Kauno apygardos teismo nutartis

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovo B. L. ieškinį tenkino visiškai: 1) pripažino 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp B. L. ir V. L. apsimestine; 2) pripažino 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp B. L. ir V. L., paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartimi, kuria B. L. perleido atlygintinai nuosavybėn V. L. asmeninės nuosavybės teise visas jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias pavelėjimo teises į jo senelės M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, o V. L. priėmė visas jai perduodamas atlygintinai paveldėjimo teises ir įsipareigojo sumokėti sutartą kainą; 3) priteisė iš atsakovės ieškovui 25 834,53 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 25 834,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 199,46 Eur bylinėjimosi išlaidas; 4) priteisė iš atsakovės valstybei 25,31 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas pripažino nustatytu, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. J., jos turtines teises pagal įstatymą paveldėjo dukra – atsakovė V. L. ir anūkas – ieškovas B. L. (e. b. 4 t., b. l. 37, 38, 42-45). Ieškovas B. L. visas jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias paveldėjimo teises 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei V. L., sandoris patvirtintas (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės J. L., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 10-11). Šio sandorio pagrindu 2015 m. rugpjūčio 7 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovė paveldėjo M. J., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB banko sąskaitose, neišmokėtą kompensuojamąją netekto darbingumo pensijos sumą - 262,05 Eur, grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio permoką - 2 311,17 Eur, grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio permoką - 629,63 Eur (e. b. 1 t., b. l. 79-89). Ieškovas prašė pripažinti dovanojimo sutartį apsimestine, motyvuodamas tai tuo, kad šis sandoris neatitiko tikrosios šalių valios, nes juo buvo siekiama pridengti paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sandorį, kuriuo ieškovas pardavė atsakovei savo paveldėjimo teises po senelės mirties, bei priteisti iš atsakovės likusią nesumokėtą skolą. Atsakovė nurodė, kad ji neturėjo jokio intereso sudaryti su ieškovu paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sandorį, o ieškovas neįrodė, kad dovanojimo sutartis neatspindi tikrosios sutarties šalių valios. Taigi, byloje esminis ginčas kilo dėl tarp šalių sudaryto dovanojimo sandorio apsimestinio pobūdžio siekiant pridengti kitą sandorį – pirkimo - pardavimo sutartį.

6. Spręsdamas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, jo pripažinimo pirkimo - pardavimo sutartimi teismas nustatė, kad ieškovas, grįsdamas ieškinio reikalavimus, nurodė, kad palikimo priėmimo metu jis gyveno J. K., jo finansinė padėtis buvo sunki, jis turėjo daug kreditorių, antstolis vykdė skolų išieškojimus, buvo areštuotos jo sąskaitos, be to dėl močiutės palikimo sudėties tarp šalių buvo kilęs ginčas, sprendžiamas teisme kitoje civilinėje byloje, kurioje šalys taikiai susitarė priimti palikimą lygiomis dalimis. Atsakovei buvo žinoma ieškovo sunki finansinė padėtis, turimos skolos, todėl, siekiant išvengti ieškovui tenkančios palikimo dalies arešto bei apsunkinto paveldėto turto administravimo, šalys susitarė sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui už jam priklausančią ½ palikimo dalį. Atsakovė patvirtino, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl jos motinos palikimo kitoje civilinėje byloje, kurioje šalys susitarė palikimą, kurį sudarė žemės ir miškai, priimti lygiomis dalimis, neginčijo, kad palikimo priėmimo metu atsakovo finansinė padėtis buvo sunki, jis turėjo skolų, tačiau neigė, jog apie šias skolas žinojo tvarkant palikimo priėmimo dokumentus bei teigė, kad apie ieškovo ketinimą sudaryti dovanojimo sutartį sužinojo tik notarės nustatytu laiku atvykusi pas notarę. Dėl kokių priežasčių ieškovas nutarė sudaryti dovanojimo sutartį, jai nežinoma, o sumokėti pusę palikimo dalies ieškovui ji nežadėjo. Iš prie bylos pridėtos civilinės bylos Nr. 2-279-314/2015 teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), mirus M. J. jos palikimą priėmė dukra V. L. ir anūkas B. L., paduodami pareiškimus notarui dėl palikimo priėmimo. Atsakovė V. L., siekdama priimti dalį palikimo (žemes ir mišką, esančius (duomenys neskelbtini)) pagal motinos sudarytą asmeninį testamentą, kreipėsi į teismą dėl šio testamento patvirtinimo, ieškovas su šiuo atsakovės prašymu nesutiko. Šalys, siekdamos pasiekti kuo greitesnį rezultatą, priimant palikimą po M. J. mirties, (duomenys neskelbtini) raštu susitarė mirusiosios M. J. nekilnojamąjį turtą: tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), paveldėti lygiomis dalimis pagal įstatymą, dėl ko V. L. atsisakė savo prašymo patvirtinti asmeninį testamentą ir civilinė byla buvo nutraukta (e. b. 4 t., b. l. 30-64, 176-184). Teismas nurodė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog po M. J. mirties, šalys, padavusios pareiškimus notarui dėl palikimo priėmimo, nesant teismo patvirtinto asmeninio testamento, lygiomis dalimis paveldėjo pagal įstatymą visą mirusiosios M. J. palikimą, kurį ieškovas aktyviais veiksmais (nesutikdamas su atsakovės prašymu patvirtinti asmeninį testamentą) siekė priimti, tačiau visas savo, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias paveldėjimo teises į senelės palikimą (duomenys neskelbtini) padovanojo atsakovei (e. b. 1 t., b. l. 10-11). Liudytoja notarė J. L. teismo posėdyje parodė, kad ieškovas 2015 m. birželio 15 d. elektroniniu paštu kreipėsi į notarų biurą, norėdamas atsisakyti paveldėjimo teisės, nes gyvendamas užsienyje fiziškai priimti palikimo negali, jam buvo išaiškinta, jog užbaigti paveldėjimo bylą jis gali per įgaliotinį, tuomet 2015 m. birželio 18 d. ieškovas prašė patarti pagal kokį dokumentą galėtų perleisti paveldėjimo teises, ji aiškinosi su ieškovu, kokiu būdu jis norėtų perleisti savo paveldėjimo teises, padovanoti ar parduoti, 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaryta paveldėjimo teisės dovanojimo sutartis.

7. Vertindamas tai, kas paskatino (kokios priežastys, motyvai) ieškovą pakeisti savo valią ir vietoje prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris patvirtintų jo teisių į palikimą įgijimą, padavimo (ekonominės naudos gavimo) šias paveldėjimo teises padovanoti (sudaryti neatlygintinį sandorį), teismas iš ieškovo paaiškinimų nustatė, kad ieškovas dovanojimo sutartį sudarė iš esmės siekdamas išvengti jam tenkančios palikimo dalies arešto ir apsunkinto paveldėto turto administravimo bei tokiu būdu gauti pinigų, kuriuos turėjo sumokėti atsakovė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad ieškovas tvarkant paveldėjimo dokumentus turėjo skolų (ginčo sandorio sudarymo metu iš ieškovo įvairiais teismo sprendimais buvo priteista iš viso 5 827,00 Eur suma, kreditoriams išduoti vykdomieji raštai, antstolė vykdė 61 684,51 Eur skolos ir palūkanų išieškojimą pagal 2014 m. rugpjūčio 29 d. notaro vykdomąjį įrašą, po ginčo sandorio sudarymo iš ieškovo teismo sprendimais buvo priteista dar 2 745,45 Eur suma, kreditoriams išduoti vykdomieji raštai, todėl sprendė, jog ieškovo paaiškinimai patvirtina jo nurodytas aplinkybes, jog viešuose registruose išviešinus duomenis apie jo priimtą palikimą, jo priklausančio turto dalis galėjo būti areštuota ir tokiu būdu kitai turto bendrasavininkei (atsakovei) būtų apsunkinta šio turto disponavimo, tame tarpe ir pardavimo, galimybė. Teismas vertino, jog atsakovė, neigdama, jog žinojo apie ieškovo skolas ir tvirtindama, kad apie dovanojimo sutartį sužinojo tik atvykusi pas notarę ir ją perskaičiusi, jokių dovanojimo sutarties sudarymo motyvų jos naudai nepaaiškino, o jos nurodytas aplinkybes paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojos notarės J. L. parodymai. Byloje esantis elektroninis laiškas patvirtina kad 2015 m. kovo 9 d. atsakovės atstovė advokatė R. K., kuri atstovavo atsakovę civilinėje byloje dėl asmeninio testamento patvirtinimo, ieškovo atstovui advokatui D. J., teikė atsakovės pasiūlymus dėl turto pasidalinimo, kartu nurodant, jog yra žinoma apie ieškovo esamas bylas dėl skolų (e. b. 4 t., b. l. 197), be to, pati atsakovė atsiliepimo į ieškinį 11 punkte nurodė, kad norėdama padėti ieškovui remdavo jį finansiškai, nes žinojo ir suprato kokioje sunkioje finansinėje padėtyje yra ieškovas (e. b. 1 t., b. l. 76-78). Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp šalių bei tarp ieškovo ir notarės teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 23 d. atsakovė ieškovui pranešė, jog jie pas notarę turi atvykti 2015 m. rugpjūčio 3 d., žadėjo esant pasikeitimams paskambinti arba parašyti, 2015 m. liepos 28 d. ieškovas notarei nurodė, kad atsakovė jam pranešė, jog jis turi susisiekti su notare dėl prašymo pateikimo, klausė, kokį prašymą turi parašyti, kitu laišku prašė padėti sutvarkyti jo paveldėjimo teisės perleidimą atsakovei (e. b. 5 t., b. l. 13, 60-61). Liudytoja notarė J. L. teismo posėdyje parodė, kad prieš rengiant dovanojimo sutartį bendravo su šalimis, atsakovei buvo žinoma ieškovo valia, kadangi pirmiausia visas sąlygas derinosi šalys tarpusavyje, po to buvo aiškinamasi kiekvienos iš šalių valia ir tik tuomet ruošiama sutartis. Be atsakovės sutikimo net nebūtų pradėtas ruošti sandoris. Be to, kaip ieškovo teigimu šalys buvo sutarusios, po dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė ieškovui iš močiutės banko sąskaitų sumokėjo pusę paveldėto turto vertės, pinigus pervesdama į ieškovo uošvės sąskaitą. Teismas, įvertinęs tai, kad palikimo priėmimo metu ieškovas turėjo skolų, apie kurias buvo žinoma ir atsakovei, šalys iki dovanojimo sutarties pasirašymo tarėsi tarpusavyje bei su notare dėl paveldėjimo teisių perleidimo, 2015 m. rugpjūčio 7 d. atsakovei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovė po penkių dienų pervedė į ieškovo uošvės sąskaitą 870 Eur išmoką įpėdiniui, kitą dieną pervedė 498 Eur išmoką įpėdiniui, vėliau jai padovanojus žemės sklypą su juose esančiais statiniais dukrai, tarp šalių vyko nesutarimai, atsakovė nesutiko mokėti pinigų, tačiau 2016 m. vasario 15 d. perdavė ieškovo uošvei 10 000 Eur grynais pinigais už palikimo dalį po močiutės mirties, vėliau, pardavusi vieną iš padalintų žemės sklypų, po trijų mėnesių pervedė į ieškovo uošvės sąskaitą 8 000 Eur močiutės palikimo dalį, o pardavusi paskutinius paveldėtus du žemės sklypus, po šešių dienų pervedė į ieškovo uošvės sąskaitą 2 000 Eur močiutės palikimo dalį, sprendė, kad nagrinėjamu atveju, yra pagrindas konstatuoti labiau tikėtiną aplinkybę, jog atsakovė pervesdama pinigus į ieškovo uošvės sąskaitą bei juos perduodama ieškovo uošvei grynais atsilygino ieškovui už jai ieškovo padovanotas paveldėjimo teises. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė aiškindama pinigų ieškovui davimo motyvus, vienu iš argumentų nurodė, jog tokiu būdu ji vykdė šalių tarpusavio susitarimą, kuriuo šalys buvo susitarusios žemės sklypus paveldėti lygiomis dalimis pagal įstatymą, todėl laikė, jog šios aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovas realiai nebuvo atsisakęs savo palikimo dalies ir atsakovė taip atsilygino ieškovui už paveldėtas žemes. Be to teismas nurodė, jog aplinkybę, kad ieškovas vis tik siekė gauti pinigų ir neturėjo tikslo padovanoti savo paveldėjimo teisių patvirtina ir tai, jog atsakovė pinigus ieškovo prašymu pervesdavo ne į ieškovo sąskaitas, kuriose lėšos galėjo būti areštuotos, bet į ieškovo uošvės sąskaitą. Tuo tarpu atsakovės argumentų, kad ji savo valia, nesant tarp šalių jokio susitarimo dėl pinigų mokėjimo, davė ieškovui pakankamai dideles sumas, norėdama jam padėti, tarp šalių nesant labai artimų santykių, kaip nelogiškų ir nesuprantamų nevertino. Todėl teismas nusprendė, jog ginčo paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis buvo apsimestinė siekiant pridengti kitą – paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo – sandorį ir taip išvengti ieškovui priklausančios paveldėti turto dalies arešto, išieškojimų iš šio turto bei apsunkinto paveldėto turto disponavimo.

8. Spręsdamas dėl perleistų paveldėjimo teisių kainos, skolos ir palūkanų priteisimo teismas iš ieškovo paaiškinimų nustatė, kad šalys žodžiu susitarė, jog atsakovė už jai perleistas paveldėjimo teises sumokės ieškovui pusę (½ dalį) paveldėto turto vertės, t. y. sumokės pusę visų gautų piniginių lėšų, iš karto parduos visą paveldėtą nekilnojamąjį turtą ir sumokės ieškovui pusę sumos, gautos pardavus turtą. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė jokių įrodymų paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes nepateikė, teismas sprendė, kad šalys sudarydamos paveldėjimo teisių perleidimo sutartį buvo sutarusios sandorio kainą bei jos nustatymo tvarką, t. y. pusę atsakovės paveldėto turto vertės, kuri nustatoma pagal atsakovės paveldėtas pingines lėšas bei atsakovės parduotą paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Išdavus atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą, ji paveldėjo 4 402,28 Eur pinigines lėšas, buvusias jos motinos banko „Swedbank“, AB sąskaitose, jai išmokėta 262,05 Eur mirusiajai priklausiusi neišmokėta pensija bei 2 940,80 Eur gyventojų pajamų mokesčių permoka (e. b. 1 t., b. l. 124, 151, 183), iš viso ji paveldėjo 7 605,13 Eur piniginių lėšų, kurių pusę turėjo sumokėti ieškovui. Be piniginių lėšų atsakovė paveldėjo ir nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir tris žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovė žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pardavė už 8 000 Eur (e. b. 1 t., b. l. 47-53). Todėl, atsižvelgdamas į šalių susitarimą, teismas laikė, jog atsakovė už parduotus du žemės sklypus atsakovui turėjo sumokėti 4 000 Eur (8 000 Eur / 2). Kitą paveldėtą turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovė padovanojo, o žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalino į tris atskirus žemės sklypus, kurių vieną padovanojo, vieną pardavė už 20 000 Eur, trečią pasiliko sau (e. b. 1 t., b. l. 13-19, 25-27, 164-172, 2 t., b. l. 26-47). Ieškovui prašant turto kainą nustatyti pagal turto vertę buvusią paveldėjimo teisių perleidimo metu, o atsakovei tokio paveldėto turto kainos nustatymo būdo neginčijant, teismas, įvertinęs atsakovės elgesį, kuri savo rizika nevykdydama paveldėjimo teisių pirkimo - pradavimo sąlygų dalies paveldėto turto nepardavė, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sprendė, jog dalis paveldėjimo teisių perleidimo kainos nustatytina pagal minėto turto rinkos vertę buvusią paveldėjo teisių perleidimo metu, t. y. 2015 m. rugpjūčio 3 d.. Vadovaudamasis byloje pateiktomis ekspertų išvadomis, teismas nustatė, jog ieškovo perleistų paveldėjimo teisių kaina yra 47 302,57 Eur (94 605,13 Eur (7 605,13 Eur + 8 000 Eur + 53 000 Eur + 26 000 Eur) viso paveldėto turto vertė / 2), kurią atsakovė privalėjo sumokėti ieškovui paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Atsakovė vykdydama šalių susitarimą už jai perleistas paveldėjimo teises ieškovui sumokėjo iš viso 21 368 Eur (e. b. 1 t., b. l. 55-58), ir ieškovui liko skolinga 25 934,57 Eur (47 302,57 Eur – 21 368 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu dovanojimo sutartį pripažindamas apsimestine nesuprato arba nerado dovanojimo sutarties sudarymo motyvų. Teismo sprendime padarytos išvados yra neteisėtos, nepagrįstos bei nelogiškos. Priešingai sprendimo argumentams, nebuvo bendros ieškovo ir atsakovės valios apsimesti, taip pat abi ginčo šalys turėjo savo motyvus sudaryti dovanojimo sutartį. Bylos ginčo šalys dovanojimo sutartimi nedengė jokio kito sandorio ir nesiekė jokių kitokių teisinių pasekmių, nei kad kylančių iš paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio.

1.3. Pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados, kad dovanojimo sutartis buvo apsimestinė, ja buvo siekiama pridengti kitą – paveldėjimo teisių pirkimo- pardavimo – sandorį nėra logiškai pagrįstos ir byloje esančių įrodymų visuma leidžia padaryti priešingas išvadas. Dovanojimo sutarties sudarymo metu ieškovas ir atsakovė būtent ir norėjo, taip pat turėjo ketinimą sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, o ne pardavimo - pirkimo sandorį, kadangi ieškovas, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, turėjo savo asmeninių priežasčių sudaryti būtent paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį. Be to, atsakovei taip pat buvo priimtina sudaryti teisių dovanojimo sandorį, nes tai atitiko atsakovės interesus ir ketinimus. Ieškovas ir atsakovė dėl dovanojimo sutarties sudarymo klausimų buvo konsultuojami advokatų (teisinių patarėjų), notarės, kuri tvirtino dovanojimo sutartį, todėl pagrįstai galima manyti, kad abi ginčo šalys sudarė tokį sandorį, kuris pilnai atitiko abiejų iš jų ketinimus ir interesus. Byloje esantys įrodymai, kurie ir buvo paminėti skundžiamame sprendime, tik patvirtina, kad tikrasis ieškovo ketinimas ir buvo padovanoti paveldėjimo teises, nes tik tokiu būdu jis galėjo išvengti savo kreditorių, o atsakovui paveldėjimo teisių dovanojimas taip pat buvo priimtinas ir naudingas, nes tokiu atveju atsakovas nesusidurtų su galimais paveldėto turto valdymo apsunkinimais, jei kuriai nors paveldėto turto daliai būtų pritaikyti kokie nors teisiniai suvaržymai dėl ieškovo veiksmų.

1.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodo, jog atsakovė, sumokėdama tam tikras pinigų sumas ieškovo atstovams po dovanojimo sutarties sudarymo, atsilygino jam už jo padovanotas paveldėjimo teises. Ji, kai atsirasdavo finansinės galimybės, įskaitant ir tai, kai ji gaudavo kokias nors pajamas iš paveldėto turto pardavimo, paremdavo ieškovą finansiškai, t. y. teisės aktų leidžiamais sandoriais padovanodavo ieškovui sprendime nurodytas pinigines sumas, kurių dydžius nustatydavo pati laisvu savo apsisprendimu, o ne vykdydama kokius nors susitarimus su ieškovu.

1.5. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs šalių sudarytą sandorį kaip pardavimo - pirkimo sutartį ir nustatęs paveldėjimo teisių pardavimo kainą, net nevertino (netyrė, nesiaiškino) kokią įtaką tokiu atveju ieškovo ir atsakovės santykiams bei jų tarpusavio finansiniams įsipareigojimams (įskaitant teisių pardavimo kainai) daro 2015 m. gegužės 14 d. tarp ieškovo, atsakovės ir atsakovės pusbrolio A. J. sudarytas susitarimas civilinėje byloje Nr. 2-279-314/2015, pagal kurį 1/3 dalis paveldėto turto turėjo tekti A. J., taip pat nevertino, netyrė ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovė patyrė išlaidas, susijusias su turto pardavimu ir mirusio asmens laidotuvėmis. Svarstydamas klausimą dėl dovanojimo sutarties perkvalifikavimo bei siekdamas nustatyti teisių pardavimo kainą teismas net nepasiūlė ginčo šalims apklausti liudytoju A. J., netyrė, ar atsakovė ar ieškovas mokėjo kokias nors sumas A. J. pagal 2015 m. gegužės 14 d. susitarimą.

1.6. Sprendimo išvados dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir jos perkvalifikavimo į pardavimo - pirkimo sutartį nėra logiškai pagrįstos ir nėra teisingos, nes dovanojimo sutartis nebuvo apsimestinė ir ji atitiko tiek ieškovo, tiek ir atsakovės vidinę valią (tikruosius ketinimus). Be to, atsakovė net teoriškai neturėjo poreikio dovanojimo sutartimi pridengti kitą kokį nors sandorį.