- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- 1A-115-309/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00079-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nukentėjusysis
- K. S.
- Nuteistasis
- G. N.
- Advokatai
- Valteris Alekna, Lionė Musteikienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios K. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. N. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.
Nukentėjusiosios K. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš G. N. priteista nukentėjusiajai K. S. 100 (vienas šimtas) eurų neturtinės žalos atlyginimo. 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nepriteistos.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš G. N. priteista Šiaulių teritorinės ligonių kasai (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, a. s. (duomenys neskelbtini)) 46,55 Eur (keturiasdešimt šeši eurai 55 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Priteista iš G. N. nukentėjusiajai K. S. 500 (penki šimtai) eurų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. N. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 26 d., apie 10.30 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), smogdama vieną kartą delnu nukentėjusiajai K. S. į veido sritį ir tempdama už plaukų, sukėlė nukentėjusiajai K. S. fizinį skausmą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji K. S. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio ir procesinių palūkanų priteisimo. Taip pat prašo priteisti jos turėtas 500 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, kurias ji patyrė rengiant apeliacinį skundą ir teikiant jai konsultacijas naudodamasi V. Aleknos ir A. M. advokatų kontoros advokato V. Aleknos teisine pagalba.
2.1. Skunde apeliantė nurodo, kad ji dėl G. N. prieš ją pavartoto smurto labai išgyveno, bijojo, kad gali prarasti kūdikį, nes buvo nėščia, išgyveno dėl galimų gimdymo komplikacijų. Dėl patirtų išgyvenimų ji paskutiniais nėštumo mėnesiais turėjo dažniau negu pagal grafiką lankytis pas gydytoją ir konsultuotis. Nors vaikas gimė laiku, tačiau jis turėjo problemų dėl maitinimo, buvo labai neramus, dukra tokia išliko iki šiol, nors jai jau šeštas mėnuo. Teigia, kad gydytoja sakė, jog vaikui stresas galėjo persiduoti psichologiškai. Mano, kad tai įvyko dėl to, jog įvykio metu ir po įvykio ji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį išgyvenimą, kad taip su ja, tuoj turinčia gimdyti moterimi, pasielgė jai artimas žmogus (būsima anyta), pati būdama moteris, suprasdama jos būseną. Teigia, kad dėl šių priežasčių jai priteistina neturtinė žala turi būti didesnė negu 100 Eur, kuriuos priteisė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nurodytas nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. jos (K. S.) patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, baimę susitikti ir bendrauti su artimaisiais ir aplinkiniais, prašo priteisti jai ieškinyje nurodytą neturtinę žalą, kurią vertina 2 500 Eur. Pažymi, kad pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,8 Eur iki 7 240,50 Eur. Nurodo, kad jos prašoma priteisti suma atitinka kaltinamosios turtinę padėtį, nes, remiantis bylos medžiaga, ji gauna pensiją, turi nekilnojamo turto, santaupų, neturi išlaikytinių.
2.2. Nukentėjusioji nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos patirtas fizinis skausmas buvo trumpalaikis, neigiami išgyvenimai nebuvo ilgalaikio pobūdžio, ji konflikto metu nebuvo sužalota. Pažymi, kad po įvykio atvykusi greitosios medicinos pagalbos darbuotoja nurodė, jog tokiais atvejais, kai yra smurto požymių, nėščiosios yra vežamos į gydymo įstaigą konsultacijai, nes gali įvykti komplikacijos, be to, dėl besitęsiančių išgyvenimų 2020 m. liepos mėnesį ji kreipėsi pagalbos į psichologę ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Kadangi ji nesugebėjo gauti pinigų, į paskirtą konsultaciją nenuvyko. Mano, kad ši aplinkybė, kai ieškoma specialisto pagalbos, patvirtina išgyvenimo sunkumą. Teigia, jog teismo išvada, kad jos išgyvenimai nebuvo ilgalaikio pobūdžio, yra formali, niekuo nepagrįsta.
2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 nurodyta, jog sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Teigia, kad šiuo atveju teismas neįvertino esminės aplinkybės, t. y. to, kad nukentėję šioje byloje, galima sakyti, buvo du asmenys – ji ir jai greitai gimsiantis vaikelis. Nurodo, kad dėl patirto išgyvenimo iškilo grėsmė ir kūdikio sveikatai ar net jo praradimui, ji buvo pažeminta prieš kaimynus išmetant jai priklausančius drabužius per langą, patyrė ir didelius dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nesaugumo jausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Tai pasireiškė tuomet, kai po patirto smurto ji grįžo į savo nuolatinę gyvenamą vietą – (duomenys neskelbtini) ir, kai artimieji, draugai ir šalia gyvenantys kaimynai, ėmė domėtis, kodėl išvykus gyventi pas būsimo vaikelio tėvą, po beveik trijų savaičių teko sugrįžti ir vėl gyventi vienai. Kuo daugiau ji stengėsi atsiriboti ir vengti kalbų, bendravimo, tuo daugiau supantys aplinkiniai norėjo sužinoti, kas nutiko, kodėl taip nutiko, kas dėl to kaltas. Apie įvykį jai buvo nemalonu pasakoti tiek artimiesiems, tiek pažįstamiems, tiek kaimynams, tiek policijos pareigūnėms, tiek ir medikams (šeimos gydytojai, ginekologei, vaiko gydytojai). Nurodo nesutinkanti su teismo išvada, kad ji jautė nerimą dėl prarasto sužadėtinio, t. y. vaiko tėvo. Pažymi, kad ji pati nusprendė nebegyventi su E. N., toks buvo jos sprendimas ir dėl to ji nesigaili.
2.4. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas procesinių palūkanų klausimą, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. plenarine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, kurioje išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kurios negali būti ankstesnės nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Nurodo, kad dėl to apylinkės teismui pateiktame jos patikslintame ieškinyje ir yra suformuluotas reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo, ir šis reikalavimas turėtų būti patenkintas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nukentėjusiosios K. S. apeliacinį skundą nuteistoji G. N. prašo skundo netenkinti, atsižvelgti į jos materialinę padėtį, nurodo, kad nesutinka su prašomomis iš jos priteisti nukentėjusiosios turėtomis išlaidomis advokato paslaugoms apmokėti.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas advokatas V. Alekna prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė D. Kaučikienė, nuteistoji G. N. ir jos gynėja advokatė L. Musteikienė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Nukentėjusiosios K. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji K. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš G. N. 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir K. S. iš G. N. priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. 5 procentų dydžio procesinių palūkanų teismas nukentėjusiajai nepriteisė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
8. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
9. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl neteisėtų G. N. veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, taip pat į tai, kad bylos duomenimis nukentėjusioji nebuvo sužalota, po apžiūros ji buvo išleista į namus, jai nebuvo paskirtas joks gydymas, be to, nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajai dėl patirtų dvasinių išgyvenimų būtų teikiama psichologo pagalba. Teismas, atsižvelgęs, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas buvo trumpalaikis, neigiami išgyvenimai nebuvo ilgalaikio pobūdžio, nukentėjusioji konflikto metu nebuvo sužalota, pastarosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies.
11. Neabejotina, kad nukentėjusioji, būdama nėščia, dėl neteisėtų nuteistosios G. N. veiksmų patyrė išgyvenimus dėl savo ir dar negimusio kūdikio sveikatos, tačiau duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios skundo teiginį, kad jos vaikas (nukentėjusiosios teigimu, jis gimė laiku) yra neramus būtent dėl jos (K. S.) įvykio metu patirto streso, byloje nėra, jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad vaikui psichologiškai persidavė jo motinos stresas. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas buvo trumpalaikis, neigiami išgyvenimai nebuvo ilgalaikio pobūdžio. Iš specialisto išvados matyti, kad K. S. kūne objektyvių sužalojimo žymių nebuvo užfiksuota, jos galvos plaukuotosios dalies paviršinio sužalojimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis (1 t., b. l. 68), VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės rašte nurodyta, kad K. S., kuri į ligoninės Skubiosios pagalbos-priėmimo skyrių buvo atvežta 2020 m. gegužės 26 d. 11.58 val., buvo išleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 71), duomenų, kad pastarajai būtų paskirtas gydymas byloje taipogi nėra. Nors bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji 2020 m. liepos mėnesį kreipėsi pagalbos į psichologę, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šia pagalba ji nepasinaudojo, be to, pagalbos buvo kreipiamasi ne dėl to, jog dėl neteisėtų G. N. veiksmų nukentėjusioji vis dar būtų jautųsi išgyvenimus, o dėl dvasinių išgyvenimų, susijusių su kitu žmogumi, galimai jos vaiko tėvu (2 t., b. l. 85). Atkreiptinas dėmesys, kad pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog į psichologą ji kreipėsi dėl to, kad prarado sužadėtinį (2 t., b. l. 90–91).
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas reikšmingas civiliniam ieškiniui išspręsti aplinkybes, įskaitant ir nukentėjusiosios K. S. skunde nurodytas aplinkybes, kad ji po įvykio patyrė nepatogumų, gėdą, pažeminimą, nes buvo nuolat klausinėjama apie įvykio aplinkybes, sprendžia, kad teismas pagrįstai nepriteisė nukentėjusiajai jos prašomos 2 500 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, tačiau kartu daro išvadą, kad nukentėjusiajai priteista 100 Eur suma, atsižvelgiant į visumą pirmiau nurodytų aplinkybių bei teismų praktiką tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270/2014, 2K-92/2014, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019), yra per maža. Kartu šiuo aspektu būtina pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, be kita ko, reikia įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau. Taigi nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistoji G. N. yra pensininkė ir jos gaunama pensija nėra didelė (1 t., b. l. 194–195), turi finansinių įsipareigojimų bankui (1 t., b. l. 197–206), kaip ji pati nurodė teisiamajame posėdyje, pensijos ji gauna apie 486 Eur ir iš jų sumoka 212 Eur paskolą už butą (2 t., b. l. 112), t. y. jos finansinė padėtis yra gana sunki. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais mano, kad protinga pusiausvyra tarp realios kompensacijos už nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų paisymo šiuo atveju bus užtikrinta nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį padidinus iki 250 Eur. Dėl to nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
13. Minėta, kad nukentėjusioji taip pat prašė pakeisti skundžiamą nuosprendį ir dėl procesinių palūkanų priteisimo, t. y. prašė priteisti jai 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad reikalavimai priteisti delspinigius, pradelstus palūkanų mokėjimus ir kt. yra išimtinai civilinio pobūdžio ir neturi jokio ryšio su tiesiogiai nusikaltimu ieškovui padaryta žala, ir nukentėjusiosios prašomų priteisti 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nepriteisė. Tačiau, kaip teisingai pažymėta nukentėjusiosios apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Dėl to nuosprendis keistinas ir dėl nepagrįstai nepriteistų procesinių palūkanų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016).
15. Baudžiamoji byla, kurioje G. N. nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, išnagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šią aplinkybę, taip pat į bylos nedidelę apimtį (bylą sudaro du tomai), sudėtingumą, kad byla išnagrinėta viename teismo posėdyje, nukentėjusiosios atstovas teikė jai teisinę pagalbą ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi visa bylos medžiaga jam buvo žinoma ir darbas nereikalavo didelių sąnaudų, pirmosios instancijos teismas priteisė K. S. visas jos prašytas priteisti proceso išlaidas, patirtas advokato paslaugoms apmokėti – 500 Eur (2 t., b. l. 86), atsižvelgusi ir į nuteistosios G. N. turtinę padėtį, t. y. į tai, kad ji yra pensininkė, jos gaunama pensija nėra didelė, be to, ji turi finansinių įsipareigojimų bankui, sprendžia, kad prašoma priteisti 500 Eur suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 200 Eur.
16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2A-1-788/2021).
17. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teisme 2021 m. vasario 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35Mr) PT-1061 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajai G. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 117 Eur išlaidų.
18. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuris tenkinamas tik iš dalies, būtinybę skirti nuteistajai gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat į tai, kad nuteistoji nedirba, yra pensininkė, jos finansinė padėtis nėra gera, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš nuteistosios G. N. nepriteisia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti.
Padidinti iš nuteistosios G. N. nukentėjusiajai K. S. priteistos neturtinės žalos dydį iki 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų).
Priteisti iš G. N. nukentėjusiajai K. S. 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Priteisti iš nuteistosios G. N. nukentėjusiajai K. S. 200 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.