Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:1) 2012-10-18 Šiaulių miesto apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu paagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d. 3 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 18 val. per mėnesį visuomenės labui; 2) 2014-05-28 Šiaulių apylinkės teismo nusprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., laisvės apribojimu 6 mėn., 2014-12-18 bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 str. 1 d., 140 str. 3d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai E. K., būtent: 2020-08-29, apie 21:20 val., (duomenys neskelbtini)suimdamas nukentėjusiajai E. K. už plaukų tempė iki (duomenys neskelbtini)ir suėmęs rankomis už kaklo smaugė nukentėjusiąją E. K., tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką;

Be to, jis, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui nukentėjusiajam R. K., būtent: 2020-08-29, apie 21:20 val., (duomenys neskelbtini)nustūmė nukentėjusįjį mažametį R. K., dėl ko nukentėjusysis mažametis R. K. nukrito ir užsigavo koją, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui R. K. fizinį skausmą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis E. P. kaltu prisipažino bei parodė, kad 2019-08-19 jis kartu su E. K. ir M. K. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini)R. K. tuo metu buvo namuose. Kieme tarp jo ir E. K. įvyko žodinis konfliktas dėl pinigų, kurio metu jis dešine ranka sugriebė pastarąją už kaklo. Savo veiksmais pastarajai galėjo sukelti fizinį skausmą. Po to jis pastūmė į šoną laukan išbėgusį R. K., kad nedalyvautų konflikte. R. K. nukrito ant žemės. Pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo sukelti abiem nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Girtumas neturėjo įtakos jo veiksmams. Vėliau laukan išbėgo M. K.. Tarp jo ir M. K. įvyko konfliktas, kurio metu jie susimušė. Po to jis išvažiavo namo. Gailisi dėl savo veiksmų. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka atlyginti 214 eurų neturtinės žalos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais dokumentais: 2020-08-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 27-32); 2020-09-15 objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti „Body“ kameros vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti į įvykį atvykusių pareigūnų veiksmai, pirminiai įvykyje dalyvavusių asmenų pareiškimai. (1 t., b.l. 156-159); 2020-09-28 objektų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėtas E. K. skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas. (1 t., b.l. 163-165); nukentėjusiosios E. K. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2020-08-29 vakare, apie 21-22.00 val., ji, M. K., R. K., E., kurio pavardės nežino, grįžo į namus pas M., adresu (duomenys neskelbtini). Jie buvo neblaivūs. Pas M. alkoholio nebevartojo. Sėdėt kieme ant suoliuko, išgirdo E. su kitais vyrais kalbantį pakeltu tonu. Netrukus E. išėjo į kiemą. Priėjęs, sugriebė jai už plaukų ir pradėjo tempti šiltnamio link. Prie šiltnamio pradėjo ją smaugti. Tokiais veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. E. jai bandė smogti, tačiau nepataikė. Kieme buvęs R. K. šoko E. ant nugaros. Pastarasis nusviedė vaiką į krūmus, taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. R. sužalojimų nėra padaryta, tačiau viso šito sūnus labai išsigando. Į kiemą išbėgęs M. K. ir jie susigrūmė su E.. Ji tuo tarpu su R. įėjo į namą ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai iškvietė medikus, jie M. išsivežė į Priėmimo skyrių. Jai sužalojimai irgi padaryti, tačiau į medikus ji nesikreipė. Dabar yra likusios „mėlynės“ ant kojų. (1 t., b.l. 35-38, 42-44); nukentėjusiojo R. K. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio dieną buvo pas savo dėdę N. K.. Pas dėdę buvo mama E., tėtis M., bei E.. Apie 23:30 val. taksi automobiliu išvažiavo pas močiutę. E. taip pat vyko pas jo močiutę. Būnant lauke pamatė, kaip E. susipyko su mama. E. suėmė mamą už plaukų bei pradėjo mušti. Jis pribėgo prie E., bandė užstoti savo mamą. E. nustojo mušti ir abiem rankomis jį nustūmė. Po nustūmimo nugriuvo ant nugaros. Jis patyrė fizinį skausmą. Skaudėjo koja. Po to išėjo tėtis, kuris apginė jo mamą. (1 t., b.l. 83-86, 96-98); liudytojo M. K. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2020-08-29 pas jį į namus atvyko E. K., jo buvusi žmona, aplankyti jų vaiko - R. K.. Prieš atvykstant E., pas jį atvyko pažįstamas E., kurio pavardės nežino. Jie visi kartu vartojo alkoholį. Tarp E. ir E. K. lauke įvyko žodinis konfliktas. Jis tuo metu buvo namo viduje. Jis išėjo laukan ir pamatė, kad E. už plaukų tempia E., o sūnus puolė ginti mamą. Tuomet E. jo sūnų nustūmė su ranka, ko pasėkoje R. K. nukrito ant žemės. Vaikas buvo labai išsigandęs ir šaukė. Jis puolė atskirti E. ir E., susigrūmė su E.. E. išbėgo iš kiemo, bet po kelių minučių grįžo atgal. Paklausus kokias nesąmones jis čia daro, pastarasis nieko nesakydamas sudavė vėl keletą smūgių į įvairias kūno vietas, tačiau kur tiksliai ir kiek smūgių negali pasakyti, nes buvo girtas. E. pradėjus garsiai šaukti, kviestis pagalbos, E. išbėgo iš kiemo, įšoko į tikriausiai kažkokio jo privažiavusio pažįstamo automobilį ir išvažiavo. (1 t., b.l. 147-150). Padarytų nusikalstamų veikų objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė fizinio smurto naudojimu prieš nukentėjusius – smūgių sudavimų, sukeliant nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Kvalifikuojantis požymis dėl nusikalstamos veikos padarymo prieš R. K. – nusikalstama veika padaryta prieš mažametį. Nusikalstamų veikų sudėtis materiali. Padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo E. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir 140 str. 3 d.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir galima laiduotoja I. P. prašo E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą pastarojo atžvilgiu nutraukti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 d. numatyta: „Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“

Kaltinamasis E. P. padarė du nesunkius nusikaltimus, tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, yra pagrindo manyti, kad ateityje atlygins žalą pilnumoje, yra pagrindo manyti, kad nedarys naujų nusikalstamų veikų.

„Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų, leidžiančių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatavimas turi būti grindžiamas išsamiu ir nešališku teisiškai reikšmingų bylos faktinių aplinkybių vertinimu. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės (pvz., už ankstesnę nusikalstamą veiką buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs).“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-137/2012)

„Analizuodama iškilusią sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką supratimo problemą, plenarinė sesija pažymi, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą. Pirma, BK 93 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą pirmą kartą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą; antra, tais atvejais, kai norima pabrėžti priešingą nuostatą, įstatymų leidėjas tiesiogiai nurodo kelių nusikalstamų veikų padarymo galimybę (BK 92 straipsnis); trečia, kai norima pabrėžti ne ankstesnio nusikaltimo padarymo, bet teistumo nebuvimo faktą, įstatymų leidėjas naudoja sąvoką pirmą kartą teisiamas asmuo (BK 55 straipsnis). Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į kasacines nutartis Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006, kuriose išreikšta pozicija nagrinėjamu klausimu, išaiškina, kad pagal BK 93 straipsnį as­muo lai­ko­mas pir­mą kar­tą pa­da­riu­siu nu­si­kals­ta­mą veiką, jei­gu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį. Kartu plenarinė sesija atkreipia dėmesį į tai, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn se­na­ties ter­mi­nas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teis­tu­mas yra iš­ny­kęs ar pa­nai­kin­tas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau su­ėjo ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio vyk­dy­mo se­na­ties ter­mi­nas; asmuo at­leis­tas nuo vi­sos anks­tes­niu nuosp­ren­džiu pa­skir­tos ir ne­at­lik­tos baus­mės pri­tai­kius jam am­nes­ti­ją ar­ba su­tei­kus ma­lo­nę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan.“ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-P-85/2008)

E. P. anksčiau teistas du kartus, nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas buvo išnykęs. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į minėtą suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, laikoma, kad E. P. nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą.

I. P. yra kaltinamojo sesuo, su kaltinamuoju susitinka kartą per savaitę, bendrauja ir telefonu, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, verta teismo pasitikėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40 str. kaltinamasis E. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl kardomosios priemonės taikymo

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijose užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padaryto aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 8/2013 ir kt.), neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne bausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

„Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais“ (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 2 d. „Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką“, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kad ir kokie būtų skaudūs įvykio padariniai, vertintini visi kriterijai ir visuma įrodymų, siekiant nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį, kartu įvertinant ir tai, kad žalą padaręs asmuo galėtų realiai sumokėti priteistą neturtinę žalą kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą.

CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas (kasacinė byla Nr. 2K-266/2013) ir kt.). Tačiau tuo pačiu būtina pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

Nukentėjusioji E. K. baudžiamojoje byloje kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiojo nepilnamečio R. K. naudai, kaip įstatyminė atstovė, pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Savo pareiškimuose bei teisiamajame posėdyje ieškinius grindė tuo, jog ji įvykio pasekmes su vaiku jaučia iki šiol. Įvykio metu jai buvo išpešti plaukai, sudraskyti drabužiai, nes kaltinamasis nuo laiptelių ją tempė iki šiltnamio. Fizinį skausmą juto tol, kol buvo tempiama iki šiltnamio. Daugiau jokių padarinių nejuto. Atskirai pas psichologus nesikreipė. Į gydymo įstaigą nesikreipė. Nukentėjusiajam R. K. skaudėjo koją, dar dvi naktis pastarasis sapnavo įvykį. Sūnui po įvykio koją skaudėjo dar 2 dienas. Į gydymo įstaigą nesikreipė, jokių vaistų negėrė. Nukentėjusysis patyrė didžiulį stresą, pablogėjo savijauta ir sveikata tiek fizinė, tiek psichologinė. Padarytas nusikaltimas gali sukelti ir daro neigiamas pasekmes nukentėjusiojo mažamečio raidai, socialiniam vystymuisi, pasaulio suvokimui ir turės neigiamą poveikį jo tolimesniam gyvenimui. Teismas nustatė, kad nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą neteisėtų kaltinamojo veiksmų pasėkoje. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką priteisiant neturtinę žalą analogiškose bylose, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies, t.y. mažintinos iki 250 eurų kiekvienam iš nukentėjusiųjų. Priteisiant neturtinę žalą, įskaitomos sumos, t.y. po 50 eurų kiekvienam iš nukentėjusiųjų sumokėtos sumos.

Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str., 106 str. proceso metu patirtos išlaidos, t.y. 83,78 eurai už psichologo paslaugas, 340.56 eurai už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam R. K., 302.94 eurai už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai E. K. pripažintinos proceso išlaidomis bei priteistinos Lietuvos Respublikos valstybei iš kaltinamojo E. P..

Dėl dokumentų

Prie baudžiamosios bylos pridėtos kompaktinės plokštelės paliktinos prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 2 d.,-

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 140 str. 3 d., padarymą bei baudžiamąją bylą nutraukti.

E. P. perduoti pagal laidavimą I. P. atsakomybėn 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1 d., 2 d. 6 p. bei 71 str., E. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 20 MGL (vieno tūkstančio eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti nukentėjusiajai E. K. iš E. P. 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam R. K. iš E. P. 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 str., 106 str. proceso metu patirtas išlaidas: 83,78 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus 78 ct) už psichologo paslaugas; 340.56 Eur (tris šimtus keturiasdešimt eurų 56 ct) už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam R. K.; 302.94 Eur (tris šimtus du eurus 94 ct) už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai E. K. pripažinti proceso išlaidomis bei priteistinos Lietuvos Respublikos valstybei iš E. P..

Prie baudžiamosios bylos pridėtas 4 kompaktinės plokšteles palikti prie baudžiamosios bylos.

Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.