Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. M. ir T. G. kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 10 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. M. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už N. B. turto plėšimą, paskiriant areštą dvidešimčiai parų, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už A. A. turto plėšimą, paskiriant areštą trisdešimčiai parų, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už M. Z. turto plėšimą, paskiriant areštą dvidešimt penkioms paroms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskiriant areštą keturiasdešimt penkioms paroms.

T. G. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už A. A. turto plėšimą, paskiriant areštą dvidešimt penkioms paroms, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už M. Z. turto plėšimą, paskiriant areštą dvidešimčiai parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę paskiriant areštą trisdešimt penkioms paroms.

Iš V. M., V. F. ir T. G., o šiems neturint pakankamai lėšų – solidariai iš M. Z., A. G. ir L. G. A. A. priteisti 430 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, Valstybinės ligonių kasai – 60,60 Lt išlaidoms, susijusioms su nukentėjusiojo gydymu stacionare, atlyginti.

Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 27 d. nuosprendis, kuriuo buvo pakeistas Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 10 d. nuosprendis: 430 Lt žalos atlyginimas A. A. priteistas solidariai iš V. M., V. F. ir T. G., o V. F. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, žalos atlyginimas priteistas iš M. Z., T. G. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, žalos atlyginimas priteistas subsidiariai iš A. G. bei L. G.

Ginčijamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti V. F., T. U. ir S. U., tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasaciniai skundai nėra paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad veikdamas grupe su T. U. ir S. U., 2004 m. gegužės 5 d., apie 16 val. 25 min., Vilniuje, Laisvės pr., transporto stotelėje „Viršuliškės“, turėdami tikslą pagrobti mobilaus ryšio telefoną, apsupo nukentėjusįjį nepilnametį M. B., kuriam S. U. vieną kartą sudavė ranka į šoną. Po to V. M., T. U. ir S. U. sekė nukentėjusįjį, važiuojantį 19 maršruto troleibusu, o jam persėdus į 16-ojo maršruto troleibusą ir važiuojant tarp „Spaudos rūmų“ ir „Kometos“ stotelių, pagrasinę pavartoti fizinį smurtą, atėmė iš nukentėjusiojo N. B. priklausantį 350 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson T100“ su Omnitel SIM kortele.

V. M. ir T. G. nuteisti už tai, kad veikdami grupe su V. F.:

2005 m. vasario 17 d., apie 14 val. 45 min., prie namo, esančio Vilniuje, Architektų g. 101, turėdami tikslą pagrobti mobilaus ryšio telefoną, pareikalavo iš nepilnamečio S. A., kad šis atiduotų mobiliojo ryšio telefono aparatą. Nukentėjusiajam atsisakius, V. M. vieną kartą kumščiu sudavė S. A. į veidą, T. G. pakišo koją ir, pargriovęs nukentėjusįjį ant šaligatvio, spyrė šiam į veidą, o V. F. rankomis užspaudė burną. Atėmus nukentėjusiajam galimybę priešintis, T. G. iš nukentėjusiojo drabužių kišenės ištraukė 400 Lt vertės A. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3100“ su SIM kortele už 30 Lt. Dėl nuteistųjų veiksmų nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata;

2005 m. vasario 17 d., apie 15 val. 30 min., Vilniuje, Laisvės pr., stotelėje „Parodų rūmai“, apsupo ratu nepilnametį nukentėjusįjį T. Z. ir, pagrasinę tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė M. Z. priklausantį 599 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Motorola C 650“.

Kasaciniu skundu T. G. prašo pakeisti teismų procesinius sprendimus, pritaikyti jam BK 92 straipsnį. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus. BK 91 straipsnyje nustatyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir XI skyriuje numatytais ypatumais. BK 92 straipsnis numato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nepilnamečiams, kai nusikaltimas padarytas pirmą kartą. BK 55 straipsnyje taip pat įtvirtinta taisyklė, nustatanti, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiu, kad atidėti bausmės vykdymo, vadovaujantis BK 92 straipsniu, negalima, nes T. G. padarė ne vieną, o kelis nusikaltimus, kurie nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. Jo manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gegužės 15 d. nutarimu, nes jame kalbama apie atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Kasaciniai skundai atmestini.

Nagrinėdamas kasacinę bylą teismas patikrina priimtus nuosprendį ir nutartį, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą, remdamasis teismų sprendimais nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato.

Dėl nuteistojo V. M. kasacinio skundo argumentų

Esminiai nepilnamečių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos yra numatyti BK 93 straipsnyje. Viena iš šiame straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad nepilnametis neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą būtų padaręs pirmą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 30 „Dėl teismų praktikos atleidžiant nepilnamečius nuo baudžiamosios atsakomybės“ 4 punkte yra išaiškinęs, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikaltimą, jeigu jis prieš tai nebuvo padaręs nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju V. M. padarė tris apysunkius tyčinius realiosios sutapties nusikaltimus, todėl negalima laikyti, kad pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, BK 93 straipsnio nuostatos nebuvo taikytos pagrįstai.

Dėl nuteistojo T. G. kasacinio skundo argumentų

BK 92 straipsnis (2004 m. liepos 5 d. redakcija įstatymo Nr. IX – 2314 redakcija) nustato sąlygas ir pagrindus, kuriais remiantis gali būti atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas nepilnamečiam asmeniui. Ši įstatymo redakcija numato tik laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Kitų bausmės rūšių – baudos, arešto vykdymo atidėjimo šiuo metu galiojanti BK 92 straipsnio redakcija nenumato. T. G. nusikalstamas veikas, už kurias paskirtas areštas, padarė galiojant šioms taisyklėms. Vadinasi, arešto bausmės vykdymas jam negalėjo būti atidėtas.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų skundžiamiems nuosprendžiui ir nutarčiai pakeisti, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o teismų procesiniai sprendimai skundų ribose pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų V. M. ir T. G. kasacinius skundus atmesti.