Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Viktorijai Licei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaiko atskyrimo nuo motinos bei pagal atsakovės M. B. patikslintą priešieškinį ieškovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, prievolių pobūdžio, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. P., A. L., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.

15. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvavusių asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

16. Ieškovas ir atsakovė susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus R. B..

18. Iš 2022-06-09 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 5ŠTA-94, kuriuo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja – vyriausioji specialistė 2022-06-09 apsilankė ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad būstas nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai D. B.. Bute yra trys kambariai, būsto plotas sudaro apytiksliai 64 m². Būstas tvarkingas, suremontuotas. Visi patogumai. Bute yra reikiami baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Butas tvarkingas, švarus. Mažametis R. B. miega viename kambaryje su tėvu. Kambaryje yra sofa-lova, kurioje miega vaiko tėvas, vaikas turi jam skirtą lovelę. Kitame kambaryje yra vaiko žaislai, lavinamasis kilimėlis ir kiti kūdikio priežiūrai ir lavinimui skirti daiktai. Mažamečiui namuose sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos visiems vaiko poreikiams tenkinti. Namuose yra visi apyvokos daiktai, reikalingi vaikui.

19. 2021-12-09 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu skirta vaiko priežiūros išmoka ieškovui nuo 2021-12-06 iki 2023-09-21 (iki vaikui sukaks dveji metai) pagal apskaičiavimą.

20. Atsakovė nuo 2022-05-24 iki 2022-10-13 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudžiamos pajamos ~1300-2500 Eur. Nuo 2022-10-13 registruota užimtumo tarnyboje. 2022-11-16 atsakovei išmokėta 153,66 Eur nedarbo draudimo išmoka, 2022-12-15 atsakovei išmokėta 433,04 Eur nedarbo draudimo išmoka, 2023-01-17 atsakovei išmokėta 303,13 Eur nedarbo draudimo išmoka.

21. Iš VĮ Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė nekilnojamojo bei kilnojamojo registruotino turto Lietuvoje neturi.

22. 2022-11-09 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai nutartimi baudžiamojoje byloje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo atsakovei, padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, būnant nepakaltinamai, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

23. Iš byloje esančio įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad ieškovas Šilalės rajono apylinkės teismo 2005-12-20 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-11 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-07-18 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-11-10 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-12-27 baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Ieškovas taip pat baustas administracine tvarka: 2022-05-17 pagal ANK 446 straipsnio 5 dalį, 2020-12-11 pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį.

24. Iš byloje esančių įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų matyti, kad atsakovė Klaipėdos apylinkės teismo 2022-09-15 nutartimi pripažinta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje padarė būdama nepakaltinama. Nutarta taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Klaipėdos apylinkės teismo 2022-11-09 nutartimi pripažinta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje padarė būdama nepakaltinama ir nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

25. Atsakovė bausta administracine tvarka: 2021-04-19 pagal ANK 98 straipsnio 1 dalį, 2018-10-24 pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, 2018-08-07 pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, 2018-08-04 pagal ANK 108 straipsnį, 2018-07-26 pagal ANK 346 straipsnio 18 dalį, 2018-07-26 pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, 2018-03-30 pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, 2018-05-07 pagal ANK 115 straipsnį, 2022-05-30 pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, 2022-05-16 pagal ANK 484 straipsnio 2 dalį, 2022-04-26 pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, 2022-12-08 pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, 2022-06-15 pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, 2022-04-08 pagal ANK 506 straipsnio 4¹ dalį, 2022-05-25 pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, 2022-02-28 pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, 481 straipsnio 1 dalį, 2022-11-30 pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, 2022-01-05 pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį, 2022-01-12 pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį.

40. Šiuo atveju, teismas pripažįsta, kad atsakovė savo veiksmais neabejotinai pažeidė lojalumo, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaiku ir visa šeima pareigas, tačiau teismo vertinimo atsakovės kalės nėra, nes tai sąlygojo atsakovės turima psichinė liga, apie kurią ieškovas žinojo iki santuokos sudarymo, taigi taip pat žinojo ir kaip atsakovei padėti, kai jos būklė pablogėja. Atsakovė teigia, jog ieškovas vartotojo alkoholį bei prieš ją smurtavo, atsakovė pagalbos nesikreipė nes mylėjo ieškovą ir jam atleisdavo. Teismas neatmeta galimybės, jog šalių šeimoje atsakovė galėjo ne kartą patirti smurtą (psichologinį, fizinį), kaip teigė pats ieškovas teismo posėdžio metu 2019 metais yra pakėlęs ranką prieš atsakovę bei kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-01-26 baudžiamuoju įsakymu ieškovas pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį sukėlus fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą bei įpareigotas nebendrauti su atsakove. Taip pat ieškovas pripažino, jog turėjo problemų su alkoholiu ir nors nurodė, jog alkoholio nebevartoja, tačiau pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovas buvo baustas už vairavimą, esant neblaiviam, o tai rodo, jog ieškovas nėra visiškai atsisakęs alkoholio. Ieškovas tvirtina, kad atsakovė nuo 2021 m. lapkričio mėn. susirado kitą partnerį ir išėjo pas jį gyventi, pati reikalavo kuo greičiau išsiskirti, nes ketino tuoktis. Atsakovė neigė, jog gyveno kartu M. K., neketino tuoktis, kadangi jis daug vyresnis už ją, šiuo metu jau vedęs ir laukiasi vaiko, o jis suteikė tik jai gyvenamąjį būstą, nes ieškovui nutraukus šeimos būsto nuomos sutartį, atsakovė neturėjo kur gyventi. Teismas nesivadovauja liudytojų (kurie yra šalių artimi giminaičiai) I. V., D. B. prieštaringais parodymais dalyje, kuriais šalys įrodinėjo vienas kito kaltę dėl santuokos nutraukimo, juo labiau, kad teismo posėdžio metu liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovės ir sūnaus gyvenimo kartu metu ji nesilankė pas juos, iš viso gal kokius tris kartus yra tik buvusi, aplinkybių apie ieškovo smurtavimą prieš atsakovę nenurodė. Teismo posėdžio metu liudytoja I. V. parodė, kad dukra sutiko savo seną pažįstamą bendradarbį, kuris turėjo išvykti į užsienį ir pasiūlė dukrai pagyventi jo bute, tuo laikotarpiu, kai ieškovas su vaiku išėjo ir M. K. pasiūlė jai gyventi jo bute, ji buvo neadekvati ir buvo problemos dėl alkoholio, teigė, jog ieškovas smurtavo atsakovės atžvilgiu, tačiau taip pat nurodė, kad pati nėra mačiusi, kad ieškovas smurtautų, apie tai sužinodavo iš atsakovės žodžių ir matydavo, kad atsakovė pas ją ateidavo su mėlynėmis ant veido. Teismo vertinimu, šių liudytojų duoti parodymai neabejotinai patvirtina tai, jog šalių santykiai buvo konfliktiški, abi šalys nevengė vartoti alkoholio, dėl ko tarp jų kildavo barniai, nesutarimai, konfliktai, o tai neabejotinai turėjo neigiamą įtaką jų šeiminiams santykiams bei darniam gyvenimui ir santuokos išsaugojimui.

41. Teismo nuomone, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nei ieškovas, nei atsakovė neįrodė, jog santuoka turėtų būti nutraukta būtent dėl kito sutuoktinio kaltės, tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodytais pagrindais. Tai, kad atsakovė susirgo psichine liga, kurios eigoje kartais tampa neprognozuojama ir jos elgesys būna neadekvatus, negali būti traktuojama kaip priežastis santuokai nutraukti dėl atsakovės kaltės. Šios aplinkybės atsirado nepriklausomai nuo atsakovės valios. Be to, kaip jau minėta ieškovas apie jos ligą bei atsakovės elgesį ligos paūmėjimo metu, žinojo dar iki santuokos sudarymo. Ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teismui daryti išvados, kad tik atsakovė kalta dėl šalių santuokos iširimo. Manytina, jog abu sutuoktiniai, būdami pakankamai subrendę, vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai dėmesingi, lojalūs, abipusiai garbingi, pakantūs vienas kitam ir jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės, tai įrodo ir pačių šalių parodymai, jų elgesys bylos nagrinėjimo metu. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad konfliktai šalių šeimoje tęsiasi pakankamai ilgą laiko tarpą, dėl ko atmosfera šeimoje abiem šalims tapo nepakeliama, ieškovas, žinodamas apie atsakovės ligą, turėjo būti labiau pakantesnis ir padėti jai, ypač ligos paūmėjimui, kurį įtakai šalių sūnaus gimimas. Nepaneigta aplinkybė, kad ieškovo išėjimą gyventi atskirai su vaiku sąlygojo siekis išvengti nuolatinių konfliktų ir taip apsaugoti šalių vaiką nuo neigiamos įtakos, taip apsaugant jo interesus. Įrodymų, kad atsakovė išėjo gyventi pas kitą vyrą, ketino tuoktis ir kurti kitą gyvenimą, nepateikta. Tai, kad ieškovui su vaiku išėjus gyventi atskirai ir ieškovui nutraukus šeimos būsto nuomos sutartį ir atsakovei neturint kur gyventi, atsakovė gyveno kitam vyru priklausančiame bute, nėra pagrindas pripažinti, jog atsakovė buvo ieškovui neištikima ir tai nelaikytina esmine santuokos nutrūkimo priežastimi, todėl atmestini ieškovo argumentai dėl atsakovės kaltės, įrodymų dėl nurodytų ar kitų galimų atsakovės neištikimybės faktų nepateikta. Kaip minėta, konfliktinės situacijos šeimoje, kurių neneigia abi šalys, patvirtina, kad padėtis šeimoje blogėjo, šalims sunkiai sekėsi situaciją valdyti dar iki tol, kol ieškovas išėjo gyventi atskirai.

49. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina pavardė – „B.“, o atsakovei paliktina santuokinė pavardė – „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

61. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalims nuo 2021-11-17 pradėjus gyventi skyrium nepilnametis šalių sūnus R. B., gim. (duomenys neskelbtini), liko gyventi su tėvu. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovė vedė asocialų gyvenimo būdą, vaiką iki 1,5 metų užaugino pats, juo rūpinasi ir prižiūri nuo gimimo, tarp jo ir vaiko formuojasi stiprus emocinis ryšys, neįmanoma, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, nes ji serga psichine liga, ligos paūmėjimo metu elgiasi neadekvačiai, o tai kelia grėsmę vaikui, tokioje aplinkoje vaikas yra nesaugus, sąlygų auginti atsakovė neturi, atsakovė pati gyvena pas savo mamą, kuri taip pat turi psichikos ligą ir vartoja vaistus. Teismo posėdžio atsakovė teigė, kad ji pati nori auginti vaiką, registruota Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką, pajamos per mėnesį sudaro apie 300 Eur, kartu su vaiku gyventų pas mamą, tačiau vėliau su vaiku gyventų patėviui priklausančiame 2-jų kambarių suremontuotame bute (duomenys neskelbtini), pas gydytoją lankosi kartą per mėnesį, lankosi pas socialinį darbuotoją, gydytojas jos būkle yra patenkintas. Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, jog nuo 2018-07-16 iki 2021-12-23 atsakovės šeimai taikytas atvejo vadybos procesas ir suteiktos socialinės paslaugos, o nuo 2021-11-12 jau taikytas atvejo vadybos procesas abiem tėvams, 2021-11-10 gavus pranešimą apie nepilnamečio vaiko teisių pažeidimą, kadangi vaiko atstovai pagal įstatymai buvo apsvaigę nuo alkoholio. 2021-12-12, 2021-12-25 gauti pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą, tačiau jie nepasitvirtino, 2022-01-28 nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, ieškovui nustatytas 0,8 promilių girtumas, 2023-01-06, 2023-01-27 gavus pranešimus, vaiko teisių pažeidimai nustatyti nebuvo. 2022-06-09 lankytasi pas ieškovą dėl buities sąlygų nustatymo, ieškovas gyvena pas savo motiną, 3 kambarių bute, butas tvarkingas, vaikas turi savo lovelę, ieškovas parodė visus daiktus, kuriuos turi vaikas, trūkumai ir netinkamos gyvenimo sąlygos nebuvo nustatytos. 2023-03-13 patikrintos atsakovės buities sąlygos, kurios minimaliai tinkamos nepilnamečiam vaikui gyventi, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl vaiko lovelės, tačiau vonia negali naudotis, nes ten gyvena papūgos. Ieškovas noriai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, atsižvelgia į jam pateiktus siūlymus ir rekomendacijas. Dėl ieškovo alkoholio vartojimo kilo abejonių, nors tokie atvejai nebuvo užfiksuoti, todėl ieškovui buvo pasiūlyta konsultuotis priklausomybės ligų konsultaciniame punkte, ką ieškovas ir padarė. Atsakovės būklė yra stabilesnė, adekvati, atsakovė su vaiku bendrauja šiltai, tačiau trūksta supratimo apie vaiko saugumą, nenoriai įsileidžia į būstą socialinius darbuotojus, todėl atsakovė su kito asmens priežiūra su vaiku galėtų būti. Pažymėjo, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būtų nustatyta su tėvu, nes tai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

62. 2021-11-22 BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos plano nustatyta, jog 2021-11-18 ir 2021-11-19 buvo apsilankyta ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tėvas turi visus kūdikio daiktus, nepastebėta alkoholio vartojimo požymių, vaikas prižiūrėtas, sąlygos namuose yra tinkamos. Atsakovė auginti viena kūdikį tikrai negalėtų. Iš 2022-06-09 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-94 nurodyta, kad apsilankius 2022-06-09 ieškovo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje be kita ko Gyventojų registro duomenimis yra vaiko R. B. deklaruota gyvenamoji vieta, nustatyta, kad būstas nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai D. B.. Būstas tvarkingas, suremontuotas, yra reikiami baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai, vaikas turi jam skirtą lovelę, kitame kambaryje yra vaiko žaislai, lavinamasis kilimėlis ir kiti kūdikio priežiūrai ir lavinimui skirti daiktai. Mažamečiui namuose sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos visiems vaiko poreikiams tenkinti.

63. Iš 2022-09-19 pagalbos plano nustatyta, kad šiai dienai situacija yra stabili, su ieškovu specialistai bendraujama nuolat, lankomasi namuose, dėl vaiko rūpinimosi nusiskundimų nėra, alkoholio faktų nėra fiksuota. Su atsakove bendrauja rečiau, atsakovė dirba, gydosi, lanko psichiatro konsultacijas, reguliariai vartoja priskirtus vaistus, prie vaiko išlaikymo prisideda reguliariai per mėnesį 200 Eur ir pagal poreikį daiktais, maistu. Iš byloje esančios 2023-01-27 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketos nustatyta, kad ieškovas vaiką prižiūri ir juo rūpinasi, smurto atvejai nenustatyti. 2023-03-13 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad būstas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovė kartu su mama nuosavybės teise priklauso atsakovės motinai, bute yra trys kambariai, virtuvė, vonios kambarys, du tualetai, vonios kambaryje laikoma daug papūgų, patalpa netvarkinga, netinkama naudojimui. Bute yra reikiami baldai, buitiniai prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai, tačiau bute yra auginami du šunys, dvi katės, daug papūgų, jaučiamas nemalonus kvapas, nėra lovos skirtos nepilnamečiui vaikui, nėra sudarytų tinkamų sąlygų užtikrinti nepilnamečio vaiko higieną.

64. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, taip pat į vaikų teises ginančios institucijos pateiktą išvadą teismo posėdžio metu, įvertinus specialistų pateiktus duomenis apie šalių gebėjimus prižiūrėti ir auginti vaiką bei sudaryti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, įvertinus tai, jog šiuo metu atsakovė neturi darbo, negauna pastovių pajamų, negali užtikrinti tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų vaikui, nors socialinių specialistų teigimu, atsakovės būklė yra stabili ir nėra ji visiškai nusišalinusi nuo bendravimo su vaiku, teikia išlaikymą, tačiau teismo vertinimu, atsakovė dėl turimos psichinės ligos ir jos paūmėjimo metu gali kelti grėsmę savo vaikui, o vaikui turi būti suteikta sveika, saugi, rami gyvenamoji aplinka, todėl vaikui gyvenant su motina, atsižvelgiant į vaiko amžių (vaikas 1,5 metų) tai neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, vaiko tėvu, kuris užtikrina ir sudaro vaikui tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti.

65. Įvertinus nustatytas aplinkybes, šeimos aplinkos sąlygas, pastangas prižiūrėti vaiką ir juo rūpintis, sprendžiant bylą vaiko interesais, nepilnamečio vaiko R. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl šalių vaiko bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina nustatymo.

68. Atsakovė prašo nustatyti jos bendravimo su nepilnamečiu tvarką, nurodant, kad iki 2024-09-21 atsakovė su sūnumi bendrauja du kartus per savaitę – vieną darbo dieną – trečiadienį, 3 (tris) valandas, konkretų bendravimo laiką su ieškovu suderinus telefonu prieš vieną dieną ir vieną dieną savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 11.00 val. iki 18.00 val., dėl konkrečios savaitgalio dienos ieškovui pranešus ir su juo suderinus telefonu ne vėliau kaip prieš dvi dienas; nuo 2024-09-21 su sūnumi atsakovė turi teisę bendrauti kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų Rolandą iš darželio arba ieškovo gyvenamosios vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžinant į ieškovo gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą sekmadienį 16.00 val. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad liga kontroliuojama, reguliariai vartoja vaistus, lankosi pas gydytoją, todėl su vaiku norėtų intensyvesnių susitikimų, su galimybe jį pasiimti į savo gyvenamąją vietą, vėliau jį grąžinant į ieškovo gyvenamąją vietą. Ieškovo nuomone, atsakovės ir vaiko pasimatymas vieną kartą per savaitę ar vieną kartą per dvi savaites, t. y. porą-trejetą kartų per mėnesį, yra pakankamas ir saugus vaikui. Du kartus savaitėje atsakovei bendrauti su vaiku nėra realu, nes nuo rugsėjo mėnesio šalių sūnus pradės eiti į darželį, o ieškovas į darbą. Pasimatymai gali vykti tik savaitgalio dieną (šeštadienį ar sekmadienį), pasimatymo laiką ribojant iki 3 val. dėl vaiko mažo amžiaus. Ieškovas sutiktų, jog atsakovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyktų kartą į savaitę. Bendravimas savaitgaliais yra sąlygojamas ir būtinybės vaiko ir atsakovės bendravime dalyvauti ieškovui pačiam arba kažkam iš jo šeimos pilnamečių narių, nes vieno vaiko su atsakove palikti negalima. Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad sutinka, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka, tačiau atsakovei bendraujant su vaiku turėtų dalyvauti kitas asmuo, arba pats ieškovas arba giminaitis. Vėliau pats ieškovas įvertinęs atsakovės būklę galėtų leisti ilgiau pabendrauti su vaiku, šiuo atveju reikalingas abiejų tėvų bendradarbiavimas. Šiuo atveju nustatytas bendravimo dažnumas yra pakankamas, vaikui pradėjus lankyti darželį, o ieškovui pradėjus dirbti, galima nustatyti bendravimo valandas vakarais, tačiau bet kokiu atveju turi dalyvauti kitas asmuo.

69. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

70. Remiantis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 39 punktas). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

71. 2022-06-09 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 5ŠTA-94 nurodyta, kad atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta, jog kas antrą savaitę, antradieniais, BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ vyksta atsakovės ir jos nepilnamečio vaiko R. B. susitikimai. Teismo posėdžio metu tiek ieškovas, tiek atsakovė patvirtino, kad šiuo metu atsakovė su vaiku matosi kas antrą trečiadienį ir kas antrą savaitgalį. Ieškovas teigė, kad dabar atsakovė vaiką lanko kas savaitę, tačiau tik nuo 2023 m. sausio mėn., prasidėjus teismo posėdžiams, iki tol susitikimai su vaiku buvo labai reti. Vaiko ir atsakovės susitikimas vyksta iki dviejų valandų, vaiko gerovės specialistų buvo rekomenduota, jog vaiko ir atsakovės susitikimo metu dalyvautų ieškovas arba kažkas iš suaugusiųjų asmenų. Vaikui bendraujant su atsakove neigiamų emocijų nekyla, jis su ja žaidžia, bendrauja.

72. Teismas įvertinęs atsakovės pasiūlytą bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į ieškovo poziciją ir jo siūlomą bendravimo tvarką, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės pateiktą išvadą bei posėdžio metu išsakytus argumentus, šiuo metu specialistų pasiūlytą bei nustatytą laikiną bendravimo tvarką, nepilnamečio vaiko amžių (vaikui yra 1,5 metų) ir jo planuojamą ugdymo įstaigos lankymą, ieškovo grįžimą į darbą, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaiku bei jį auklėjant, prioritetą suteikiant vaiko teisėms ir interesams, įvertinus tai, kad atsakovė serga psichine liga ir jos vienos negalima palikti su vaiku, nes vaikui gali būti nesaugu, taip pat į tai, jog pastarąjį laiką atsakovė bendrauja su vaiku, vaikas su ja bendrauja noriai, neigiamų emocijų nekyla, daro išvadą, jog tikslinga nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi R. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, suderinus tiek ieškovo, tiek atsakovės siūlomus bendravimo tvarkos variantus, kuri, teismo vertinimu iš esmės atitinka ir užtikrina, tiek motinos, tiek nepilnamečio vaiko interesus bei nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių, t.y.: iki 2023-09-21 (iki tol kol vaikas pradės lankyti darželį) atsakovė su sūnumi bendrauja kartą per savaitę – vieną darbo dieną – trečiadienį 3 (tris) valandas, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, konkretų bendravimo laiką su ieškovu suderinus telefonu prieš vieną dieną, ir vieną dieną savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) kas antrą savaitę 3 (tris) valandas, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, konkretų bendravimo laiką su ieškovu suderinus telefonu prieš dvi dienas, nustatant būtiną papildomą sąlygą – ieškovo ar jo pilnamečio šeimos nario dalyvavimą atsakovės ir nepilnamečio vaiko, bendravimo metu; nuo 2023-09-21 (vaikui pradėjus lankyti darželį) atsakovė su sūnumi, bendrauja kartą per savaitę vieną dieną savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) 3 (tris) valandas, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, konkretų bendravimo laiką su ieškovu suderinus telefonu prieš dvi dienas, nustatant būtiną papildomą sąlygą – ieškovo ar jo pilnamečio šeimos nario dalyvavimą atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo metu. Teismas pažymi, kad klausimus, susijusius su sūnaus auklėjimu, ieškovas ir atsakovė privalo spręsti savitarpio susitarimu, atsižvelgiant į sūnaus norus, interesus ir reikmes.

73. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui bei sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos.

74. Ieškovas prašo atskirti šalių nepilnametį sūnų R. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos atsakovės.

75. Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Pažymėtina, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių.

77. CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad tokiais atvejais turi būti nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Taigi vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamomis sąlygomis ir juo būtų rūpinamasi.

78. Ieškovas ieškiniu pateikė prašymą atskirti nepilnametį vaiką R. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo motinos, argumentuodamas tuo, jog dėl atsakovės ligos vaikui yra nesaugu likti su ja viena pačia, nes atsakovės veiksmai neadekvatūs ir neprognozuojami, kritikos savo būklei neturi, nelinkusi laikytis gydymo rekomendacijų, vaistus vartoja savo nuožiūra arba nutraukia. Jai paskirto gydymo efektyvumas priklauso tik nuo jos pačios ir kitų asmenų kontrolė atsakovės atžvilgiu dėl tinkamo vaistų vartojimo yra objektyviai neįmanoma.

80. Byloje esantys medicininiai išrašai patvirtina, kad atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini), nuo 2011-03-08 iki 2011-04-11 gydėsi (duomenys neskelbtini). Atsakovei teiktos psichologinės konsultacijos, gydymo pasekoje ligonės būklė pagerėjo – tapo rami, išnyko įtampa, susinormavo elgesys, tapo adekvataus elgesio, bendravo su kitomis ligonėmis, noriai lankėsi ergo ir muzikos terapijoje, gydymo ir tyrimo planas įvykdytas pilnai. Laikotarpiu nuo 2011-04-11 iki 2011-05-11 atsakovė gydėsi (duomenys neskelbtini) stacionare. Taikytas gydymas medikamentais, muzikos terapija, ergoterapija, individuali psichoterapija, masažas ir kt. Pagerėjus būklei, išrašyta. Nuo 2013-03-30 iki 2013-05-10 atsakovė gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Rekomenduotas ilgalaikis ir nepertraukiamas gydymas. Nuo 2015-12-18 iki 2015-12-21 atsakovė gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Gydymo eigoje pacientės būsena pagerėjo, tapo ramesnė, adekvatesnio elgesio, dirglumas, agresyvumas sumažėjo. Paskirtas medikamentinis gydymas. Nuo 2016-07-24 iki 2016-08-08 atsakovė gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje, taikytas medikamentinis gydymas, rekomenduojama tolimesnė gydytojo psichiatro priežiūra, ambulatoriniam gydymui išrašyti medikamentai. Nuo 2018-01-14 iki 2018-01-16 atsakovė gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Rekomenduojama ambulatorinė gydytojo psichiatro priežiūra. Nuo 2018-02-06 iki 2018-03-01 atsakovė gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje, taikytas medikamentinis gydymas. Rekomendacijos – tęsti gydymą. Nuo 2018-05-29 iki 2018-06-22 atsakovė gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje, taikytas medikamentinis gydymas, būklė išrašant – rami, kontaktui prieinama, adekvati, mąstymas nuoseklus, aktyvios psichoprodukcijos nėra. Rekomendacijos – medikamentinis gydymas. Nuo 2018-08-22 iki 2018-09-13 atsakovė gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Taikytas medikamentinis gydymas, būklė išrašant ėmė gerėti, pasikeitė elgesys, tapo daug ramesnė, adekvatesnė, nebe tokia įkyri, išsilygino nuotaikos. Rekomenduojamas tolimesnė gydytojo psichiatro ambulatorinė priežiūra, medikamentinis gydymas. Nuo 2021-10-04 iki 2021-11-02 atsakovė gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Taikytas medikamentinis gydymas. Rekomendacijos – ambulatorinė psichiatro priežiūra, tęsti medikamentinį gydymą. Nuo 2022-01-30 iki 2022-02-11 atsakovė gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Taikytas medikamentinis gydymas, socialinio darbuotojo konsultacijos, rekomenduojama tęsti medikamentinį gydymą ambulatorinėje psichiatro priežiūroje. Nuo 2022-03-31 iki 2022-04-13 atsakovė gydėsi (duomenys neskelbtini) skyriuje. Taikytas medikamentinis gydymas. Rekomendacijos – išvykstant sušvirkšta vaistų medikamentiniam gydymui užtikrinti, kadangi pacientė nelinkusi laikytis gydymo rekomendacijų, vaistus vartoja savo nuožiūra arba visai nutraukia, tęsti gydymą medikamentais.

81. Atsakovei taikytos priverčiamosios medicinos priemonė - 2022-11-09 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

82. Iš pateikto 2022-09-19 pagalbos plano matyti, kad 2022-04-22 ir 2022-09-19 įvyko du atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu nuspręsta tęsti atvejo vadybos procesą ieškovo ir atsakovės šeimai; tęsti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugą; bendru tėvų sutarimu priimtas sprendimas dėl motinos ir vaiko matymosi laiko. BĮ „Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras“ socialinės darbuotojos nuomone, šiai dienai situacija yra stabili. Atsakovė gydosi, lanko psichiatro konsultacijas. Atsakovei suteikti visi kontaktai dėl psichologinės pagalbos, priklausomybės ligų konsultacinio punkto. Šiai dienai socialinio darbuotojo pagalba dėl susitikimų motinos ir vaiko nėra tikslinga, kadangi tėvai susitaria. Mama pagal galimybes prisideda prie vaiko išlaikymo. Šeimos pokyčiai yra į gerąją pusę. Tikslinga tęsti socialines paslaugas šeimai. 2022-09-19 pagalbos plane atsakovė nurodė, jog susirado darbą ir įsidarbino. Planuoja artimiausiu melu nuvykti į priklausomybės ligų konsultacinį punktą, reguliariai vartoja priskirtus vaistus, lankosi psichiatro konsultacijose, palaiko kontaktą su socialine darbuotoja. Prie vaiko išlaikymo prisideda reguliariai per mėnesį 200 Eur ir pagal poreikį daiktais, maistu. Dėl vaiko ir motinos susitikimai vyksta sklandžiai, konfliktinių situacijų susitikimų metu neįvyko. Susitikimus mamos ir vaiko planuoja tęsti, lanksčiai žiūri į matymosi laiką vaiko su mama. Pagalbos plane atsakovei numatytos pagalbos priemonės - bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju ir atvejo vadybininku, teikiant jam teisingą informaciją apie šeimos situaciją bei vykstančius pokyčius; pasidalinti savo darbo grafiku su socialine darbuotoja darbui su šeimomis ir jų vaikais; reguliariai lankyti psichologo konsultacijas; tęsti psichiatro konsultacijų lankymą, reguliarų paskirtų medikamentų vartojimą; kreiptis į Priklausomybių konsultacinį punktą dėl priklausomybių konsultanto konsultacijų.

83. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad vaikui bendraujant su atsakove neigiamų emocijų nekyla, jis su ja žaidžia, bendrauja. Atsakovė visada dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal individualią veiklą. Pas gydytoją lankosi kartą per mėnesį, lankosi pas socialinį darbuotoją, gydytojas jos būkle yra patenkintas, todėl vartojant vaistus ji gali gyventi pilnavertį gyvenimą ir auginti vaiką. Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teigė, kad 2023-03-15 socialinė darbuotoja nurodė, kad atsakovės būklė yra stabilesnė, adekvati, atsakovė su vaiku bendrauja šiltai, tačiau trūksta supratimo apie vaiko saugumą, todėl atsakovė su kito asmens priežiūra su vaiku galėtų būti.

84. Byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, jog atsakovė turi diagnozuotą (duomenys neskelbtini), liga kontroliuojama taikant medikamentinį gydymą, t. y. atsakovė turi reguliariai vartoti vaistus, lankytis ir būti nuolatos prižiūrima gydytojo psichiatro. Reguliarų vaistų vartojimą atsakovė turi kontroliuoti pati, nutraukus vaistų vartojimą, ligos paūmėjimo metu atsakovės elgesys tampa neadekvatus ir neprognozuojamas. Rimti sveikatos sutrikimai bei socialinių ir tėvystės įgūdžių stoka neleidžia jai tinkamai rūpintis savo nepilnamečio vaiko ugdymu bei auklėjimu, priežiūra, vaikas negali gyventi su atsakove. Šiame kontekste svarbu pažymėti tai, jog šalių nepilnametis sūnus su atsakove negyvena, o gyvena su ieškovu. Kita vertus svarbu įvertinti tai, jog atsakovė su sūnumi bendrauja, vaikas noriai bendrauja su motina, atsakovė vartoja gydymą ir jos sveikatos būklė bei gyvenimo kokybė yra pagerėjusi. Taigi šiuo metu neabejotina, jog situacija yra pasikeitusi ir yra stabili, atsakovė siekia įsidarbinti, teikia sūnui išlaikymą, reguliariai vartoja vaistus, lankosi pas gydytoją psichiatrą, matosi, bendrauja su vaiku bei domisi juo, vaikas su atsakove noriai bendrauja, neigiamų emocijų vaikui nekyla. Taigi atsakovė nėra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų, pateikti duomenys patvirtina, kad šiai dienai atsakovės situacija yra pasikeitusi, atsakovės būklė yra stabilesnė, adekvati, pas gydytoją lankosi kartą per mėnesį, lankosi pas socialinį darbuotoją, priima teikiamą pagalbą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą informaciją, darytina išvada, jog motina nėra atsiribojusi nuo vaiko auklėjimo bei imasi pastangų vaiko poreikiams bei interesams patenkinti, palaiko su vaiku ryšį, padedant ieškovui vyksta atsakovės ir vaiko bendravimas, todėl neabejotina, jog atsakovės sveikatos būklė bei gyvenimas keičiasi, atsakovė, vartodama vaistus, gali gyventi pilnavertį gyvenimą bei bendraujant su vaiku atkurti jų tarpusavio santykius.

85. Teismas, įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog nustačius nepilnamečio vaiko R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje, nustačius atsakovės su vaiku bendravimo tvarką, nustatant būtiną papildomą sąlygą – ieškovo ar jo pilnamečio šeimos nario dalyvavimą atsakovės ir nepilnamečio vaiko bendravimo metu, nepilnamečio vaiko sveikata ir saugi aplinka bei jo interesai bus užtikrinti, todėl teismo vertinimu šiuo metu objektyvių aplinkybių atskirti vaiką nuo motinos nėra. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl motinos atskyrimo nuo sūnaus netenkintinas.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

86. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

87. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

88. Spręsdamas reikalavimą dėl išlaikymo dydžio šalių nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Būtinoms vaikų vystymosi sąlygoms sudaryti tenkintini vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokymui, ugdymui. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840 Eur su mokesčiais (633 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Pažymėtina, kad šis orientacinis kriterijus nėra absoliutus ir kiekvienu atveju teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi įvertinti nepilnamečio vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas.

89. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. B. po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2022-03-18 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant jį vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufruktoriumi. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo nepilnamečiui sūnui R. B. nuo teismo sprendimo priėmimo dienos po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad šalys jokių įrodymų su vaiko išlaikymu susijusių išlaidų nepateikė, būtinųjų vaiko poreikių detalizacijos ir savo skaičiavimų teismui nepateikė. Ieškovas teismo posėdžio metu pažymėjo, jog vaiko poreikiams reikalinga suma per mėnesį 400-500 Eur, vaikas specialių poreikių neturi, vaikas vedamas į vaikų kambarį, mobilų darželį. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad vaikas dar yra labai mažas ir tokio amžiaus vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga 500 Eur suma.

90. Pažymėtina, jog sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio svarbu įvertinti ne tik vaiko poreikius, bet ir tėvų galimybes. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tai, kokių priemonių tėvai ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

91. Nustatyta, kad 2021-12-09 VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu skirta vaiko priežiūros išmoka ieškovui nuo 2021-12-06 iki 2023-09-21 (iki vaikui sukaks dveji metai) pagal apskaičiavimą. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu už vaiko priežiūrą gauna 189 Eur, 85 Eur vaiko pinigų, 130 Eur iš atsakovės antstolių išskaitytą sumą. Ieškovas kitų išlaikytinų asmenų neturi. Iš VĮ „Registrų centras“ bei VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė nekilnojamojo bei kilnojamojo registruotino turto Lietuvoje neturi. Atsakovė nuo 2022-05-24 iki 2022-10-13 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudžiamos pajamos ~1300-2500 Eur. Nuo 2022-10-13 registruota užimtumo tarnyboje. 2022-11-16 atsakovei išmokėta 153,66 Eur nedarbo draudimo išmoka, 2022-12-15 atsakovei išmokėta 433,04 Eur nedarbo draudimo išmoka, 2023-01-17 atsakovei išmokėta 303,13 Eur nedarbo draudimo išmoka. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu turi 3 darbo pasiūlymus, siekia įsidarbinti, darbuotis iš namų, gyvena su mama, pajamų vaikui mokėti ir už būstą susimokėti užtenka, ieškovui pinigų nebeduoda, geriau nuperka žaislą ir kokį rūbą vaikui. Šiuo metu bandomajam laikotarpiui yra priimta dirbti (duomenys neskelbtini) iš namų, darbo pobūdis – surasti įmones, suderinti skaičių, alga skaičiuojama nuo apyvartos, tai sudarytų apie 500-1 500 Eur per mėnesį, gydytojo rekomendacija atsakovė dirbti naktinio darbo negali. Šiuo metu atsakovė gauna išmoką iš Užimtumo tarnybos, iš kuriuos antstoliai išskaičiuoja vaikui išlaikymą, todėl į rankas atsakovė gauna apie 300 Eur.

92. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-17 sprendimu atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia dukters atžvilgiu, kuri vėliau atsakovei davus sutikimą, buvo įvaikinta. Klaipėdos apylinkės teismo 2018-08-02 sprendimu nutarta neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią sūnaus atžvilgiu. Išvadą teikianti byloje atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. B., turėtų būti atsižvelgiama, jog atsakovė turi ir kitų išlaikytinų asmenų, įvertintos jos pajamos.

93. Įvertinus visumą bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog pagrįstos ir racionalios, protingos, vieno mėnesio išlaidos šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsižvelgiant į jo amžių, šiuo metu turėtų būti apie 500 Eur. Šiuo konkrečiu atveju nors byloje nėra jokių duomenų apie būtiniausius vaiko poreikius, tačiau atsižvelgus tiek į šalių nurodytas aplinkybes ir duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, išvadą byloje teikiančios institucijos atstovės poziciją bei pateiktą išvadą, įvertinus šalių finansinę padėtį, tai, jog ieškovui tenka didesnė vaiko kasdienės priežiūros našta bei tai, kad išlaikymą atsakovė privalės teikti ir kitam savo vaikui, atsižvelgiant į taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra visiškai pagrįstas ir iš atsakovės priteistinas periodinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui R. B. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.208 straipsnis).

94. Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, jog mokėjo vaikui išlaikymą, ieškovas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog atsakovė duodavo vaiko išlaikymui pinigų, be to teismo 2022-05-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - priteistas iš atsakovės laikinas išlaikymas sūnui R. B. po 190 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo, tai yra nuo 2022-04-08 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl teismo sprendimu įtvirtinus atsakovės pareigą priteistą 250 Eur išlaikymo dydį teikti nepilnamečiam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos, atsakovės sumokėtų lėšų klausimas spręstinas sprendimo vykdymo procese.

95. Pažymėta, kad, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

96. Tėvai, turintys galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.

97. Vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtinas ieškovas (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

98. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau, kaip jau buvo minėta, įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Išlaikymo skola gali būti priteisiama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Taigi, įstatymų leidėjas, įtvirtindamas išlaikymo priteisimo momentą, kuris siejamas su teisės į išlaikymą atsiradimo diena, kartu imperatyviai nustatė tiek laikotarpį, už kurį gali būti išieškotas išlaikymo įsiskolinimas, tiek ir šio laikotarpio skaičiavimo taisykles.

99. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

100. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 4 kalendorinius mėnesius. Nurodė, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2021-11-17 iki 2022-03-17 liko skolinga išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, iš viso 1 000 Eur (4 mėn. x 250 Eur). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovė išlaikymo įsiskolinimo nėra padengusi. Kažkokią dalį sumos atsakovė skiria vaikui nuo 2022 m. birželio mėn. įsidarbinus. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui pinigų nebeduoda, geriau nuperka žaislą ir kokį rūbą vaikui, vaikui mokėjo išlaikymą po 300-500 Eur per mėnesį, ieškovo reikalavo pasirašyti skolos raštelį, tačiau paskutiniu metu iš ieškovo jų neprašė. Šiuo metu atsakovė gauną išmoką iš Užimtumo tarnybos, iš kuriuos antstoliai išskaičiuoja paskirtą laikiną vaikui išlaikymą. VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis nustatyta, kad 2022-11-16 atsakovei išmokėta 153,66 Eur nedarbo draudimo išmoka, 2022-12-15 atsakovei išmokėta 433,04 Eur nedarbo draudimo išmoka, 2023-01-17 atsakovei išmokėta 303,13 Eur nedarbo draudimo išmoka, iš kurių išskaičiuota 129,91 Eur išlaikymo išieškojimas. Kitų duomenų apie tai, kokiu būdu ir kokia dalimi atsakovė prisidėjo prie vaiko išlaikymo, kokiu periodiškumu mokėjo teismo posėdžio nurodytą išlaikymo sumą vaikui ir padengė išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2021-11-17 iki 2022-03-17, byloje nėra.

101. Įstatyme nėra įtvirtinta išlaikymo dydžio minimali riba ar intervalas. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Teismas pažymi, jog tikrasis prievolinio išlaikymo teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog šalys nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė išlaikymo įsiskolinimą padengė ar sumokėjo bent jo dalį, darytina išvada, kad nėra pagrindo mažinti išlaikymo įsiskolinimo sumos, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė, todėl išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-11-17 iki 2022-03-17 tikslinga skaičiuoti po 250 Eur.

102. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, už laikotarpį nuo 2021-11-17 iki 2022-03-17, priteistinas iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimas 1 000 Eur (4 mėn. x 250 Eur) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

103. Nagrinėjamoje byloje teismas 2022-05-10 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą sūnui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 190 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo, tai yra nuo 2022-04-08 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sprendimui įsiteisėjus, 2022-05-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 149 straipsnis). Į išlaikymo dydį įskaitytinos pinigines lėšos, gautos vykdant 2022-05-10 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

104. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

105. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

106. Ieškovui šioje byloje, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-12-28 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.3Mr)TP-21-T-1613-12706, suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-12-29 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo ir apmokėjimo lygio pakeitimo“ Nr. (8.3Mr)TP-21-T-1613-6454, suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-03-20 pažymą Nr. (12.34Mr)PT-2706 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, antrinės teisinės pagalbos išlaidas ieškovui sudaro 629,40 Eur.

107. Atsakovei šioje byloje, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023-01-04 sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. (8.3Mr)ATP-C-2022-07769, suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023-02-22 pažymą Nr. APD-2023-05050 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, antrinės teisinės pagalbos išlaidas atsakovei sudaro 538 Eur.

108. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

109. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo 2023-02-02 protokoline nutartimi tenkintas atsakovės prašymas ir atsakovė įpareigota sumokėti užstatą už liudytojo gydytojo psichiatro A.S. atvykimą į teismo posėdį. Atsakovė 2023-03-09 teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad prašymo dėl liudytojo apklausos ir atsakovės gydančio gydytojo psichiatro A.S. į teismo posėdį nekviesti. Atsakovė sumokėjo 20 Eur užstatą už liudytojo atvykimą į teismo posėdį, todėl prašo 20 Eur užstatą grąžinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, jog atsakovės prašomas liudytojas į teismo posėdį nebebuvo kviečiamas, todėl jokios išlaidos nebuvo patirtos, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui, atsakovei grąžintinas 20 Eur dydžio avansas, įmokėtas į teismo depozitinę sąskaitą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės M. B. (iki santuokos sudarymo – „S.“), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovui J. B. palikti turimą pavardę – „B.“, atsakovei M. B. palikti santuokinę pavardę – „B.“.

Nepilnamečio vaiko R. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2022-04-08) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą nuo 2021-11-17 iki 2022-03-17.

Nepilnamečio vaiko R. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovė M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku R. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:

- iki 2023-09-21 (iki tol kol vaikas R. B., gim. (duomenys neskelbtini), pradės lankyti darželį) atsakovė M. B. su sūnumi R. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kartą per savaitę – vieną darbo dieną – trečiadienį 3 (tris) valandas, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, konkretų bendravimo laiką su ieškovu J. B. suderinus telefonu prieš vieną dieną, ir vieną dieną savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) kas antrą savaitę 3 (tris) valandas, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, konkretų bendravimo laiką su ieškovu J. B. suderinus telefonu prieš dvi dienas, nustatant būtiną papildomą sąlygą – ieškovo J. B. ar jo pilnamečio šeimos nario dalyvavimą atsakovės M. B. ir nepilnamečio vaiko R. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo metu.

- nuo 2023-09-21 (vaikui R. B., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjus lankyti darželį) atsakovė M. B. su sūnumi R. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kartą per savaitę vieną dieną savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) 3 (tris) valandas, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, konkretų bendravimo laiką su ieškovu J. B. suderinus telefonu prieš dvi dienas, nustatant būtiną papildomą sąlygą – ieškovo J. B. ar jo pilnamečio šeimos nario dalyvavimą atsakovės M. B. ir nepilnamečio vaiko R. B., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo metu.

Pripažinti asmeninėmis atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolėmis:

- pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-06 priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5689-1032/2018, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolės Vidos Daugirdienės, vykdomoji byla Nr. 0004/21/12762, išieškotoja A. L.;

- pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018-03-21 priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-5091-1067/2018, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolės Vidos Daugirdienės, vykdomoji byla Nr. 0004/21/11664, išieškotojas R. P.;

- pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-06-21 priimtą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-7134-323/2021, priteistą piniginę prievolę, vykdomą antstolio Aleksandro Selezniovo, vykdomoji byla Nr. 0010/21/00890, išieškotoja UAB „Ignitis“;

- pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-03-30 išduotą nutarimą Nr. (23.31-08) 483-34022, dėl piniginės prievolės (baudos), vykdomą antstolio Aleksandro Selezniovo, vykdomoji byla Nr. 0010/22/00470, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

- pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-04-06 išduotą nutarimą Nr. (23.31-08) 483-37925, dėl piniginės prievolės (baudos), vykdomą antstolio Aleksandro Selezniovo, vykdomoji byla Nr. 0010/22/00511, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

- pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-08-10 išduotą nutarimą Nr. (23.31-08) 483-79650, dėl piniginės prievolės (baudos), vykdomą antstolio Aleksandro Selezniovo, vykdomoji byla Nr. 0010/22/01068, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

- pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-08-24 išduotą nutarimą Nr. (23.31-08) 483-86395, dėl piniginės prievolės (baudos), vykdomą antstolio Aleksandro Selezniovo, vykdomoji byla Nr. 0010/22/01164, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

- pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-09-07 išduotą nutarimą Nr. (23.31-08) 483-93849, dėl piniginės prievolės (baudos), vykdomą antstolio Aleksandro Selezniovo, vykdomoji byla Nr. 0010/22/01266, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

- pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-11-18 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2VP-6661-971/2022, dėl piniginės prievolės, vykdomą antstolio Aleksandro Selezniovo, vykdomoji byla Nr. 0010/23/00142, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, grąžinti atsakovei M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, sumokėtą 20 Eur (dvidešimt eurų) užstatą už liudytojo A.S. atvykimą į teismo posėdį.

Kitą ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-10 nutartimi dėl laikino išlaikymo priteisimo, pradėjus vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, panaikinti. Įskaityti į išlaikymo dydį, pinigines lėšas, gautas vykdant 2022-05-10 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Grąžinti LR VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės psichiatrijos filialui, Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ psichiatrijos klinikai medicinius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.