Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ atstovui advokatui Algiui Tursui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Karolinos turas“ dėl netesybų priteisimo, tretieji asmenys – I. M., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

4. Dubliku ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad kita nagrinėjama byla nėra tiesiogiai susijusi su ieškinio reikalavimu šioje byloje, todėl jei atsakovė nebūtų galėjusi įvykdyti Sutartyje numatytos sąlygos, ji turėjo pareigą informuoti ieškovę dėl įvykdymo negalimumo.

8. Trečiasis asmuo I. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus remdamasis procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad ieškovė yra vartotoja, kuri dėl atsakovės-verslininkės veiksmų negali tinkamai deklaruoti savo gyvenamosios vietos ir atlikti kitų su tuo susijusių veiksmų. Atsakovė priešieškinio nereiškė. Taigi, ji neneigia sutartinių įsipareigojimų, tačiau jų nevykdė ir nesiėmė priemonių juos vykdyti.

10. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad jai (atsakovei) nekilo prievolė perduoti patalpas. Taigi, jei nėra prievolės, nėra ir netesybų. Negali paaiškinti, kodėl į Sutartį įtrauktas 4.17 punktas dėl kurio ieškovei nebuvo pranešta.

11. Tretieji asmenys teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas.

12. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad:

12.1. 2019 m. rugsėjo 18 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė pardavė, o ieškovė savo ir sutuoktinio trečiojo asmens I. M. bendrojon jungtinėn nuosavybėn įsigijo negyvenamąją patalpą – viešbučio patalpas, plane pažymėtas nuo (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

12.2. Sutarties 4.17 punktu atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. gruodžio 31 d. pakeisti Patalpų paskirtį iš viešbučių į gyvenamąją (butų). Atsakovei neįvykdžius šio įsipareigojimo per nurodyta terminą, ji privalo mokėti ieškovei 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną pradelstą mėnesį;

12.3. 2022 m. liepos 13 d. pretenzija ieškovė kreipėsi į atsakovę, reikalaudama atsakovės sumokėti ieškovei 3 000 Eur netesybų bei pakeisti Patalpų paskirtį iš viešbučių į gyvenamąją (butų);

13. Šiame kontekste kilo ginčas dėl to, kuri iš šalių yra atsakinga už Sutarties vykdymą: ieškovės teigimu – atsakovė Sutartimi prisiėmė įsipareigojimą pakeisti Patalpų paskirtį, o to nepadarius Sutartyje numatytu laiku – mokėti netesybas; atsakovės teigimu – ji negali keisti Patalpų paskirties, nes nėra jų savininkė ir todėl jai nekyla pareiga mokėti netesybų.

Dėl Sutartį pažeidusios šalies

14. Kasacinis teismas yra suformulavęs sutarčių aiškinimo taisykles ir ne kartą pabrėžęs, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; visos sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1–5 dalys). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019; kt.). Spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, teismas turi taikyti visumą CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų taisyklių bei įvertinti visumą reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301-469/2016).

15. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008 ir kt.). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Tuo tarpu šalys, vadovaujantis rungimosi ir dispozityvumo principais, turi įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigą, pagal kurią kiekviena privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13, 178 straipsniai).

16. Nagrinėjamu atveju iš Sutarties teksto matyti, kad jame įtvirtinta atsakovės pareiga pakeisti Patalpų paskirtį, tačiau nėra nustatyta kokia forma ir kaip toks keitimas turėtų būti atliekamas. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad tik statinio savininkas gali keisti statinio paskirtį, neeliminuoja atsakovės Sutartimi prisiimto įsipareigojimo pakeisti Patalpų paskirtį. Atsižvelgiant tiek į aukščiau nurodytą Kasacinio teismo praktiką, tiek ir į CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sandorio šalių bendradarbiavimo pareigą, teismas sprendžia, kad atsakovė privalėjo, kooperuodamasi su ieškove, ieškoti būdų šiam Sutarties punktui įvykdyti – padėti ieškovei parengti reikiamus dokumentus paskirties keitimui, jos vardu (pagal įgaliojimą) atlikti Patalpų paskirties keitimą ir pan. Konkrečiu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų atlikusi kokius nors veiksmus ieškovės naudai Sutarties 4.17 punkto kontekste (CPK 178 straipsnis).

17. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės argumentas, jog ji negalėjo tinkamai vykdyti Sutarties, nes Patalpos jai nepriklauso nuosavybės teise, pirmą kartą buvo iškomunikuotas tik pateikiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį (t. y. jau po bylos iškėlimo teisme). Taigi, anksčiau atsakovė nematė pagrindo ir neišsakė pretenzijų dėl Sutarties vykdymo negalimumo, nors ieškovė kreipėsi į ją, reikalaudama vykdyti sutartinius įsipareigojimus (CPK 185 straipsnis).

18. Taikydamas aukščiau paminėtas įrodymų vertinimo taisykles ir įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog Sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovės elgesio, t. y. dėl jos pasyvumo ir nebendradarbiavimo su ieškove, vengiant imtis veiksmų pakeisti parduotų Patalpų paskirtį. Todėl pripažintina, kad Sutartį pažeidusi šalis yra atsakovė (CPK 185 straipsnis).

Dėl baudos priteisimo

19. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013 ir kt.).

20. Nagrinėjamu atveju Sutarties 4.17 punkte šalys įtvirtino, kad atsakovei pažeidus pareigą iki 2019 m. gruodžio 31 d. pakeisti Patalpų paskirtį, pastaroji įsipareigoja mokėti ieškovei 100 Eur baudą už kiekvieną pradelstą mėnesį. Vadovaudamasi nurodyta Sutarties nuostata, ieškovė paskaičiavo atsakovei 600 Eur dydžio baudą, už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d.

21. Ginčydama ieškovės pateiktą baudos dydžio skaičiavimą, atsakovė nurodė, kad tokiems reikalavimams taikomas šešių mėnesių senaties terminas. Todėl 2019 m. gruodžio 31 d. reikalavimui priteisti baudą terminas baigėsi 2020 m. liepos 1 d., o ieškovė ieškinį pareiškė 2022 m. rugsėjo 19 d., ženkliai praleidusi nurodytą terminą.

22. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalis).

23. Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo baudą priteisti už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovės argumentas dėl ieškinio senaties termino praleidimo laikomas nepagrįstu ir yra atmetamas, o ieškovei iš atsakovės priteisiama 600 Eur bauda (netesybos).

Dėl procesinių palūkanų

24. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 350,30 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. 72 Eur žyminio mokesčio ir 278,30 Eur atstovavimo išlaidų; pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

26. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka nurodytose Rekomendacijose nustatytus dydžius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteisiama 350,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

27. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (35,52 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), įvertinus procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ (j.a.k 120337848) 600 Eur (šešis šimtus eurų) netesybų (baudos), 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (600 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 350,30 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ (j.a.k 120337848) 35,52 Eur (trisdešimt penkis eurus 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j.a.k. 188659752), įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.