolį. Bendrovė VĮ Registrų centre nėra pateikusi finansinių ataskaitų už 2021–2022 m. Kontrolės veiksmai bendrovės ir jos vadovų atžvilgiu nebuvo vykdomi. Bendrovė 2022 m. balandžio 1 d. yra įtraukta į Mokesčių įstatymų pažeidimų, piktnaudžiavimo atvejų bei kitos mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolei svarbios informacijos duomenų bazę (MOKSI). Įtraukimo priežastis – atliekamas ikiteisminis tyrimas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-6-00020-21, kuris pradėtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

8. Atsiliepimu į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo A. D. prašo patikslintą pareiškimą jo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodo, kad jis nuo 2001 m. birželio 25 d. iki 2021 m. balandžio 13 d. buvo BUAB „Rato ašis“ vienintelis visų akcijų savininkas ir direktorius. 2021 m. nusprendė įmonę parduoti, todėl 2021m. balandžio 13 d. su A. S. pasirašė notarinę Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal minėtą sutartį, 5 900 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Rato ašis“ akcijų parduota A. S.. Akcijos buvo parduotos už 2 950 Eur sumą, kurią A. S. sumokėjo grynais pinigais, prieš pasirašant sutartį. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo patvirtinta Prienų rajono 3-iojo notaro biuro notarės. Tą pačią Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2021 m. balandžio 13 d., naujam įmonės akcininkui ir direktoriui A. S. buvo perduotas įmonės turtas, įmonės antspaudai, visa buhalterinės apskaitos dokumentacija ir apskaitos registrai. A. D. nuo įmonės perdavimo, t. y. nuo 2021 m. balandžio 13 d., jos veikloje nebedalyvavo, sprendimų nepriiminėjo, informacijos apie vykdomą tolimesnę įmonės veiklą neturėjo. Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. nutartimi patvirtinti UAB „Rato ašis“ kreditoriniai reikalavimai 135 116,82 Eur sumai atsirado jau po akcijų pardavimo. Suinteresuotas asmuo nesutinka su nemokumo administratore, kad 2021 m. balandžio 13 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta turint tikslą buvusiems įmonės valdymo organams ir nariams išvengti atsiskaitymų su įmonės kreditoriais ir (ar) turinti siekį išvengti asmeninės atsakomybės už valdymo organų ir narių prievolių nesilaikymą. Pažymi, kad apie pareiškėjos minimą 20 884,60 Eur skolą ir 5 251,80 Eur palūkanas įmonei NV Unigom (Belgija) jam nebuvo žinoma. Antstolė vykdomąją bylą pradėjo 2021 m. spalio 28 d., t. y. jau po Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Taigi, minima skola negalėjo būti pagrindas bankroto bylos iškėlimui. Iki vykdomosios bylos iškėlimo minėtai įmonei skola buvo apskaityta kaip abejotina, kadangi dalis skolos buvo sumokėta, dalis įskaityta, o dalis ginčytina. Pasirašant Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą, naujasis įmonės akcininkas patvirtino, kad jam buvo suteikta galimybė susipažinti su visais bendrovės dokumentais ir kita informacija, juos tinkamai įvertinti ir apsispręsti dėl sutarties sudarymo. Dėl darbuotojų atleidimo, pažymi, kad visi darbuotojai buvo šeimos nariai, kurie neketino toliau dirbti įmonėje, todėl ir buvo atleisti prieš pat sandorio sudarymą. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad po Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo UAB „Rato ašis“ veikloje nedalyvavo, jokių sprendimų įmonės atžvilgiu nepriiminėjo ir negalėjo kontroliuoti, kaip toliau bus vykdoma įmonės veikla. UAB „Rato ašis“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi, t. y. praėjus daugiau negu metams po to, kai UAB „Rato ašis“ buvo perduota A. S., todėl laikytina, kad veikla įmonėje buvo vykdoma. Nepagrįsti nemokumo administratorės teiginiai, kad nėra duomenų, jog akcijų perleidimo metu būtų buvęs atliktas bendrovės turto inventorizavimas. 2021 m. balandžio 8 d. buvo sudarytas perduodamo UAB „Rato ašis“ ilgalaikio turto sąrašas, kurio bendra likutinė vertė fiksuota 20 051,27 Eur. Ilgalaikio turto sąrašas negalėjo būti sudarytas be turto inventorizavimo. Suinteresuotas asmuo neturėjo pareigos, įgaliojimų ir nebuvo atsakingas už nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą. Tokią pareigą turėjo naujasis įmonės direktorius A. S.. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės ir pareigos patikrinti naujojo akcininko finansinės padėties, socialinio draudimo pažymėjimo, įvertinti jo verslo patirties. A. S. 2023 m. birželio 5 d. buvo paskirtas MB „Mano sienos“ direktoriumi. Taigi, jis yra verslininkas, užsiima komercine veikla. Todėl pareiškėja neįrodė, kad suinteresuotas asmuo sąmoningai paliko UAB „Rato ašis“ bankrutuoti, o įmonės Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta fiktyviai. Todėl nėra pagrindo pripažinti bankroto tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

10. Suinteresuoto asmens nuomone, nėra pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu ir pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pažymi, kad pinigai atsiskaityti su buvusiu akcininku ir vadovu buvo paimti ne iš įmonės kasoje buvusių pinigų. Naujasis akcininkas įnešė į kasą papildomą sumą atsiskaityti su buvusiu įmonės akcininku. Tarp A. D. ir A. S. įvyko reikalavimo perleidimas, į bendrovės kasą buvo įnešta būtent tokia suma, kurią įmonė buvo skolinga A. D.. Todėl nei pinigų įnešimas į kasą, nei jų išmokėjimas neįtakojo ir nepakeitė įmonės finansinės padėties ir (ar) galėjimo atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais. Juolab, kad pinigų A. D. išmokėjimo dieną UAB „Rato ašis“ jokių kreditorių neturėjo. Pareiškėja neteisingai nurodo, kad po lėšų iš kasos išmokėjimo įmonė jokios veiklos nevykdė. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad po Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, A. S. buvo sudaręs sandorį (-ius) su UAB „Bitė Lietuva“ ir laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. vasario mėn. išrašė PVM sąskaitas faktūras. Tai reiškia, kad naujasis akcininkas ir vadovas vykdė veiklą po akcijų įsigijimo.

11. Suinteresuoto asmens nuomone, nėra pagrindo pripažinti UAB „Rato ašis“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Pasirašius UAB „Rato ašis“ Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, naujam įmonės akcininkui ir direktoriui A. S. buvo perduotas įmonės turtas, įmonės antspaudai, visa buhalterinės apskaitos dokumentacija ir apskaitos registrai. Suinteresuotas asmuo negali būti atsakingas už tai, kad naujasis įmonės vadovas, praėjus daugiau kaip metams nuo įmonės pardavimo ir valdymo perėmimo, nevykdė nei įstatymų reikalavimų, nei teismo, nei nemokumo administratorės nurodymų perduoti dokumentus ir turtą. Suinteresuoto asmens vadovavimo laikotarpiu nė vienas kreditorius dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė. Todėl negalima konstatuoti, kad įmonė privesta prie bankroto sąmoningais veiksmais.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į patikslintą pareiškimą suinteresuotas asmuo S. D. prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

13. Nurodo, kad jokios aplinkybės, susijusios su Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis ar jų derinimu jai nėra žinomos. Ji dalyvavo tik pasirašant 2021 m. balandžio 13 d. tarp jos, A. D. ir A. S. notarinę Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymi, kad Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė kaip vienintelio visų akcijų savininko A. D. sutuoktinė. Aplinkybių, susijusių su įmonės valdymu paaiškinti negali, nes nedalyvavo įmonės valdyme ir nebuvo įmonės vadovė bei akcininkė.

Šalies argumentai

14. Nemokumo administratorė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad ji pateikė prašymą Lietuvos antstolių rūmams dėl informacijos pateikimo. Iš 2023 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos antstolių rūmų pažymos nustatė, kad skolininko A. S. atžvilgiu nuo 2020 m. liepos 20 d. užvesta viso 19 vykdomųjų bylų. Nemokumo administratorė papildomai pateikė užklausas antstoliams vykdantiems išieškojimus. Antstoliai D. M., M. D. ir B. P. nurodė, kad iš skolininko A. S. išieškoti skolų nepavyko. Antstolė D. P. nurodė, kad buvo išieškota tik 95,75 Eur, nors visų vykdomųjų bylų išieškojimo suma sudaro 7 037 Eur. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratorės nuomone, kyla pagrįstų abejonių, kad 2021 m. balandžio 13 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu A. S. turėjo piniginių lėšų įsigyti UAB „Rato ašis“ akcijas ir kartu įnešti į BUAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur sumą, kuri buvo išmokėta A. D..

Atsiliepimas

15. Suinteresuotas asmuo A. D. 2023 m. rugsėjo 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimu į nemokumo administratorės rašytinius paaiškinimus. Pažymi, kad A. D. finansinė A. S. padėtis Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo, negalėjo ir neturėjo būti žinoma. Aplinkybės, kad iš A. S. negalėjo įnešti į kasą 27 738,7 Eur sumos, nes jo atžvilgiu buvo vykdomi išieškojimai, yra visiškai nesusiję su šios bylos dalyku bei Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu ir jos vykdymu. Pirkėjas A. S. už akcijas 2 950 Eur sumą sumokėjo, sandoris buvo patvirtintas notaro, akcijų perleidimo faktas ir akcininkų pasikeitimas buvo įregistruotas Juridinių asmenų registre. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl pareiškėja neturi jokio pagrindo teigti, kad sutartis yra fiktyvi. Pažymi, kad pagal Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį, sudarytą įmonės akcijų pardavimo sandoriui 2021 m. balandžio 9 d., matyti, kad visos įmonės skolos sudarė 39 675,10 Eur, iš kurių didžiausia skola – 27 738,76 Eur buvo akcininkui A. D., o 11 692,56 Eur priskirta abejotinoms skoloms (Belgijos įmonei NV Unigom). Įmonės pardavimo dienai Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštyje turto buvo fiksuota už 47 858,49 Eur (be nusidėvėjimo), pelno 39 192,60 Eur (neatskaičius įstatinio kapitalo ir perkainojimo rezultato). Tai rodo, kad akcijų pardavimo metu 2021 m. įmonė veiklą vykdė, įsiskolinimų, dėl kurių įmonės vadovui kiltų pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nebuvo. Tai, kad A. S. buvo kažkam skolingas, nereiškia, kad jis negalėjo vykdyti kitų sandorių. Pinigų A. D. išmokėjimo dieną UAB „Rato ašis“ kitų kreditorių, kuriems būtų suėjęs mokėjimo terminas, neturėjo. UAB „Rato ašis“ bankroto byla iškelta pagal kreditorės VMI pareiškimą dėl mokestinės nepriemokos, atsiradusios jau po akcijų pardavimo. Tai patvirtina, kad A. D. atžvilgiu nėra įrodytas esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais.

16. 2023 m. spalio 9 d. gautas suinteresuoto asmens A. D. prašymas: civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; liudytoju teismo posėdyje apklausti UAB „Finansistas“ direktorių V. Š.. Suinteresuoto asmens nuomone, tam, kad byloje būtų išsamiai išsiaiškintos visos aplinkybės, susijusios su UAB „Rato ašis“ nemokumo momentu ir kitomis tyčinio bankroto sąlygomis, tikslinga bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, išklausant byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus. Be to, suinteresuoto asmens nuomone, būtų tikslinga byloje apklausti buhalterinę apskaitą iki UAB „Rato ašis“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tvarkiusios įmonės atstovą UAB „Finansistas“ direktorių V. Š..

17. 2023 m. spalio 18 d. byloje buvo gauti nemokumo administratorės papildomi paaiškinimai. Nemokumo administratorė prašo BUAB „Rato ašis“ bankrotą pripažintu tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 3 punkte ir 4 punkte nustatytais pagrindais, pripažįstant atsakingais atsakovus A. D. ir S. D.. Nurodo, kad 2020 m. įmonės balanso duomenimis bendrovės įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę. Iš byloje esančio 2022 m. rugpjūčio 23 d. antstolės G. A. patvarkymo nuo 2020 m. liepos 9 d. bendrovė yra skolinga pagal vykdomąjį raštą įmonei NV Unigom (Belgija) 20 884,60 Eur skolą ir 5 251,80 Eur palūkanas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad minėtas įsiskolinimas buvo įtrauktas į bendrovės 2020 m. balansą. Tokiu būdu yra pagrindas teigti, kad bendrovės finansiniai įsipareigojimai vėliausiai 2020 m. liepos mėn. siekė daugiau nei 60 000 Eur, t. y. ženkliai viršijo bendrovės turimo turto vertę dar iki 2020 m. finansinių metų pabaigos. Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi NV Unigom įtraukė į bendrovės kreditorių sąrašą. Ši aplinkybė patvirtina, kad bendrovė vėliausiai nuo 2020 m. liepos mėn. nebuvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, t. y. buvo nemoki. Nemokumo administratorei pateikus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, A. D. pateikė į bylą BUAB „Rato ašis“ dalį finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie nemokumo administratorei perduoti nebuvo. Tai patvirtina, kad A. D. disponuoja bendrovės dokumentais ir turtu, kurių nemokumo administratorei nėra pateikęs. Tokiu būdu siekia nuslėpti tikrąją bendrovės finansinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl UAB „Rato ašis“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkintinas

Žemesnės instancijos teismas

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Rato ašis“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2001 m. birželio 25 d., įmonės vadovas nuo 2021 m. birželio 25 d. yra A. S..

19. Bankroto byla RUAB „Rato ašis“ iškelta 2023 m. liepos 4 d. nutartimi. Nemokumo administratore paskirta UAB „Skolvalda“.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

20. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016, 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021, 32 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-275-553/2023, 37 punktas).

21. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė bendrovės bankrotą prašo pripažinti tyčiniu konstatuodama, kad: įmonės akcijos fiktyviai buvo parduotos įmonei esant jau nemokiai bei asmeniui, kuris net nesiruošė vykdyti veiklos; buvo pažeistas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas, į įmonę įneštas pinigines lėšas išmokant buvusiam įmonės akcininkui; neteikiami balansai, neperduodamas turtas ir dokumentai nemokumo administratorei. Visus tyčinio bankroto pagrindus nemokumo administratorė sieja su veiksmais ar neveikimu nuo 2021 m. balandžio 8 d., t. y. atliktais galiojant JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju taikytinas JANĮ numatytas teisinis reguliavimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojų apklausos

22. Suinteresuotas asmuo A. D. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant, kad būtų išsamiai išsiaiškintos visos aplinkybės, susijusios su UAB „Rato ašis“ nemokumo momentu ir kitomis tyčinio bankroto sąlygomis. Be to, prašo apklausti buhalterinę apskaitą iki UAB „Rato ašis“ Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tvarkiusios įmonės atstovą UAB „Finansistas“ direktorių V. Š..

23. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių nemokumo procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja JANĮ. Šio įstatymo 70 straipsnyje nenustatyta, kokia forma – rašytine ar žodine – turi būti nagrinėjamas įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Taigi, įmonių bankrotą reglamentuojančios proceso teisės normos imperatyviai nenustato, jog su bankroto procesu susiję klausimai privalomai būtų svarstomi teismo posėdyje, dalyvaujant šalims ir kitiems teisinį suinteresuotumą turintiems asmenims, t. y. žodinio proceso tvarka. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog su įmonių bankroto procesu susiję klausimai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai pripažįstamas būtinas žodinis nagrinėjimas. Rašytinės formos sprendžiant su bankrotu susijusius klausimus vyravimas susijęs su tuo, kad šiose bylose esminę reikšmę turi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys įmonės finansinę būklę skirtingais laikotarpiais, sudaryti sandoriai, kreditorių ir debitorių sąrašai ir pan. Šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai kaip įrodinėjimo priemonė nėra tiek svarbūs. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją).

24. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjai, tiek suinteresuotiems asmenims buvo sudarytos visos sąlygos teikti atsiliepimus į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, tiek papildomus rašytinius paaiškinimus, įrodymus. Taigi, byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo užkirstas kelias dėl ginčo esmės išsamiai pasisakyti savo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, teikti rašytinius paaiškinimus ir įrodymus. Teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus rašytinius įrodymus, sprendžia, kad pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nebūtinas, bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Aplinkybė, jog tinkamas bylos išnagrinėjimas reikalauja išsamaus faktinių bylos aplinkybių įvertinimo, nėra pakankamas pagrindas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei kviesti liudytojus. Atsižvelgiant į tai, suinteresuoto asmens prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojo kvietimo, netenkintinas.

Dėl nemokumo momento

25. Sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius šį faktą galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp įvardytų veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

Žemesnės instancijos teismas

26. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtini du elementai: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

27. Nagrinėjamu atveju iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, kad BUAB „Rato ašis“ finansinės atskaitomybės dokumentų neteikia nuo 2021 m. Pagal 2020 m. balanso duomenis bendrovės viso turto vertė 2020 m. gruodžio 31 d. siekė 41 768 Eur (ilgalaikis turtas – 21 168 Eur, trumpalaikis turtas – 20 600 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 47 910 Eur. Taigi, yra pagrindas išvadai, kad jau 2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršijo jos turtą. Be to, iš UAB „Rato ašis“ bankroto byloje pateikto 2022 m. rugpjūčio 23 d. antstolės G. A. patvarkymo Nr. S-22-88-17162 matyti, kad BUAB „Rato ašis“ nuo 2020 m. liepos 9 d. yra skolinga pagal vykdomąjį raštą įmonei NV Unigom (Belgija) 20 884,60 Eur skolą ir 5 251,80 Eur palūkanas. Suinteresuotas asmuo A. D. tvirtino, kad šiam kreditoriui skola (jos dalis 11 692,56 Eur sumai) buvo įtraukta į BUAB „Rato ašis“ Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį kaip abejotina. Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėja, kad labai tikėtina, jog 26 136,40 Eur skola įmonei NV Unigom (Belgija) nebuvo įtraukta į 2020 m. balanso duomenis. Todėl taip pat tikėtina, kad įmonės įsiskolinimai 2020 m. gruodžio 31 d. kreditoriams buvo ne 47 910 Eur, o 74 046,40 Eur (47 910 Eur + 26 136,40 Eur). Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi NV Unigom įtraukta į BUAB „Rato ašis“ antros eilės kreditorių sąrašą su 26 136,40 Eur finansiniu reikalavimu (iš kurio 20 884,60 Eur tenkinama pirmuoju etapu, 5 251,80 Eur tenkinama antruoju etapu). Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BUAB „Rato ašis“ jau nuo 2020 m. liepos 9 d. neturėjo pakankamai turto kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, t. y. buvo nemoki. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad BUAB „Rato ašis“ finansinė padėtis pagerėjo.

Dėl ginčo esmės

28. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

29. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

30. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant minėtas įstatymo nuostatas, yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1511-450/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020).

31. Nagrinėjamu atveju, nemokumo administratorės nuomone, yra JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 3, 4 punktuose numatyti požymiai UAB „Rašo ašis“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Dėl akivaizdžiai bendrovei nuostolingų sandorių sudarymo ir nuostolingų veiksmų atlikimo, kurie pažeidžia kreditorių teises

32. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

33. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, nulėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

34. Nemokumo administratorės nuomone, 2021 m. balandžio 13 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuria A. D. ir S. D. BUAB „Rato ašis“ akcijas pardavė A. S., buvo sudaryta turint tikslą buvusiems įmonės valdymo organams ir nariams išvengti atsiskaitymų su įmonės kreditoriais ir (ar) siekiant išvengti galimos asmeninės atsakomybės už valdymo organų ir narių prievolių nesilaikymą. Nemokumo administratorė teigia, kad bendrovei susidūrus su finansiniai sunkumais ir nepajėgiant laiku atsiskaityti su savo kreditoriais, fiktyviu akcijų perleidimu BUAB „Rato ašis“ buvo sąmoningai palikta bankrutuoti, žinant, jog akcijas įsigyjantis asmuo neketina toliau tęsti įmonės veiklos.

35. Paprastai tariamieji, priešingai negu, pavyzdžiui, prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 38 punktas). Sprendžiant, ar sandoris yra tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Rato ašis“ tapo nemoki iki Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienos, t. y. iki 2021 m. balandžio 13 d. (žr. šios nutarties 25–27 punktus). Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad 2021 m. vasario 26 d. buvo atleisti visi BUAB „Rato ašis“ darbuotojai, o A. D., kuris buvo įmonės direktorius, atleistas 2021 m. kovo 31 d. Taigi, BUAB „Rato ašis“ Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu įmonėje darbuotojų nedirbo, todėl galima daryti išvadą, kad įmonė jokios veiklos tuo metu nevykdė. Pažymėtina ir tai, kad naujajam akcininkui A. S. įsigijus akcijas, nauji darbuotojai nebuvo priimti, tik pats akcininkas tapo įmonės direktoriumi. Byloje nėra jokių įrodymų, kad įmonė vykdė komercinę veiklą. Pagal VSDFV duomenis už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 13 d., A. S. bendrovės direktoriaus pareigas užėmė nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d., todėl suinteresuoto asmens A. D. nurodyta aplinkybė, kad 2021 m. rugsėjo–2022 m. vasario mėn. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, nepatvirtina, kad įmonė vykdė veiklą.

37. Nemokumo administratorės teigimu, akcijos buvo parduotos asmeniui, kuris iki tol buvo bedarbis, todėl neturėjo nei lėšų, nei patirties vykdyti verslo. Iš byloje pateiktos 2023 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos antstolių rūmų pažymos nustatyta, kad skolininko A. S. atžvilgiu nuo 2020 m. liepos 20 d. užvesta 19 vykdomųjų bylų. Antstoliai D. M., M. D. ir B. P. nurodė, kad iš skolininko A. S. skolų nepavyko išieškoti. Antstolė D. P. nurodė, kad buvo išieškota tik 95,75 Eur, nors visų vykdomųjų bylų išieškojimo suma sudaro 7 037 Eur. Pažymėtina, kad dar iki 2021 m. balandžio mėn., t. y. iki Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, buvo vykdomi išieškojimai iš skolininko A. S. 696,53 Eur sumai, kurie iki šiol nėra išieškoti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sutinka su nemokumo administratorės pozicija, kad kyla pagrįstų abejonių, jog 2021 m. balandžio 13 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu A. S. turėjo piniginių lėšų įsigyti UAB „Rato ašis“ akcijas ir kartu 2021 m. balandžio 8 d. įnešti į BUAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur sumą, kuri tą pačią dieną buvo išmokėta A. D. (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Vien tai, kad į bylą pateiktos Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2.2.3 papunktyje nurodyta, jog pardavėjas pareiškia ir patvirtina, kad visą parduodamų akcijų pirkimo kainą, lygią 2 950 Eur, gavo iš pirkėjo grynais pinigais, prieš pasirašant šią sutartį, neįrodo, jog su akcijų pardavėju buvo faktiškai atsiskaityta. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų perdavimo (atsiskaitymo už akcijas) faktą (CPK 12, 178 straipsniai).

38. Vertinant UAB „Rato ašis“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorio įtaką įmonės mokumui ir tolimesniam jos gyvybingumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad suinteresuoti asmenys nepateikė į bylą jokių duomenų (įrodymų) apie tai, kodėl buvo nuspręsta parduoti bendrovės akcijas, kaip buvo ieškoma akcijų pirkėjų (ar apie akcijų pardavimą skelbta viešai, ar kt.), kaip surastas pirkėjas, kaip su juo aptartos sandorio sąlygos. Be to, bendrovės buveinė registruota Kauno mieste, tuo tarpu akcijų pirkėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. S., paskirtas bendrovės vadovu, realiai įgyvendino savo, kaip bendrovės valdymo organo, funkcijas (vadovavo bendrovės kasdienei komercinei ūkinei veiklai, sudarinėjo sandorius su kontrahentais, kt.). Teismo vertinimu, tai, kad po 2020 m. balandžio 13 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo naujasis įmonės akcininkas ir vadovas sudarė paslaugų tiekimo sutartį su UAB „Bitė Lietuva“, nepakankama patvirtinti faktą, kad įmonė po sandorio sudarymo vykdė kokią nors veiklą, gavo pajamų, vykdė prievoles valstybei, kreditoriams ir pan.

39. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo A. S. realiai nesiekė įsigyti bendrovės akcijų ir tęsti bendrovės veiklą. Pažymėtina, kad A. S. nepavyko faktiškai įteikti teismo siųstų procesinių dokumentų nei UAB „Rato ašis“ bankroto byloje, nei šioje byloje. Su minėtu asmeniu nepavyksta susisiekti ir nemokumo administratorei, kas dar kartą patvirtina, jo suinteresuotumo neturėjimą savo, kaip įmonės akcininko ir buvusio įmonės vadovo, tinkamu pareigų vykdymu.

40. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad akcijų perleidimas visiškai nepatikimam ir objektyviai negalinčiam vystyti verslo asmeniui reiškia ne ką kita, kaip sąmoningą jau nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, o tai yra vienas iš tyčinio bankroto požymių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3-464/2017). Fiktyvūs akcijų perleidimo sandoriai ir iš to sekantis fiktyvus vadovų skyrimas yra žalingas nemokiai bendrovei, nes taip išvengiama akcininkų ir vadovų pareigų bendrovei vykdymo. Tokie sandoriai neabejotinai kenkia tiek įmonės, tiek jos kreditorių interesams, todėl toks bankrutuojančios įmonės akcijų perleidimas patenka į įstatymuose numatytų tyčinio bankroto pagrindų taikymo sritį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-474-467/2022; 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1085-450/2022).

41. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad UAB „Rato ašis“ direktorius ir akcininkas A. D. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu žinojo (turėjo žinoti) tikrąją įmonės finansinę padėtį (apie įmonės skolas kreditoriams, kurios viršijo turimo turto vertę), todėl jis galėjo ir turėjo pasidomėti akcijų pirkėjo patikimumu, gebėjimu užtikrinti tolesnę bendrovės veiklą (jos tęstinumą), mažinant ar likviduojant skolas kreditoriams, tačiau to nepadarė. Be to, tikėtina, kad sudaryta Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi suinteresuotas asmuo A. D. turėjo kitą ketinimą – pasitraukti iš UAB „Rato ašis“ valdymo tam, kad išvengtų teisinių padarinių, kuriuos gali sukelti bankroto procedūra, t. y. galinčios kilti atsakomybės tiek prieš pačią bendrovę, tiek prieš jos kreditorius. Kaip minėta anksčiau, bylos duomenys patvirtina, kad po akcijų tariamo įsigijimo ir tariamo tapimo UAB „Rato ašis“ vadovu A. S. realiai jokių savo, kaip valdymo organo, funkcijų bei juridinio asmens dalyvio (akcininkų) teisių ir pareigų neįgyvendino ir nesiekė to padaryti, taigi negalėjo užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumo ir atsiskaitymo su kreditoriais. Be to, anksčiau minėta ir tai, kad A. S. buvimo vieta nežinoma, su juo nei teismui, nei nemokumo administratorei nepavyko susisiekti, minėtas asmuo nesidomi įmonės veikla ir teismo procesais. Tokiu būdu fiktyvus bendrovės nuosavybės ir valdymo perleidimas šiam asmeniui reiškė galutinį jos sužlugdymą, t. y. tyčinį bankrotą. Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. balandžio 13 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas sudaro pagrindą konstatuoti ryšį tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, kas atitinka tyčinio bankroto požymį, nurodytą JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

Dėl kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą apribojimo ar panaikinimo

42. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

43. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

44. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

45. Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turi būti ne tik pažeistas atsiskaitymo eiliškumas, bet ir apribotos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą, išieškojimo pirmenybė sąmoningai teikiama tos pačios eilės kreditoriams ir taip padaryta žinant, jog kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).

46. Nemokumo administratorė nurodo, kad A. S. 2021 m. balandžio 8 d., t. y. nebūdamas nei įmonės akcininku, nei direktoriumi, įnešė į BUAB „Rato ašis“ kasą 27 738,76 Eur. Tą pačią dieną iš kasos A. D. buvo išmokėtas 607,77 Eur darbo užmokestis, 26 480,99 Eur skola ir 650 Eur visi įmonės kasoje buvę pinigai. Tokiu būdu, nemokumo administratorės nuomone, buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, išskirtinai apsaugant vieno kreditoriaus A. D. interesus.

47. Suinteresuotas asmuo A. D. nurodo, kad išmokėjus minėtą pinigų sumą, įmonės kasoje pinigų nesumažėjo, todėl jokia atsiskaitymo eilė su kitais kreditoriais nebuvo ir negalėjo būti pažeista. Pinigai, atsiskaityti su buvusiu akcininku ir vadovu, buvo paimti ne iš įmonės kasoje buvusių pinigų. Naujasis akcininkas A. S. įnešė į kasą pinigus tam, kad galėtų atsiskaityti su buvusiu įmonės akcininku. Kasoje kaip buvo 0 Eur, taip ir liko. Todėl nei pinigų įnešimas į kasą, nei jų išmokėjimas suinteresuotam asmeniui neįtakojo ir nepakeitė įmonės finansinės padėties ir (ar) įmonės gebėjimo atsiskaityti su kitais įmonės kreditoriais. Juolab, kad pinigų A. D. išmokėjimo dieną UAB „Rato ašis“ jokių kreditorių neturėjo. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais suinteresuoto asmens A. D. teiginiais.

48. Visų pirma, nors A. D. nurodo, kad šiuo atveju įvyko reikalavimo perleidimas, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kokiu pagrindu buvo įnešti ir išmokėti pinigai suinteresuotam asmeniui (nepateikta reikalavimo perleidimo sutartis ar pan.) (CPK 178 straipsnis). Antra, nors A. D. nurodė, kad pinigų išmokėjimo dieną UAB „Rato ašis“ jokių kreditorių neturėjo, tačiau jau vien iš UAB „Rato ašis“ bankroto byloje pateikto 2022 m. rugpjūčio 23 d. antstolės G. A. patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-22-88-17162 nustatyta, kad BUAB „Rato ašis“ nuo 2020 m. liepos 9 d. buvo skolinga įmonei NV Unigom (Belgija) 20 884,60 Eur skolą ir 5 251,80 Eur palūkanas. Teismas nesutinka su A. D. argumentais, kad jis apie Gento komercinių bylų teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžiu priteistą įmonei NV Unigom (Belgija) 20 884,60 Eur skolą ir 5 251,80 Eur palūkanas sužinojo tik po Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Kaip ne kartą minėta anksčiau, skola NV Unigom buvo įtraukta į BUAB „Rato ašis“ Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį. Aplinkybė, jog priverstinis skolos išieškojimas buvo pradėtas po Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, skolos fakto nepaneigia. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisminio ginčo tarp BUAB „Rato ašis“ ir NV Unigom (Belgija) metu A. D. ėjo direktorius pareigas. Iš bankroto byloje pateikto Gento komercinių bylų teismo 2020 m. liepos 9 d. nuosprendžio turinio nustatyta, kad UAB „Rato ašis“ aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, ginčijo prašomą priteisti skolą, teikė byloje priešieškinį. Trečia, bylos duomenimis nustatyta, jog pinigų įnešimo ir išmokėjimo metu įmonė buvo nemoki, t. y. jos turto nepakako patenkinti kreditorinius įsipareigojimus. Ketvirta, A. D. pagal VSDFV duomenis įmonėje dirbo iki 2021 m. kovo 31 d., o A. S. pradėjo dirbti nuo 2021 m. birželio 16 d. Todėl iš esmės pinigų išmokėjimo A. D. momentu bendrovė neturėjo jokio teisėto vadovo, tačiau jos akcijos vis dar priklausė A. ir S. D..

49. Taigi, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bendrovei esant nemokiai ir neturint galimybės atsiskaityti su visais kreditoriais, buvo priimami sprendimai pirmiausia atsiskaityti su susijusiais fiziniais asmenimis (bendrovės akcininku ir vadovu), žinant, kad kiti kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų. Teismas nenustatė, kad šiais veiksmais galėjo būti siekiama pagerinti bendrovės veiklos rezultatus, juolab, kad po kelių dienų nuo minėtos pinigų sumos išmokėjimo, t. y. 2023 m. balandžio 13 d., buvo pasirašyta Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Taigi, teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimą.

Dėl aplaidaus ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo

50. Nemokumo administratorė kaip vieną iš bendrovės tyčinio bankroto požymių nurodo ir aplaidų ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pažymi, kad iki šiol nemokumo administratorei nėra perduotas įmonės turtas ir visi dokumentai, dėl ko negalima nustatyti ar visi įmonės sandoriai yra teisėti, ar jie nepažeidžia kreditorių interesų. Dėl neperduodamo turto negalima patenkinti kreditorinių reikalavimų. Visa tai rodo, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, tai nuslėpti buvo pasitelktas A. S., kuris buvo fiktyvus direktorius ir kurio nėra galimybės surasti. Nemokumo administratorė pažymi, kad A. S. neįgijo nuosavybės teisių į BUAB „Rato ašis“ akcijas, nes byloje nėra duomenų apie asmeninės vertybinių popierių sąskaitos jo vardu sutvarkymą, kaip būtinos sąlygos nuosavybės teisėms įgyti. Tokiu būdu byloje esantys 2021 m. balandžio 13 d. pasirašyti BUAB „Rato ašis“ antspaudo, taip pat dokumentų perdavimo–priėmimo aktai, iš esmės patvirtina, kad A. D. bendrovės dokumentus galimai perdavė asmeniui, kuris įmonės akcijų nebuvo įgijęs. Todėl, nemokumo administratorės nuomone, už duomenų apie įmonę (turto ir dokumentų) perdavimą nemokumo administratorei yra atsakingas A. D., kuris jokių įmonės finansinių dokumentų bei turto jai nėra perdavęs.

51. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai.

52. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, leidžia spręsti apie tyčinį bankrotą kvalifikuojančio požymio – netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkytos įmonės buhalterinės apskaitos, dėl ko įprastai nėra galimybės nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ir įvertinti turtą, identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-217-381/2015; 2016 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-841-381/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-318-381/2017). Nustačius netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

53. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 4 d. nutartimi, kuria UAB „Rato ašis“ iškelta bankroto byla, nustatytas įpareigojimas valdymo organams (vadovui) ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

54. Bylos duomenimis nustatyta, kad paskutinis įmonės vadovas A. S. nemokumo administratorei neperdavė įmonės dokumentų ir turto, nepateikė teismui atsiliepimo į prašymą dėl UAB „Rato ašis“ bankroto pripažinimo tyčiniu, bei duomenų, dėl kokių priežasčių neperdavė nemokumo administratorei įmonės dokumentų ir turto.

55. Suinteresuoto asmens A. D. teigimu, pasirašius UAB „Rato ašis“ Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, naujam įmonės akcininkui ir direktoriui A. S. buvo perduotas įmonės turtas, įmonės antspaudai, visa buhalterinės apskaitos dokumentacija ir apskaitos registrai. 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Rato ašis“ naujasis akcininkas A. S. priėmė sprendimą UAB „Rato ašis“ direktorių A. D. atleisti iš bendrovės direktoriaus pareigų ir nutraukti direktoriaus įgaliojimus. Tuo pačiu sprendimu direktoriumi buvo paskirtas A. S.. Buhalterinė apskaita iki akcijų pardavimo buvo tvarkoma tinkamai, finansinės ataskaitos VĮ Registrų centrui rengiamos ir teikiamos laiku. Paskutinis finansinių ataskaitų rinkinys pateiktas ir įregistruotas VĮ Registrų centras už 2020 m. Todėl, A. D. nuomone, jis negali būti atsakingas už tai, kad naujasis įmonės vadovas nevykdė nei įstatymų reikalavimų, nei teismo, nei nemokumo administratorės nurodymų perduoti dokumentus ir turtą.

56. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ), perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas; uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio perleisti nematerialiąsias akcijas sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą; taigi nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialiųjų akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose (ABĮ 46 straipsnio 2-4 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010).

57. Teismas, remdamasis nurodytu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad A. S., kurį A. D. nurodo esant bendrovės akcijų įgijėju ir vadovu, faktiškai neįgijo nuosavybės teisių į parduotas įmonės akcijas, nes byloje nėra duomenų apie asmeninės vertybinių popierių sąskaitos jo vardu sutvarkymą, kaip būtinos sąlygos nuosavybės teisėms įgyti. Kadangi priimti sprendimą dėl vadovo paskyrimo gali tik įmonės akcininkai (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis), tokiu būdu A. D. akcentuojamas 2021 m. balandžio 13 d. UAB „Rato ašis“ vienintelio akcininko sprendimas, kuriuo remiantis A. S. nuo 2021 m. balandžio 13 d. neva tapo bendrovės vadovu, neturi teisinės galios, nes, atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, laikytina, jog A. S. įmonės akcijų nebuvo įgijęs.

58. Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju už duomenų apie įmonę (turto ir dokumentų) perdavimą nemokumo administratorei yra atsakingas A. D., kuris savo ruožtu jokių įmonės finansinių dokumentų bei turto nemokumo administratorei nėra perdavęs. Pažymėtina ir tai, kad A. D. nuolat tvirtino, kad jis jokių bendrovės dokumentų neturi, tačiau 2023 m. liepos 19 d. pateikė į bylą BUAB „Rato ašis“ dalį įmonės dokumentų, kurie nemokumo administratorei perduoti nebuvo (DOK-18439). Šis faktas patvirtina, kad A. D. vis tik disponuoja bendrovės dokumentais ir (ar) turtu bei galimai siekia nuslėpti tikrąją bendrovės finansinę padėtį.

59. Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-534-381/2018). Nagrinėjamu atveju patikimų svarbias priežastis turtui ar dokumentams neperduoti nemokumo administratorei patvirtinančių įrodymų A. D. teismui nepateikė (CPK 185 straipsnis).

60. Teismas konstatuoja, kad anksčiau aptartas A. D. elgesys laikytinas sąmoningu siekiu nuslėpti nuo nemokumo administratorės duomenis apie bendrovės finansus, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, sudarytus sandorius ar sutrukdyti nustatyti bendrovės veiklą. Todėl laikytina, kad nemokumo administratorė pagrindė ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

61. Pažymėtina, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-562-450/2021).Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma suponuoja išvadą, kad UAB „Rato ašis“ nemokios įmonės padėties esminis pabloginimas kilo dėl sąmoningai blogo šio juridinio asmens valdymo, t. y. bendrovės sudarytais sandoriais (Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi) bei kitokia šios įmonės veikla (A. D. išmokėjus visus kasoje buvusius pinigus), kas lėmė bendrovės kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą esminį suvaržymą ir sąlygų išvengti išieškojimo sudarymą. Teismo vertinimu, tokie byloje surinkti duomenys vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktų nuostatomis, teikia pagrindą daryti išvadą, kad UAB „Rato ašis“ bankrotas yra tyčinis (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl tyčinį bankrotą sukėlusio asmens (asmenų)

62. JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Teismui pritaikius JANĮ 70 straipsnio 3 dalies normą, nustatomas buvusių juridinių asmenų valdymo organų ir (ar) dalyvių civilinės atsakomybės sąlygos, konkrečiai – šių asmenų neteisėti veiksmai ir kaltė.

63. Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centras duomenimis nustatyta, kad nuo 2001 m. birželio 25 d. iki 2021 m. balandžio 15 d. UAB „Rato ašis“ vadovu ir vieninteliu akcininku buvo A. D., nuo 2021 m. balandžio 15 d iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. įmonės vadovu buvo A. S.. Pagal VSDFV duomenis A. S. bendrovės direktoriaus pareigas užėmė nuo 2021 m. birželio 16 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. Nemokumo administratorė dėl UAB „Rato ašis“ tyčinio bankroto kaltais prašo pripažinti A. D. ir S. D..

64. Sprendžiant dėl S. D. atsakomybės, bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 13 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pasirašyme S. D. dalyvavo kaip akcijų savininko A. D. sutuoktinė, kadangi akcijos jai priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnis). Atsiliepime į pareiškimą dėl UAB „Rato ašis“ bankroto pripažinimo tyčiniu S. D. nurodė, kad jokios aplinkybės, susijusios su Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis ar jų derinimu jai nėra žinomos. Be to, nurodė ir tai, kad aplinkybių, susijusių su įmonės valdymu paaiškinti negali, nes nedalyvavo įmonės valdyme ir nebuvo įmonės vadovė bei akcininkė. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, bei tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad S. D. dalyvavo įmonės valyme ar atitinkamų sprendimų priėmime (kartu ir dėl įmonės Akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo), nėra pagrindo jos pripažinti kaltu asmeniu, dėl kurio veiksmų UAB „Rato ašis“ bankrotas pripažintinas tyčiniu.

65. Pripažinus UAB „Rato ašis“ bankrotą tyčiniu ir nustačius, kad tą lėmė suinteresuotų asmenų A. D. ir A. S. sudaryta Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir atlikti kiti veiksmai (A. S. piniginių lėšų įnešimas į įmonės sąskaitą ir jų išmokėjimas suinteresuotam asmeniui A. D.), prieštaraujantys UAB „Rato ašis“ ir jos kreditorių interesams, teismas sprendžia, kad šie asmenys laikytini kaltais asmenimis, kurių veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis).

66. Vadovaujanti JANĮ 71 straipsnio 4 dalimi, pripažinus bankrotą tyčiniu, įsiteisėjusios nutarties kopija pateiktina prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

67. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

68. BUAB „Rato ašis“ nemokumo administratorė pateikė duomenis, kad rengiant pareiškimą dėl BUAB „Rato ašis“ bankroto pripažinimo tyčiniu buvo patirtos 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidos.

69. Suinteresuotas asmuo A. D. pateikė prašymą priteisti 2 613,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

70. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tenkinus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, UAB „Rato ašis“ įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

71. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismo vertinimu, BUAB „Rato ašis“ patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų A. D. ir A. S., t .y. po 605 Eur iš kiekvieno (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70–72 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Skolvalda“ pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rato ašis“ pripažinimo tyčiniu patenkinti.

Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rato ašis“, juridinio asmens kodas 135782882, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad asmenys, kurių veiksmai sukėlė tyčinį uždarosios akcinės bendrovės „Rato ašis“ bankrotą, yra A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti nemokumo administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Skolvalda“ per 3 dienas nuo nutarties priėmimo dienos informuoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Rato ašis“ kreditorius apie priimtą nutartį.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopiją išsiųsti Kauno apygardos prokuratūrai, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rato ašis“, juridinio asmens kodas 135782882, priteisti iš suinteresuotų asmenų A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Jurgita Sujetienė