Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-208-616/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-22
Bylos Nr.: 1A-208-616/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-35959-2020-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Ernesta Montvidienė
Nukentėjusysis: E. K., R. K.
Advokatai: Edmundas Jankaitis, Sofija Kručienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-616/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35959-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.7; 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.4

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nukentėjusiosios E. K. atstovei advokatei Sofijai Kručienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. bei nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. P., už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant E. P. laiduotojos I. P. atsakomybei 1 metų terminui ir baudžiamoji byla nutraukta; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu bei 71 straipsniu, E. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 8 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti; nukentėjusiajai E. K. priteista iš E. P. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam R. K. priteista iš E. P. 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, 106 straipsniu, proceso metu patirtos išlaidos: 83,78 Eur už psichologo paslaugas, 340,56 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam R. K., 302,94 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai E. K. pripažintos proceso išlaidomis bei priteistos iš E. P. Lietuvos Respublikos valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad E. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai E. K., būtent: 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.20 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, suimdamas nukentėjusiajai E. K. už plaukų tempė iki (duomenys neskelbtini), namo kieme esančio šiltnamio ir suėmęs rankomis už kaklo smaugė nukentėjusiąją E. K., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Be to, nustatyta, kad E. P., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam R. K., būtent: 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.20 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme, prie šiltnamio, nustūmė nukentėjusįjį mažametį R. K., dėl ko nukentėjusysis mažametis R. K. nukrito ir užsigavo koją, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui R. K. fizinį skausmą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų priteisimo ir nepriteisti iš jo proceso išlaidų (340,56 Eur ir 302,94 Eur) už antrinės teisinės pagalbos teikimą arba jas sumažinti; taip pat prašo panaikinti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

3.1. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. nurodo, kad jam nustatytas 45 procentų darbingumas, dėl neįgalumo jis neturi nuolatinio darbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi pareigą mokėti pinigines sumas savo nepilnamečių vaikų išlaikymui ir šią pareigą atlieka. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, patvirtina, kad jo turtinė padėtis tikrai nėra gera, be didesnių finansinių nuostolių negalėtų sumokėti teismo priteistas sumas (neturtinės žalos atlyginimą nuketėjusiesiems, proceso išlaidas, paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą). Mano, kad tokia skolų našta būtų tikrai per didelė ir labai apribotų apelianto galimybes tinkamai pragyventi bei atlikti pareigą išlaikyti nepilnamečius savo vaikus.

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymą E. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį ir nukentėjusiajam R. K. priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

4.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymą E. K. nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiajam R. K. priteisto neturtinės žalos dydžio yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neįvertinus visų aplinkybių. Teigia, kad po nusikaltimo jos sūnus R. K. patyrė didžiulį šoką ir stresą, pablogėjo jo savijauta ir sveikata (tiek fizinė, tiek psichologinė). Padarytas nusikaltimas sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo mažamečio raidai, socialiniam vystymuisi, pasaulio suvokimui ir turės neigiamą poveikį jo tolimesniam gyvenimui, todėl patirtą sūnaus neturtinę žalą apeliantė įvertina 500 Eur ir prašė ją civiliniu ieškiniu priteisti iš E. P..

5. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji E. K. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalį ir priteisti jai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

5.1. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji E. K. nurodo, kad teismas neteisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nes jai buvo priteista tik 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teigia, kad byloje pateiktame civiliniame ieškinyje nurodžiusi apie patirtą fizinį skausmą, nes E. P. tempė ją už plaukų, suėmęs už kaklo smaugė, ant kojų liko kraujosrūvos, buvo išpešti plaukai. Jos atžvilgiu panaudotas smurtas atsiliepė jos emocinei būklei, ji labai išsigando dėl savęs ir dėl mažamečio sūnaus R. K., kurio atžvilgiu taip pat buvo panaudotas smurtas. Ji labai išgyveno, sutriko jos miego režimas, naktimis negalėjo užmigti, labai bijojo, kad E. P. vėl nepasirodytų. Apeliantės nuomone, E. P. yra neprognozuojamas žmogus, todėl ir dabar bijo dėl savęs ir vaikų. Savo patirtą neturtinę žalą ji įvertino 500 Eur ir prašė šią sumą priteisti iš E. P., tačiau teismas nepagrįstai sumažino neturtinės žalo atlyginimo dydį. Mano, kad iki nuosprendžio priėmimo E. P. jai ir jos sūnui R. K. atlygino po 50 Eur neturtinės žalos tik dėl to, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Neaišku, kada jis ruošiasi atlyginti likusią žalą, nes apie tai nenori kalbėti ir tartis.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. bei nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinius skundus proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.

Šalies argumentai

7. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios E. K. atstovė advokatė Sofija Kručienė prašė nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinius skundus tenkinti, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinį skundą atmesti, atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. gynėjas advokatas Edmundas Jankaitis prašė atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinius skundus atmesti, prokurorė Rasa Valančienė prašė nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios E. K. bei atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų priimtą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios E. K. apeliaciniai skundai atmestini. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

9. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Žemesnės instancijos teismas

10. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. ir nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymą bei nukentėjusioji E. K. apeliaciniais skundais neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, E. P. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikacijos ar sprendimo E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, prašo ją panaikinti, taip pat nesutinka su iš jo priteistomis proceso išlaidomis už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiesiems R. K. ir E. K., prašo šių išlaidų iš jo nepriteisti arba jas sumažinti. Nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymą ir nukentėjusioji E. K. nesutinka su pirmosios instancijos nuosprendžio dalimi dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių išsprendimo ir prašo padidinti nukentėjusiajam R. K. ir jai priteistiną neturtinės žalos dydį.

Dėl E. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės

11. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti, kiekvienoje byloje teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, nagrinėjamos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Įstatymas nenumato nei minimalaus, nei maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat ir proporcingumo principą. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-114-1073/2018).

12. BK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. paskirdamas 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Nors pirmosios instancijos teismas savo sprendimo skirti E. P. šią baudžiamojo poveikio priemonę bei jos dydžio visiškai nemotyvavo, todėl neaišku, kodėl atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės buvo paskirta būtent 20 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad E. P. įvykdė du nesunkius tyčinius nusikaltimus idealiąja sutaptimi, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino nukentėjusiesiems R. K. ir E. K. padarytą neturtinę žalą, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, iki nusikalstamų veikų padarymo ir šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra neįgalus (darbingumas 45 procentai), todėl pagrįstai siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės buvo skirta būtent tokia baudžiamojo poveikio priemonė. Teisėjų kolegijos vertinimu, 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bus proporcinga E. P. įvykdytoms nusikalstamoms veikoms ir užtikrins kitų teisės pažeidimų prevenciją bei neleis formuotis nebaudžiamumo jausmui, todėl panaikinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą nėra pagrindo.

13. BK 71 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai. Nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. P. buvo įpareigotas jam paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti per 8 mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

14. Apeliaciniame skunde atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. nurodo, kad jam nustatytas 45 procentų darbingumas, dėl neįgalumo jis neturi nuolatinio darbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, be to, vykdo pareigą mokėti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, todėl jo turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir įvertinus E. P. paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį – 20 MGL (1000 Eur), pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą šiai įmokai sumokėti, teisėjų kolegija sprendžia, kad 8 mėnesių terminas, per kurį turi būti sumokėta paskirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai per trumpas. Dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, joje buvo pateikti faktiniai duomenys, iš kurių buvo galima spręsti apie E. P. gaunamas pajamas ir prievoles, todėl teismas turėjo galimybę realiai įvertinti jo galimybę sumokėti skiriamą įmoką per nustatomą 8 mėnesių terminą. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme E. P. nurodė, kad jo pajamos šiuo metu sudaro tik 214 Eur dydžio neįgalumo pašalpa (2 t., b. l. 106). Todėl akivaizdu, kad net neturint kitų prievolių, E. P. būtų sunku sumokėti įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis siekia 125 Eur per mėnesį (1000 Eur : 8), iš gaunamos 214 Eur neįgalumo išmokos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių – terminą įmokai į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti. Pažymėtina, jog nustačius ilgesnį įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminą, E. P. turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, išvengiant neigiamų priverstinio šios įmokos išieškojimo pasekmių. Pripažinus, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai nustatytas aiškiai per trumpas atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. paskirtos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminas, nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nukentėjusiesiems R. K. ir E. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio

15. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

16. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.283 straipsnyje nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

17. Šioje byloje nustatyta, kad dėl E. P. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, nukentėjusiesiems R. K. ir E. K. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nukentėjusioji E. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl E. P. veiksmų ji jautė fizinį skausmą, nes jis tempė jai už plaukų, buvo išpešti plaukai, jis suėmęs jai už kaklo smaugė, ant kojų liko kraujosruvos, jos atžvilgiu panaudotas smurtas atsiliepė jos psichologinei būklei, nes ji labai išsigando, išgyveno dėl savęs ir vaikų, sutriko jos miegas, todėl patyrė 500 Eur neturtinę žalą ir prašė ją priteisti iš E. P. (2 t., b. l. 109, 110). E. K. kaip nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymą taip pat pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama iš E. P. priteisti 500 Eur ir nukentėjusiajam R. K.. Civiliniame ieškinyje E. K. nurodė, kad po patirto nusikaltimo jos mažametis sūnus R. K. jaučiasi blogai, pažemintas ir sugniuždytas, jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, jį kamavo stresas, jaudulys, jis negali susikaupti, jaučia baimę, nerimą, padarytas nusikaltimas gali sukelti neigiamų pasekmių jo raidai, socialiniam vystymuisi, pasaulio suvokimui ir turės neigiamą poveikį jo tolimesniam gyvenimui (2 t., b. l. 113-114). Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios E. K. civiliniuose ieškiniuose ir teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, kad ji ir jos sūnus byloje nagrinėjamo įvykio pasekmes jaučia iki šiol, įvykio metu jai buvo išpešti plaukai, sudraskyti drabužiai, fizinį skausmą juto tol, kol buvo tempiama nuo laiptelių iki šiltnamio, daugiau jokių padarinių nejuto, į gydymo įstaigą ir pas psichologus nesikreipė, jos sūnui po įvykio dvi dienas skaudėjo koją, tačiau į gydymo įstaigą nesikreipė, jokių vaistų negėrė, sūnus labai išsigando, dar dvi naktis sapnavo įvykį, jis patyrė didžiulį stresą, taip pat atsižvelgęs į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką priteisiant neturtinę žalą analogiškose bylose, konstatavo, kad nukentėjusiesiems R. K. ir E. K. nusikaltimais padarytas neturtinės žalos dydis yra 250 Eur, ir civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies – kadangi 50 Eur neturtinės žalos nuosprendžio priėmimo metu tiek nukentėjusiajai E. K., tiek nukentėjusiajam R. K. jau buvo atlyginta, teismas iš E. P. kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteisė dar po 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

18. Nukentėjusiojo R. K. atstovė pagal įstatymą ir nukentėjusioji E. K. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad savo ir jos sūnaus patirtas neturtines žalas įvertina po 500 Eur ir prašo šias sumas priteisti iš E. P., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas yra nepagrįstas.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-235-628/2020). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-235-628/2020).

20. Pirmosios instancijos teismas, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis veikų padarymo aplinkybėmis, nukentėjusiųjų parodymais, civiliniuose ieškiniuose nurodytomis aplinkybėmis, nustatė, kad nukentėjusiesiems E. K. ir R. K. dėl E. P. nusikalstamų veikų buvo padaryta neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai abejoti tokia išvada nėra jokio teisinio pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusieji dėl E. P. tyčinių veiksmų patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, stresą, nesaugumo jausmą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžio, įvertino visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes ir, nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą įvertinęs po 250 Eur kiekvienam suma, nuo teismų formuojamos praktikos nenukrypo. Išdėstytų aplinkybių visuma paneigia nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinių skundų prašymą tenkinti civilinius ieškinius pilna apimtimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiesiems E. K. ir R. K. sukeltą fizinį skausmą, patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiesiems nustatytas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra adekvatus ir proporcingas, kadangi neturtinės žalos priteisimas negali virsti siekiu pagerinti savo turtinę padėtį. Taip pat pažymėtina, kad E. K. po byloje nagrinėjamo įvykio buvo nustatytas 2,05 promilių girtumas (1 t., b. l. 24-25, 105-107), todėl į įvykio vietą buvo iškviesti vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Tai, kad įvykio metu buvo neblaivi, pripažino ir pati nukentėjusioji E. K. (1 t., b. l. 8-9, 35-36). Šios aplinkybės, vertinant jas byloje nagrinėjamos konfliktinės situacijos eigos ir pasekmių kontekste, leidžia daryti išvadą, kad pati E. K., būdama mažamečio R. K. motina ir būdama neblaivi byloje nagrinėjamo įvykio metu, neužtikrino pakankamai saugios aplinkos savo vaikui, tai yra nukentėjusiajam R. K., ir neužkirto kelio netinkamam atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. elgesiui, dėl kurio ir buvo padaryta žala nukentėjusiajam R. K..

21. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl civilinių ieškinių priteisiant neturtinę žalą išsprendė tinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė atsižvelgęs į šios žalos rūšies nustatymo kriterijus, tinkamai vadovavosi BPK ir CK nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, bei formuojama teismų praktika šiuo klausimu. Konstatuoti, kad nukentėjusiesiems R. K. ir E. K. priteistos neturtinės žalos dydis yra akivaizdžiai per mažas ir keisti jį nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

22. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusysis R. K. yra nepilnametis. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis negali savarankiškai spręsti visų klausimų, susijusių su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, juos atlieka atstovai pagal įstatymą – tėvai. CK 3.185 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Pagal CK 3.186 straipsnio 1 dalies normą tėvams draudžiama naudoti vaikų turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir nustatyta, kad tėvai, įgyvendindami nepilnamečių vaikų turtines teises, privalo veikti išimtinai vaikų interesais. Pagal paminėtų teisės normų prasmę atstovai pagal įstatymą lėšas, priteistas kaip neturtinės žalos atlyginimas nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems nepilnamečiams vaikams, tvarko vaiko interesais. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu priteisdamas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam nepilnamečiui R. K. pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė šių nepilnamečiui priteistų pinigų tvarkytojo. E. K. pripažinta nukentėjusiojo R. K. atstove pagal įstatymą (1 t., b. l. 57-58), todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, nukentėjusiajam R. K. priteistas lėšas neturtinės žalos atlyginimui uzufrukto teise pavedant tvarkyti jo įstatyminei atstovei, jo motinai E. K. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų

23. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 106 straipsniu, iš E. P. Lietuvos Respublikos valstybei buvo priteistos proceso metu patirtos išlaidos: 83,78 Eur už psichologo paslaugas, 340,56 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam R. K., 302,94 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai E. K.. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš E. P. proceso išlaidas yra nepagrįstas, todėl yra naikintinas.

24. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. BPK 104 straipsnyje nurodyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Nagrinėjamu atveju iš E. P. Lietuvos Respublikos valstybei buvo priteistos 83,78 Eur proceso išlaidos už psichologo, kuris dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nukentėjusįjį mažametį R. K., paslaugas. Mažamečio nukentėjusiojo apklausos buvo atliktos ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva, siekiant išsiaiškinti visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir surinkti kaltinamojo kaltę pagrindžiančius duomenis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į minėtas BPK nuostatas, reglamentuojančias proceso išlaidų atlyginimą, priteisti už psichologės, dalyvavusios mažamečio nukentėjusiojo R. K. apklausose, paslaugas išleistą pinigų sumą kaip proceso išlaidas iš asmens, kuris, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, nebuvo pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir jas priteisė iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P..

26. Kaip minėta, skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu iš E. P. Lietuvos Respublikos valstybei taip pat buvo priteistos proceso metu patirtos išlaidos – 340,56 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam R. K., 302,94 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai E. K., kurių atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. dėl blogos turtinės padėties prašo nepriteisti iš jo arba jas sumažinti. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. birželio 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 11, 14.4.3.2, 14.4.4 punktais, prašoma valstybės naudai priteisti 183,06 Eur už nukentėjusiajai E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 174-177).

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-231-489/2020). Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto asmens, ir į tai, kad nagrinėjamu atveju E. P. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jam nutraukta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai proceso metu patirtas išlaidas – 340,56 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam R. K. ir 302,94 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai E. K. priteisė iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P.. Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl iš E. P. priteistų proceso išlaidų naikintina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

28. Atsižvelgus į minėtą BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad tik pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, ir į kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajai E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 20 MGL (1000 Eur (vieno tūkstančio eurų)) dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjimo terminą prailginti iki 24 mėnesių.

Nukentėjusiajam R. K. priteistas lėšas neturtinei žalai atlyginti uzufrukto teise pavesti tvarkyti jo įstatyminei atstovei – motinai E. K..

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, 106 straipsniu, iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. Lietuvos Respublikos valstybei buvo priteistos proceso metu patirtos išlaidos: 83,78 Eur už psichologo paslaugas, 340,56 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam R. K., 302,94 Eur už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai E. K..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiojo R. K. atstovės pagal įstatymą ir nukentėjusiosios E. K. apeliacinius skundus atmesti.

Iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. P. teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai E. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.

Teisėjai Boleslovas KalainisNijolė MatuzevičienėErnesta Montvidienė