- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- 1A-519-593/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34052-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- D. T.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Advokatai
- Rūta Mikšė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. gynėjos advokatės Rūtos Mikšės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), ir jam paskirtos šios bausmės:
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2020 m. rugpjūčio 24 d. veika) – 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 140 (vieną šimtą keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2019 m. lapkričio 13 d. veika) – 9 (devyni) mėnesiai laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. T. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus: 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 140 (vieną šimtą keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.
Nukentėjusiojo E. B. civilinis ieškinys tenkintas ir iš D. T. priteista 149,95 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt devyni eurai 95 centai) turtinės žalos atlyginimui ir 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. T. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 24 d., apie 19.30 val., prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), šalia „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus, konflikto su E. B. metu, tyčia, ranka suimdamas E. B. už rankos bei ne mažiau kaip du kartus kumščiu suduodamas jam į veidą, padarė kraujosruvą nosies dešinėje pusėje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės dešinėje pusėje, kraujosruvą su nubrozdinimais dešinio žando gleivinėje ir taip mušdamas nukentėjusįjį E. B. sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Be to, D. T. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 13 d., apie 18.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai J. S. į kairę veido pusę, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. T. gynėja advokatė Rūta Mikšė prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Skunde advokatė nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šioje byloje D. T. veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties, t. y. jis nepadarė jokios veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnis), neteisingai aiškino ir taikė BK 140 straipsnio 1 dalies normą, taip pat padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimų.
3.2. Skunde advokatė pažymi, kad nors apylinkės teismas konstatavo, kad D. T. kaltę be nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų įrodo ir byloje esanti specialisto išvada bei apžiūros protokolas, tačiau su tokia išvada sutikti negalima, nes nei apžiūros protokolas, nei specialisto išvada, kurioje sužalojimo aplinkybės nustatytos tik iš nukentėjusiojo parodymų, ne tik, kad neįrodo nuteistojo kaltės, bet ir nepaneigia jo nurodytų aplinkybių dėl nukentėjusiojo elgesio konflikto metu ir jo veiksmų, esant būtinajai ginčiai. Apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiojo parodymus pripažino nuosekliais, o nuteistojo – vertino kritiškai. Skundo autorės vertinimu, D. T. viso proceso metu vienodai aiškino, jog nukentėjusysis E. B. konflikto metu padarė jam sužalojimą krūtinės srityje, dėl ko jis buvo priverstas gintis nuo fiziškai stipresnio asmens. Ikiteisminio tyrimo metu D. T. prašė išreikalauti iš įvykio vietos filmuotą vaizdo medžiagą, tačiau tai operatyviai nebuvo atlikta, todėl ši medžiaga negauta. Esant tokioms aplinkybėms, visos abejonės turėjo būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
3.3. Skunde advokatė atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas pilna apimtimi tenkino nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dėl 149,95 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nors 149,95 Eur dydžio turtinė žala dėl sugadintų ausinių nebuvo įrodyta. Neaišku, ar šių ausinių negalima pataisyti, ar jos sugadintos nepataisomai. Vertinant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymima, kad nukentėjusysis jį grindė ne tik savo išgyvenimais dėl konflikto, bet ir tuo, jog dėl jo sužalojimų išgyveno ir sutuoktinė, kuri byloje nėra pripažinta nukentėjusiąja, todėl nuteistasis negali būti atsakingas dėl pastarosios patirto streso, kas galimai sukėlė priešlaikinį gimdymą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą nukentėjusysis E. B. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
4.1. Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog apelianto veiksmai (smūgis ranka jam į galvos / veido sritį) yra sąmoningai padaryta nusikalstama veika. Smūgio sudavimas į gyvybiškai svarbią kūno dalį liudija, kad nuteistojo veiksmai buvo nukreipti į siekį jį užpulti ir sužaloti, o ne gintis. Apeliantas skunde nutyli, kad incidentą matė keletas tarpusavyje nesusijusių liudytojų, kurie teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog konflikto iniciatorius buvo nuteistasis. Nukentėjusysis teigia, jog jis įvykio metu elgėsi ramiai ir bandė raminti apeliantą, taip pat nurodo, jog visa apimtimi palaiko savo pateiktą civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. T. gynėjos advokatės Rūtos Mikšės apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis (nutartis) yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo apibrėžtose ribose, daro išvadą, kad nuteistojo teisės nebuvo suvaržytos, pirmosios instancijos teismas nešališkai įvertino visus byloje surinktus duomenis, teismo padarytos išvados neprasilenkia su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismų praktika, taip pat nenustatyta esminių BPK pažeidimų.
7. BK 140 straipsnyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (sukeliant fizinį skausmą), taip pat į žmogaus sveikatą (nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant). Nagrinėjamu atveju D. T. inkriminuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė tyčiniu ne mažiau kaip dviejų smūgių kumščiu sudavimu nukentėjusiajam E. B. į veidą. Apelianto gynėjos teigimu, bylos medžiagoje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jos ginamojo kaltę. Įvykio vietos filmuota vaizdo medžiaga ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta, todėl objektyvių duomenų šioje byloje nėra. D. T. viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog buvo priverstas gintis nuo fiziškai stipresnio asmens, nukentėjusysis jam padarė sužalojimą krūtinės srityje. Šie parodymai nėra paneigti, o visos abejonės turi būti aiškinamos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Tokiam aplinkybių vertinimui teisėjų kolegija nepritaria dėl toliau šioje nutartyje aptariamų motyvų.
8. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Tam, kad asmens veiksmai būtų pripažinti padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos.
9. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-120-628/2018). Besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo, vis dėlto, padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-746/2017).
10. Šiuo atveju jokio pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi į D. T. nebuvo, konfliktinę situaciją tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo stebėję pašaliniai (nesuinteresuoti bylos baigtimi) liudytojai vienodai aiškino, kad žodinio konflikto iniciatorius buvo D. T., kuris vėliau prieš E. B. panaudojo ir smurtą. Liudytojas E. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančiame pašto skyriuje girdėjo pokalbį tarp kaltininko ir nukentėjusiojo. D. T. sakė E. B. eiti ir stoti į eilės galą, o pastarasis nurodė, jog tiesiog atėjo atsispausdinti eilės numerį, t. y. nesiruošia „užlįsti“ be eilės. Vėliau abu šie asmenys išėjo iš pašto skyriaus į koridorių, kur toliau ginčijosi. Nukentėjusysis bandė raminti kaltininką, tačiau šis sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius į veidą. E. B. traukėsi į šoną, suduoti atgal net nebandė, priešingai, jis stengėsi nuraminti D. T. (2 t., b. l. 182–183). Tai, kad nukentėjusysis nebuvo agresyvus ir nei žodžiais, nei veiksmais neprovokavo nuteistojo, patvirtino ir liudytojas D. V., kuris nurodė, kad pirmas prie nukentėjusiojo priėjo kaltininkas ir pradėjo šiam reikšti pretenzijas neva šis nestovi eilėje, kaip visi laukiantys asmenys, siūlė eiti į lauką išsiaiškinti santykius, tačiau nukentėjusysis atsisakė tai daryti. Tuomet jie abu išėjo į koridorių ir D. T. pora kartų sudavė E. B. į veido sritį. Nukentėjusysis visą laiką buvo ramus, sakė, jog nenori problemų, tačiau kaltininkas nenusiramino, todėl pastarajam pradėjus vartoti fizinį smurtą, teko įsikišti ir asmenis išskirti (2 t., b. l. 193–194).
11. Taigi, abu liudytojai patvirtino, kad konfliktas kilo dėl to, jog D. T. galimai klaidingai suprato E. B. elgesį, šiam nuėjus atsispausdinti eilės numerio, t. y. nuteistasis galimai manė, jog nukentėjusysis nori būti aptarnautas be eilės. Vis dėlto, pamatęs, jog E. B. nesiekia „apeiti“, D. T. nenusiramino. Nepagrįstai susinervinęs dėl neva nukentėjusiojo rodomos nepagarbos, jis ėmė reikalauti eiti išsiaiškinti santykius į lauką. E. B. į tokį reikalavimą nereagavo, ramiai išėjo iš pašto skyriaus į koridorių ir bandė D. T. paaiškinti, kad jokių blogų ketinimų neturi, sąžiningai lauks savo eilės, todėl nėra reikalo karščiuotis, tačiau nuteistasis, užuot nusiraminęs, iš karto sudavė E. B. į veidą. Šis atsitraukė, tačiau sulaukė dar vieno smūgio į tą pačią veido pusę. Užsidengti veido ar kitaip apsiginti nukentėjusysis neturėjo galimybės, nes rankose laikė nešiojamąjį kompiuterį. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai E. K. bei D. V..
12. Atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po nuteistojo atliktų neteisėtų veiksmų E. B. skambino Bendrajam pagalbos centrui ir į įvykio vietą kvietė policiją. Nukentėjusysis paaiškino, kad jam nepažįstamas asmuo du kartus sudavė į veido sritį, iš nosies bėga kraujas. Incidentas įvyko, kai jis pašto skyriuje atsispausdino eilės numerį (talonėlį) (2 t., b. l. 71–72). Į įvykio vietą atvykęs vyresnysis tyrėjas R. J. paliudijo, kad nuvykus pranešime nurodytu adresu, jį pasitiko pranešėjas, kuris paaiškino, jog buvo sumuštas. Šalia stovėjo ir pranešėją užpuolęs asmuo, kuris teigė, jog sudavė vyriškiui į veidą, nes šis užlindo prieš jį be eilės. Tokiu būdu yra pamokęs ne vieną asmenį. Tai, kad fizinį smurtą naudojo D. T., patvirtino ir įvykio vietoje buvę bei incidentą tiesiogiai stebėję liudytojai (2 t., b. l. 51–52, 183–184). Taigi, policijos pareigūnui nuteistasis nenurodė apie patirtą sužalojimą krūtinės srityje, kai neva gynėsi nuo E. B.. Priešingai, apeliantas, didžiuodamasis savo poelgiu, pripažino, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam, tokiu būdu jį pamokydamas. Nuotraukas, kuriose užfiksuoti, jo teigimu, įvykio metu patirti sužalojimai, D. T. pateikė praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams nuo incidento, t. y. 2020 m. gruodžio 28 d. vykusios įtariamojo apklausos metu.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. rugpjūčio 25 d. pirminės apklausos metu nuteistasis atsisakė duoti parodymus (2 t., b. l. 104), kitos apklausos metu D. T. nurodė, jog įvykio aplinkybių neprisimena, gal ir įvyko kažkoks susistumdymas. Atvykęs pareigūnas klausė jo, kas atsitiko, bet jis neprisimena, ką šiam atsakė. Grįžęs iš komisariato į namus, pastebėjo sužalojimus ant kaklo, iš pradžių nieko nejautė, tik vėliau pamatė, kad susistumdymo metu buvo sužeistas (2 t., b. l. 112–113). Šiais parodymais teisėjų kolegija nesiremia, kadangi jie prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Pažymėtina, kad dėl neva patirtų sužalojimų nuteistasis nesikreipė ne tik į policiją, tačiau ir į medikus, todėl nustatyti, kada ir kokiu būdu jam buvo padarytas įdrėskimas kaklo-krūtinės srityje, objektyvios galimybės nėra. Vis dėlto, šis sužalojimas tikrai nebuvo padarytas nukentėjusiojo E. B., nes, kaip jau buvo minėta, pastarasis net nebandė gintis nuo jį užpuolusio asmens, o priešingai – nukentėjusysis bandė trauktis nuo agresyviai viešoje vietoje besielgiančio asmens, kurio smurtinius veiksmus sustabdė tik trečiųjų asmenų įsikišimas. Pažymėtina ir tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu D. T. jau nurodė, kad prisiminė, jog sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį po to, kai šis jį išvadino debilu, o antrąjį smūgį sudavė tuomet, kai nukentėjusysis jam sužalojo krūtinę. Taigi, nuteistasis neneigė naudojęs smurtą E. B. atžvilgiu, tačiau aiškino, jog buvo išprovokuotas.
14. Šioje nutartyje jau aptarta, kad smurtinių veiksmų nukentėjusysis nenaudojo, tačiau jis pripažino, jog galėjo D. T. po to, kai šis jį nepagrįstai apkaltino eilės užeiti į pašto skyrių nesilaikymu, pasakyti, kad nesielgtų kvailai. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, E. B. pasakymas, jog nuteistasis elgiasi kvailai viešoje vietoje jį pakeltu balso tonu užsipuolęs dėl neva bandymo patekti į pašto skyrių be eilės, neišsiaiškinus tikrųjų jo ketinimų (iš tiesų, jis ėjo tik atsispausdinti eilės numerio), nebuvo provokuojantis ar rizikingas. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, šioje situacijoje pats apeliantas, nesuvaldęs kilusių emocijų, elgėsi grubiai ir neprognozuojamai. Jo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo nutraukti tik į pagalbą atėjus pašaliniams asmenims, kurie vieningai patvirtino, kad jokios agresijos iš nukentėjusiojo pusės nebuvo. Esant tokiems duomenims, pagrindo D. T. išteisinimui nėra.
15. Vertinant nuteistajam paskirtą vienų metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus – šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per vienus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti vieną šimtą keturiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pažymėtina, kad bendrosios bausmių skyrimo taisyklės (BK 54, 61 straipsniai) nebuvo pažeistos. D. T. padarė du baigtus nesunkius smurtinius nusikaltimus, t. y. šioje nutartyje analizuotas nusikaltimas buvo padarytas nepraėjus vienų metų laidavimo terminui po to, kai jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis nepateisino teismo anksčiau parodyto pasitikėjimo, todėl jam parinkta laisvę varžanti bausmė – laisvės apribojimas su konkrečiais įpareigojimais. Abu minėti įpareigojimai yra suderinti tarpusavyje ir padedantys įgyvendinti bausmės paskirtį. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių dėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. įvykdyto nusikaltimo nenustatyta. Savo neteisėtų veiksmų apeliantas kritiškai nevertina ir dėl jų nesigaili, permąstyti savo elgesio ir padaryti reikiamas išvadas neketina, todėl bausmės švelninimui pagrindo nėra.
16. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio tenkinimu. D. T. gynėjos teigimu, 149,95 Eur turtinė žala dėl sugadintų ausinių nebuvo įrodyta, o 500 Eur neturtinė žala buvo grįsta ne tik nukentėjusiojo patirtais išgyvenimais, tačiau ir jo sutuoktinės prasta savijauta, kas laikytina netinkamu argumentu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
17. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Šiuo atveju nustatyta, kad D. T., smūgiuodamas E. B. į galvos (veido) sritį, nutraukė jo ausinių laidą ir šios nukrito ant grindų. Apie nepataisomai sugadintas ausines nukentėjusysis nurodė tą pačią įvykio dieną pateiktame protokole-pareiškime (2 t., b. l. 11–12), taip pat ir vėliau vykusios apklausos metu (2 t., b. l. 33–34). Pareikšdamas civilinį ieškinį, nukentėjusysis kartu pateikė ir ausinių pirkimo kvitą (2 t., b. l. 28), kuris patvirtina, kad ausinės „Bose SoundSport Wireless“ buvo pirktos 2020 m. birželio 3 d. „(duomenys neskelbtini)“ produktų platintojo Lietuvoje – „(duomenys neskelbtini)“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), už 149,95 Eur. Taigi, incidento metu ausinės buvo praktiškai naujos, naudotos vos kelis mėnesius, dėl ko nukentėjusiajam turi būti pilnai atlyginta jo patirta turtinė žala. Nors ikiteisminio tyrimo metu sugadintos ausinės nebuvo nufotografuotos ar kitaip užfiksuotos, kas laikytina tyrimo trūkumu, vis dėlto, E. B. apie šių ausinių sugadinimą (laido nutraukimą) nuosekliai aiškino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, todėl netikėti jo parodymais pagrindo nėra.
18. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
19. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino aplinkybę, jog buvo sužalotas nukentėjusiojo veidas – specialisto išvada Nr. G2049/2020(02) E. B. nustatyta kraujosruva nosies dešinėje, viršutinės lūpos gleivinės dešinėje ir kraujosruva su nubrozdinimais dešinio žando gleivinėje. Nukentėjusysis buvo užpultas ir sužalotas dienos metu, viešoje vietoje, dėl D. T. noro jį „pamokyti“, nors nepadarė nieko netinkamo. Sužalojimai gerai matomoje vietoje – veido srityje – E. B. sukėlė nepatogumų darbe, jis vadovauja įmonei, nuolat bendrauja tiek su darbuotojais, tiek su klientais, todėl jautėsi nesmagiai, nuolat turėjo aiškinti, kas ir dėl ko atsitiko. Nukentėjusiojo teigimu, sužalojimai gijo apie mėnesį laiko, tuo metu jo sutuoktinė buvo nėščia, todėl neigiamus išgyvenimus, stresą patyrė tiek jis, tiek ir jo žmona. Teisėjų kolegija pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems teiginiams, jog E. B. sutuoktinės išgyvenimai, pamačius sužalotą vyrą, vertinant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, nėra svarbūs (vertinami tik paties nukentėjusiojo patirti išgyvenimai, dvasinis bei fizinis skausmas), tačiau šiuo atveju ir be minėtos aplinkybės akivaizdu, jog E. B. dėl sužalojimų veide patyrė pakankamai nepatogumų bei psichologinio diskomforto. Nukentėjusysis pažymėjo, jog susidūrė su neigiamu kitų vyrų šio incidento vertinimu, t. y. dėl to, jog nesigynė, buvo laikomas silpnesniu, menkesniu asmeniu. Be to, pati kilusi situacija sukėlė jam neteisingumo jausmą, trumpalaikį pažeminimą, nes kaltininko veiksmai buvo itin netikėti ir neprognozuojami. Savo kaltės D. T. nepripažino, nukentėjusiojo neatsiprašė ir nesistengė kaip nors sumažinti pastarojo patirtus dvasinius išgyvenimus.
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose, analogiško pobūdžio, bylose, taip pat yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Nors pirmosios instancijos teismas nesivadovavo konkrečiomis teismų praktikos bylomis, tačiau priteistas neturtinės žalos dydis – 500 Eur šiai praktikai neprieštarauja, nes paprastai jis svyruoja nuo vieno ar kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-205-719/2020 ir kt.). Virš tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui. Nagrinėjamu atveju tokių padarinių nenustatyta. E. B. veidas šiuo metu yra pilnai sugijęs. Duomenų, kad jis dėl patirtų psichologinių išgyvenimų būtų kreipęsis pagalbos į specialistus, bylos medžiagoje nėra. Taigi, aptartos bylos aplinkybės ir specifika liudija, jog 500 Eur neturtinės žalos dydis yra nustatytas tinkamai, t. y. jis atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.
21. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, pripažindamas D. T. kaltu ir paskirdamas jam laisvės apribojimo bausmę, taip pat priteisdamas turtinės bei neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimą, įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti be pakeitimų, o nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo D. T. gynėjos advokatės Rūtos Mikšės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.