Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui G. B. ir atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei V. B. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, tretieji asmenys – I. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, „Swedbank“, akcinė bendrovė, kredito unija „Sūduvos parama“, uždaroji akcinė bendrovė „Aurelitas“, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą duodančios institucijos – Kalvarijos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Marijampolės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui G. B. ir atsakovo G. B. priešieškinį ieškovei V. B. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Atsakovas G. B. su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau neprašo jų priimti, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo G. B. su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.

Dėl atsakovo atskirojo skundo

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalis, kuria netenkintas atsakovo G. B. prašymas įpareigoti ūkio valdytoją V. B. sumokėti atsakovui G. B. tenkantį mokėti žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis ir tai yra viena iš būtinų tinkamo teisės į teisminę gynybą realizavimo elementų, tačiau, siekiant, kad žyminio mokesčio mokėjimas netaptų nepakeliama našta, apeliantas, jo prašymu, gali būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (CPK 84 straipsnis). Esminis skirtumas tarp atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir šios dalies mokėjimo atidėjimo (pasekmių atžvilgiu) yra tas, kad, pirmuoju atveju, apeliantui, nepriklausomai nuo bylos baigties, išnyksta prievolė mokėti tą žyminio mokesčio dalį, nuo kurios jis atleistas, o šiuos nuostolius (negautų pajamų forma) prisiima valstybė. Tuo tarpu atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, pašalinama tik kliūtis priimti apeliacinį skundą, tačiau asmens prievolė jį sumokėti, esant nepalankiam teismo sprendimui, neišnyksta. Taigi, esant tik prašymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismas gali peržengti šio prašymo ribas ir spręsti klausimą dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tik išimtiniais atvejais, kuomet iš pateiktų asmens turtinę padėtį atspindinčių duomenų galima daryti išvadą, jog artimiausiu metu apelianto turtinė padėtis pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1153/2012).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas G. B. prašė atleisti jį nuo už apeliacinį skundą mokėtino 2 329 Eur žyminio mokesčio arba įpareigoti ūkio valdytoją V. B. sumokėti jam tenkantį mokėti žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo G. B. turtinę padėtį, sprendė, jog yra pagrindas atidėti 1 629 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, pripažinęs, kad atsakovo G. B. turtinė padėtis šiuo metu riboja jo galimybes sumokėti visą žyminį mokestį, įpareigojo atsakovą G. B. likusią žyminio mokesčio dalį (700 Eur) sumokėti per 7 dienų terminą, pažymėjęs, kad žyminiu mokesčiu apmokestinamas konkrečios šalies procesinis dokumentas, o šiuo atveju apeliacinį skundą teikia atsakovas G. B., todėl jam tenka pareiga sumokėti žyminį mokestį. Taigi pirmosios instancijos teismas, esant atsakovo G. B. prašymui atleisti jį nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo (įstatyme nėra numatyta galimybė atleisti asmenį nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo), sprendė klausimą dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, įvertindamas aplinkybę, kad po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovo G. B. turtinė padėtis pagerės. Atsakovas G. B. neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl 1 629 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nepasisako.

Atsakovas G. B. nesutinka su teismo sprendimu netenkinti jo prašymo įpareigoti ūkio valdytoją V. B. sumokėti jam tenkantį mokėti 700 Eur žyminį mokestį, atskirąjį skundą grįsdamas tuo, kad atsakovas G. B. yra nušalintas nuo jo ūkininko ūkio tvarkymo-naudojimo ir valdymo, ieškovės V. B. žinioje iki šiol yra visas atsakovo G. B. turtas, sąskaitos ir pajamos, todėl V. B. privalo sumokėti žyminį mokestį už atsakovo G. B. apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis atsakovo G. B. atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas atsakovo G. B. prašymą, įpareigojo jį per 7 dienas sumokėti 700 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą, nusprendęs, kad atsakovas G. B. neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties, todėl yra pajėgus sumokėti nurodyto dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsakovas G. B. neprašo apeliacinės instancijos teismo atleisti jį nuo šios žyminio mokesčio dalies mokėjimo ar atidėti jos sumokėjimą, tik nustatyti, jog 700 Eur žyminį mokestį už atsakovo G. B. apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą privalo sumokėti G. B. ūkininko ūkio ir G. B. santuokinio turto valdytoja–tvarkytoja ir naudotoja V. B. iš G. B. ūkininko ūkio pajamų. Prievolė sumokėti žyminį mokestį už teikiamą procesinį dokumentą yra asmeninė. Neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių asmuo negali sumokėti žyminio mokesčio už teikiamą procesinį dokumentą, įstatyme nenumatyta galimybė prievolę sumokėti žyminį mokestį perkelti kitam asmeniui. CPK yra nustatyti teisiniai instrumentai, skirti padėti asmenims, negalintiems dėl savo turtinės padėties sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminio mokesčio, faktiškai ir efektyviai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, t. y. asmuo turi teisę prašyti teismo atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis) arba jį atidėti (CPK 84 straipsnis). Atsakovo G. B. atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl jo turtinės padėties sudėtingumo galėtų būti reikšmingi sprendžiant klausimą dėl atsakovo G. B. atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo atidėjimo, tačiau atsakovui G. B. apeliacinės instancijos teismo to neprašant ir įstatymui nenumatant galimybės prievolę sumokėti žyminį mokestį perkelti kitam asmeniui, apeliacinės instancijos teismas jų nevertina, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo G. B. prašymo įpareigoti ūkio valdytoją V. B. sumokėti atsakovui G. B. tenkantį mokėti žyminį mokestį.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas G. B. atskirojo skundo argumentais nepaneigė skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui G. B. skundžiama nutartimi nustatytas 7 dienų terminas žyminiam mokesčiui sumokėti yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas nustato jam naują terminą iki 2017 m. liepos 7 d. sumokėti 700 Eur žyminį mokestį ir pateikti Marijampolės rajono apylinkės teismui įmokos mokėjimo kvitą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį.

Nustatyti atsakovui G. B. terminą iki 2017 m. liepos 7 d. sumokėti 700 Eur žyminį mokestį ir pateikti Marijampolės rajono apylinkės teismui įmokos mokėjimo kvitą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.