Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis ir nukentėjusysis J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad pripažįsta sudavęs M. K., tačiau jo veiksmai nebuvo tyčiniai, tai buvo savigyna. M. K. meluoja, kad jį provokavo, jis pirmas pradėjo konfliktą. Smurtą prieš jį pavartojo tik po to, kai M. K. jam trenkė ir taip pats jį išprovokavo. 2021 m. gruodžio 13 d. dirbo, yra (duomenys neskelbtini), sustojo prie „Mariot“ viešbučio, Rinktinės g. 3, žiūrėjo į programėlę, laukė (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad kitas automobilis parkuojasi atbulai, iš to automobilio išlipo žmogus, kuris prie jo priėjo. Atidarė automobilio langą ir paklausė „ko tu nori?“, tada gavo smūgį į kairį antakį, neturėjo galimybės atsistoti ir apsiginti. Smūgis buvo netikėtas, buvo šoke, patyrė stresą. Jeigu būtų žinojęs, kad jam trenks, nebūtų atidaręs lango arba būtų pirmas išlipęs. Kas vyko po to yra užfiksuota vaizdo įraše. Kurį laiką užtruko kol atsigavo, tada išlipo ir trenkė M. K.. Tuo metu, kai sudavė, pastarasis jam grasino, sakė „tuoj tu vėl gausi“. Klausė jo, už ką gaus ir už ką jis jam trenkė. Asmuo atsakė, kad jis (J. M.) per lėtai važiavo. Po to, kai trenkė M. K., pastarasis lindo į bagažinę, norėjo kažką iš jos išimti, sakė „aš tave užmušiu“. Iš trijų suduotų smūgių atsimena tik vieną, nors vaizdo įraše matosi, kad M. K. sudavė 3 smūgius, tiek kartų sudavė, kadangi buvo šokiruotas asmens elgesio. Vėliau pats sustabdė pro šalį važiavusį policijos pareigūnų ekipažą. Mano, kad įvykio metu M. K. buvo apsvaigęs, jis pripažino, kad buvo po operacijos. Prašė pareigūnų patikrinti jo blaivumą ir galimą apsvaigimą nuo narkotikų, tačiau pareigūnai atsisakė tai daryti, nurodydami, kad vizualiai apsvaigimo požymių nesimato. Tą pačią dieną, maždaug po pusvalandžio ar valandos parašė pareiškimą pareigūnams, kuriame nurodė, kad po to, kai trenkė M. K., pastarasis taip pat bandė jam trenkti, tačiau peržiūrėjęs vaizdo įrašą pamatė, kad buvo kitaip. Jo parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo metu buvo šoko būsenos, jeigu po to nebūtų matęs vaizdo įrašo, pusės įvykio aplinkybių neprisimintų, savo parodymų nekeičia. Pagarsinus J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 56-57), juos patvirtino ir paaiškino, kad tuo metu aplinkybes nurodė taip, kaip atsiminė. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tik gynėsi nuo neteisėtų kito asmens veiksmų. Nėra įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą, jam nėra taikytas psichiatrinis gydymas. Sutiko atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą. Dėl M. K. pareikšto ieškinio pasisakyti nenori. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. papildomai buvo parodęs, kad po nepažįstamo vyro smūgio pajuto fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas. Vyras pradėjo šalintis link savo automobilio, o jis, kiek atsigavęs po smūgio, išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti jam iš paskos. Ar vyrui kažką tuo metu sakė, neprisimena, galimai klausinėjo, už ką jam sudavė. Prisivijo minėtą vyrą, bandė jį sustabdyti, patraukė už striukės, vyras bandė jį atitraukti, muistėsi, buvo atsidaręs savo automobilio bagažinę ir kažką iš jos traukė, grasindamas jam susidorojimu, kokiais žodžiais negali pasakyti. Pradėjo vėl prie jo artintis, todėl išsigandęs, kad gali būti dar labiau sužalotas, sudavė vyrui vieną smūgį kumščių į kairį žandą. Ar sudavė vyrui dar smūgių, neatsimena. Kaip tik tuo metu pro juos važiavo policijos ekipažas, kurį jis sustabdė. Pareigūnams paaiškino, kad jį užpuolė tas vyras. Pareigūnai paklausė to vyro, ar šis jam sudavė, vyras pasakė taip, tačiau po minutės pasakė, kad jis vyrą užpuolė. Pareigūnai įspėjo, kad viską filmuoja savo kamera ir kad jis nekeistų savo parodymų. Tuomet pareigūnai pasakė kviesti kitus pareigūnus, nes jie negali su jais likti. Tas vyras atsisakė kviesti, tuomet jis paskambino telefonu 112. Įvykio vietoje jį apžiūrėjo medikai, kurie rekomendavo siūti žaizdą, bet jis nuo medikų pagalbos atsisakė. Gynėsi nuo to vyro užpuolimo, todėl sudavė smūgį, mano, kad tai sustabdė vyrą nuo tolimesnio smurto jo atžvilgiu (t. 2, b. l. 56, 68).

Kaltinamasis ir nukentėjusysis M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2021 m. gruodžio 13 d., apie 15.30 val., važiavo Rinktinės g., priekyje labai lėtai važiavo automobilis „Toyota“, kuris tai pristabdydavo, tai vėl važiuodavo. Pagalvojo, kad kažkas atsitiko vairuotojui. Pravažiavus 50 m., ties Rinktinės g. 3, „Toyota“ sustojo dešiniau. Pravažiuojant pažiūrėjo į vairuotoją, jis jam parodė vidurinį pirštą. Prieš tai važiuodamas nemirksėjo, nesignalizavo vairuotojui, nieko jam nebuvo padaręs, todėl sustojo ir nuėjo paklausti, kodėl jis taip pasielgė. Vairuotojas pasakė „kokio velnio“ jis (M. K.) žiūri į jo pusę. Buvo po operacijos, kurios metu jam buvo daryta pilna anestezija, tris dienas nevalgęs, blogai jautėsi, todėl susijaudinęs smogė dešine ranka vairuotojui į veido sritį. Smūgį sudavė tik dėl to, kad buvo išprovokuotas nepagarbių vairuotojo veiksmų. Po to vairuotojas išlipo ir jie pradėjo bartis. Tada vyras sudavė jam vieną kartą. Aiškino J. M., kad negali taip rodyti pirštu ir siųsti žmones į dešinę, į kairę. Vyras atsakė, kad gali daryti viską, ką nori. Jis (M. K.) nuėjo prie mašinos, kad tas vyras (J. M.) nuo jo atstotų, tačiau pastarasis pavaikščiojęs, jiems pasikalbėjus, vėl priėjo ir smogė jam (M. K.) antrą kartą, po to – trečią kartą. Iš viso jam (M. K.) buvo suduoti trys smūgiai į veidą. Atgal J. M. nesmūgiavo ir nesakė, kad suduos. Bagažinę buvo atidaręs norėdamas pagąsdinti, kad jis atstotų. Iš bagažinės nieko neišėmė ir nieko tuo metu nesakė J. M.. Neatsimena, kad būtų sakęs, jog suduos, ar kitaip grasinęs. Pro šalį važiavo policijos pareigūnai, sustojo, paėmė jų dokumentus, paklausė, ar nereikia medicininės pagalbos, ir iškvietė greitąją. Atvažiavus medikams, nuėjo į medicininės pagalbos mašiną, jam patarė važiuoti į polikliniką ir pasitikrinti. Policijos pareigūnai pasakė, kad reikės atvykti į policijos nuovadą, kur bus surašyti protokolai, tada jie išsiskirstė. Gailisi dėl to, kas atsitiko ir atsiprašo J. M. už tai, kad jam smogė, nėra piktas žmogus. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant V. J., kuris yra jo trijų vaikų krikštatėvis ir pusseserės vyras. Artimai su juo bendrauja, kartu švenčia, susitinka savaitgaliais. Jis yra geras žmogus, turi tris vaikus. Kalbėjo su juo apie šį įvykį. V. J. sakė, kad jis negerai pasielgė. Per (duomenys neskelbtini) metų niekam nėra trenkęs į veidą ir tai daugiau nepasikartos. Vienas augina vaikus. Civilinį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jam buvo suduoti smūgiai, padarytas sveikatos sužalojimas, patyrė dvasinius išgyvenimus, blogai jautėsi dėl J. M. veiksmų, tokia savijauta tęsėsi ne vieną dieną. Sužalojimas buvo matomas dvi savaites, kol visiškai išnyko. Tai turėjo įtakos bendravimui su kitais žmonėmis, sužalotu veidu niekur negalėjo išeiti. Užsiima (duomenys neskelbtini). Darbo metu turi susitikti ir bendrauti su klientais, važiuoti pas juos pasirašinėti sutartis. Negalėjo vykti pas klientus, teko viską atidėti, tačiau įrodymų, kad nevyko, neturi. Būdamas sužalotas turėjo vežti vaikus į mokyklą. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. buvo nurodęs, kad po to, kai sudavė J. M. kraujo pas jį nematė. Tuomet apsisuko ir nuėjo iki savo automobilio. Vyras išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie jo. Jis šaukė, kad gali visiems rodyti viską ką gali, tačiau jis negali nieko mušti ir viena kartą ranka sudavė jam į kairįjį skruostą. Jam skaudėjo. Tuomet jis atidarė bagažinę, tačiau iš ten nieko neišiminėjo, tiesiog norėjo, kad tas vyras nuo jo atsitrauktų. Tuomet vyras antrą kartą sudavė jam į tą pačią vietą į veidą. Jam taip pat skaudėjo. Daugiau jokių smūgių jis jam nesudavė, bet gali būti, kad mosikavo rankomis į jo pusę (t. 1, b. l. 43-44, 55).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. gruodžio 13 d., 15.40 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, jog Vilniuje, Rinktinės g. 3, pranešėją prieš 5 min. gatvėje primušė nepažįstamas vyras, kuris dabar yra šalia. Pranešėjui (duomenys neskelbtini) metai, sumuštas veidas (t. 1, b. l. 4; t. 2, b. l. 4).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. T. (A. T.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d., dirbant kartu su tyrėju M. S., Vilniaus mieste, apie 15.40 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Rinktinės g. 3 pranešėją sumušė nepažįstamas vyras, kuris dabar yra šalia. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi J. M., kuris nurodė, kad konflikto tarp jo ir M. K. metu, jie vienas kitam, ranka, sudavė į veido sritį, atvykus medikams GMP 0880 abu vyrus apžiūrėjo, J. M. nuo medikų pagalbos atsisakė. M. K. dėl galimo skruostikaulio lūžio savarankiškai kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką (t. 2, b. l. 7).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Rinktinės g. 3, Vilniuje, šaligatvis esantis greta važiuojamosios kelio dalies. Nustatyta, kad teritorija yra stebima vaizdo kameromis (t. 1, b. l. 11-14; t. 2, b. l. 14-17).

Vaizdo įraše, pavadinimu 01000000065000000, ir Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas 2021 m. gruodžio 13 d., nuo 15:11:39 val. iki 15:39:54 val. įvykis Vilniuje, Rinktinės g. 3. Įraše užfiksuota Rinktinės gatvė, už jos esanti automobilių stovėjimo aikštelė, šalia jos esantys pastatai, bei šaligatvis prie Rinktinės g. 3 pastato. Vaizdo įraše 15:29:33 val. nuo „Mindaugo“ tilto pusės matomi atvažiuojantys du automobiliai. „Toyota“ markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustoja prie šaligatvio. Pro jį pravažiuoja, bet iš karto atbulomis važiuodamas grįžta, „Dodge“ markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš „Dodge“ automobilio 15:29:55 val. išlipa M. K. ir 15:30:02 val. prieina prie „Toyota“ automobilio vairuotojo pusės. „Toyota“ automobilio vairuotojas toliau sėdi automobilyje. M. K. 15:30:05 val. ranka suduoda „Toyota“ automobilio vairuotojui pro atidarytą vairuotojo pusės langą. 15:30:07 val. iš „Toyota“ automobilio išlipa J. M.. Abu vyrai stovi prie automobilių gatvėje, tarp vyksta intensyvus pokalbis. 15:30:52 val. J. M. ranka suduoda M. K. į veidą, toliau vyksta pokalbis. 15:31:08 val. J. M. dar kartą suduoda M. K. į veidą. Tęsiamas pokalbis 15:31:13 val. J. M. dar kartą pabando suduoti M. K. į veidą. Abu vyrai nueina link savo automobilių. 15:31:20 val. M. K. iš mašinos vidaus atsidaro bagažinę. J. M. grįžta prie „Dodge“ automobilio. 15:31:29 val. M. K. atidaro eina link bagažinės, vėl kalbasi su J. M.. 15:31:31 val., J. M. suduoda M. K. į galvos sritį. Kas toliau vyksta, nesimato, nes užstoja „Dodge“ automobilio bagažinė. 15:31:45 val. J. M. ranka moja atsisukęs į „Mindaugo“ tilto pusę. 15:31:51 val. gatvėje pasirodo policijos automobilis. Sustoja prie į konfliktą įsivėlusių vyrų. 15:32:51 val. abu vyrai toliau tęsia pokalbį, o prie jų prieina policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 32; t. 2, b. l. 45).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas BODY kameros vaizdo įrašas. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_1213_153558_023“ (įrašo data ir laikas: 2021 m. gegužės 13 d., 15.35 val.), užfiksuoti gatvėje stovintys J. M. ir M. K.. Pas abudu kairėje veido pusėje viršutinėje skruosto dalyje matomas kraujas. M. K. nurodė pareigūnams, kad jam buvo suduota 3 kartus. Pareigūnui pasitikslinus, ar jis (M. K.) pirmas pradėjo, M. K. patvirtino ir pasakė „Bet tegul jis patvirtina, kad jis man va taip parodė (rodo rankos vidurinį pirštą). J. M. teigė, kad nieko nerodo M. K.. Pareigūnams pasiteiravus, M. K. nurodė, kad alkoholio nevartojo, yra po (duomenys neskelbtini) operacijos. Pareigūnai paprašė abiejų vyrų dokumentų ir pasiteiravo, ar skambino į policiją. J. M. nurodė, kad „ne, čia ką tik atsitiko“. Į pareigūnų klausimą, kurioje vietoje viskas atsitiko, J. M. atsakė: „Aš sustojau, jis sustojo, pavažiavo atgal, atėjo, aš atidariau langą, sakau ko Jūs norit? Tai jis man be žodžių, be nieko, bam“. M. K. „O kas pasakė, ką tu į mane žiūri? Aš sakau, o kam tu rodai?“. J. M.: „JM - Ką aš tau parodžiau?“. Pareigūnam pasiteiravus, J. M. nurodė, kad rašys pareiškimą. Pareigūnai nurodė: „Jums reikia į ligoninę iš pirmo, siūti žaizdą. Jūs dabar paskambinkit 112, nes mes pagal kitą įvykį važiuojam, ir pasakykit, atvažiuos tyrėjai, pareiškimą priims, paprašykit, kad medikų pagalba reikalinga“. J. M. paėmė telefoną ir kažkam paskambino (t. 1, b. l. 36-37; t. 2, b. l. 49-50).

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d. M. K. apžiūrėtas ir jam nustatyta diagnozė – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Asmuo skundėsi patinimu. Apžiūros metu buvo nustatyta kairės pusės paakinė hematoma, kliniškai ir rentgeneologiškai veido ir kaulų lūžių nestebima, chirurginis gydymas neindikuotinas, nukreiptas radiologo konsultacijai dėl vaizdų vertinimo (t. 2, b. l. 13, 123).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3421/2021(01) nurodyta, kad J. M. nustatyta žaizda kairiame antakyje ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gruodžio 13 d. Sužalojimai, nustatyti J. M., atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Muštinės žaizdos gyja randu. Poodinės kraujosruvos sugyja be pasekmių (t. 1, b. l. 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3420/2021 (01) nurodyta, kad M. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose – kairiame skruoste, padaryta paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką 2021 m. gruodžio 13 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose - kairiame skruoste galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į kairės akies sritį. Neatmetama galimybė, kad M. K. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Įvertinus sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį, nebūdingas griuvimui ar savęs žalojimui (t. 2, b. l. 28-29).

Dėl J. M. ir M. K. veiksmų kvalifikavimo.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

M. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat patvirtina J. M. parodymai, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti smurtiniai veiksmai, bei jo apžiūros protokolas, pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokolas, specialisto išvada. Minėtais įrodymais nustatyta, kad M. K., žodinio konflikto su J. M. metu, tyčia smurtaudamas sudavė pastarajam ranka vieną kartą į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kairiame antakyje ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose. Konkretūs J. M. padaryti sužalojimai yra aprašyti specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, jog sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. J. M. veiksmuose teismas provokacijos neįžvelgė, pastarasis neigė rodęs nepadorų gestą ar kaip nors kitaip įžeidęs M. K., iš vaizdo įrašo matyti, kad smūgį M. K. sudavė tik priėjęs prie automobilio, kitų įrodymų patvirtinančių buvus provokuojantiems veiksmams byloje nėra. Nors teismo posėdyje J. M. iš tiesų elgėsi nepagarbiai M. K. atžvilgiu, tačiau tai nepatvirtina, jog įvykio dieną, prieš smurtinius veiksmus jo elgesys buvo provokuojantis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, M. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

J. M. teisme neneigė taip pat vartojęs smurtą prieš M. K., tačiau nurodė prisimenantis tik vieną smūgį, be to teigė, jog tai buvo savigyna. Smurto panaudojimo faktas nekelia abejonių. Smurtinius veiksmus teisme patvirtino M. K., nurodydamas, kad J. M. sudavė tris smūgius, jo parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas visas įvykis ir suduotų smūgių kiekis, jo apžiūros protokolas. M. K. padarytų sužalojimų faktą patvirtina pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog kairėje veido pusėje viršutinėje skruosto dalyje pas M. K. matėsi kraujas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašas bei specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog padarytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras ir egzistuoja objektyviai. Teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015, 2K-124-719/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad konfliktą inicijavo M. K., jis pirmas sudavė J. M.. Kita vertus, M. K. sudavė tik vieną smūgį, vėliau jokių smurtinių veiksmų neatliko. J. M. iš automobilio išlipo tuo metu, kai M. K. jau ėjo link savo mašinos ir jokio pavojaus J. M. nebekėlė. Nežiūrint į tai, J. M. prisivijo M. K. ir apsižodžiavus sudavė jam tris smūgius. Iš vaizdo įrašo matyti, kad smūgių sudavimo metu J. M. atžvilgiu iš M. K. jokio pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi nebuvo, M. K. nors ir kalbėjo, pasak J. M., sakė, kad ketina vėl suduoti (įraše garso nesigirdi), tačiau jokių veiksmų prieš J. M. neatliko, net ir po keleto šio suduotų smūgių. Iš čia seka, kad J. M. 3 smūgiai M. K. visiškai nebuvo būtini, kaltinamasis akivaizdžiai veikė ne gindamasis, o vedinas keršto dėl neseniai M. K. suduoto smūgio. Atitinkamai J. M. veiksmai buvo puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio, todėl J. M. pripažintinas kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis M. K. ir jo šeimos draugas V. J. pateikė teismui prašymą atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį V. J. atsakomybei pagal laidavimą. V. J. teismo posėdyje nurodė M. K. pažįstantis 30 metų, yra pastarojo nepilnamečių vaikų krikštatėvis, jo sutuoktinė yra M. K. pusseserė. M. K. su žmona buvo jo jauniausio sūnaus krikšto tėvai. Su juo yra artimi, padeda vienas kitam, dažnai bendrauja, matosi kartą per savaitę, kartu švenčia gimtadienius ir kitas šventes. M. K. vienas augina tris vaikus. Kartais nuveža pastarojo vaikus į užklasinius užsiėmimus (šokius, treniruote), paima iš mokyklos. Apie šį įvykį M. K. pranešė jam prieš Kalėdas, pasakojo, kad pats nesupranta, kodėl taip pasielgė. M. K. yra taikus žmogus, niekada anksčiau nėra turėjęs konfliktų, jis buvo išprovokuotas aplinkybių, paveiktas operacijos. Pastarasis tiek po įvykio, tiek ir dabar pripažįsta, kad buvo neteisus, gailisi, supranta neteisingai pasielgęs. Mano, kad toks įvykis nepasikartos, toliau nuolat bendraudamas su juo galės daryti jam teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.