Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš J. M. priteista 20,01 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl visiško turinės žalos Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginimo įvykdymo dienos.

Nukentėjusiojo M. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš J. M. nukentėjusiojo naudai priteista 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu M. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, bet turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas bei nusikalstamos veikos teisinis kvalifikavimas, nuteistasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

7. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų visumai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015). Be to, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-699/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Pirmosios instancijos teisme J. M. savo smurtinių veiksmų neneigė, tačiau tokį savo elgesį traktavo kaip savigyną ir dėl jo neapgailestavo, tačiau apeliaciniame skunde jis nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Šią aplinkybę jis patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Be to, J. M. teismo posėdyje nurodė, kad sutinka atlyginti priteistą žalą. Apygardos teismo vertinimu, netikėti šiais J. M. žodžiais pagrindo nėra. Šiuo metu jis vykdo individualią veiklą (t. 2, b. l. 72), taigi, gauna darbines pajamas, tad nėra pagrindo spręsti, kad jis neatlygins teismo priteistos žalos.

9. Vertindamas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. M. yra neteistas. Administracine tvarka jis baustas du kartus, tačiau nusižengimai nėra šiurkštūs, visos paskirtos baudos yra sumokėtos (t. 2, b. l. 73-75). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistasis pajautė neigiamas savo veiksmų pasekmes ir jis ateityje nebenusikals.

10. Byloje yra pateiktas J. M. motinos I. M. prašymas pripažinti ja laiduotoja, perduoti sūnų jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pateiktame prašyme ji nurodė, kad supranta, jog bet kokia padaryta nusikalstama veika yra nepateisinama, tačiau žino ir tai, kad J. M. taip pasielgė ne dėl blogos valios, o jo veiksmai buvo atsitiktiniai, išprovokuoti ir nepasikartos, todėl ji ryžtasi už jį laiduoti ir padėti jam išvengti galimų bėdų. Ji mato, kad sūnus pergyvena dėl neatsakingų ir nemotyvuotų veiksmų, tvirtai tiki, kad jis padarė tinkamas išvadas. Kaip nurodyta prašyme, I. M. su sūnumi palaiko artimus santykius ir turi jo pasitikėjimą. J. M. visada yra linksmas, mandagus, taktiškas, nuoširdžiai bendraujantis ir pasiruošęs padėti. Šiuo metu jis dirba kurjeriu ir gyvena kartu su ja, todėl jie bendrauja kasdien ir palaiko nuolatinį ryšį. Prašyme I. M. taip pat nurodo, kad ji visą gyvenimą gyveno dorai ir sąžiningai ji yra pensinio amžiaus, tačiau jos pareiga rūpintis sūnumi išlieka ir ji tęsia šios pareigos vykdymą. Ji nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka. Apklausta teismo posėdyje ji papildomai nurodė, kad sūnus nuteistas pirmą kartą, augina mažametį sūnų. I. M. su sūnumi labai gerai sutaria, atostogas praleidžia kartu. Dėl įvykio aplinkybių sūnus jai paaiškino. I. M. nurodė, kad šiuo metu ji nedirba, yra senatvės pensininkė. Mano, kad gali padaryti teigiamą įtaką sūnui. Sūnus jai pažadėjo, kad daugiau tokių įvykių jo gyvenime nebus. Apygardos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, sprendžia, kad I. M. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, bus tinkama laiduotoja, turinti visas galimybes daryti teigiamą įtaką J. M..

11. Esant visumai BK 40 straipsnyje nustatytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atleisti J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal I. M. laidavimą be užstato, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Įvertinus ne tik anksčiau nurodytas nuteistajam palankias aplinkybes, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei padarinius, laiduotojo asmenybę, nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas, kuris, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas tam, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

12. Vilniaus apygardos teisme, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo teisės akto byloje, buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Nr. APD-2022-08881). Pažymoje nurodyta, kad nuteistajam J. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 90,00 Eur.

13. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, apeliacinį skundą surašė pats nuteistasis J. M.. Advokatas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo skundą tik palaikė. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo J. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalį dėl J. M. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį panaikinti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą atleisti pagal laidavimą.

Perduoti J. M. laiduotojos I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą J. M. atžvilgiu nutraukti.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam J. M., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7, 8 dalys).

Išaiškinti laiduotojai I. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos.