Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei G. S. (nuotoliniu būdu), jos atstovui advokatui Rolandui Stirbinskui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui E. P. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė G. S. kreipėsi į teismą, prašydama: pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-21 teismo įsakymu priteistą 180 Eur dydžio išlaikymą ir priteisti iš atsakovo E. P. jo nepilnametės dukros L. P. gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur, mokant kas mėnesį už einamąjį mėnesį iki 30 d. į G. S. asmeniną sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskiriant G. S. vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos.

Atsakovas E. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas ieškinį palaikė ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė papildomai paaiškino, kad dukra Lėja 2016 m. spalio mėnesį patyrė traumą, ir ji šiuo metu turi sunkią negalią, ji nevaikšto. Būtent dėl įvykusios traumos ir prašo didesnio išlaikymo, nes padidėjo vaiko poreikiai. Taip pat nurodė, kad su dukra Lėja du kartus per metus važiuoja į Kauną pas gydytojus, kiekvieną mėnesį jai yra reikalingas masažas, privačiai lanko logopedą, jai yra reikalinga ir yra perkama speciali ortopedinė avalynė. Patvirtino, kad vaiko poreikiams per mėnesį jai yra reikalingi daugiau nei penki šimtai eurų (tai yra išlaidos maistui, rūbams, vaistams, pramogoms, kitiems vaiko poreikiams, logopedui per mėnesį reikia 68 Eur, masažistui per mėnesį 140 Eur). Be to, L rugsėjo mėnesį pradės lankyti mokyklą. Atsakovas išlaikymo nemoka, prie Lėjos išlaikymo visiškai neprisideda, su vaiku nebendrauja. Ji yra registruota darbo biržoje, gyvena socialiniame būste, moka nuomos ir komunalinius mokesčius. Jos šeimą sudaro ji ir du nepilnamečiai vaikai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką – L. P., gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2016 m. liepos 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2272-1025/2016 iš skolininko E. P. buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui L. P., gim. (duomenys neskelbtini), mokamas periodinėmis išmokomis po 180,00 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės. Neįgaliojo pažymėjimas Nr. 1337005 patirtina, kad L. P., yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, o neįgaliojo pažymėjimas galioja iki 2032 m. rugsėjo 20 d. Pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas nuo 2019-01-01 iki 2020-09-24, patvirtina, kad G. S. pajamas sudaro nedarbo draudimo išmoka – 254,66 Eur ir vaiko išlaikymo išmoka – 70,20 Eur (kiekvienam vaikui). Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Gargždų seniūnijos pažyma apie pajamas, patvirtina, kad G. S. pajamas (išmokos vaikams, vienkartinės išmokos vaikams, skirtos COVID-19 pandemijos padariniams mažinti, tikslinė vienkartinė pašalpa iš savivaldybės biudžeto, šildymo išlaidų kompensacija, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija) nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 m. rugsėjo mėnesio sudarė 4659,63 Eur. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) VĮ „Registrų centras“ išduota pažyma patvirtina, kad ieškovės G. S. vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota. VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad ieškovės G. S. vardu yra įregistruota viena transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 m. gamybos. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad Klaipėdos rajono savivaldybė yra sudariusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškove G. S.. 2020 m. lapkričio 17 d. Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas patvirtina, kad L. P., gim. 2014 m. rugsėjo 21 d., yra nustatyta diagnozė – Spazminis dipleginis cerebrinis paralyžius, ir kad jai yra reikalingas specialus gydymas. SODROS duomenų bazės išrašai patvirtina, kad ieškovė gauna 286,00 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensiją, 132,00 Eur dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją bei po 111,20 Eur išmoką kiekvienam vaikui. Iš SODROS pažymos nustatyta, kad atsakovas E. P. dirba UAB „ITCC“ ir UAB „Globalita“. VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad atsakovo E. P. vardu yra įregistruota viena transporto priemonė O. A., valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 1998 m. gamybos. Atsakovo E. P. vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui L. P. gim. (duomenys neskelbtini), dydį, ir vietoje priteisto 180 Eur išlaikymo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti po 250,00 Eur, argumentuodama tuo, jog nuo išlaikymo priteisimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, t. y. po išlaikymo priteisimo 2016 m. liepos mėnesį, 2016 m. spalio mėnesį dukra L patyrė sunkią galvos traumą, ir ji šiuo metu turi sunkią negalią, ji nevaikšto. Būtent dėl įvykusios traumos ir L neįgalumo ir prašo didesnio išlaikymo, nes padidėjo vaiko poreikiai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 3.192 straipsnyje) imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

Taigi, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, tai yra 2016 m. liepos 21 d., padidėjo šalių nepilnamečio vaiko L. P., poreikiai, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei ketveriems metams, ir būtent todėl, kad nuo išlaikymo priteisimo 2016 m. liepos mėnesį iš esmės pasikeitė aplinkybės, t. y. po išlaikymo priteisimo 2016 m. spalio mėnesį dukra L patyrė sunkią galvos traumą, ir ji šiuo metu turi sunkią negalią, ji nevaikšto. Jai yra reikalingas specialus gydymas, speciali avalynė, masažai, logopedo paslaugos, vykimas pas gydytojus į kitą miestą. Būtent dėl įvykusios traumos ir L neįgalumo ieškovė ir prašo didesnio išlaikymo, nes padidėjo vaiko poreikiai, bei greta kasdienių poreikių atsirado specialiųjų – du kartus per metus reikia važiuoti į Kauną pas gydytojus, kiekvieną mėnesį jai yra reikalingas masažas (per mėnesį 14 kartų), privačios logopedo paslaugos, speciali ortopedinė avalynė) Bylos duomenys šias ieškovės teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes patvirtina. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, o neįgaliojo pažymėjimas galioja iki 2032 m. rugsėjo 20 d. L. P. nustatyta diagnozė – Spazminis dipleginis cerebrinis paralyžius. Be to, šalių vaikui – L. P., gim. (duomenys neskelbtini), jau yra šešeri metai, ji rugsėjo mėnesį pradės lankyti mokyklą, taigi jos poreikių patenkinimui reikalingos išlaidos dar padidės. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad per keturis metus pasikeitė ir šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Todėl sutiktina su ieškovės pozicija, kad iš atsakovo priteistas išlaikymo vaikams dydis po 180 Eur kas mėnesį, nustačius pirmiau nurodytas bei su specialiaisiais L poreikiais susijusias aplinkybes, nebeatitinka išaugusių vaiko poreikių ir vaiko poreikiai yra pakitę iš esmės. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra padidėję ir kas mėnesį dukros L išlaikymui reikia ne mažiau kaip 500,00 Eur, o šią sumą sudaro maistas, drabužiai, išlaidos vaistams, pramogoms, kitiems vaiko poreikiams, logopedui, masažistui ir kt. Ieškovės nurodytos išlaidos minėtiems vaiko poreikiams patenkinti, teismo vertinimu, yra protingos, logiškos ir įtikinamos.

Atsakovas savo apskaičiavimų ir įrodymų, pagrindžiančių kitokį nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydį, į bylą neteikė (CPK 177, 178 straipsniai).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs vaiko poreikiams nurodytas sumas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, taip pat į specialius vaiko poreikius ir jiems patenkinti reikalingą lėšų sumą, ekonominę realybę, pateiktus byloje įrodymus, teismas daro išvadą, kad vaiko būtinų poreikių užtikrinimui vaikui yra reikalingos 570 Eur išlaidos, ir jos yra protingos bei atitinka tokio amžiaus vaiko su specialiaisiais poreikiais, poreikius (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad tokia vaiko išlaikymui skirtina suma tik nežymiai viršija teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant sumą reikalingą minimaliems išlaikomo asmens poreikiams patenkinti, pripažįstamą minimalų mėnesinės algos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1114, nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 642,00 Eur (atskaičius mokesčius būtų 467,00 Eur). Tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010).

Teismas, nustatęs vaikų poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Tačiau tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė yra registruota darbo biržoje, jos pajamas per mėnesį sudaro 286,00 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensija, 132,00 Eur dydžio priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija bei po 111,20 Eur išmoka kiekvienam vaikui. Ieškovės vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota, ji turi vieną transporto priemonę, automobilį (duomenys neskelbtini) 2000 m. gamybos, gyvena socialiniame būste. Atsakovas E. P. dirba UAB „ITCC“ ir UAB „Globalita“, jo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė O. A. 1998 m. gamybos. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto taip pat nėra įregistruota.

Įvertinus bylos rašytinę medžiagą, ieškovės paaiškinimus, darytina išvada, kad nėra pagrindo šalių turtines padėtis iš esmės laikyti nelygiavertėmis, todėl teismas yra tos nuomonės, kad šalys lygiomis dalimis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Taip pat byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo, jauno amžiaus (byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų nustatytas neįgalumas ar tam tikras netekto darbingumo lygis), galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo vadovaujamasi kasacinio teismo praktika dėl priteistino išlaikymo dydžio, įvertintina aplinkybė, jog atsakovas apie nagrinėjamą civilinę bylą yra informuotas tinkamai, tačiau per teismo nustatytus terminus nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, į teismo posėdį neatvyko, todėl preziumuojama, jog atsakovas sutinka su G. S. ieškinio reikalavimais ir jų neginčija. Pagrindas nukrypti nuo kasacinio teismo praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus, nustatant sumą reikalingą minimaliems išlaikomo asmens poreikiams patenkinti, minimalaus mėnesinės algos dydžio, šioje byloje yra L. P. specialieji poreikiai.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pagal galiojančius teisės aktus nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui sudaro 70,00 Eur.

Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, L. P. specialiuosius poreikius, jos amžių, šalių turtinę padėtį, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, aplinkybę, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju šalys savo nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti turi skirti dukrai L 500,00 Eur per mėnesį sumą (570 Eur – 70 Eur).

Todėl iš atsakovo priteistinas ieškovės prašomas išlaikymo jų nepilnamečiui vaikui dydis – po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos – 2020 m. gruodžio 11 d. – iki dukros L. P. pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis, CK 3.208 straipsnis).

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paliktina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 19,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą, kad teisme teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ieškovei G. S. pagal 2020 m. spalio 15 d. sprendimą antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 247,00 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apylinkės teismas patyrė 13,28 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, tai šios bylinėjimosi išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2016 m. liepos 21 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-2272-1025/2016 priteisto išlaikymo dydį ir nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti nepilnamečiui vaikui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametei L. P. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja palikti ieškovę G. S..

Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 279,28 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 28 ct) bylinėjimosi išlaidų (247,00 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, 19,00 Eur žyminis mokestis ir 13,28 Eur už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai. Informuoti atsakovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, už antrinę teisinę pagalbą įmokos kodas 5630, o už žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimą įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.