Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-10-04 · Civilinė byla Nr. 2-1153/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-04
Bylos Nr.
2-1153/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
K. J.
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1153/2012Procesinio sprendimo kategorija: 99.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties, kuria išspręstas atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies klausimas, civilinėje byloje Nr. 2-1731-262/2012 pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovei A. K. dėl sutarties nutraukimo bei atsakovės A. K. priešieškinį ieškovei K. J. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo dėl ieškovės kaltės ir išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė K. J. kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė nutraukti 2009 m. sausio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp atsakovės A. K. ir ieškovės K. J. dėl atsakovės A. K. padaryto esminio šio sutarties pažeidimo, grąžinti iš atsakovės A. K. ieškovei K. J. pagal 2009 m. sausio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perduotą 44,09 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovė A. K. pareiškė priešieškinį ieškovei K. J., kuriuo prašo nutraukti 2009 m. sausio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl ieškovės kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė ir nusprendė nutraukti 2009 m. sausio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl atsakovės A. K. padaryto esminio šio sutarties pažeidimo bei grąžinti iš atsakovės A. K. ieškovei K. J. pagal 2009 m. sausio 13 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį perduotą 44,09 kv. m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Atsakovė A. K. pateikė Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pateikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 300,00 Lt žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies prašė atleisti. Nurodė, kad jos turtinė padėtis yra sunki, augina 3 nepilnamečius vaikus, iki 2011 m. gegužės 25 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, per 2011 m. uždirbo 369,50 Lt, neatskaičius mokesčių, kartu su vaikais gyvena bute, kuris yra įkeistas bankui, 2011 m. balandžio 27 d. yra sudariusi su banku papildomą susitarimą, nes nuo 2011 m. sausio 30 d. atsakovė vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus bankui pagal būsto kreditavimo sutartį, todėl atsakovei padarytas įmokų atidėjimas iki 2012 m. kovo 30 d. Taip pat atsakovė nurodė, kad apie sutuoktinio turtinę padėtį galima spręsti tik iš VĮ Registrų centro pažymos, atsakovės sutuoktinis nepareina namo jau apie 2 savaites, nes pradėjo vėl vartoti alkoholį. Pažymėjo, kad banko sąskaitose lėšų nėra, iš metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. matyti, kad turimo turto vertė 287 997 Lt, pasiskolintų lėšų sumą sudaro 830 548 Lt, o pajamos sudaro 405 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 9 d. nutartimi prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkino iš dalies ir atleido atsakovę A. K. nuo 2500,00 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo bei atidėjo atsakovei (apeliantei) A. K. 2837,00 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties (sprendimo) priėmimo.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju mokėtinas žyminis mokestis yra 5637 Lt, o kad įstatymų leidėjas atleidimą nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo sieja ne tik su gaunamomis pajamomis, bet su visa asmens turtine padėtimi. Išnagrinėjęs atsakovės pateiktus turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis šiuo metu riboja jos galimybes sumokėti visą privalomą žyminį mokestį už pareikštą apeliacinį skundą. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė yra pakankamai jauno amžiaus, darbinga, darė išvadą, kad yra tikslinga A. K. atleisti nuo 2500 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, o likusios žyminio mokesčio dalies t. y. 2837,00 Lt, sumokėjimą atidėti iki Lietuvos apeliacinio teismo nutarties (sprendimo) priėmimo, t. y. apeliacinio skundo išnagrinėjimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:

1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai nevertino atsakovės turtinės padėties ir nenurodė, kokios atsakovės pajamos ar turimas turtas suteikia jai galimybę sumokėti ateityje tą dalį žyminio mokesčio, kurio mokėjimą teismas atidėjo.

2. Remiantis pirmosios instancijos teismui pateiktais įrodymais akivaizdu, kad turimų pajamų užtenka tik kreditui už įsigytą butą dengti bei būtiniems vaikų poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

I. A. instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 3 dalimi kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis ir tai yra viena iš būtinų tinkamo teisės į teisminę gynybą realizavimo elementų, tačiau, siekiant, kad žyminio mokesčio mokėjimas netaptų nepakeliama našta, apeliantas, jo prašymu, gali būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.) arba žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (CPK 84 str.). Esminis skirtumas tarp atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio ir šios dalies mokėjimo atidėjimo (pasekmių atžvilgiu) yra tas, kad, pirmuoju atveju, apeliantui, nepriklausomai nuo bylos baigties, išnyksta prievolė mokėti tą žyminio mokesčio dalį, nuo kurios jis atleistas, o šiuos nuostolius (negautų pajamų forma) prisiima valstybė. Tuo tarpu atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, pašalinama tik kliūtis priimti apeliacinį skundą, tačiau asmens prievolė jį sumokėti, esant nepalankiam teismo sprendimui, neišnyksta. Taigi, esant tik prašymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismas gali peržengti šio prašymo ribas ir spręsti klausimą dėl dalies žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo tik išimtiniais atvejais, kuomet iš pateiktų asmens turtinę padėtį atspindinčių duomenų galima daryti išvadą, jog artimiausiu metu apelianto turtinė padėtis pagerės, nes įpareigojimas sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį ateityje (žyminio mokesčio atidėjimo atveju) gali apskritai lemti apelianto apsisprendimą neteikti apeliacinio skundo.

Nagrinėjamu atveju apeliantė sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio dalį (2 t., 95 b. l.), o nuo likusios žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies prašė atleisti (2 t., 83 b. l.). Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės (apeliantės) turtinė padėtis šiuo metu riboja jos galimybes sumokėti visą žyminį mokestį, tačiau nepagrįstai sprendė, jog 2837 Lt žyminio mokesčio dalį atsakovė galės sumokėti Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus jos apeliacinį skundą. Teisėjų kolegijos nuomone, pakankamai jaunas atsakovės amžius ir darbingumas savaime nereiškia, jog artimiausiu metu atsakovės turtinė padėtis pagerės, juo labiau, kad iš pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų aišku, jog atsakovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais grąžinti paskolą ir netrukus po skundžiamos nutarties priėmimo vėl turėjo pradėti ją mokėti (2 t., 92 b. l.), nors, įvertinus atsakovės šeiminę padėtį (2 t., 88 b. l.), tai sunkiai leidžia atsakovės pajamos (2 t., 116 – 117 b. l). Tokiu būdu teigti, kad artimiausiu metu atsakovės turtinė padėtis pagerės, nėra pagrindo. Tuo tarpu šiuo metu, skundžiama nutartimi atidėjus dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą, ko apeliantė neprašė (2 t., 83 b. l.), apeliacinis skundas yra priimtas, o byla yra paskirta nagrinėti apeliacine tvarka (2 t., 148 b. l.).

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad artimiausiu metu apeliantės turtinė padėtis pagerės ir, nesant dėl to atsakovės prašymo, nepagrįstai atleido atsakovę tik nuo dalies (2500 Lt) žyminio mokesčio, o kitos (2837 Lt) dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą atidėjo, dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis keistina, atleidžiant atsakovę nuo visos likusios nesumokėtos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies (5337 Lt).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį ir atleisti atsakovę A. K. nuo visos nesumokėtos žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendimo dalies (5337,00 Lt) mokėjimo.

Teisėjai Algirdas GailiūnasKonstantinas GurinasKazys Kailiūnas