Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. S. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, jai paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat D. S. įpareigota 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesiartinti prie nukentėjusiosios V. S. arčiau kaip 200 metrų atstumu, D. S. uždrausta bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su V. S., lankytis nurodytose vietose, kuriose būna V. S.. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, D. S. paskirta 10 BBND (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (MGL)), tai yra 500 Eur įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

N. V. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. S. priteista nukentėjusiosios naudai 15,04 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos. Kita ieškinio dalis atmesta. Taip pat iš D. S. priteista V. S. 700 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.12. Dėl apylinkės teismo priteistos atstovavimo išlaidų sumos gynėjas pažymi, kad teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė. Šiuo atveju reikėtų įvertinti bylos nagrinėjimo sudėtingumą ir apimtį. Priteista 700 Eur suma yra aiškiai nepagrįsta ir perteklinė, kadangi baudžiamojoje byloje sprendžiamas nesudėtingas klausimas, analizuojamas tik vienos galimai padarytos nusikalstamos veikos vienintelis epizodas, byloje viena kaltinamoji ir viena nukentėjusioji. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, V. S. reikalavimai turėtų būti palikti nenagrinėtais.

3.5. Teigiama, kad nagrinėjamoje byloje klausimai dėl civilinio ieškinio priteisiant neturtinę žalą bei dėl procesinių išlaidų atlyginimo advokato paslaugoms apmokėti, išspręsti tinkamai. Priešingai, nei teigia apeliantas, apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą nukentėjusiajai, atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir kitas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, kurias išdėstė skundžiamame nuosprendyje. Apylinkės teismas konstatavo, kad padaryta nusikalstama veika yra susijusi su tyčiniu fizinio smurto pavartojimu, nukentėjusioji dėl jai padarytos poodinės kraujosruvos kairiajame dilbyje patyrė skausmą, nepatogumus ir tai turėjo reikšmės jos gyvenimo kokybei.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

6. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai teisiamajame posėdyje ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Byloje įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinant ne tik atskirus duomenis, bet jų visetą, kas leistų konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Taigi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų ar pasiūlymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Apygardos teismo vertinimu, sprendžiant nuteistosios kaltės klausimą šioje baudžiamojoje byloje, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant ir vertinant įrodymus, ir nulėmusių nuosprendžio neteisėtumą, nepagrįstumą, padaryta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai ir visapusiškai išanalizavo ir teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus, kurių visetas leido daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistosios kaltės padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.

8. Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistoji nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu. Ji viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu kategoriškai neigė savo kaltę, teigė, kad jokio smurto prieš nukentėjusiąją nėra naudojusi. Ji neigė ir byloje nustatytą faktą, jog įvykio metu rankose laikė kauptuką. Sutikti su tokiais apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra, todėl jie atmetami. D. S. kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama.

9. Nuteistoji D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji atvyko į kapines ir pamatė, kad visos jos nupirktos gėlės ir žvakės, kurias buvo padėjusi ant tėvo kapo, yra išmestos. Tuo metu kapuose prie tėvo kapo buvusiam broliui pasakė, kad jis elgiasi nežmoniškai. Nurodė, kad brolio sutuoktinė filmavo pokalbį ir juokėsi. Nuteistoji tvirtino, jog V. S. (brolio sutuoktinei) ji nesudavė, prie jos neprisilietė. Su savimi kauptuko neturėjo, tik po įvykio netoli stovėjo kauptukas, kurį ji numetė. Įvykio metu ji nerėkė, nesiginčijo, tik pasakė, kad jie ne žmonės. Taip pat nurodė, jog išeidama iš kapų prie vartų sutiko M. M., kuriai paklausus paaiškino, kodėl verkė, papasakojo savo šeimos problemas (t. 1, b. l. 72, 183–186). Savo pateiktą įvykių versiją nuteistoji iš esmės grindė tik kito savo brolio liudytojo A. S. parodymais. A. S., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad nukentėjusioji V. S. jam pasakė, jog pati sau trenks kauptuku ir parašys pareiškimą, kad tai padarė D. S.. A. S. pats nagrinėjamo įvykio nematė. Teismo posėdyje bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo galimybės patikrinti, kadangi jis yra miręs. Tačiau iš jo brolių A. S., A. S., pačios nuteistosios ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad A. S. nuolat piktnaudžiavo alkoholiu. Šie duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl jo parodymų patikimumo, nes neatmetama galimybė, jog ir pokalbio apie nagrinėjamą įvykį metu jis nebuvo blaivus, dėl ko galėjo netiksliai suprasti ar perpasakoti jam pateiktą informaciją. Paminėtina, kad pačios nukentėjusiosios parodymai A. S. įvardytų aplinkybių nepatvirtino. Be to, iš S. S. parodymų matyti, kad informaciją iš A. S., kad V. S. eis ir pati susižalos, ji gavo antrą dieną po įvykio, tai yra jau po to, kai V. S. kreipėsi į policijos pareigūnus ir nurodė apie jai suduotą smūgį kauptuku į kairę ranką. Byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių faktą, jog V. S. susižalojo pati, siekdama nepagrįstai apkaltinti nuteistąją. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą konstatuotina, kad minėtais D. S. bei A. S. parodymais apylinkės teismas nesivadovavo pagrįstai. Tuo tarpu apeliantės kaltę dėl jai inkriminuotų aplinkybių patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta kita medžiaga.

10. Byloje nustatyta, kad tarp nuteistosios D. S. ir nukentėjusiosios V. S. šeimos narių yra nusistovėję pakankamai konfliktiški tarpusavio santykiai dėl paveldėjimo klausimų, o tai įpareigoja šių asmenų parodymus vertinti itin atidžiai, juos gretinant ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais byloje surinktais įrodymais.

12. Tai, kad nukentėjusiajai V. S. buvo suduotas smūgis kauptuku ir taip padarytas kūno sužalojimas, patvirtina ne tik nukentėjusiosios bei liudytojo A. S. parodymai, bet ir byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 26 d. specialisto išvada Nr. G 3127/2020 (01), kurioje nurodyta, kad V. S. padaryta poodinė kraujosruva kairiajame dilbyje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant kietu buku daiktu, galimai nurodytu laiku, tai yra 2020 m. spalio 21 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 9–10). Minėtų asmenų nurodytas suduodant smūgį panaudotas įrankis – kauptukas, medinė jo dalis, atitinka specialisto išvadoje aprašytus bendruosius kontaktavusio daikto požymius. Specialistės nustatytą ir minėtų asmenų nurodytą smūgio sudavimą ir padarytą sužalojimą patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas A. S., kuris parodė, kad V. S. jam papasakojo apie konfliktą kapinėse, kurio metu D. S. jai sudavė kauptuku per ranką. Atvažiavęs pas V. S. ant jos rankos matė sužalojimą, tai yra mėlynę, pats ją nuvežė atlikti ekspertizę (t. 1, b. l. 56–57, 163–164). Šiuos aptartus įrodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas bei jo apžiūros duomenys, iš kurių matyti, kad D. S. (nuteistoji neneigė, kad vaizdo įraše yra ji) kapinėse konfliktuoja su A. S. ir filmuojančiu asmeniui (kaip nustatyta – V. S.). Rankoje nuteistoji laiko kauptuką su ilgu mediniu kotu. Priekaištaudama filmuojančiam asmeniui dėl daromo įrašo ji priartėja prie jo, tai daro pakankamai agresyviai, su pykčiu, mosteli rankoje laikomą kauptuką, jį priartindama prie pat filmuojančio asmens, po ko pasigirsta pliaukštelėjimas, vaizdas sudreba ir vaizdo įrašas nutrūksta (t. 1, b. l. 12, 13). Gynyba apeliaciniame skunde nurodo, jog bylos nagrinėjimo teisme metu iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. įvykusio teismo posėdžio baudžiamojoje byloje buvo tik trumpa (trylikos sekundžių) vaizdo įrašo atkarpa, todėl nėra aišku, kodėl V. S. savanoriškai pateikus visus vaizdo įrašus, jie iš karto nebuvo įtraukti į bylos medžiagą, ir dėl kokių priežasčių pareigūnai patys nusprendė, kas yra aktualu ikiteisminiam tyrimui. Vertinant šiuos argumentus pažymėtina, kad iš anksčiau aptarto daiktų apžiūros protokolo bei byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad šis trumpas vaizdo įrašas byloje buvo nuo tiriamo įvykio pradžios. Pažymėtina, kad jis yra pakankami informatyvus. Gynybos išreikštos abejonės dėl šio įrašo vientisumo yra aptartos ir įvertintos skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismas su išsakytais argumentais sutinka. Apygardos teismui abejonių dėl minėto vaizdo įrašo pripažinimo tinkamu įrodymu byloje nekilo. Dėl vaizdo įrašų pateikimo nukentėjusioji bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad ji visus įrašus ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė iš karto po įvykio, tačiau tyrėjai pateikė tik tą atkarpą, kurioje užfiksuotas smūgio sudavimas. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad ji į diską vaizdo neįrašė, o ikiteisminio tyrimo metu davė savo telefoną, kuriame buvo visi įrašai, juos atrinko pareigūnai, kas realiai aktualu bylai. Kaip matyti iš 2021 m. rugpjūčio 11 d. teisiamojo posėdžio protokolo, visa nukentėjusiosios pateikta vaizdo medžiaga bylos nagrinėjimo teisme metu buvo peržiūrėta, dėl jos šalys galėjo pasisakyti.

13. Šiuo atveju vertintini ir įvykio vietoje įvykio metu buvusių liudytojų M. M. ir J. B. parodymai. Kaip matyti iš minėtų asmenų apklausų, liudytojos M. M. ir J. B. į konfliktą nesikišo ir jokių veiksmų neatliko. Liudytoja M. M. parodė, kad įvykio dieną buvo kapinėse, matė D. S., jos brolį ir jo sutuoktinę, juos pažįsta tik iš matymo, girdėjo riksmus, ką jie kalbėjo negirdėjo, tačiau matė, jog jie stovi labai arti vienas kito. Po kurio laiko išgirdo, kad D. S. stipriai verkia, pastaroji jai papasakojo apie šeimos problemas (t. 1, b. l. 62–63, 160–161). Liudytoja J. B. parodė, kad su nukentėjusiosios broliu yra pažįstama, įvykio dieną buvo kapinėse 30 metrų atstumu nuo konfliktuojančių asmenų, girdėjo, kaip D. S. rėkė dėl išmestų žvakių, priekaištavo dėl filmavimo, sakė „aš tau padarysiu“, „pabandyk tik paduoti policijai, tai padarysiu blogiau“. Liudytoja patvirtino mačiusi, kaip V. S. filmuoja mobiliuoju telefonu. Nurodė, jog D. S. rankoje laikė kauptuką, jos brolis ir nukentėjusioji V. S. stovėjo arti vienas kito (t. 1, b. l. 45–47, 161–164). Šie parodymai, atpasakotos D. S. išsakytos frazės atitinka V. S. ir A. S. nurodytą įvykių eigą. Šios liudytojos parodymus teisme davė prisiekusios, būdamos įspėtos dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jų parodymai atitinka aptartus įrodymus, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti jų parodymais. Šių liudytojų parodymai, kartu su jau aptartais, paneigia nuteistosios teiginius, jog kapinėse įvykusio konflikto su savo broliu ir jo sutuoktine metu ji elgėsi ramiai ir netriukšmavo, rankose kauptuko nelaikė.

14. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl liudytojos J. B. parodymų patikimumo, nes pastaroji pažįsta nukentėjusiąją ir jos vyrą. Pažymėtina, jog nei pati liudytoja, nei nukentėjusioji, nei jos vyras neneigė, kad yra pažįstami, tačiau vien tai nepaneigia liudytojos parodymų patikimumo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktą, kad liudytoja turėtų priežasčių pakenkti nuteistajai, ją nepagrįstai apkalbėti. Šios liudytojos parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa su minėtų kitų bylos dalyvių parodymais, jiems neprieštarauja, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Apeliantė akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti A. S. ir V. S. nenurodė kapinėse buvus pašalinių žmonių. Tai vertinant pastebėtina, kad papildomai 2020 m. lapkričio 10 d. apklausta V. S. nurodė, kad įvykio metu kapinėse buvo liudytoja J. B. (t. 1, b. l. 38), šiuos duomenis pakartojo bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu (t. 1, b. l. 165–166). Tai, kad konflikto metu kapinėse buvo liudytoja M. M., patvirtino ir pati nuteistoji D. S. viso bylos tyrimo metu (t. 1, b. l. 72, 159–161). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas A. S. paaiškino, jog konflikto metu kapinėse buvo J. B. ir M. M., tačiau jis buvo labiau susitelkęs į bendravimą su seserimi D. S., todėl, nesupratęs ikiteisminio tyrimo tyrėjo klausimo, pirminėje apklausoje šių liudytojų nenurodė (t. 1, b. l. 164–165). Pakartotinai įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas su gynybos pateiktu A. S. ir V. S. parodymų vertinimu nesutinka ir konstatuoja, jog nurodyti argumentai pastarųjų asmenų parodymų esminio prieštaringumo neatskleidžia ir D. S. kaltės nepaneigia. Apeliantas išskiria tik atskirus šių asmenų parodymų fragmentus, juos savaip, sau palankia linkme interpretuoja, visiškai neatsižvelgdamas į bendrą jų kontekstą. Toks įrodymų vertinimas yra negalimas, parodymais grindžiant išvadas dėl asmens (ne)kaltumo privalo būti įvertinta jų visuma, bendras kontekstas, jie taip pat turi būti palyginti su kitais bylos duomenimis, kadangi priešingu atveju gali būti padarytos neteisingos išvados.

15. Dėl gynėjo teiginių, kad V. S. parodymai prieštarauja specialisto išvadai ir kelia pagrįstų abejonių, kokiu daiktu bei kokiomis aplinkybėmis V. S. ranka buvo sužalota, atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismo teisingai konstatavo, kad kauptuko dalis, kuria suduotas smūgis nukentėjusiajai, yra kieta ir buka. Jokių abejonių ši išvada teisėjų kolegijai nekelia. D. S. veiksmai yra užfiksuoti vaizdo įraše, kuris jau buvo aptartas. Iš įrašo taip pat matyti, kad gynėjo skunde minėtos nuteistosios sveikatos problemos jos veiksmų su kauptuku neriboja. Apelianto pateikti medicininiai dokumentai patvirtina tam tikras nuteistosios sveikatos problemas, tačiau, vertinant šiuos duomenis aptartų duomenų kontekste, jie nepaneigia fakto, kad D. S. galėjo suduoti smūgį nukentėjusiajai. Pažymėtina, kad teismas šiuo atveju neturi galimybės įvertinti nuteistosios suduoto smūgio stiprumo, tačiau gali įvertinti specialisto išvadoje nurodytas dėl jos neteisėtų veiksmų kilusias pasekmes, kurios įvertintos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Gynybos išsakytos abejonės dėl suduoto smūgio pasekmių, nukentėjusiajai įvykio metu dėvėjus žiemos rūbus, yra niekuo nepagrįstos prielaidos. Pastebėtina, kad spalis nėra žiemos periodo mėnuo. Vaizdo įraše fiksuota, kad įvykio dalyviai, tai yra pati D. S., taip pat A. S. dėvėjo lengvus, nestorus viršutinius rūbus, tad labai šalta nebuvo. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad nukentėjusioji V. S. dėvėjo rausvos spalvos striukę, kuri įraše fiksuota labai trumpai, tačiau šiuos duomenis gretinant su jau aptartais yra spręstina, kad jos dėvėtas rūbas nebuvo tiek storas, kad galėtų sėkmingai amortizuoti, kaip nurodo gynėjas, jai suduotą smūgį.

16. Apibendrinant išsakytus argumentus yra spręstina, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, jų pagrindu buvo padarytos teisėtos ir pagrįstos išvados, kad D. S. sudavė V. S. smūgį kauptuku į kairę ranką, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata, tai yra ji padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką esant pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybės.

Dėl neturtinės žalos dydžio

17. Apeliacinio skundo prašymas pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir sumažinti nuteistajai priteistos 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį grindžiamas tuo, kad jį nustatydamas teismas neatsižvelgė į visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir taip pažeidė įstatymų normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos išsprendimą.

18. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įvardyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, tai yra teismas atsižvelgia į veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos duomenų matyti, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį apylinkės teismas į nurodytus kriterijus atsižvelgė. Buvo įvertinta tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvados duomenys ir nukentėjusiosios parodymai leidžia spręsti, jog dėl nusikalstamų nuteistosios veiksmų nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, laikiną diskomfortą, papildomus rūpesčius bei išlaidas, o tai akivaizdžiai turėjo neigiamos reikšmės jos gyvenimo kokybei. Teismas pažymėjo, jog nuteistoji tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, ir, nors ilgalaikių liekamųjų reiškinių dėl to jai neatsirado, tačiau vis tik nukentėjusioji turėjo kreiptis į medikus, skausmais rankos srityje skundėsi ir po įvykio, jai prireikė artimųjų pagalbos. Teismas įvertino ir gynėjo akcentuotą nuteistosios blogą turtinę padėtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistoji nusikaltimo padarymo metu dirbo D. S. individualioje įmonėje, iki šiol gauna Valstybinio socialinio draudimo išmokas, kurios nėra didelės, tačiau stabilios.

19. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, visumą, konstatuoja, kad nukentėjusiajai V. S. priteistas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir nėra aiškiai per didelis. Šiuo klausimu padarytos teismo išvados atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, priimtos laikantis BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, vadovaujantis protingumo, teisingumo kriterijais bei suformuotos teismų praktikos pavyzdžiais panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai yra teisinga ir pagrįsta suma.

Dėl atstovavimo išlaidų

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, nuosprendžiu pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios prašymą priteisti 700 Eur turėtų atstovavimo išlaidų tenkino visiškai. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiosios atstovas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose (2021 m. birželio 16 d. posėdis tęsėsi 2 val. 24 min., 2021 m. rugpjūčio 11 d. – 1 val. 45 min., 2021 m. rugsėjo 8 d. – 1 val. 24 min.), byloje rengė ir pateikė civilinį ieškinį. Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas buvo aktyvus, išsamiai susipažinęs su bylos medžiaga, tinkamai gynė nukentėjusiosios interesus ir visapusiškai užtikrino jos atstovavimą. Be to, nors byloje buvo reiškiamas kaltinimas tik dėl vienos nusikalstamos veikos, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, apklausti šeši asmenys. Teismas teisingai įvertino ir bylos nagrinėjimo rezultatą – D. S. pripažinimą kalta, nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dalinį patenkinimą, taip pat advokato įdėto darbo kiekį ir laiko sąnaudas, nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų dydį, ir, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais, pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajai turi būti atlyginta visa atstovavimo išlaidų suma, tai yra 700 Eur. Teisėjų kolegija su tokia suma sutinka. Nuteistosios gynėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepaneigė teismo nurodytų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl priteistos sumos pagrįstumo. Priteista atstovavimo išlaidoms suma nėra neproporcinga ar per didelė, todėl ją sumažinti pagrindo nėra.

21. Nukentėjusioji V. S. prašė priteisti iš nuteistosios ir jos turėtas 700 Eur dydžio atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš pateikto kvito matyti, kad ji 2021 m. spalio 25 d. advokatui E. B. yra sumokėjusi 700 Eur už atstovavimą ir dokumento surašymą. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad sprendžiant minėtą klausimą būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.). Šiuo atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal gynėjo apeliacinį skundą. Apygardos teismui buvo pateiktas nukentėjusiosios atsiliepimas į apeliacinį skundą. Jos atstovas dalyvavo viename apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kuris netruko nė valandos. Įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo atliekamas. Bylos medžiaga atstovui jau buvo žinoma. Nuteistosios D. S. gynėjo apeliacinis skundas yra atmetamas. Įvertinęs šiuos duomenis, taip pat anksčiau aptartą nuteistosios D. S. turtinę padėtį, iš jos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu priteistų sumų dydžius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašoma priteisti 700 Eur suma yra per didelė, todėl mažintina iki 300 Eur.

22. Apibendrindama visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistosios D. S. gynėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jį tenkinti ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios D. S. gynėjo advokato Audriaus Pėstininko apeliacinį skundą atmesti.

N. V. S. iš nuteistosios D. S. priteisti 300 Eur atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.