Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1126-1058/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-05-18Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Apeliacija2022-09-22Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-18
Bylos Nr.
1-1126-1058/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43260-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Telksnienė
Nukentėjusysis
J. M., M. K.
Kaltinamasis
J. M., M. K.
Advokatai
Gitana Gudaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1126-1058/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43260-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Renatai Vanagienei,vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Olgai Macijauskienei,dalyvaujant prokurorams Kristinai Rekertienei, Valdemarui Baranauskui,kaltinamajam ir nukentėjusiajam J. M. (J. M.),kaltinamajam ir nukentėjusiajam M. K., jo gynėjai advokatei Gitanai Gudaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „B“, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), tautybės, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „H“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. 2021 m. gruodžio 13 d., apie 15.30 val., prie pastato, esančio Rinktinės g. 3, Vilniuje, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju M. K. metu, tyčia sudavė ranka pastarajam tris kartus į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose – kairiame skruoste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip nežymiai sutrikdė M. K. sveikatą.

M. K. 2021 m. gruodžio 13 d., apie 15.30 val., prie pastato, esančio Rinktinės g. 3, Vilniuje, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju J. M. metu, tyčia sudavė pastarajam ranka vieną kartą į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kairiame antakyje ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis ir nukentėjusysis J. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad pripažįsta sudavęs M. K., tačiau jo veiksmai nebuvo tyčiniai, tai buvo savigyna. M. K. meluoja, kad jį provokavo, jis pirmas pradėjo konfliktą. Smurtą prieš jį pavartojo tik po to, kai M. K. jam trenkė ir taip pats jį išprovokavo. 2021 m. gruodžio 13 d. dirbo, yra (duomenys neskelbtini), sustojo prie „Mariot“ viešbučio, Rinktinės g. 3, žiūrėjo į programėlę, laukė (duomenys neskelbtini). Pamatė, kad kitas automobilis parkuojasi atbulai, iš to automobilio išlipo žmogus, kuris prie jo priėjo. Atidarė automobilio langą ir paklausė „ko tu nori?“, tada gavo smūgį į kairį antakį, neturėjo galimybės atsistoti ir apsiginti. Smūgis buvo netikėtas, buvo šoke, patyrė stresą. Jeigu būtų žinojęs, kad jam trenks, nebūtų atidaręs lango arba būtų pirmas išlipęs. Kas vyko po to yra užfiksuota vaizdo įraše. Kurį laiką užtruko kol atsigavo, tada išlipo ir trenkė M. K.. Tuo metu, kai sudavė, pastarasis jam grasino, sakė „tuoj tu vėl gausi“. Klausė jo, už ką gaus ir už ką jis jam trenkė. Asmuo atsakė, kad jis (J. M.) per lėtai važiavo. Po to, kai trenkė M. K., pastarasis lindo į bagažinę, norėjo kažką iš jos išimti, sakė „aš tave užmušiu“. Iš trijų suduotų smūgių atsimena tik vieną, nors vaizdo įraše matosi, kad M. K. sudavė 3 smūgius, tiek kartų sudavė, kadangi buvo šokiruotas asmens elgesio. Vėliau pats sustabdė pro šalį važiavusį policijos pareigūnų ekipažą. Mano, kad įvykio metu M. K. buvo apsvaigęs, jis pripažino, kad buvo po operacijos. Prašė pareigūnų patikrinti jo blaivumą ir galimą apsvaigimą nuo narkotikų, tačiau pareigūnai atsisakė tai daryti, nurodydami, kad vizualiai apsvaigimo požymių nesimato. Tą pačią dieną, maždaug po pusvalandžio ar valandos parašė pareiškimą pareigūnams, kuriame nurodė, kad po to, kai trenkė M. K., pastarasis taip pat bandė jam trenkti, tačiau peržiūrėjęs vaizdo įrašą pamatė, kad buvo kitaip. Jo parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu, nes tuo metu buvo šoko būsenos, jeigu po to nebūtų matęs vaizdo įrašo, pusės įvykio aplinkybių neprisimintų, savo parodymų nekeičia. Pagarsinus J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 56-57), juos patvirtino ir paaiškino, kad tuo metu aplinkybes nurodė taip, kaip atsiminė. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tik gynėsi nuo neteisėtų kito asmens veiksmų. Nėra įtrauktas į priklausomybės ligų įskaitą, jam nėra taikytas psichiatrinis gydymas. Sutiko atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą. Dėl M. K. pareikšto ieškinio pasisakyti nenori. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. papildomai buvo parodęs, kad po nepažįstamo vyro smūgio pajuto fizinį skausmą, pradėjo bėgti kraujas. Vyras pradėjo šalintis link savo automobilio, o jis, kiek atsigavęs po smūgio, išlipo iš automobilio ir pradėjo eiti jam iš paskos. Ar vyrui kažką tuo metu sakė, neprisimena, galimai klausinėjo, už ką jam sudavė. Prisivijo minėtą vyrą, bandė jį sustabdyti, patraukė už striukės, vyras bandė jį atitraukti, muistėsi, buvo atsidaręs savo automobilio bagažinę ir kažką iš jos traukė, grasindamas jam susidorojimu, kokiais žodžiais negali pasakyti. Pradėjo vėl prie jo artintis, todėl išsigandęs, kad gali būti dar labiau sužalotas, sudavė vyrui vieną smūgį kumščių į kairį žandą. Ar sudavė vyrui dar smūgių, neatsimena. Kaip tik tuo metu pro juos važiavo policijos ekipažas, kurį jis sustabdė. Pareigūnams paaiškino, kad jį užpuolė tas vyras. Pareigūnai paklausė to vyro, ar šis jam sudavė, vyras pasakė taip, tačiau po minutės pasakė, kad jis vyrą užpuolė. Pareigūnai įspėjo, kad viską filmuoja savo kamera ir kad jis nekeistų savo parodymų. Tuomet pareigūnai pasakė kviesti kitus pareigūnus, nes jie negali su jais likti. Tas vyras atsisakė kviesti, tuomet jis paskambino telefonu 112. Įvykio vietoje jį apžiūrėjo medikai, kurie rekomendavo siūti žaizdą, bet jis nuo medikų pagalbos atsisakė. Gynėsi nuo to vyro užpuolimo, todėl sudavė smūgį, mano, kad tai sustabdė vyrą nuo tolimesnio smurto jo atžvilgiu (t. 2, b. l. 56, 68).

Kaltinamasis ir nukentėjusysis M. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2021 m. gruodžio 13 d., apie 15.30 val., važiavo Rinktinės g., priekyje labai lėtai važiavo automobilis „Toyota“, kuris tai pristabdydavo, tai vėl važiuodavo. Pagalvojo, kad kažkas atsitiko vairuotojui. Pravažiavus 50 m., ties Rinktinės g. 3, „Toyota“ sustojo dešiniau. Pravažiuojant pažiūrėjo į vairuotoją, jis jam parodė vidurinį pirštą. Prieš tai važiuodamas nemirksėjo, nesignalizavo vairuotojui, nieko jam nebuvo padaręs, todėl sustojo ir nuėjo paklausti, kodėl jis taip pasielgė. Vairuotojas pasakė „kokio velnio“ jis (M. K.) žiūri į jo pusę. Buvo po operacijos, kurios metu jam buvo daryta pilna anestezija, tris dienas nevalgęs, blogai jautėsi, todėl susijaudinęs smogė dešine ranka vairuotojui į veido sritį. Smūgį sudavė tik dėl to, kad buvo išprovokuotas nepagarbių vairuotojo veiksmų. Po to vairuotojas išlipo ir jie pradėjo bartis. Tada vyras sudavė jam vieną kartą. Aiškino J. M., kad negali taip rodyti pirštu ir siųsti žmones į dešinę, į kairę. Vyras atsakė, kad gali daryti viską, ką nori. Jis (M. K.) nuėjo prie mašinos, kad tas vyras (J. M.) nuo jo atstotų, tačiau pastarasis pavaikščiojęs, jiems pasikalbėjus, vėl priėjo ir smogė jam (M. K.) antrą kartą, po to – trečią kartą. Iš viso jam (M. K.) buvo suduoti trys smūgiai į veidą. Atgal J. M. nesmūgiavo ir nesakė, kad suduos. Bagažinę buvo atidaręs norėdamas pagąsdinti, kad jis atstotų. Iš bagažinės nieko neišėmė ir nieko tuo metu nesakė J. M.. Neatsimena, kad būtų sakęs, jog suduos, ar kitaip grasinęs. Pro šalį važiavo policijos pareigūnai, sustojo, paėmė jų dokumentus, paklausė, ar nereikia medicininės pagalbos, ir iškvietė greitąją. Atvažiavus medikams, nuėjo į medicininės pagalbos mašiną, jam patarė važiuoti į polikliniką ir pasitikrinti. Policijos pareigūnai pasakė, kad reikės atvykti į policijos nuovadą, kur bus surašyti protokolai, tada jie išsiskirstė. Gailisi dėl to, kas atsitiko ir atsiprašo J. M. už tai, kad jam smogė, nėra piktas žmogus. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant V. J., kuris yra jo trijų vaikų krikštatėvis ir pusseserės vyras. Artimai su juo bendrauja, kartu švenčia, susitinka savaitgaliais. Jis yra geras žmogus, turi tris vaikus. Kalbėjo su juo apie šį įvykį. V. J. sakė, kad jis negerai pasielgė. Per (duomenys neskelbtini) metų niekam nėra trenkęs į veidą ir tai daugiau nepasikartos. Vienas augina vaikus. Civilinį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė tuo, kad jam buvo suduoti smūgiai, padarytas sveikatos sužalojimas, patyrė dvasinius išgyvenimus, blogai jautėsi dėl J. M. veiksmų, tokia savijauta tęsėsi ne vieną dieną. Sužalojimas buvo matomas dvi savaites, kol visiškai išnyko. Tai turėjo įtakos bendravimui su kitais žmonėmis, sužalotu veidu niekur negalėjo išeiti. Užsiima (duomenys neskelbtini). Darbo metu turi susitikti ir bendrauti su klientais, važiuoti pas juos pasirašinėti sutartis. Negalėjo vykti pas klientus, teko viską atidėti, tačiau įrodymų, kad nevyko, neturi. Būdamas sužalotas turėjo vežti vaikus į mokyklą. Ikiteisminio tyrimo metu M. K. buvo nurodęs, kad po to, kai sudavė J. M. kraujo pas jį nematė. Tuomet apsisuko ir nuėjo iki savo automobilio. Vyras išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie jo. Jis šaukė, kad gali visiems rodyti viską ką gali, tačiau jis negali nieko mušti ir viena kartą ranka sudavė jam į kairįjį skruostą. Jam skaudėjo. Tuomet jis atidarė bagažinę, tačiau iš ten nieko neišiminėjo, tiesiog norėjo, kad tas vyras nuo jo atsitrauktų. Tuomet vyras antrą kartą sudavė jam į tą pačią vietą į veidą. Jam taip pat skaudėjo. Daugiau jokių smūgių jis jam nesudavė, bet gali būti, kad mosikavo rankomis į jo pusę (t. 1, b. l. 43-44, 55).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. gruodžio 13 d., 15.40 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, jog Vilniuje, Rinktinės g. 3, pranešėją prieš 5 min. gatvėje primušė nepažįstamas vyras, kuris dabar yra šalia. Pranešėjui (duomenys neskelbtini) metai, sumuštas veidas (t. 1, b. l. 4; t. 2, b. l. 4).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo A. T. (A. T.) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d., dirbant kartu su tyrėju M. S., Vilniaus mieste, apie 15.40 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Rinktinės g. 3 pranešėją sumušė nepažįstamas vyras, kuris dabar yra šalia. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi J. M., kuris nurodė, kad konflikto tarp jo ir M. K. metu, jie vienas kitam, ranka, sudavė į veido sritį, atvykus medikams GMP 0880 abu vyrus apžiūrėjo, J. M. nuo medikų pagalbos atsisakė. M. K. dėl galimo skruostikaulio lūžio savarankiškai kreipėsi į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką (t. 2, b. l. 7).

Šalies argumentai

Protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėjas M. K. nurodė, jog 2021 m. gruodžio 13 d., apie 15.40 val., Vilniaus mieste, Rinktinės g. 3, viešoje vietoje jam nepažįstamas asmuo be jokios priežasties du kartus kumščiu trenkė į veidą, dėl ko pareiškėjas patyrė fizinį skausmą bei pirminės apžiūros metu buvo nustatyta kairės pusės paakinė hematoma (t. 2, b. l. 12).

Protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėjas J. M. nurodė, jog 2021 m. gruodžio 13 d., apie 15.30 val., adresu Rinktinės g. 3, Vilniuje, prie „Mariot“ viešbučio nepažįstamas asmuo priėjęs prie jo, sėdinčio automobilyje, ir jam pradarius langą be jokio paaiškinimo sudavė vieną smūgį kumščiu į kairės veido pusės antakį. Po smūgio jam skaudėjo, antakis pradėjo kraujuoti. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo (t. 1, b. l. 8).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Rinktinės g. 3, Vilniuje, šaligatvis esantis greta važiuojamosios kelio dalies. Nustatyta, kad teritorija yra stebima vaizdo kameromis (t. 1, b. l. 11-14; t. 2, b. l. 14-17).

Vaizdo įraše, pavadinimu 01000000065000000, ir Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas 2021 m. gruodžio 13 d., nuo 15:11:39 val. iki 15:39:54 val. įvykis Vilniuje, Rinktinės g. 3. Įraše užfiksuota Rinktinės gatvė, už jos esanti automobilių stovėjimo aikštelė, šalia jos esantys pastatai, bei šaligatvis prie Rinktinės g. 3 pastato. Vaizdo įraše 15:29:33 val. nuo „Mindaugo“ tilto pusės matomi atvažiuojantys du automobiliai. „Toyota“ markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustoja prie šaligatvio. Pro jį pravažiuoja, bet iš karto atbulomis važiuodamas grįžta, „Dodge“ markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš „Dodge“ automobilio 15:29:55 val. išlipa M. K. ir 15:30:02 val. prieina prie „Toyota“ automobilio vairuotojo pusės. „Toyota“ automobilio vairuotojas toliau sėdi automobilyje. M. K. 15:30:05 val. ranka suduoda „Toyota“ automobilio vairuotojui pro atidarytą vairuotojo pusės langą. 15:30:07 val. iš „Toyota“ automobilio išlipa J. M.. Abu vyrai stovi prie automobilių gatvėje, tarp vyksta intensyvus pokalbis. 15:30:52 val. J. M. ranka suduoda M. K. į veidą, toliau vyksta pokalbis. 15:31:08 val. J. M. dar kartą suduoda M. K. į veidą. Tęsiamas pokalbis 15:31:13 val. J. M. dar kartą pabando suduoti M. K. į veidą. Abu vyrai nueina link savo automobilių. 15:31:20 val. M. K. iš mašinos vidaus atsidaro bagažinę. J. M. grįžta prie „Dodge“ automobilio. 15:31:29 val. M. K. atidaro eina link bagažinės, vėl kalbasi su J. M.. 15:31:31 val., J. M. suduoda M. K. į galvos sritį. Kas toliau vyksta, nesimato, nes užstoja „Dodge“ automobilio bagažinė. 15:31:45 val. J. M. ranka moja atsisukęs į „Mindaugo“ tilto pusę. 15:31:51 val. gatvėje pasirodo policijos automobilis. Sustoja prie į konfliktą įsivėlusių vyrų. 15:32:51 val. abu vyrai toliau tęsia pokalbį, o prie jų prieina policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 32; t. 2, b. l. 45).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas BODY kameros vaizdo įrašas. Vaizdo įraše, pavadinimu „2021_1213_153558_023“ (įrašo data ir laikas: 2021 m. gegužės 13 d., 15.35 val.), užfiksuoti gatvėje stovintys J. M. ir M. K.. Pas abudu kairėje veido pusėje viršutinėje skruosto dalyje matomas kraujas. M. K. nurodė pareigūnams, kad jam buvo suduota 3 kartus. Pareigūnui pasitikslinus, ar jis (M. K.) pirmas pradėjo, M. K. patvirtino ir pasakė „Bet tegul jis patvirtina, kad jis man va taip parodė (rodo rankos vidurinį pirštą). J. M. teigė, kad nieko nerodo M. K.. Pareigūnams pasiteiravus, M. K. nurodė, kad alkoholio nevartojo, yra po (duomenys neskelbtini) operacijos. Pareigūnai paprašė abiejų vyrų dokumentų ir pasiteiravo, ar skambino į policiją. J. M. nurodė, kad „ne, čia ką tik atsitiko“. Į pareigūnų klausimą, kurioje vietoje viskas atsitiko, J. M. atsakė: „Aš sustojau, jis sustojo, pavažiavo atgal, atėjo, aš atidariau langą, sakau ko Jūs norit? Tai jis man be žodžių, be nieko, bam“. M. K. „O kas pasakė, ką tu į mane žiūri? Aš sakau, o kam tu rodai?“. J. M.: „JM - Ką aš tau parodžiau?“. Pareigūnam pasiteiravus, J. M. nurodė, kad rašys pareiškimą. Pareigūnai nurodė: „Jums reikia į ligoninę iš pirmo, siūti žaizdą. Jūs dabar paskambinkit 112, nes mes pagal kitą įvykį važiuojam, ir pasakykit, atvažiuos tyrėjai, pareiškimą priims, paprašykit, kad medikų pagalba reikalinga“. J. M. paėmė telefoną ir kažkam paskambino (t. 1, b. l. 36-37; t. 2, b. l. 49-50).

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d. M. K. apžiūrėtas ir jam nustatyta diagnozė – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Asmuo skundėsi patinimu. Apžiūros metu buvo nustatyta kairės pusės paakinė hematoma, kliniškai ir rentgeneologiškai veido ir kaulų lūžių nestebima, chirurginis gydymas neindikuotinas, nukreiptas radiologo konsultacijai dėl vaizdų vertinimo (t. 2, b. l. 13, 123).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3421/2021(01) nurodyta, kad J. M. nustatyta žaizda kairiame antakyje ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021 m. gruodžio 13 d. Sužalojimai, nustatyti J. M., atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Muštinės žaizdos gyja randu. Poodinės kraujosruvos sugyja be pasekmių (t. 1, b. l. 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3420/2021 (01) nurodyta, kad M. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose – kairiame skruoste, padaryta paveikus kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką 2021 m. gruodžio 13 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose - kairiame skruoste galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į kairės akies sritį. Neatmetama galimybė, kad M. K. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Įvertinus sužalojimo lokalizaciją ir pobūdį, nebūdingas griuvimui ar savęs žalojimui (t. 2, b. l. 28-29).

Dėl J. M. ir M. K. veiksmų kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

M. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat patvirtina J. M. parodymai, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti smurtiniai veiksmai, bei jo apžiūros protokolas, pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokolas, specialisto išvada. Minėtais įrodymais nustatyta, kad M. K., žodinio konflikto su J. M. metu, tyčia smurtaudamas sudavė pastarajam ranka vieną kartą į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kairiame antakyje ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose. Konkretūs J. M. padaryti sužalojimai yra aprašyti specialisto išvadoje, kurioje nurodyta, jog sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. J. M. veiksmuose teismas provokacijos neįžvelgė, pastarasis neigė rodęs nepadorų gestą ar kaip nors kitaip įžeidęs M. K., iš vaizdo įrašo matyti, kad smūgį M. K. sudavė tik priėjęs prie automobilio, kitų įrodymų patvirtinančių buvus provokuojantiems veiksmams byloje nėra. Nors teismo posėdyje J. M. iš tiesų elgėsi nepagarbiai M. K. atžvilgiu, tačiau tai nepatvirtina, jog įvykio dieną, prieš smurtinius veiksmus jo elgesys buvo provokuojantis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, M. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

J. M. teisme neneigė taip pat vartojęs smurtą prieš M. K., tačiau nurodė prisimenantis tik vieną smūgį, be to teigė, jog tai buvo savigyna. Smurto panaudojimo faktas nekelia abejonių. Smurtinius veiksmus teisme patvirtino M. K., nurodydamas, kad J. M. sudavė tris smūgius, jo parodymus patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas visas įvykis ir suduotų smūgių kiekis, jo apžiūros protokolas. M. K. padarytų sužalojimų faktą patvirtina pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, jog kairėje veido pusėje viršutinėje skruosto dalyje pas M. K. matėsi kraujas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašas bei specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog padarytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras ir egzistuoja objektyviai. Teisė į būtinąją gintį nekyla esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, kurioje besiginančiųjų nėra, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015, 2K-124-719/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad konfliktą inicijavo M. K., jis pirmas sudavė J. M.. Kita vertus, M. K. sudavė tik vieną smūgį, vėliau jokių smurtinių veiksmų neatliko. J. M. iš automobilio išlipo tuo metu, kai M. K. jau ėjo link savo mašinos ir jokio pavojaus J. M. nebekėlė. Nežiūrint į tai, J. M. prisivijo M. K. ir apsižodžiavus sudavė jam tris smūgius. Iš vaizdo įrašo matyti, kad smūgių sudavimo metu J. M. atžvilgiu iš M. K. jokio pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi nebuvo, M. K. nors ir kalbėjo, pasak J. M., sakė, kad ketina vėl suduoti (įraše garso nesigirdi), tačiau jokių veiksmų prieš J. M. neatliko, net ir po keleto šio suduotų smūgių. Iš čia seka, kad J. M. 3 smūgiai M. K. visiškai nebuvo būtini, kaltinamasis akivaizdžiai veikė ne gindamasis, o vedinas keršto dėl neseniai M. K. suduoto smūgio. Atitinkamai J. M. veiksmai buvo puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio, todėl J. M. pripažintinas kaltu dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl M. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis M. K. ir jo šeimos draugas V. J. pateikė teismui prašymą atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį V. J. atsakomybei pagal laidavimą. V. J. teismo posėdyje nurodė M. K. pažįstantis 30 metų, yra pastarojo nepilnamečių vaikų krikštatėvis, jo sutuoktinė yra M. K. pusseserė. M. K. su žmona buvo jo jauniausio sūnaus krikšto tėvai. Su juo yra artimi, padeda vienas kitam, dažnai bendrauja, matosi kartą per savaitę, kartu švenčia gimtadienius ir kitas šventes. M. K. vienas augina tris vaikus. Kartais nuveža pastarojo vaikus į užklasinius užsiėmimus (šokius, treniruote), paima iš mokyklos. Apie šį įvykį M. K. pranešė jam prieš Kalėdas, pasakojo, kad pats nesupranta, kodėl taip pasielgė. M. K. yra taikus žmogus, niekada anksčiau nėra turėjęs konfliktų, jis buvo išprovokuotas aplinkybių, paveiktas operacijos. Pastarasis tiek po įvykio, tiek ir dabar pripažįsta, kad buvo neteisus, gailisi, supranta neteisingai pasielgęs. Mano, kad toks įvykis nepasikartos, toliau nuolat bendraudamas su juo galės daryti jam teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai, teismo posėdžio metu atsiprašė J. M.. Nurodė padaręs išvadas ir žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyvena ir suprato padaręs klaidą teisme patvirtino ir jo draugas V. J.. M. K. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl jo neteisėtų veiksmų byloje civilinis ieškinys nepareikštas. M. K. yra teisiamas pirmą kartą (t. 1, b. l. 63), per paskutinius 1 metus tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, dvi nuobaudos galioja, visos skirtos baudos sumokėtos (t. 1, b. l. 61), dirba (t. 1, b. l. 60), (duomenys neskelbtini), vienas augina vieną nepilnametį ir du mažamečius vaikus (t. 2, b. l. 124), byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ką teisme patvirtino ir jo vaikų krikštatėvis, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, ji yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje M. K. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo draugo V. J. prašymas perduoti M. K. jo atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. neteistas (t. 2, b. l. 134), per paskutinius metus administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 151, 167), turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (t. 2, b. l. 132), dirba (duomenys neskelbtini), vykdo (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, kaip atsakingas, pareigingas, drausmingas, taktiškas, ramaus būdo darbuotojas, mokantis dalykiškai spręsti konfliktines situacijas, neturintis drausminių nuobaudų (t. 2, b. l. 135), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (t. 2, b. l. 133). V. J. nurodė, kad M. K. poelgį vertina itin neigiamai, nesitikėjo, kad jis galėtų taip pasielgti, toks elgesys jam visiškai nebūdingas, kadangi jis yra ramaus būdo. Apie įvykį kalbėjo su M. K., mato, kad jis supranta netinkamai pasielgęs ir nuoširdžiai apgailestauja dėl savo elgesio, todėl yra įsitikinęs, kad toks jo elgesys ateityje nepasikartos. Kaltinamasis ir jo draugas nurodė, kad juos sieja glaudus ryšys, jie dažnai bendrauja, padeda vienas kitam, pasipasakoja, kartu švenčia įvairias šventes, V. J. kartu su žmona padeda M. K. rūpintis vaikais, juos prižiūrėti. Glaudų tarpusavio ryšį patvirtina tai, kad kaltinamasis apie įvykį pasipasakojo V. J., kuris skatino jį prisiimti atsakomybę, ateityje vengti konfliktinių situacijų. Būtent dėl tokio artimo judviejų ryšio laiduotoju prašantis būti V. J. mano galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, pastarasis taip pat nurodė juo pasitikintis, abu patvirtino, kad V. J. nuomonė kaltinamajam yra svarbi, jis yra jam autoritetas. Teismas, įvertinęs V. J. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jo artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, darbo pobūdį, sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti M. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį V. J. atsakomybei. Įvertinus laiduotoju prašančio būti V. J. asmenybę bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojo asmenybę bei darbo pobūdį, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Kaltinamajam M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 46-47) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl J. M. skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis J. M. smurtinių veiksmų neneigė, tačiau tokį savo elgesį traktavo kaip savigyna ir dėl jo neapgailestavo, todėl nėra pagrindo pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei. Kita vertus, M. K. pirmas ir netikėtai sudavė smūgį J. M., taip išprovokuodamas pastarojo neteisėtą elgesį, todėl J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. M. neteistas (t. 2, b. l. 75), baustas administracine tvarka, turi dvi galiojančias nuobaudas, skirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 73), vykdo individualią veiklą (t. 2, b. l. 72), byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Paskyrus laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes, taip pat kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad kaltinamajam bausmės atlikimo metu tikslinga nustatyti įpareigojimą – tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nurodyto įpareigojimo paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Kaltinamajam J. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 59) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. gegužės 2 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl 50 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo J. M. valstybės naudai (t. 2, b. l. 161). Papildomai buvo pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (t. 2, b. l. 162-164).

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pripažino, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, kadangi yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų ir kitas kaltinamasis M. K. turi gynėją, be to, J. M. pirmojo teismo posėdžio metu teismo posėdžių sekretorei nurodė, kad jam reikia vertėjo. Dėl gynėjo paskyrimo buvo nutarta kreiptis po pirmojo 2022 m. balandžio 11 d. vykusio teismo posėdžio, nors kaltinamasis J. M. teigė, jog gynėjas jam nereikalingas. 2022 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu, dalyvaujant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktam gynėjui, J. M. pateikė rašytinį prašymą dėl gynėjo atsisakymo (t. 2, b. l. 169) ir teismas nutraukė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog kaltinamasis J. M. piktnaudžiavo savo teise į gynybą, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 20,01 EUR sumai dėl nukentėjusiojo M. K. gydymo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai. Papildomai civiliniu ieškiniu iš J. M. prašoma priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 34-38). Nustatyta, jog padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo J. M. nusikalstamais veiksmais sutrikdant nukentėjusiojo M. K. sveikatą. Teisme kaltinamasis šio civilinio ieškinio neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš J. M. civilinio ieškovo naudai priteisiant 20,01 EUR turtinei žalai atlyginti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kasacinės instancijos teismo išaiškinimu procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš J. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Nukentėjusysis M. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš J. M. priteisti 1 500 EUR neturtinę žalą (t. 2, b. l. 110-111).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai. Prašomą priteisti neturtinę žalą nukentėjusysis grindė tuo, kad prieš jį buvo panaudotas smurtas ir padarytas sveikatos sužalojimas, dėl kurio jis jautėsi blogai, sužalojimas buvo matomas dvi savaites, kas turėjo įtakos bendravimui su kitais žmonėmis ir darbui, sužalotu veidu niekur negalėjo išeiti, susitikti su klientais, taip pat būdamas sužalotas turėjo vežti vaikus į mokyklą. Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų išrašo matyti, kad M. K. buvo diagnozuotas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad M. K. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose – kairiame skruoste, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl J. M. veiksmų M. K. taip pat jautė fizinį skausmą (apžiūros metu skundėsi galvos ir sumuštos vietos skausmu), smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbią vietą. Kita vertus, gydymas nebuvo ilgalaikis ar komplikuotas, veido kaulų lūžių nenustatyta, chirurginis gydymas netaikytas, gydytas tik ambulatoriškai. Be fizinio skausmo M. K. neabejotinai patyrė ir neigiamus emocinius išgyvenimus dėl išorės pokyčių (jo sužalojimas buvo akivaizdus – matėsi veido patinimas ir sumušimas). Patirtas sužalojimas sudarė nepatogumų buityje ir darbinėje veikloje, jis negalėjo susitikti su klientais, būdamas sužalotas turėjo vesti nepilnamečius vaikus į mokyklą, jautė gėdos jausmą pasirodant viešumoje sumuštu veidu. Visgi, negalima neatsižvelgti į tai, jog pats nukentėjęs M. K. savo neteisėtu elgesiu išprovokavo J. M., kas ir lėmė pastarojo smurtinius veiksmus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog M. K. dėl J. M. veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais, tačiau jo prašoma priteisti neturtinė žala yra nepagrįstai didelė. Atsižvelgiant į sužalojimų aplinkybes ir pobūdį, nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, jų laikotarpį, tai, kad kaltinamasis yra dirbantis asmuo bei įvertinus teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-92/2014, 2K-128-489/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-599-843/2021, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-519-593/2021, Šiaulių apygardos teismo nutartys Nr. 1A-208-616/2021, 1A-115-309/2021), spręstina, kad teisingumo ir protingumo kriterijus atitiks 100 EUR neturtinės žalos priteisimas. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinės laikmenos su vaizdo įrašais, saugomos vokuose prie baudžiamosios bylos 1 ir 2 tomų viršelių – paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 ir 4 dalimis,

nusprendžia:

M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, perduodant jį V. J. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, J. M. nustatyti įpareigojimą visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. M. ir M. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš J. M. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 20,01 EUR turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl visiško turtinės žalos Vilniaus teritorinės ligonių kasai atlyginimo įvykdymo dienos.

Nukentėjusiojo M. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. M. nukentėjusiojo naudai priteisti 100 EUR neturtinę žalą, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš J. M. netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktines laikmenas su vaizdo įrašais, saugomas vokuose prie baudžiamosios bylos 1 ir 2 tomų viršelių – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Išaiškinti M. K., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. J., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti J. M., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros (jeigu tokia paskirta) metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Telksnienė