Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui G. B. ir atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei V. B. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, tretieji asmenys – I. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, „Swedbank“, akcinė bendrovė, kredito unija „Sūduvos parama“, uždaroji akcinė bendrovė „Aurelitas“, išvadą teikianti institucija – Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė V. B. pateikė teismui prašymą leisti be sutuoktinio G. B. sutikimo parduoti – ratinį traktorių, BRODNICA gamybos lėkštinį skutiką, METAL - FACH gamybos ruloninį presą, METAL - FACH gamybos frontalinį krautuvą ir įrangą: rulonų grėbtuvą, griebtuvą silosui, kaušą, šakes padėklams, 1,7700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2,1600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šaldymo vitriną W-15 SG, šaldymo vitriną W-18SG MR, purkštuvą, sėjamąją LIFT-o-matic, srutų vežimo cisterną, pieno šaldytuvą (JAPY), automobilį FORD RANGER. Prašyme nurodė, kad ji nuo 2015-07-09 teismo nutartimi yra paskirta G. B. ūkininko ūkio valdytoja, todėl jai tenka priimti visus sprendimus, kurie būtini valdant ūkį, tame tarpe ir atsiskaityti su kredito unija „Sūduvos parama“. G. B. nieko nedaro, kad būtų grąžintos paskolos, kurių laiduotoja yra abiejų dukra I. B., sutikimo pratęsti sutartį su kreditoriumi nedavė, todėl V. B. yra priversta parduoti minėtą turtą. Pagal 2011-05-09 paskolos sutartį Nr. 11-00055 įsiskolinimo suma 2016-07-08 yra 77 030,33 Eur. Kadangi paskolos grąžinimo terminas yra praėjęs, kreditorius skaičiuoja ir metines palūkanas bei delspinigius. Be to, kredito unija „Sūduvos parama“ jau informavo laiduotoją I. B., kad jei ji nesumokės skolos, tai artimiausiu laiku bus pateiktas prašymas antstoliui pradėti įsiskolinimo išieškojimą. Susidarius tokiai situacijai, ji priversta kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti areštuotą turtą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – leido be sutuoktinio G. B. sutikimo parduoti ratinį traktorių, BRODNICA gamybos lėkštinį skutiką, METAL - FACH gamybos ruloninį presą, METAL - FACH gamybos frontalinį krautuvą ir įrangą: rulonų grėbtuvą, griebtuvą silosui, kaušą, šakes padėklams, 1,7700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2,1600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šaldymo vitriną W-15 SG, šaldymo vitriną W-18SG MR, purkštuvą, sėjamąją LIFT-o-matic, srutų vežimo cisterną, pieno šaldytuvą (JAPY), automobilį FORD RANGER.Teismas nustatė, kad G. B. 2015-07-09 teismo nutartimi dėl netinkamo ūkininko ūkio tvarkymo, netinkamo ūkio lėšų panaudojimo buvo nušalintas nuo santuokinio turto tvarkymo - naudojimo ir valdymo, bei nuo G. B. ūkininko ūkio tvarkymo - naudojimo ir valdymo, o santuokinio turto ir G. B. ūkininko ūkio tvarkytoja - naudotoja ir valdytoja paskirta V. B.. 2011-05-09 G. B. ir V. B. sudarė paskolos sutartį su kredito unija „Sūduvos parama“ Nr. 11-00055 dėl 75 301,20 Eur paskolos suteikimo 60 mėnesių laikotarpiui su 6,10 procentų metinėmis palūkanomis ir 2012-02-09 paskolos sutartį Nr. 12-00004 dėl 25 196,94 Eur paskolos suteikimo 60 mėnesių laikotarpiui su 8 procentų metinėmis palūkanomis. Pasirašant sutartį buvo sudarytas paskolų grąžinimo grafikas. 2016 m. gegužės 20 d. baigėsi paskolos sutarties Nr. 11-00055 vykdymo terminas. Norint pratęsti paskolos grąžinimo terminą, buvo reikalinga pasirašyti susitarimą su paskolos gavėju (ar įgaliotu asmeniu) dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo arba refinansavimo sutartį ir paskolai užtikrinti įkeisti turtą arba pratęsti jau įkeisto turto įkeitimo laikotarpį. V. B. bendradarbiavo su kredito unija „Sūduvos parama“ ir dėjo visas pastangas dėl paskolos sutarties termino pratęsimo ar refinansavimo, netgi ketino imti asmeninę paskolą, įkeisdama savo artimų giminaičių turtą. Tačiau V. B. gali tvarkyti, naudoti ir valdyti G. B. ūkį, bet tai nesuteikia jai teisės pasirašinėti turto įkeitimo sandorių be sutuoktinio, lygiai kaip ir be sutuoktinio valios V. B. negali gauti naujos paskolos, nes tai galėtų pažeisti šeimos interesus. G. B. buvo informuotas apie įsipareigojimus pagal sutartį, jis buvo kviečiamas atvykti dėl sutarties pratęsimo ar refinansavimo, tačiau G. B. teigimu, jis yra nušalintas nuo ūkio valdymo ir neturi teisės pasirašinėti jokių dokumentų ir neketina to daryti. Su kredito unija G. B. net nebandė tartis dėl galimybių pratęsti paskolos grąžinimo terminą ar refinansuoti paskolą. Pagal 2011-05-09 paskolos sutartį Nr. 11-00055 įsiskolinimo suma yra 77 030,33 Eur (75 270,72 Eur paskola, 987,01 Eur palūkanos ir 772,60 Eur delspinigiai). Kadangi sutartis pasibaigusi, skaičiuojama ne tik 6,10 proc. metinės palūkanos, bet ir 0,05 proc. delspinigiai (37,625 Eur) už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną. Teismas sprendė, kad nors V. B. perėmusi ūkio valdymą ir dengė skolas pagal išgales, tačiau iki 2016-05-20 padengti visų paskolų nustatytais terminais negalėjo, o šiuo metu likusi įsiskolinimo suma 77 030,33 Eur yra labai didelė ir nedavus leidimo parduoti prašomo turto, negrąžinto kredito suma tik augtų, nes skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos, o tai tik dar labiau apsunkintų V. B. ir G. B. šeimos finansinę būklę, pažeistų nepilnamečio sūnaus interesus, todėl jos prašymas dėl leidimo parduoti turtą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. B. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl leidimo parduoti turtą grąžinti nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi CPK 3.93 straipsniu, tačiau nepasisakė dėl šio ir CK 3.67 straipsnio 1 dalies konkurencijos. Santuokos nutraukimo byla šiuo atveju iškelta 2013-04-10, todėl nuo šio momento nėra nei šeimos, nei bendro verslo poreikių tenkinimo interesų. Teismas, ignoruodamas CK 3.67 straipsnio 1 dalies nuostatą, vis tenkina ieškovės V. B. reikalavimus, nesusijusius su santuokos metu įgyto turto padalijimu.Teismas netinkamai aiškino CPK 579 straipsnio normą, kadangi ši norma nustato teismo leidimų išdavimo tvarką ne ginčo bylose supaprastinto proceso tvarka, todėl ji negali būti taikoma byloje, kurios dalykas yra ginčas santuokos nutraukimo byloje dėl turto.Teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą leisti parduoti ginčo turtą, nepareikalavęs V. B. pateikti įrodymus, kaip ji (ar racionaliai) panaudojo 2015-10-21 nutartimi leistus kas mėnesį naudoti 10 000 Eur, taip pat lėšas, gautas už 2015-12-10 nutartimi leistus parduoti 80 galvijų su visu prieaugliu. Teismas, išduodamas leidimą, netyrė, kodėl V. B. prašo parduoti būtent tą, o ne kitą turtą, kiek jis bus ir yra reikalingas ūkio veikloje, kiek nukentės ūkis ir kiek bus sukurta ūkininko ūkiui nepatogumų jo veikloje, kuomet bus parduotas šis turtas.Ieškovė nepateikė įkaito turėtojo raštiško sutikimo, kad jis sutinka, jog V. B. teismas leistų parduoti įkaito turėtojui įkeistą turtą bei nepateikė V. B. rašytinio pasižadėjimo, jog ji, pardavusi šį turtą, gautas lėšas skirs skoliniams įsipareigojimams įvykdyti įkaito turėtojui – kreditoriui kredito unija „Sūduvos parama“, todėl teismas pažeidė CK 4.203 str. 1 d., 4.216 str., 4.221 str. 4.222 str. nuostatas.Teismas nepagrįstai leido V. B. parduoti nekilnojamąjį turtą, pateikiant tik 2014-04-09 VĮ Registrų centras išrašus ir nepateikus įrodymų apie dabartinę turto juridinę būklę, rinkos kainą. 1,7700 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra eilė statinių, kitų nekilnojamųjų daiktų, tačiau statinių V. B. neprašė leisti parduoti ir teismas leidimo parduoti statinius nedavė.Teismas nepagrįstai leido V. B. parduoti šaldymo vitriną W-15 SG, šaldymo vitriną W-18SG MR, kurios yra įsigytos pagal 2015-05-22 sąskaitą, t. y. po 2 metų nuo CK 3.67 str. 1 d. nustatyto momento. Šie daiktai yra atsakovo asmeninė nuosavybė, todėl negali būti ginčo objektu. Be to, atsakovas rašytinės sutarties pagrindu pats yra šiuos daiktus pardavęs, nes jie nebuvo areštuoti. Tas faktas, jog V. B. rado ir pateikė teismui sąskaitą, nesąlygoja jos teisės pardavinėti atsakovo asmeninius daiktus. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie automobilio FORD RANGER, priklausomumą. Teismas leido jai parduoti automobilį, kuris yra registruotas kaip UAB „Nordea finance Lithuania“ nuosavybė. V. B. nepateikė raštiško automobilio savininko sutikimo, jog jam priklausantį turtą teismas leistų parduoti. Be to, atsakovas įgijo teisę naudotis automobiliu 2015-03-19, t. y. po 2 metų nuo teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms atsiradimo momento.Ieškovė nepateikė įrodymų, kokios lėšos jai yra reikalingos neatidėliotiniems mokėjimams įvykdyti ir nepateikė įrodymų, kokios rinkos vertės turtą ji prašo leisti parduoti, nepateikė mokėjimų eiliškumo plano, kaip ji panaudojo jau leistas naudoti lėšas, kaip ji yra suplanavusi panaudoti lėšas, galimai gautinas už prašomą leisti parduoti turtą.Ieškovė V. B. ir trečiasis asmuo I. B. atsiliepimu į atsakovo G. B. atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog dėl G. B. veiksmų jos yra patekę į tokią situaciją, kad I. B. kredito unijos „Sūduvos parama“ yra perduota antstoliams dėl 79 946,92 Eur išieškojimo. Būtent norėdama to išvengti ieškovė ir kreipėsi į teismą, kad būtų leista parduoti turtą, o gavus pinigus būtų grąžintas kreditas. Kitos galimybės grąžinti G. B. paimtą paskolą, kurios grąžinimo terminas baigėsi 2016-05-20, nėra. Šiuo metu yra skaičiuojami delspinigiai. Ši paskola yra paimta G. B. vardu ūkio reikmėms. G. B. nepasiūlė, kaip atiduoti paskolą ir jos mokėjimu visiškai nesirūpina. Pagal 2015-10-09 perdavimo aktą FORD RANGER, v/n (duomenys neskelbtini) yra perduota kaip ūkio turtas, už ją sumokėta 12 095,01 Eur, likusi suma 120,12 Eur. Pagal pateiktus dokumentus matosi, kad vitrina pirkta už ūkio pinigus 2015-05-22. Pardavusi turtą, gautinas lėšas skirs išimtinai skoliniams įsipareigojimams įvykdyti kredito unijai „Sūduvos parama“.Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovo G. B. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir ieškovės prašymą dėl leidimo parduoti turtą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodo, jog ieškovės ir atsakovo skoliniai įsipareigojimai valstybei pagal žemės sklypų, esančių Makauskų, Trempinių, Žiogaičių, Liubavo kaimuose, Kalvarijos sav., pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis nėra vykdomi (įsiskolinimo likutis 2016-06-30 yra 21 593,57 Eur), todėl teismui išduodant leidimą parduoti ieškovės ir atsakovo nuosavybės teise valdomą turtą turi būti atsižvelgiama į visus kreditorius, nepažeidžiant jų teisių ir pareigų.Trečiasis asmuo UAB „Aurelitas“ atsiliepimu į atsakovo G. B. atskirąjį skundą prašo jį tenkinti ir ieškovės prašymą dėl leidimo parduoti turtą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodo, jog kol nėra padalintas sutuoktinių įgytas turtas, nėra pagrindo leisti jį vienam iš sutuoktinių pardavinėti. Dalis prašomo leisti parduoti turto yra įkeistas kredito unijai „Sūduvos parama“, tačiau ieškovė teismui nepateikė kreditoriaus sutikimo parduoti minėtą įkeistą turtą. Taip pat ieškovė nėra pateikusi teismui rašytinio pasižadėjimo gautas pinigines lėšas saugoti ar jų dalį panaudoti skoliniams kreditorių įsipareigojimams padengti. Teismas, leisdamas parduoti žemės sklypus, nesprendė, kodėl jie parduodami be jame esančių statinių. Be to, ieškovė V. B. teismo prašė leisti parduoti turtą, kuris nėra įtrauktas šalių į dalintiną turtą ir kuris yra atsakovo G. B. asmeninė nuosavybė. Taip pat nėra pagrindo leisti parduoti automobilį FORD RANGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes jis nuosavybės teise, priklauso ne atsakovui G. B., o UAB „Nordea finance Lithuania“. G. B. yra tik šio automobilio naudotojas. Sutikimo parduoti minėtą automobilį ieškovė nėra gavusi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas G. B. su atskiruoju skundu pateikė papildomus naujus įrodymus – 2015-03-19 pažymą apie automobilio perdavimą, automobilio techninio paso kopiją, 2015-10-15 susitarimą, 2015-10-06 pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė V. B. ir trečiasis asmuo I. B. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naują papildomą įrodymą – antstolės A. L. 2016-07-22 raginimą įvykdyti sprendimą. Teismas, įvertinęs tai, kad apie nagrinėjamą ieškovės prašymą leisti parduoti turtą apeliantas nebuvo informuotas, o ieškovės ir trečiojo asmens pateiktas įrodymas yra gautas jau po skundžiamos nutarties priėmimo, taigi minėti įrodymai dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti pateikti anksčiau, šie įrodymai gali būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nutaria juos priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovei V. B. išduoto teismo leidimo parduoti turtą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad V. B. perėmusi ūkio valdymą dengė skolas pagal išgales, tačiau iki 2016-05-20 padengti visų paskolų nustatytais terminais negalėjo, šiuo metu likusi įsiskolinimo suma (77 030,33 Eur) yra labai didelė ir nedavus leidimo parduoti prašomo turto, negrąžinto kredito suma tik augtų, nes skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos, o tai tik dar labiau apsunkintų V. B. ir G. B. šeimos finansinę būklę, pažeistų nepilnamečio sūnaus interesus, todėl jos prašymas dėl leidimo parduoti turtą yra pagrįstas ir tenkintinas.Apeliantas (atsakovas) G. B., nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas šiuo atveju nepagrįstai taikė CPK 579 straipsnį, nepareikalavo iš ieškovės V. B. pateikti duomenis apie jau panaudotus (išleistus) pinigus, neišsiaiškino, kodėl reikia parduoti būtent šį turtą, ar šis turtas nebus reikalingas ūkyje, už kokią kainą ieškovė žada šį turtą parduoti, be to, ieškovė nepateikė įkaito turėtojo sutikimo parduoti įkeistą turtą, leistos parduoti šaldymo vitrinos įgytos po to, kai buvo kreiptasi dėl santuokos nutraukimo, ir yra asmeninė atsakovo nuosavybė, o transporto priemonė atsakovui nepriklauso nuosavybės teise, jis yra tik šios transporto priemonės valdytojas. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad turtui, kuris skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo leistas parduoti, Marijampolės rajono aplinkės teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. areštavo atsakovui G. B. priklausantį turtą bei ūkininko G. B. ūkiui priklausantį turtą, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims (apribota disponavimo turtu teisė). Šią aplinkybę patvirtina ir VĮ Registrų centras Turto arešto aktų registro duomenys. Pritaikytos minėtos laikinosios apsaugos priemonės vykdomos antstolės A. L. kontoroje.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartimi nušalino G. B. nuo santuokinio turto tvarkymo - naudojimo ir valdymo bei nuo G. B. ūkininko ūkio tvarkymo - naudojimo ir valdymo; G. B. santuokinio turto ir G. B. ūkininko ūkio tvarkytoja - naudotoja ir valdytoja paskyrė V. B., t. y. nustatė paprastąjį turto administravimą. Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį paliko nepakeistą. Ieškovė V. B. pateikė teismui prašymą leisti be sutuoktinio G. B. sutikimo parduoti – ratinį traktorių, BRODNICA gamybos lėkštinį skutiką, METAL - FACH gamybos ruloninį presą, METAL - FACH gamybos frontalinį krautuvą ir įrangą: rulonų grėbtuvą, griebtuvą silosui, kaušą, šakes padėklams, 1,7700 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 2,1600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šaldymo vitriną W-15 SG, šaldymo vitriną W-18SG MR, purkštuvą, sėjamąją LIFT-o-matic, srutų vežimo cisterną, pieno šaldytuvą (JAPY), automobilį FORD RANGER.Pirmosios instancijos teismas tenkino tokį ieškovės V. B. prašymą ir leido parduoti minėtą turtą.Pagal CK 4.240 straipsnio 1 dalį turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. Teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Greitai gendantį turtą administratorius gali realizuoti be teismo leidimo (CK 4.240 straipsnio 4 dalis).Nagrinėjamu atveju ieškovė V. B., būdama G. B. santuokinio turto ir G. B. ūkininko ūkio administratore, turi teisę šį turtą valdyti ir naudoti, tačiau be teismo leidimo negali juo disponuoti. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartimi atsakovui G. B. priklausančiam turtui bei ūkininko G. B. ūkiui priklausančiam turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – apribota disponavimo šiuo turtu teisė (CPK 675 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne tik teisės normomis, numatančiomis teismo leidimų išdavimą (CPK 579-582 straipsniai), bet ir CPK normomis, numatančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, pakeitimą ar panaikinimą.CPK 147 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kiti su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję prašymai nagrinėjami laikantis šiame skirsnyje (t. y. 5 skirsnyje) nustatytų terminų ir tvarkos. Todėl nustačius, kad nagrinėjamoje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turtui, prašymas išduoti teismo leidimą parduoti turtą laikytinas susijusiu ir su laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovė V. B. prašymą leisti parduoti turtą grindžia tuo, jog ji su sutuoktiniu G. B. sudarė dvi paskolos sutartis su kredito unija „Sūduvos parama“. Pagal vieną iš paskolos sutarčių yra atsiskaityta, o kitos paskolos sutarties vykdymo terminas baigėsi 2016 m. gegužės 20 d. Įsiskolinimo suma yra 77 030,33 Eur. Kadangi sutarties vykdymo terminas pasibaigęs, skaičiuojama ne tik 6,10 proc. metinės palūkanos, bet ir 0,05 proc. delspinigiai (37,625 Eur) už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną. G. B. nieko nedaro, kad būtų grąžintos paskolos, sutikimo pratęsti sutartį su kreditoriumi nedavė. Susidarius tokiai situacijai, ieškovė priversta kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti turtą.Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovės V. B. prašymas dėl leidimo parduoti turtą yra pagrįstas ir jį tenkino. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2011-05-09 G. B. ir V. B. sudarė paskolos sutartį su kredito unija „Sūduvos parama“ Nr. 11-00055 dėl 75 301,20 Eur paskolos suteikimo 60 mėnesių laikotarpiui su 6,10 procentų metinėmis palūkanomis ir 2012-02-09 paskolos sutartį Nr. 12-00004 dėl 25 196,94 Eur paskolos suteikimo 60 mėnesių laikotarpiui su 8 procentų metinėmis palūkanomis (t. 3 b. l. 112-114). Per laikotarpį nuo 2015-10-09 iki 2016-07-08, kai ieškovė V. B. tapo ūkininko G. B. ūkio tvarkytoja – valdytoja ir naudotoja, kredito unijai „Sūduvos parama“ pagal minėtas paskolos sutartis ji sumokėjo 5 744,11 Eur įmokų (pagal paskolos sutartį Nr. 11-00055) ir 10 144,41 Eur įmokų (pagal paskolos sutartį Nr. 12-00004). Paskola pagal sutartį Nr. 12-00004 2016-05-24 buvo grąžinta visiškai. 2016 m. gegužės 20 d. baigėsi paskolos sutarties Nr. 11-00055 vykdymo terminas. Pagal 2011-05-09 paskolos sutartį Nr. 11-00055 įsiskolinimo suma yra 77 030,33 Eur (75 270,72 Eur paskola, 987,01 Eur palūkanos ir 772,60 Eur delspinigiai). Pasibaigus sutarties vykdymo terminui, skaičiuojamos ne tik 6,10 proc. metinės palūkanos, bet ir 0,05 proc. delspinigiai (37,625 Eur) už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną (t. 3 b. l. 106-107). V. B. bendradarbiavo su kredito unija „Sūduvos parama“ ir dėjo visas pastangas dėl paskolos sutarties termino pratęsimo ar refinansavimo, netgi ketino imti asmeninę paskolą, įkeisdama savo artimų giminaičių turtą. G. B. buvo informuotas apie įsipareigojimus pagal sutartį, jis buvo kviečiamas atvykti dėl sutarties pratęsimo ar refinansavimo, tačiau jis net nebandė tartis dėl galimybių pratęsti paskolos grąžinimo terminą ar refinansuoti paskolą. Kadangi pagrindinis skolininkas pagal su kredito unija „Sūduvos parama“ sudarytą paskolos sutartį G. B. geranoriškai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, kredito unija „Sūduvos parama“ informavo laiduotoją I. B. apie jos pareigą sumokėti skolą, o jai skolos nesumokėjus, kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šią aplinkybę patvirtina kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas antstolės A. L. 2016-07-22 raginimas įvykdyti sprendimą, kuriuo I. B. Marijampolės rajono 6-ojo notaro biuro notarės L. R. išduoto vykdomojo įrašo pagrindu yra raginama sumokėti kreditoriui kredito unijai „Sūduvos parama“ 76 946,92 Eur skolą ir 264,90 Eur palūkanas (t. 3 b. l. 89).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nedavus ieškovei V. B. leidimo parduoti prašomą turtą, negrąžinto kredito suma tik augtų, nes skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos, o tai tik dar labiau apsunkintų V. B. ir G. B. šeimos finansinę būklę, pažeistų nepilnamečio sūnaus interesus, be to, kreditorius kredito unija „Sūduvos parama“ jau yra kreipęsis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš trečiojo asmens I. B. turto, todėl ieškovės prašymas dėl leidimo parduoti turtą yra pagrįstas.Apeliantas (atsakovas) G. B. kaip vieną iš atskirojo skundo argumentų nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi CPK 3.93 straipsniu, tačiau nepasisakė dėl šio ir CK 3.67 straipsnio 1 dalies konkurencijos. Santuokos nutraukimo byla šiuo atveju iškelta 2013-04-10, todėl nuo šio momento nebėra nei šeimos, nei bendro verslo poreikių tenkinimo interesų. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą laiko iš dalies pagrįstu, kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi netinkama teisės norma. CK 3.93 straipsnis reglamentuoja atvejus dėl teismo leidimo išdavimo, kai vienas iš sutuoktinių neduoda kitam sutikimo sudaryti sandorį, kuriam reikalingas sutuoktinio sutikimas. Šiuo atveju ieškovei V. B. nėra reikalingas sutuoktinio G. B. sutikimas sudaryti turto perleidimo sandorius, kadangi ji yra G. B. santuokinio turto ir G. B. ūkininko ūkio tvarkytoja - naudotoja ir valdytoja, t. y. turto administratorė, o G. B. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties pagrindu yra nušalintas nuo šio turto tvarkymo. Ieškovei V. B., kaip turto administratorei, teismo leidimas parduoti santuokoje įgytą ir G. B. ūkininko ūkio turtą reikalingas CK 4.240 straipsnio 4 dalies pagrindu. CK 3.67 straipsnio 1 dalis numato, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo byla iškelta 2013-04-10, todėl nuo šio momento laikytina, kad visas šalių įgytas turtas yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Nors atsakovas G. B. atskirajame skunde nurodo, jog šaldymo vitrina W-15 SG ir šaldymo vitrina W-18 SG yra įsigytos pagal 2015-05-22 sąskaitą, t. y. po 2 metų nuo CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyto momento, ir yra asmeninė atsakovo nuosavybė, tačiau pažymėtina, jog santuokos nutraukimo byla dar nėra išnagrinėta iš esmės ir turtas tarp sutuoktinių nėra padalintas, nėra nustatyta, jog konkretus turtas yra sutuoktinių asmeninė ar bendra jungtinė nuosavybė, todėl šioje proceso stadijoje nespręstinas minėto turto teisinis režimas, t. y. jo nuosavybės formos klausimas. Šiuo atveju sprendžiamas tik leidimo parduoti turtą tam, kad būtų galima apmokėti skolas iš administruojamo turto (CK 4.240 straipsnio 1 dalis), klausimas. Be to, nors apeliantas teigia, kad minėtos šaldymo vitrinos yra parduotos 2015-10-06 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (t. 3 b. l. 63), tačiau ši sutartis nepagrindžia to, kad ja buvo parduotos būtent skundžiamoje teismo nutartyje nurodytos šaldymo virtinos, kadangi sutartyje nenurodytas nei parduotų šaldymo vitrinų pavadinimas, nei numeris, pagaminimo metai ar kiti daiktą apibūdinantys individualūs požymiai. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą leisti parduoti ginčo turtą, nepareikalavęs V. B. pateikti įrodymus, kaip ji (ar racionaliai) panaudojo 2015-10-21 nutartimi leistus kas mėnesį naudoti 10 000 Eur, taip pat lėšas, gautas už 2015-12-10 nutartimi leistus parduoti 80 galvijų su visu prieaugliu. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą laiko nepagrįstu ir pažymi, kad vertinimas aplinkybių, ar ieškovė V. B. racionaliai panaudojo ankstesniais teismo leidimais suteiktas naudoti lėšas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad remiantis CK 4.249 straipsnio 4-5 dalimis administratorius privalo tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitą; pasibaigus kalendoriniams metams, privalo pateikti detalią savo veiklos ataskaitą; taip pat privalo leisti naudos gavėjui tikrinti sąskaitas ir kitus finansinės atskaitomybės dokumentus; kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir reikalauti paskirti administratoriaus veiklos ir pateiktos ataskaitos auditą. Apelianto argumentai dėl to, kad teismas, išduodamas leidimą, netyrė, kodėl V. B. prašo parduoti būtent tą, o ne kitą turtą, kiek jis bus ir yra reikalingas ūkio veikloje, kiek nukentės ūkis ir kiek bus sukurta ūkininko ūkiui nepatogumų jo veikloje, kuomet bus parduotas šis turtas, nepagrįsti. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovei V. B. leistas parduoti turtas yra neabejotinai reikalingas ūkio veikloje ir kad pardavus šį turtą nukentės ūkis (CPK 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta atskirojo skundo argumentą, kad sprendžiant klausimą dėl leidimo parduoti įkeistą turtą išdavimo nebuvo pateiktas įkaito turėtojo raštiškas sutikimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju, leisdamas ieškovei V. B. parduoti turtą, tik išdavė leidimą parduoti konkretų turtą, tačiau tai nereiškia, kad minėtam turtui, kuris yra įkeistas, nebegalioja įkeitimo teisinis režimas ir įkeitimą reglamentuojančios CK 4.198 – 4.228 straipsnių nuostatos. CK 4 knygos II dalies XII skyriaus normos nenumato draudimo įkaito davėjui perleisti nuosavybės teisės į įkeistą daiktą, tačiau pagal CK 4.225 straipsnio 5 dalį nuo vykdomojo įrašo įregistravimo Hipotekos registre dienos skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę perleisti įkeistą turtą kreditoriaus sutikimu. Kreditorius, įsitikinęs skolininko (įkaito davėjo) pasiūlyto pirkėjo mokumu, privalo duoti sutikimą sudaryti perleidimo sandorį, jeigu įkeisto daikto pardavimo kaina atitinka įkeitimu užtikrinto pagrindinio reikalavimo ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų dydį. Atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą, spręstina, jog tuo atveju, jeigu ieškovė V. B. negaus įkaito gavėjo sutikimo perleisti įkeistą turtą, įkeistas turtas negalės būti parduotas, neatsižvelgiant į teismo išduotą leidimą jį parduoti. Teismo leidimo išdavimas šiuo atveju yra tik viena iš sąlygų, sudaranti turto administratorei galimybę kreiptis į kreditorių dėl turto pardavimo, šiam, beje, kontroliuojant pirkėjo mokumą ir pardavimo kainą. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai leido V. B. parduoti nekilnojamąjį turtą, pateikiant tik 2014-04-09 VĮ Registrų centras išrašus ir nepateikus įrodymų apie dabartinę turto būklę, rinkos kainą. Nurodo, kad 1,7700 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra eilė statinių, kitų nekilnojamųjų daiktų, tačiau statinių V. B. neprašė leisti parduoti ir teismas leidimo parduoti statinius nedavė. Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto G. B. argumentą laiko nepagrįstu ir pažymi, jog iš 2016-10-26 VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų matyti, jog tiek žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovė V. B. prašė teismo leisti parduoti, nėra jokių įregistruotų pastatų (statinių), o daikto pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. CK 4.242 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais. Administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Todėl jam šių pareigų tinkamai nevykdant gali kilti civilinė atsakomybė. Leidimas parduoti turtą šių administratoriaus pareigų nepanaikina, o tai liečia ir jo pareigą turtą parduoti optimaliausia kaina. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie automobilio FORD RANGER priklausomumą atsakovui G. B. nuosavybės teise, kadangi minėta transporto priemonė yra registruota kaip UAB „Nordea finance Lithuania“ nuosavybė. CK 6.567 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lizingo gavėjas gali perleisti teisę naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitokią iš lizingo sutarties atsirandančią teisę tik gavęs išankstinį rašytinį lizingo davėjo sutikimą (CK 6.568 straipsnio 3 dalis). Minėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, jog lizingo gavėjas nėra transporto priemonės savininkas ir gali perleisti tik teisę naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitokią iš lizingo sutarties atsirandančią teisę, tačiau ne nuosavybės teisę. Taigi pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai leido ieškovei V. B. parduoti minėtą transporto priemonę, kadangi ši transporto priemonė nėra nei santuokinio, nei ūkininko G. B. ūkio nuosavybė. Apeliantas skunde teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokios lėšos jai yra reikalingos neatidėliotiniems mokėjimams įvykdyti ir nepateikė įrodymų, kokios rinkos vertės turtą ji prašo leisti parduoti, nepateikė mokėjimų eiliškumo plano, kaip ji panaudojo jau leistas naudoti lėšas, kaip ji yra suplanavusi panaudoti lėšas, galimai gautinas už prašomą leisti parduoti turtą. Tačiau ieškovė V. B. prašyme aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog lėšos jai yra reikalingos grąžinti iš kredito unijos „Sūduvos parama“ paimtą paskolą, įsiskolinimas kredito unijai sudaro 77 030,33 Eur sumą, šis mokėjimas yra neatidėliotinas, kadangi dėl prievolės nevykdymo kasdien auga vykdytinos prievolės dydis. Pagal CK 4.240 straipsnio 4 dalį teismui leidus, administratorius gali turtą perleisti kitiems asmenims atlygintinai arba jį įkeisti, jeigu tai yra būtina skoloms apmokėti arba turto vertei išlaikyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovė įrodė, jog parduoti turtą yra būtina, kad būtų apmokėtos skolos, o kaip jau nurodyta, administratoriaus veikla ginant suinteresuotų asmenų teises gali būti kontroliuojama įstatyme numatyta tvarka.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirojo skundo motyvai iš esmės teikia pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, panaikinant tą nutarties dalį, kuria duotas leidimas parduoti automobilį FORD RANGER, nes atsakovas į jį neturi nuosavybės teisių.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį pakeisti, panaikinant tą nutarties dalį, kuria duotas leidimas parduoti automobilį FORD RANGER, v/n (duomenys neskelbtini)

Likusios nutarties dalies nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.