Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini)deklaruota gyv. vieta ten pat, išsiskyrusi, nedirba, pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. 2020-05-26, apie 10:30 val., (duomenys neskelbtini)smogdama vieną kartą delnu nukentėjusiajai K. S. į veido sritį ir tempdama už plaukų, taip sukėlė nukentėjusiajai K. S. fizinį skausmą.

Kaltinamoji g. N. kalta neprisipažino bei parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta apie 1.5 metų. Pastaroji draugavo su jos sūnumi, kartu gyveno K.. Nukentėjusioji dažnai išvarydavo jos sūnų iš savo buto K. ir pastarasis grįždavo pas ją į namus K.. K. tame pačiame name ji turi du butus. Sūnus gyvena jos antrame bute. Nuo to buto raktus turi jos sūnus ir ji pati. Minėtame bute yra padėtas jos kompiuteris, per kurį ji kiekvieną mėnesį perveda internetu pinigus už komunalines paslaugas. Nuo 2020m. kovo mėnesio pastebėjo, kad nukentėjusioji vis dažniau atvažiuoja pas jos sūnų ir nakvoja jos antrame bute. Ji sūnui buvo išsakiusi pretenziją, kad pastarajam vertėjo jos atsiklausti, ar ji leidžia nukentėjusiajai atsikraustyti į jos butą. Vieną kartą sūnus paprašė duoti jam nuo to buto antruosius raktus, nes pastarasis savo raktus davė nukentėjusiajai. Kiek suprato, sūnus norėjo nukentėjusiajai padaryti staigmeną. Vėliau sūnus minėtus raktus jai nebegrąžino. Įvykio dieną ji atėjo į minėtą butą pervesti kompiuteriu mokesčius už komunalines paslaugas. Į butą ją įleido nukentėjusioji. Pokalbio metu ji nukentėjusiosios paprašė grąžinti antrus buto raktus. Nukentėjusioji pradėjo šaukti, puolė ant jos, išvadino įvairiausiais negražiais žodžiais. Tikėtina, kad tuo metu ji pastūmė nukentėjusiąją nuo savęs, kad pastaroji jai nesmogtų. Konflikto metu ji buvo nuėjusi į mažąjį kambarį. Ten buvo didžiulė betvarkė, nepaklota lova. Ji papriekaištavo dėl netvarkos bute. Nukentėjusioji pareiškė, kad jei jai nepatinka betvarkė, ji gali pastarosios rūbus pro langą išmesti laukan. Ji taip ir padarė. Išmetė nukentėjusiosios rūbus pro langą. Jos sūnus į konfliktą nesivėlė. Tik liepė jos abiems liautis. Šaukdama, nukentėjusioji pareiškė, kad iškvies policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams ji papasakojo, kad nukentėjusioji jai negrąžina buto raktų, kad ji galėtų susimokėti mokesčius. Pareigūnai siūlė jai pasikeisti buto durų spynas. Nukentėjusioji pasakojo policijos pareigūnams, kad ji neva smogė nukentėjusiajai į veidą. Vienas iš policijos pareigūnų pasakė, kad ant nukentėjusiosios veido nesimato jokių mušimo žymių. Nukentėjusiajai ji nesmogė į veidą ir plaukų pastarajai netampė. Konflikto metu nukentėjusioji ją tempė už plaukų. Tuo metu nukentėjusioji buvo jai iš už nugaros. Ji žinojo, kad nukentėjusioji yra nėščia.

Nukentėjusioji K. S. parodė, kad kaltinamoji yra jos sužadėtinio mama. Pastarąją pažįsta virš 2 metų. Iš pradžių jų santykiai buvo geri. Ji su sužadėtiniu gyveno jos nuomojamame bute. Kai pastarasis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, ji sužadėtinį nuvežė pas kaltinamąją. Dėl to tarp jos ir kaltinamosios įvyko konfliktas. Po minėto įvykio ji toliau susitikinėjo su sužadėtiniu. 2019 metų lapkritį ji sužinojo, kad laukiasi. Nuo to laiko vėl su sužadėtiniu pradėjo gyventi kartu K.. Dažnai pykdavosi, nes pastarasis piktnaudžiavo alkoholiu, išvažiuodavo į K.. Vieną kartą, grįžęs į namus K., sužadėtinis jai man pasiūlė apsigyventi bute K. mamos antrajame bute. Gegužės mėnesį nusprendė kraustytis į K.. 2020-05-26 ryte į butą nesibeldusi atėjo kaltinamoji, spyrė jos katiną, išspardė visus katino indelius. Kaltinamoji šaukdama aiškino, kad viskas tame bute priklauso pastarajai. Namuose tikrai buvo nepaklota lova, bet dar buvo rytas. Kaltinamoji pradėjo iš spintos traukti bei mėtyti daiktus, drabužius. Po to pradarė langą bei pro langą išmetė jos rūbus. Ji nenorėjo konfliktuoti su kaltinamąją, nervintis, nes laukėsi. Šaukdama, kaltinamoji liepė jai grąžinti antrus buto raktus, smogė ranka jai per dešinį žandą bei pastūmė. Nuo pastūmimo ji nukrito ant sofos. Atsikėlus nuo sofos, nukentėjusioji ją tampė už plaukų. Smūgis į žandą bei tempimas už plaukų jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl tokio kaltinamosios elgesio ji išsigando, pradėjo verkti. Patirtas skausmas buvo trumpalaikio pobūdžio. Labai bijojo dėl savo neštumo ir kūdikio. Apie įvykį ji pranešė policijai. Atvažiavę policijos pareigūnai jai pasiūlė išsikviesti greitąją medicinos pagalbą. Sužadėtinis su policijos pareigūnais išėjo laukan susirinkti jos rūbus. Policijos pareigūnas jai pasiūlė važiuoti į ligoninę. Ji išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Konflikto metu jai iš nosies bėgo kraujas. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba ją išvežė į ligoninę. Konflikto metu sužadėtinis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, į konfliktą nesikišo. Kai jai buvo smogta į veidą, sužadėtini priėjo prie kaltinamosios ir pastarąją patraukė. Nežino, ar sužadėtinis matė, kaip jai buvo smogta į veidą, nes tuo metu buvo balkone. Apie įvykį ji pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo jos veidą bei pasakė, kad ant jos veido smurto žymių ant žando nesimato. Ant nukentėjusiosios ji nepuolė, nes saugojo savo kūdikį. Nukentėjusiosios nelietė ir už kuodo suėmusi nebuvo. Po to sužadėtinis su policijos pareigūnu išėjo laukan surinkti jos drabužius. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir vėliau nuvyko į ligoninę apžiūrai. Po minėto konflikto pablogėjo jos sveikata, kankino nemiega. Bijojo, kad dėl minėto konflikto niekas nenutiktų jos kūdikiui. Kreipėsi į gydytojus, nes po minėto konflikto skaudėjo pilvo apačia. Gydytoja jai sakė, kad patiriami skausmai dėl patirtos įtampos. Liepos mėnesį kreipėsi į psichologus, nes jautė nerimą dėl prarasto sužadėtinio, dėl dar negimusio kūdikio sveikatos, dėl galimo persileidimo, jautė gėdą. Gimdė rugpjūčio 4 d. Gimęs kūdikis buvo labai neramus. Mano, kad tai dėl patirto streso.

Liudytojas V. R. parodė, kad dirba Šiaulių VPK 2 kuopoje 1 būryje vyriausiuoju patruliu. Į įvykio vietą vyko dėl konflikto kaltinamosios bute. Atvykus į įvykio vietą, ir einant laiptinėje, girdėjo pagyvenusios moters šūkaliojimus. Kaltinamosios bute rado nukentėjusiąją, kaltinamąją ir neblaivų vyrą. Pastarosios aiškinosi konflikto aplinkybes, viena ant kitos šaukė. Vyras į konfliktą nesikišo. Bute mate ant žemės sudužusį puodelį. Nukentėjusiosios rūbai buvo išmėtyti lauke. Vėliau kaltinamoji išėjo į kitą butą, o nukentėjusioji išsikvietė medikus. Ant nukentėjusiosios kūno smurto žymių nesimatė. Nukentėjusioji buvo sutrikusi ir verkė. Akivaizdžiai matėsi, kad nukentėjusioji laukiasi. Apie neštumą minėjo ir pati nukentėjusioji.

Liudytojas D. M. parodė, kad jis dirba Šiaulių VPK patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyriausiu patruliu. Įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad K.viename iš daugiabučių namų vyksta konfliktas. Einant laiptinėje, girdėjo kaltinamosios šūkaliojimus. Bute rado kaltinamąją, nukentėjusiąją ir neblaivų vyriškį. Matė ant žemės išmėtytą gyvūno maistą, sudužusį puodelį. Iš pokalbio suprato, kad kaltinamoji prašė iš buto pasišalinti nukentėjusiajai. Dėl to ir įvyko konfliktas. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamoji ją mušė, o kaltinamoji minėjo kad buvo tampoma nukentėjusiosios už plaukų. Po to nukentėjusioji sakė, kad kaltinamoji per langą išmetė jos drabužius. Per langą matėsi lauke išmėtyti drabužiai. Namuose nebuvo didelės netvarkos. Ant kaltinamosios ir nukentėjusiosios kūnų nesimatė akivaizdžių smurto žymių. Pamena, kad nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, verkė, o kaltinamoji šaukdama varė laikan nukentėjusiąją ir vyriškį.

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020-05-26 9.51 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad agresyvi moteris puola muštis, tampo už plaukų. 13.01 val. iš VšĮ Šiaulių Respublikinė ligoninė gautas pranešimas, kad 11.45 val. dėl galvos sumušimo GMP pristatė nėščia K. S., kuri teigė, kad ją sumušė pažįstama moteris. (b.l. 22)

Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraše girdisi, kaip nukentėjusioji praneša operatoriui apie smurtavimą prieš ją, girdisi kitos moters šūksniai. (b.l. 36-39)

2020-05-26 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad nukentėjusioji skundėsi skausmais galvoje, veidas buvo patinęs. (b.l. 42-43)

2020-06-18 Specialisto teismo mediko išvadoje Nr. G 721/2020(04) nurodyta, kad pateiktuose medicinos dokumentuose K. S. kūne objektyvių sužalojimo žymių neužfiksuota. Galvos plaukuotos dalies paviršinio sužalojimo diagnozė nepagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. (b.l. 68)

2020-06-03 VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės pranešime nurodyta, kad nukentėjusiosios K. S. nėštumas 30 savaičių. (b.l. 71)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. 2020-05-26, apie 10:30 val., kaltinamoji atėjo į jai priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini)kur tuo metu gyveno nukentėjusioji kartu su E. N.. Tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios įvyko žodinis konfliktas dėl į butą atvežto kačiuko ir kaltinamajai negrąžintų buto raktų. Konflikto metu kaltinamoji pro langą išmetė laukan nukentėjusiosios rūbus bei liepė išsikraustyti iš pastarosios buto. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamosios ir nukentėjusiosios parodymai, liudytojų V. R., D. M. parodymai, kurie eidami laiptinėje girdėjo kaltinamosios šūkavimus, lauke matė išmėtytus nukentėjusiosios rūbus. Konflikto metu kaltinamoji smogė nukentėjusiajai vieną ranką kartą per žandą bei pastūmė, nuo ko nukentėjusioji parkrito ant sofos. Nukentėjusiajai besikeliant, kaltinamoji patempė pastarąją už plaukų. Smūgis per veidą bei tempimas už plaukų sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai, iš dalies liudytojų V. R., D. M. parodymai, kurie matė nukentėjusiąją sutrikusią bei verkiančią. Teismas atmeta kaltinamosios parodymus, kad ji nukentėjusiajai nesmogė, nes jos parodymai prieštarauja minėtiems bylos įrodymams. Teismui netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, teisk teisiamojo posėdžio metu jos duoti parodymai buvo nuoseklūs. Nusikalstamos veikos objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė smūgio sudavimu bei tampymu už plaukų, sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Dėl bausmė skyrimo

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios G. N. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstama veika buvo padaryta nėščiai moteriai.

G. N. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista, yra pensinio amžiaus. Teismas mano, kad bausmės tiksliai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jai skirtina bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.

Dėl kardomosios priemonės taikymo

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl pareikštų civilinių ieškiniu

Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusioji byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Savo ieškinį grindė tuo, jog po minėto konflikto pablogėjo jos sveikata, kankino nemiega. Bijojo, kad dėl minėto konflikto niekas nenutiktų jos kūdikiui. Kreipėsi į gydytojus, nes po minėto konflikto skaudėjo pilvo apačia. Gydytoja jai sakė, kad patiriami skausmai dėl patirtos įtampos. Liepos mėnesį kreipėsi į psichologus, nes jautė nerimą dėl prarasto sužadėtinio, dėl dar negimusio kūdikio sveikatos, dėl galimo persileidimo, jautė gėdą. Gimdė rugpjūčio 4 d. Gimęs kūdikis buvo labai neramus. Mano, kad tai lėmė įvykio metu patirti išgyvenimai.

„Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).“

Teismas pripažįsta, kad dėl konflikto, trumpalaikio fizinio skausmo sukėlimo, sukrėtimo, nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus. Dvasiniai išgyvenimai atsirado neteisėtų kaltinamosios veiksmų pasėkoje.

„Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus.“ (kasacinė nutartis 2K-105-222/2019)

Tiek atvykę policijos pareigūnai, tiek atvykę greitosios pagalbos darbuotojai, ligoninėje apžiūrėję nukentėjusiąją gydytojai, pateikęs išvadą teismo medicinos specialistas nurodė, kad nukentėjusioji nebuvo sužalota. Po apžiūros nukentėjusioji buvo išleista į namus, nepaskirtas joks gydymas. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusiajai dėl patirtų dvasinių išgyvenimų butų teikiama psichologo pagalba.

„Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes - nukentėjusioji patirtas trumpalaikis fizinis skausmas, sukrėtimas sukėlė dvasinius išgyvenimus, neigiami išgyvenimai nebuvo ilgalaikio pobūdžio, nukentėjusioji konflikto metu nebuvo sužalota, į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, protingumo, sąžiningumo bei teisėtumo principus, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau iš dalies. Iš kaltinamosios priteistina nukentėjusiajai mažesnė neturtinė žala.

Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kompensacinių arba, kitaip tariant, procesinių palūkanų klausimą reguliuoja ir Civilinio kodekso 6.210 str., kuriame nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Civilinio kodekso 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-05-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010 ). Tai pat kasacinės nutartyse yra suformuluota taisyklė, „kad tam, jog būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos“ (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2006-06-07 nutartis byloje Nr. 3k-3-373/2006). Kaip tik antroji sąlyga yra esminė šioje byloje. Ginčas dėl žalos dydžio, o taip pat ir dėl palūkanų priteisimo tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo yra nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, nuosprendis yra neįsiteisėjęs, todėl kaltinamasis nėra praleidęs piniginės prievolės įvykdymo termino.

Taip pat pažymėtina, kad plečiamai išaiškinus Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d. nuostatas ir pripažinus, kad deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusysis turi teisę į procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme, būtų pažeistas procesinis šalių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje ir Civilinio proceso kodekso 17 ir 42 str.. Remiantis tokiu teisės aiškinimu atsakovas deliktiniuose teisiniuose santykiuose būtų preziumuojamas skolininku nuo ieškinio priėmimo ir jam, priimant sprendimą atgaline data, būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo, nepriklausomai nuo to, kiek užtruko teismo procesas ir kieno iniciatyva jis buvo tęsiamas.

Pagal tokį teisės aiškinimą atsakovo kaip preziumuojamo skolininko teisinė padėtis būtų neapibrėžta ir dviprasmiška, nes jis iki sprendimo priėmimo nežino, ar ieškinys bus patenkintas, jei taip, tai kokio dydžio. Pagal tokį teisinį reguliavimą, siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Įtvirtinus tokį ginčo sprendimo būdą iš esmės pasunkinama atsakovo teisė ginčyti savo kaltę ir ieškinio dydį, o ieškovui sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas; šis imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų G. G., A. K. ir A. P., atskiroji nuomonė „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014“).

Delspinigiai pagal greitojo kredito sutartį nėra laikytini pajamomis ar civilinio ieškovo dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos patirtais nuostoliais. Pagal Civilio kodekso nuostatas delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių, skirti nubausti arba paskatinti kitą sutarties šalį vykdyti sutartį, taigi jie kyla iš sutarties netinkamo vykdymo ir neįeina į nuostolių sąvoką, o iš to seka, jog delspinigiai, neįeina į turtinės žalos sąvoką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad CK 6.37 ir 6.210 straipsniai reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Procesinės palūkanos atlieka kompensavimo funkciją dėl skolininko piniginės prievolės nevykdymo, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (nutartis 2K-181/2010).

Taigi, sprendžiant klausimą dėl kitų civilinio ieškovo reikalaujamų sumų priteisimo, teismas pažymi, jog nusikaltimu padaryta žala yra pagrindas civilinei deliktinei atsakomybei kaip turtinei prievolei atsirasti, o civilinio ieškovo reikalavimai šioje dalyje yra kildinami iš sutartinių, t. y. prievolinių teisinių santykių. Reikalavimai priteisti delspinigius, pradelstus palūkanų mokėjimus ir kt. yra išimtinai civilinio pobūdžio ir neturi jokio ryšio su tiesiogiai nusikaltimu ieškovui padaryta žala. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinio ieškovo reikalavimai dėl kitų sumų (išskyrus padarytą tiesioginę turtinę žalą, negautas pajamas) priteisimo paliktini nenagrinėti, kartu išaiškinant civiliniam ieškovui, jog tai neužkerta jam teisės dėl šių sumų priteisimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Analogišką praktika formuoja Šiaulių apygardos teismas (2012-10-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-67-332/2012) bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės bylos Nr. Nr. 2K–82/2008, Nr. 2K-280/2010).

Nukentėjusiosios prašomos kompensavimo funkciją atliekančias 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo civilinio ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šioje byloje nepriteistinos.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 46.55 eurų turtinės žalos atlyginimo. Ši žala atsirado suteikiant medicininę pagalbą nukentėjusiajai. Ši žala atsirado neteisėtų kaltinamosios veiksmų pasėkoje. Pareikštas civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Minėta žala iš kaltinamosios priteistina Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į G. N. priklausančias pinigines lėšas 2 546.55 eurų, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant kiekvieną mėnesį disponuoti iki 300 eurų suma.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, taikytinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į G. N. priklausančias pinigines lėšas 146.55 eurus, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiąją atstovavo advokatas V. A., atstovavimo išlaidos sudarė 500 eurų. Šios patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis bei priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamosios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

G. N. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. bei skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Skirti įpareigojimą - būti namuose nuo 22:00 val. iki 6:00 val.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiosios K. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš G. N. priteisti nukentėjusiajai K. S. 100 (vieną šimtą) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nepriteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Iš G. N. priteisti Šiaulių teritorinės ligonių kasai (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į.k. (duomenys neskelbtini), a.s. (duomenys neskelbtini)) 46.55 (keturiasdešimt šešis eurus 55 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į G. N. priklausančias pinigines lėšas 2 546.55 eurų, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant kiekvieną mėnesį disponuoti iki 300 eurų suma.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš dalies pakeisti taikomos prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisių apribojimo sąlygas, t.y. taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į G. N. priklausančias pinigines lėšas 146.55 eurus, esančias AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo.

Iš G. N. priteisti nukentėjusiajai K. S. 500 (penkis šimtus) eurų proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos apmokėjimu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.