Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių prievolių padalinimo ir atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei V. B. dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių prievolių padalinimo, tretieji asmenys - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius, UAB „Dezinfa“, UAB „Kauno grūdai“, UAB „Luminor Lizingas“, UAB „Silviger ir partneriai“, R. E., UAB „Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras“, UAB „Sauka“, UAB „Kalvarijos komunalininkas“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Naftėnas“, UAB „Dotnuvos projektai“, UAB „Aurelitas“, UAB „Kalvarijos statyba“, UAB „Nafrus“, UAB „IMLITEX“, I. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, R. J. ir A. M. TŪB „Repulsus“, Kalvarijos savivaldybės administracija, UAB „Westfalia technika“, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras, UAB „Baltic Agro“, Ergo insurance SE Lietuvos filialas, UAB „Antagulė“, „Aviva Lietuva“ UAGDPD, I. B., kredito unija „Sūduvos parama“, „Swedbank“, AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė atsakovui G. B. dvidešimties dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti duomenis apie bendrą sutuoktinių tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį turtą ir reikalavimus jį padalinti, pateikti duomenis apie visus turimus šalių kreditorius ir suformuluoti reikalavimus dėl kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, pateikti rašytinius įrodymus, kad kreditoriams yra tinkamai pranešta apie bylos iškėlimą.2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. sausio 4 d., 2018 m. sausio 25 d. atsakovas G. B. pateikė teismui prašymus pratęsti terminą patikslinto priešieškinio pateikimui. Pastaruoju 2018 m. sausio 25 d. prašymu atsakovo atstovė advokatė R. P. prašė pratęsti terminą iki 2018 m. vasario 26 d. Šis prašymas teisėjos 2018 m. vasario 9 d. rezoliucija patenkintas. 2018 m. kovo 13 d. pirmosios instancijos teisme gautas atsakovo G. B. patikslintas priešieškinis, kuris Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi priimtas, ieškovei ir tretiesiems asmenims nustatytas keturiolikos dienų terminas atsiliepimams pateikti.Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovui G. B. paskyrė 1 000 Eur baudą valstybės naudai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad atsakovas, nors ir atstovaujamas profesionalių teisininkų, priešieškinio reikalavimą dėl turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškė praleidęs penkiolika dienų ir neprašė atnaujinti praleistą minėto procesinio dokumento pateikimo terminą. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis taip vilkindamas teismo procesą.Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą panaikinti paskirtą baudą. Prašyme nurodė, jog jam paskirta bauda be pagrindo ir taip pat nepagrįstas teismo motyvas, jog vilkinamas bylos nagrinėjimas, piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, veikiama prieš greitą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Atsakovas nurodė, kad negali būti baudžiamas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis vien tik todėl, kad neįvykdė savo procesinės teisės (ne pareigos) ir nepateikė priešieškinio teismo nurodytu terminu, nes santuokos nutraukimo bylose CPK 377 straipsnis leidžia atsakovui pareikšti priešieškinį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taip pat nurodė, kad negali būti baudžiamas pinigine bauda, nes yra socialiai remtinas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi atsakovo prašymą panaikinti jam paskirtą baudą atmetė.Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovo nurodyti argumentai nepaneigia paskirtos baudos pagrįstumo. Teismas pažymėjo, jog būtent tenkinant atsakovo apeliacinį skundą Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-186-571/2017. Todėl 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsakovui buvo nustatytas dvidešimties dienų terminas nutartyje nurodytiems priešieškinio trūkumams pašalinti. Teismas įpareigojo atsakovą pateikti priešieškinį, kadangi be jo nebūtų galimas bylos nagrinėjimas.Teismas nurodė, jog jeigu atsakovas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus būtų įvykdęs iki paskirto termino, t. y. iki 2018 m. vasario 26 d., byloje dalyvaujantys asmenys (ieškovė ir tretieji asmenys kreditoriai) būtų turėję galimybę anksčiau pateikti atsiliepimus į priešieškinį ir byla jau būtų paskirta į parengiamąjį teismo posėdį. Šiuo gi atveju atsakovui patikslinus priešieškinio reikalavimus tik po keturių mėnesių nuo teismo įpareigojimo, atsakovo veiksmus vertinti kitaip kaip piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta atsakovui atstovė advokatė yra dalyvavusi ilgai trukusiame nagrinėjamos bylos procese iki Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo dalies panaikinimo, todėl bylos aplinkybės atstovei nebuvo naujos ir nereikalavo ilgo susipažinimo su daugiatome byla bei ilgo laiko parengti procesinį dokumentą (patikslintą priešieškinį). Teismo vertinimu, atsakovo nurodytas motyvas, jog jis yra socialiai remtinas ir todėl skiriama bauda jam nepakeliama, nesuteikia atsakovui teisės piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti bylos procesą. Atsakovui pateiktame prašyme neprašius mažinti jam paskirtą baudą, teismas dėl baudos mažinimo galimybių nepasisakė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovas G. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartimi paskirtą 1 000 Eur baudą arba ją sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas keturių mėnesių proceso vilkinimo terminą paskaičiavo neteisingai ir pernelyg vienpusiškai. Teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo išsiuntė advokatei R. P., kurios įgaliojimai, paruošus atsakovo apeliacinį skundą, byloje buvo pasibaigę. Sutapo, jog advokatė R. P. atsakovui suteikti teisinę pagalbą paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu, kurį atsakovas gavo po Kalėdų. Paskirta advokatė atostogavo iki 2018 m. sausio 8 d. Tiek atsakovas, tiek advokatė prašė tarnybos pakeisti ją kitu advokatu, tačiau prašymai buvo atmesti. Taigi, advokato skyrimo procesas užtruko, o pats atsakovas neturi teisinių žinių, kad galėtų įvykdyti 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį per nustatytą dvidešimties dienų terminą. Priešieškinio pateikimo terminas teismo buvo pratęstas iki 2018 m. vasario 26 d., todėl laikotarpis nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. vasario 26 d. negali būti laikomas proceso vilkinimo laikotarpiu.

12.2. Ieškovė patikslintą ieškinį teismui pateikė 2018 m. sausio 25 d. Atsakovui ieškinys įteiktas tik 2018 m. vasario 21 d., t. y. tik po mėnesio laiko nuo ieškinio gavimo dienos. Tam, kad atsakovas galėtų apsispręsti, ar teikti priešieškinį ir galutinai suformuluoti reikalavimus, logiška, jog pirmiausia jis turėjo susipažinti su ieškiniu. Atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminas baigėsi 2018 m. kovo 7 d. Taigi, atsakovo veiksmai laiko atžvilgiu yra nepateisinami nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. kovo 12 d., nes 2018 m. kovo 13 d. buvo pateiktas priešieškinis. Atsakovo veiksmai nėra pateisinami penkias kalendorines dienas arba tris darbo dienas. Griežčiau vertinant, atsakovo veiksmai nėra pateisinami nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 12 d., t. y. 13 kalendorinių dienų. Dėl tokio proceso užvilkinimo laikotarpio, jei tos penkios ar trylika kalendorinių dienų ir turėjo įtakos proceso trukmei, atsakovas negali būti baudžiamas pernelyg griežtai – 1 000 Eur bauda, nes turėtų būti atsižvelgta ir į tai, jog iki šiol nėra gauti visi atsiliepimai į ieškinį ir priešieškinį, byla nėra paskirta nagrinėti. Todėl, atsakovo nuomone, proceso trukmei turi įtakos visuma aplinkybių, o ne atsakovo keturis mėnesius trunkantis absoliutus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Atsakovas nepagrįstų prašymų teismui nereiškė.

12.3. Aplinkybė, kad apygardos teismas patenkino atsakovo apeliacinį skundą, atsakovo procesinė teisė, numatyta LR CPK 377 straipsnyje, netapo atsakovo pareiga. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad be priešieškinio negalimas bylos nagrinėjimas, tačiau teismas nenurodė teisės normos, kuria remiantis būtų galima teigti, jog priešieškinio pateikimo ar jo nepateikimo terminas sąlygoja proceso negalimumą pagal ieškinį dėl santuokinio turto padalinimo.

12.4. Teismas, skirdamas atsakovui baudą ir atsisakydamas ją panaikinti, neįvertino tai, kad atsakovas yra socialiai remtinas asmuo, neturintis teisinių žinių, yra priklausomas nuo visumos aplinkybių, kurių sąlygoti negali. Būtent, advokatės R. P. užimtumo, iš anksto suplanuotų Kalėdinių atostogų laiko ir trukmės. Advokatė veikė sąžiningai ir apdairiai. Ji tik sužinojusi apie priimtą tarnybos sprendimą, savo atostogų metu, 2018 m. sausio 4 d. informavo tarnybą apie savo užimtumą. Atsakovo veiksmai teikti procesinį dokumentą teismui yra formalūs, jo subjektyvios tyčios vilkinti procesą nėra ir jis negali būti atsakingas už advokatės veiksmus.

12.5. Teismas, laikydamas, jog atsakovas užvilkino procesą 15 dienų, nenurodė, kokias konkrečias sunkias pasekmes tai sukėlė, kad turėtų būti baudžiamas itin giežtai – 1 000 Eur bauda. Sprendžiant baudos mažinimo klausimą, atsakovo nuomone, atsižvelgtina ir į tai, kad jis yra socialiai remtinas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas panaikinti jam paskirtą baudą už piktnaudžiavimą proceso teisėmis, yra pagrįsta ir teisėta. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui G. B. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių prievolių padalinimo. 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei ir atsakovui dvidešimties dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio ir priešieškinio trūkumams pašalinti. 2017 m. gruodžio 12 d., 2018 m. sausio 4 d., 2018 m. sausio 25 d. pateikti atsakovo prašymai pratęsti terminą patikslinto priešieškinio pateikimui. Pastaruoju 2018 m. sausio 25 d. prašymu buvo prašoma pratęsti terminą iki 2018 m. vasario 26 d. Šis atsakovo atstovės prašymas buvo patenkintas. Atsakovas teismo įpareigojimą įvykdė 2018 m. kovo 13 d., pateikdamas patikslintą priešieškinį, kuris pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartimi priimtas, o 2018 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovui paskirta bauda.Teismas atsakovo veiksmus – nesavalaikį patikslinto priešieškinio teismui pateikimą, traktavo kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, dėl atsakovo veiksmų, teismo vertinimu, nebuvo galimybės byloje dalyvaujantiems asmenims anksčiau pateikti atsiliepimus į priešieškinį ir paskirti bylos nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje. Teismas, konstatavęs, jog atsakovo veiksmai (neveikimas) vilkina proceso eigą, ir jo elgesį įvertinęs kaip piktnaudžiavimą, 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi nepanaikino paskirtos baudos. CPK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. Kaip matyti tiek iš atskirojo skundo turinio, tiek iš pirmosios instancijos teismo atmesto prašymo panaikinti baudą, apeliantas neigia pirmosios instancijos teismo konstatuoto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą. Visgi atskirajame skunde apeliantas išdėstė ir alternatyvų prašymą – sumažinti paskirtą baudą, jei būtų atmestas prašymas ją panaikinti. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016).Teismų praktikoje ne kartą yra akcentuota, kad asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3-695/2017).Įvertinus nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad atsakovas sąmoningai piktnaudžiavo procesu ir savo procesinėmis teisėmis, trukdė proceso eigai. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatytas įpareigojimas atsakovui pateikti galutinį patikslintą priešieškinį šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pasiūlymas atsakovui pateikti tinkamus įrodymus sprendžiant tarp sutuoktinių dalintino turto bei kreditorinių prievolių klausimą ir kaip teismo aktyvumo pareigos šeimos bylose tinkamas įgyvendinimas LR CPK 377 straipsnyje nustatytos atsakovo teisės kontekste. LR CPK 377 straipsnis nustato atsakovo procesinę teisę pareikšti priešieškinį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, minėta nutartimi imperatyviai nustatęs žymiai trumpesnį terminą nei tam pačiam veiksmui atlikti jį nustato įstatymas, pablogino atsakovo padėtį įgyvendinant jo procesinę teisę pareikšti priešieškinį. Be to, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip atsakovo priešieškinio nepateikimas iki nustatyto ir teismo pratęsto termino (iki 2018 m. vasario 26 d.) apribojo galimybę bylą paskirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje, kai ieškovė patikslintą ieškinį, pagal 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatytus jai įpareigojimus, teismui pateikė 2018 m. sausio 26 d. Šis patikslintas ieškinys teisme priimtas 2018 m. vasario 12 d. o atsakovui įteiktas tik 2018 m. vasario 21 d. Tam, kad atsakovas galėtų apsispręsti, ar teikti priešieškinį ir galutinai suformuluoti reikalavimus, logiška, jog pirmiausia jis turėjo susipažinti su ieškiniu. Taigi, atsakovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad patikslinto procesinio dokumento jis negalėjo pateikti dėl ieškovės ir paties teismo elgesio pagal byloje esančius duomenis, nėra paneigtos.Iš proceso duomenų taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartį dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo išsiuntė atsakovo advokatei R. P., kurios įgaliojimai, byloje jau buvo pasibaigę. Advokatė R. P. suteikti teisinę pagalbą atsakovui buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu. Paskirta advokatė atostogavo iki 2018 m. sausio 8 d. Tiek atsakovas, tiek advokatė teikė vėlesnius prašymus šiai tarnybai dėl advokato pakeitimo, tačiau jie buvo atmesti. Taigi, kvalifikuotos teisinės pagalbos skyrimo atsakovui procesas užtruko, o pačiam atsakovui neturint pakankamai teisinių žinių, savalaikis patikslinto priešieškinio pateikimas šiuo atveju nepriklausė išskirtinai tik nuo jo valios, nors jis ir turi pareigą rūpintis tinkamu teismo įpareigojimo įvykdymu.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nustatytų aplinkybių kontekste nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų išvadai, kad atsakovas tyčia siekė vilkinti procesą ir juo piktnaudžiavo. Priešingai – pirmosios instancijos teismo veiksmai, pažeidžiant CPK nustatytą leistiną terminą atsakovo procesinio dokumento pateikimui, pateikto patikslinto ieškinio priėmimo klausimą išsprendus beveik po mėnesio, atsakovui baudą paskyrus, jam jau įvykdžius teismo nustatytą įpareigojimą, spręstina, kad išimtinai atsakovo elgesio negalima vertinti kaip kliudymo teismui įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Sutiktina ir su apeliantu, kad teismas, paskirdamas 1 000 Eur baudą, be kita ko, nepagrindė jos dydžio, o skundžiama 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi atmetęs prašymą ją panaikinti, nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovo finansine padėtimi ir galimybe paskirtą baudą sumokėti. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl 2018 m. kovo 26 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo, nes šiuo atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti atsakovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismo nuobaudų skyrimą, todėl skundžiama 2018 m. balandžio 13 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovui 2018 m. kovo 26 d. nutartimi paskirta 1 000 Eur bauda panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Nurodytų aplinkybių pagrindu panaikinus skundžiamą nutartį, apelianto atskirojo skundo argumentai dėl baudos dydžio neturi esminės reikšmės nagrinėjamos bylos teisiniam rezultatui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo G. B. prašymą dėl jam paskirtos baudos panaikinimo patenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovui G. B. paskirtą 1 000 Eur baudą panaikinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.