- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- e2-42-970/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00111-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Ieškovas
- B. L.
- Atsakovas
- V. L.
- Advokatai
- Roma Katilovskienė, Dževaldas Joneliūnas, Vaidas Jurčikonis, Irena Lemežytė
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo B. L. ieškinį atsakovei V. L. dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas B. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo: 1) pripažinti 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp B. L. ir V. L. apsimestine, 2) pripažinti 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp B. L. ir V. L., paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartimi, kuria B. L. perleido atlygintinai nuosavybėn V. L. asmeninės nuosavybės teise visas jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias pavelėjimo teises į jo senelės M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, o V. L. priima visas jai perduodamas atlygintinai paveldėjimo teises ir įsipareigoja sumokėti sutartą kainą, 3) priteisti iš atsakovės V. L. ieškovo naudai likusią nesumokėtą 25 834,53 Eur skolą pagal 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartį, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo močiutė, o atsakovės motina M. J.. Tarp šalių 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaryta paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovei padovanojo visas jam, kaip senelės įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias paveldėjimo teises į senelės palikimą. Pagal ieškovo perleistą paveldėjimo teisę į ½ dalį paveldėto senelės palikimo atsakovė įgijo nuosavybės teises į šį turtą: 0,1265 ha ploto žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), 0,1500 ha ploto žemės sklypą, 1,9052 ha ploto žemės sklypą ir 16,6500 ha ploto žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas – 4 402,22 Eur, buvusius senelės banko sąskaitoje, 2 940,80 Eur VMI permoką ir 262,05 Eur neišmokėtą senatvės pensijos dalį, bendra po senelės mirties likusio viso palikimo vertė sudarė 94 405,07 Eur. Sudaryta dovanojimo sutartis neatspindi tikrosios šalių valios, nes ja buvo siekiama pridengti paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sandorį, kuriuo ieškovas pardavė atsakovei paveldėjimo teises į senelės palikimą. Prieš sudarant dovanojimo sutartį, šalys žodžiu susitarė, kad atsakovė, gavusi paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, sumokės ieškovui ½ dalį palikimo vertės, t. y. ieškovas jam priklausančią senelės palikimo dalį perleis atsakovei už perleisto paveldėjimo teise nekilnojamojo turto vertę, kuri yra 43 400,00 Eur, bei pusė senelės paveldėtų piniginių lėšų. Atsakovė sumokėjo ieškovui 21 368,00 Eur, iš kurių 1 368,00 Eur buvo kompensacija už pinigines lėšas, buvusias mirusiosios M. J. banko sąskaitoje, todėl likusi nesumokėta suma (kaina) ieškovui už perleistą palikimo dalį sudaro 25 834,53 Eur. Pažymėjo, kad ieškovas neturėjo jokio pagrindo neatlygintinai suteikti paveldėjimo teisę atsakovei, nes sandorio sudarymo metu šalių santykiai buvo konfliktiški, 2015 m. Druskininkų miesto apylinkės teisme vyko teisminiai ginčai dėl senelės palikimo, ieškovas tuo metu turėjo kreditorių ir visas jo turtas buvo areštuotas, todėl siekiant išvengti galimų kreditorių turto areštų ir išieškojimo į jo senelės paveldėtą palikimo dalį bei apsunkinto paveldėto turto disponavimo kartu su kitu paveldėtoju, šalys susitarė, kad ieškovas perleis atsakovei paveldėjimo teises dovanojimo sandoriu, o atsakovė už jai perleistas paveldėjimo teises, sumokės ieškovui pagal perleistą paveldėjimo teisę paveldėto turto rinkos vertę pervedant pinigus jo įgaliotai atstovei. Nesant dovanojimo priežasčių (motyvų), dovanojimo sutartį sudariusių šalių tikroji valia neatitiko dovanojimo sutarties turinio, tikroji šalių valia buvo ne neatlygintinas paveldėjimo teisių į palikimą dovanojimas, o paveldėjimo teisių pardavimas. Dovanojimo sutartimi ieškovas, kaip įstatyminis įpėdinis, siekė parduoti palikimo paveldėjimo teises, o atsakovė jas įgyti savo nuosavybėn, todėl pripažinus sandorį apsimestiniu turi likti galioti paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartis, kurią siekta pridengti apsimestine paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, ir iš atsakovės turi būti priteista perleistų paveldėjimo teisių nesumokėta kaina (e. b. 1 t., b. l. 1-7, 4 t., b. l. 14-19).
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus ir ieškinyje bei patikslintame ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tarp šalių ginčas kilo dėl senelės palikimo, kuomet atsakovė siekė teisme patvirtinti asmeninį testamentą, šioje byloje šalys pasirašė susitarimą priimti palikimą lygiomis dalimis bei numatė atsiskaitymo tvarką su trečiuoju asmeniu. Tuo metu ieškovas gyveno Jungtinėje Karalystėje, ieškovo finansinė padėtis buvo prasta, jis turėjo daug kreditorių, antstolis vykdė skolų išieškojimą, jo sąskaitos buvo areštuotos, priėmus palikimą grėsė turto areštai, dėl ko tvarkyti turtą kitiems įpėdiniams būtų buvę sudėtinga, todėl ieškovė, žinodama apie ieškovo skolas ir turtinę padėtį, pasiūlė ieškovui sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, taip išvengiant išieškojimo iš paveldėto turto, arešto ir tokiu būdu palengvinant turto administravimą bei jo pardavimą, o už ieškovui priklausančią ½ palikimo dalį atsiskaityti pinigais. Ieškovas pasitikėjo atsakove, tokiu būdu siekė gauti lėšų, todėl sutiko įforminti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovė iš karto, t. y. 2015 m., parduos visą paveldėtą turtą ir sumokės ieškovui pusę parduoto paveldėto turto vertės į ieškovo įgalioto asmens sąskaitą arba grynais pinigais, tam, kad būtų išvengta išieškojimo. Atsakovė suorganizavo, jog notarė parengtų dovanojimo sutartį bei pranešė ieškovui kada atvykti pas notarę. Pasirašius dovanojimo sutartį, po kelių dienų atsakovė pervedė ieškovui pinigus, kurie buvo senelės banko sąskaitoje. Vėliau tarp šalių kilo nesutarimų dėl atsiskaitymo, nes atsakovė ketino nemokėti, motyvuodama, kad ieškovas jai paveldėjimo teises padovanojo, tuomet ieškovas telefonu nurodė atsakovei, jog kreipsis į teismą ir ginčys sudarytą sandorį, todėl atsakovė vėl pradėjo mokėti pinigus, ieškovas pastoviai skambindavo atsakovei, atsakovė nurodydavo, jog yra tvarkomi turto pardavimo dokumentai, o 2018 m. nurodė, kad yra nebeskolinga, tačiau paaiškėjo, jog dalį likusio turto atsakovė yra padovanojusi, už šį turtą ieškovui pinigai nesumokėti. Visos aplinkybės patvirtina, kad šalių valia nebuvo padovanoti paveldėjimo teises, nes buvo atlygintinumas. Pati atsakovė atlikdama mokėjimus nurodydavo, jog perveda palikimo dalį, taip pripažindama buvus atlygintiną sandorį, kas patvirtina, jog tarp šalių sudarytas ginčijamas sandoris neatitiko tikrosios šalių valios, nes juo buvo siekiama pridengti paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sandorį, kuriuo ieškovas pardavė atsakovei savo paveldėjimo teises po senelės mirties.
Atsiliepimas
Atsakovė V. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, motyvuodama tuo, jog dovanojimo sutartyje, kuri buvo sudaryta tarp dviejų pilnai savo veiksmus suvokiančių ir visiškai veiksnių fizinių asmenų, patvirtinta notaro, yra aiškiai pasakyta, jog sutartis sudaryta laisva šalių valia, jos tekstas suprastas ir pilnai atitinka šalių valia. Ieškovo teiginys, kad dovanojimo sutartis neatspindi tikrosios sutarties šalių valios yra nepagrįstas iš esmės jokiais teisiniais argumentais ir įrodymais, gautais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka. Ieškovas siekė sudaryti būtent paveldėjimo teisių dovanojimo, o ne minėtų teisių pardavimo - pirkimo sutartį, nes toks buvo tikrasis ieškovo interesas (siekis), kai buvo sudaroma dovanojimo sutartis, tuo tarpu atsakovė, dovanojimo sutarties sudarymo metu, neturėjo jokio intereso ar suinteresuotumo (ketinimų, tikslų, siekių) su ieškovu sudaryti ieškovui priklausančių paveldėjimo teisių pardavimo - pirkimo ar kažkokio kitokio sandorio, išskyrus dovanojimo būdu įgyti paveldėjimo teises, jei ieškovas priima sprendimą jas dovanoti. Atsakovė, žinodama ir suprasdama kokioje sunkioje finansinėje padėtyje yra ieškovas ir tai, kad šalis sieja artimi giminystės santykiai, norėdama padėti ieškovui laisva valia ir tik savo pasirinkimu bei apsisprendimu, kai atsirasdavo pas atsakovę finansinės galimybės, įskaitant ir gautas pajamas pardavus paveldėtą turtą, paremdavo ieškovą finansiškai. Pažymėjo, kad finansinės paramos dydžius nustatydavo atsakovė laisvu apsisprendimu, o ne vykdydama susitarimus su ieškovu, kaip ieškinyje teigia ieškovas (e. b. 1 t., b. l. 76-89).
Atsakovė bei jos atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė paaiškino, kad pirmiausia nesutarimai su ieškovu kilo dėl testamento, nes ieškovas nebuvo įtrauktas į testamentą, prasidėjo teisminiai ginčai, advokatė patarė susitarti, todėl nusprendė pasidalinti paveldimas žemes ir mišką su ieškovu bei pusbroliu lygiomis dalimis, tuo pagrindu 2015 m. gegužės 14 d. sudarė rašytinį susitarimą. Notarė paskyrė datą, kada jiems su ieškovu reikia atvykti ir pasirašyti reikiamus dokumentus, pasidalinti turtą, apie šią datą elektroniniu paštu informavo ieškovą, ruošiant dokumentus notarė jos nekvietė. Paskirtą dieną, t. y. 2015 m. rugpjūčio 3 d., su ieškovu susitiko pas notarą, dokumentai buvo paruošti, notarė liepė juos perskaityti. Perskaičiusi pamatė, kad ieškovas visą jam priklausantį turtą padovanojo jai, nustebo, tačiau ieškovas reikalavo pasirašyti, todėl pasirašė. Ieškovas pats nusprendė jai padovanoti turtą, ji jo nevertė, apie ieškovo skolas, tuo metu nieko nežinojo, galvojo, kad ieškovas negali priimti palikimo, todėl ir padovanojo. Pasirašant šią sutartį ieškovui nežadėjo sumokėti už perleistas teises, tarp jų jokio susitarimo nebuvo. Dar nespėjus priimti palikimo, ieškovas 2015 m. rugpjūčio 12 d. pareikalavo pinigų, turėjo santaupų, todėl gera valia persiuntė ieškovui pinigus į jo nurodytą uošvės sąskaitą. Pervesdama pinigus nurodė, jog tai išmoka įpėdiniui, nes galvojo tokiu būdų vykdys trišalį susitarimą. Ieškovas nuolat prašydavo pinigų, juos davė ieškovui gera valia, norėdama jam padėti, pardavusi palikimu priimtą turtą. Paveldėtą turtą tvarkė savo nuožiūra, tačiau, kadangi su ieškovu ir pusbroliu buvo pasirašiusi susitarimą, pardavusi žemes ir miškus gautus pinigus padalindavo visiems lygiomis dalimis. Pervesdama pinigus nurodė, jog tai palikimo dalis, kadangi tai buvo pinigai gauti pardavus mamos paveldėtą turtą. Atsakovės atstovas nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė buvo ginčijamo sandorio iniciatorė ir jos iniciatyva buvo sudarytas ginčijamas sandoris, atsakovė neturėjo jokio motyvo sudaryti ginčijamą sutartį, būtent ieškovas turėjo skolas, todėl jis ir norėjo šią sutartį sudaryti. Atsakovės valia išreikšta 2015 m. kovo 9 d. rašte, pagal kurį atsakovė siekė gauti ½ dalį namo su žeme, o už jį ieškovui perleisti jai priklausančią dalį žemių ir miškų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atsakovės, šalių atstovų paaiškinimais, liudytojos notarės Jūratės Ladauskaitės parodymais bei bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus M. J., jos turtines teises pagal įstatymą paveldėjo dukra – atsakovė V. L. ir anūkas – ieškovas B. L. (e. b. 4 t., b. l. 37, 38, 42-45). Ieškovas B. L. visas jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias paveldėjimo teises 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi (toliau – Dovanojimo sutartis) padovanojo atsakovei V. L., sandoris patvirtintas Druskininkų savivaldybės 2 - ojo notaro biuro notarės Jūratės Ladauskaitės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 10-11). Šio sandorio pagrindu Druskininkų savivaldybės 2 - ojo notaro biuro notarė Jūratė Ladauskaitė 2015 m. rugpjūčio 7 d. išdavė atsakovei V. L. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovė paveldėjo M. J., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. 1595-8002-1036, esančius (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB banko sąskaitose, neišmokėtą kompensuojamąją netekto darbingumo pensijos sumą, kurią sudaro 262,05 Eur, grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio permoką, kurią sudaro 2 311,17 Eur, grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio permoką, kurią sudaro 629,63 Eur (e. b. 1 t., b. l. 79-89).
Ieškovas prašo pripažinti Dovanojimo sutartį apsimestine, motyvuodamas tuo, kad šis sandoris neatitiko tikrosios šalių valios, nes juo buvo siekiama pridengti paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sandorį, kuriuo ieškovas pardavė atsakovei savo paveldėjimo teises po senelės mirties, bei priteisti iš atsakovės likusią nesumokėtą skolą. Atsakovė bei jos atstovas nurodo, kad atsakovė neturėjo jokio intereso ar suinteresuotumo sudaryti su ieškovu paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sandorį, o ieškovas neįrodo, kad Dovanojimo sutartis neatspindi tikrosios sutarties šalių valios. Taigi, byloje esminis ginčas kilo dėl tarp šalių sudaryto dovanojimo sandorio apsimestinio pobūdžio siekiant pridengti kitą sandorį – pirkimo - pardavimo sutartį.
I. Dėl Dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu, jo pripažinimo pirkimo - pardavimo sutartimi
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, t. y. asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008). Kai kyla ginčas dėl sandorio rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du svarbūs sutarčių aiškinimo principai: pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015 ir kt.). Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2018).
Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-1075/2019 ir kt.).
Ieškovo atstovas grįsdamas ieškinio reikalavimus, nurodė, kad palikimo priėmimo metu ieškovas gyveno Jungtinėje Karalystėje, jo finansinė padėtis buvo sunki, jis turėjo daug kreditorių, antstolis vykdė skolų išieškojimus, buvo areštuotos jo sąskaitos, dėl močiutės palikimo sudėties tarp šalių buvo kilęs ginčas kitoje civilinėje byloje, kurioje šalys taikiai susitarė priimti palikimą lygiomis dalimis. Atsakovei buvo žinoma ieškovo sunki finansinė padėtis, turimos skolos, todėl, siekiant išvengti ieškovui tenkančios palikimo dalies arešto bei apsunkinto paveldėto turto administravimo, šalys susitarė sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, atsakovei sumokant ieškovui už jam priklausančią ½ palikimo dalį. Atsakovė patvirtino, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl jos motinos palikimo kitoje civilinėje byloje, kurioje šalys susitarė palikimą, kurį sudarė žemės ir miškai, priimti lygiomis dalimis, neginčijo, kad palikimo priėmimo metu atsakovo finansinė padėtis buvo sunki, jis turėjo skolų, tačiau neigė, jog apie šias skolas žinojo tvarkant palikimo priėmimo dokumentus bei teigė, kad apie ieškovo sudarytą Dovanojimo sutartį sužinojo tik notarės nustatytu laiku atvykusi pas notarę, dėl kokių priežasčių ieškovas sudarė Dovanojimo sutartį jai nežinoma, o sumokėti pusę palikimo dalies ieškovui, nežadėjo.
Iš prie bylos pridėtos civilinės bylos Nr. 2-279-314/2015 matyti, kad (duomenys neskelbtini), mirus M. J. jos palikimą priėmė dukra V. L. ir anūkas B. L., paduodami pareiškimus notarui dėl palikimo priėmimo. Atsakovė V. L., siekdama priimti dalį palikimo (žemes ir mišką, esančius (duomenys neskelbtini)) pagal motinos sudarytą asmeninį testamentą, kreipėsi į teismą dėl šio testamento patvirtinimo, ieškovas su šiuo atsakovės prašymu nesutiko. Šalys, siekdamos pasiekti kuo greitesnį rezultatą, priimant palikimą po M. J. mirties, 2015 m. gegužės 14 d. raštu susitarė mirusiosios M. J. nekilnojamąjį turtą: tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), paveldėti lygiomis dalimis pagal įstatymą, dėl ko V. L. atsisakė savo prašymo patvirtinti asmeninį testamentą ir civilinė byla buvo nutraukta (e. b. 4 t., b. l. 30-64, 176-184). Šios aplinkybės patvirtina, kad po M. J. mirties, šalys padavusios pareiškimus notarui dėl palikimo priėmimo, nesant teismo patvirtinto asmeninio testamento, lygiomis dalimis paveldėjo pagal įstatymą visą mirusiosios M. J. palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis, 5.12 straipsnis, 5.31 straipsnio 4 dalis), kurį ieškovas aktyviais veiksmais (nesutikdamas su atsakovės prašymu patvirtinti asmeninį testamentą) siekė priimti, tačiau visas savo, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias paveldėjimo teises į senelės palikimą 2015 m. rugpjūčio 3 d. padovanojo atsakovei (e. b. 1 t., b. l. 10-11). Liudytoja notarė Jūratė Ladauskaitė teismo posėdyje parodė, kad ieškovas 2015 m. birželio 15 d. elektroniniu paštu kreipėsi į notarų biurą, norėdamas atsisakyti paveldėjimo teisės, nes gyvendamas užsienyje fiziškai priimti palikimo negali, jam buvo išaiškinta, jog užbaigti paveldėjimo bylą jis gali per įgaliotinį, tuomet 2015 m. birželio 18 d. ieškovas prašė patarti pagal kokį dokumentą galėtų perleisti paveldėjimo teises, aiškinosi su ieškovu, kokiu būdu jis norėtų perleisti savo paveldėjimo teises, padovanoti ar parduoti, 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaryta paveldėjimo teisės dovanojimo sutartis. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patikrinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių, yra logiškai paaiškinamos ir suprantamos. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrįstų abejonių dėl dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrosios valios turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju, svarbu nustatyti, kas paskatino (kokios priežastys, motyvai) ieškovą pakeisti savo valią ir vietoje prašymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kuris patvirtintų jo teisių į palikimą įgijimą, padavimo (ekonominės naudos gavimo) šias paveldėjimo teises padovanoti (sudaryti neatlygintinį sandorį). Ieškovo atstovas teigė, kad ieškovas Dovanojimo sutartį iš esmės sudarė siekiant išvengti ieškovui tenkančios palikimo dalies arešto ir apsunkinto paveldėto turto administravimo bei tokiu būdu gauti pinigų, kuriuos turėjo sumokėti atsakovė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovas tvarkant paveldėjimo dokumentus turėjo skolų (ginčo sandorio sudarymo metu iš ieškovo įvairiais teismo sprendimais buvo priteista iš viso 5 827,00 Eur suma, kreditoriams išduoti vykdomieji raštai, antstolė vykdė 61 684,51 Eur skolos ir palūkanų išieškojimą pagal 2014 m. rugpjūčio 29 d. notaro vykdomąjį įrašą, po ginčo sandorio sudarymo iš ieškovo teismo sprendimais buvo priteista iš viso dar 2 745,45 Eur suma, kreditoriams išduoti vykdomieji raštai), kas patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, jog viešuose registruose išviešinus duomenis apie ieškovo priimtą palikimą, jo priklausančio turto dalis galėjo būti areštuota ir tokiu būdu kitai turto bendrasavininkei (atsakovei) būtų apsunkinta šio turto disponavimo, tame tarpe ir pardavimo, galimybė. Nors atsakovė neigė, jog žinojo apie ieškovo skolas ir tvirtino, kad apie Dovanojimo sutartį sužinojo tik atvykusi pas notarę ir ją perskaičiusi, tačiau jokių Dovanojimo sutarties sudarymo motyvų jos naudai nepaaiškino, o jos nurodytus argumentus paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei liudytojos notarės Jūratės Ladauskaitės parodymai. Kaip matyti iš į bylą pateikto elektroninio laiško, 2015 m. kovo 9 d. atsakovės atstovė advokatė Roma Katilovskienė, kuri atstovavo atsakovę civilinėje byloje dėl asmeninio testamento patvirtinimo, ieškovo atstovui advokatui Dževaldui Joneliūnui, teikė atsakovės pasiūlymus dėl turto pasidalinimo, kartu nurodant, jog yra žinoma apie ieškovo esamas bylas dėl skolų (e. b. 4 t., b. l. 197), be to, pati atsakovė atsiliepimo į ieškinį 11 punkte nurodė, kad norėdama padėti ieškovui remdavo jį finansiškai, nes žinojo ir suprato kokioje sunkioje finansinėje padėtyje yra ieškovas (e. b. 1 t., b. l. 76-78). Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp šalių bei tarp ieškovo ir notarės matyti, kad 2015 m. birželio 23 d. atsakovė ieškovui pranešė, jog jie pas notarę turi atvykti 2015 m. rugpjūčio 3 d., žadėjo esant pasikeitimams paskambinti arba parašyti, 2015 m. liepos 28 d. ieškovas notarei nurodė, kad atsakovė jam pranešė, jog jis turi susiekti su notare dėl prašymo pateikimo, klausė, kokį prašymą turi parašyti, kitu laišku prašė padėti sutvarkyti jo paveldėjimo teisės perleidimą atsakovei (e. b. 5 t., b. l. 13, 60-61). Liudytoja notarė Jūratė Ladauskaitė teismo posėdyje parodė, kad prieš rengiant Dovanojimo sutartį bendravo su abejomis šalimis, atsakovei buvo žinoma ieškovo valia, nes pirmiausia visas sąlygas derinosi šalys tarpusavyje, po to buvo aiškinamasi kiekvienos iš šalių valia ir tik tuomet ruošiama sutartis, be atsakovės sutikimo net nebūtų pradėtas ruošti sandoris. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad dovanojimo sandoris buvo sudarytas tarp šalių, tarp kurių buvo kilęs ginčas dėl palikimo dalies, ieškovui turint skolų, šalims tariantis dėl dovanojimo teisių perleidimo, atsakovei negalint paaiškinti jokių dovanojimo sandorio sudarymo motyvų, nagrinėjamu atveju teismui kyla pagrįstų abejonių dėl Dovanojimo sutartį sudariusių šalių tikrosios valios turinio.
Pažymėtina, kad dovanojimo sutartis ir pirkimo - pardavimo sutartis iš esmės skiriasi atlygintinumu. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi. Šiuo atvejus atsiranda apsimestinio sandorio teisinės pasekmės. Taigi, sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinė teisė, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-686/2016, 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-313/2018). Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Ieškovo atstovas paaiškino, kad šalys susitarė, jog po Dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė ieškovui sumokės pusę paveldėto turto vertės, t. y. sumokės pusę gautų piniginių lėšų esančių kredito bei kitose banko sąskaitose, iš karto parduos visą paveldėtą nekilnojamąjį turtą ir sumokės ieškovui pusę sumos gautos pardavus turtą, visus pinigus perduodama grynaisiais pinigais arba pervesdama į ieškovės uošvės sąskaitą, jog būtų išvengta išieškojimo. Po kelių dienų atsakovė pervedė į ieškovo uošvės sąskaitą pinigų, kuriuos gavo iš močiutės banko sąskaitų, vėliau atsakovė ketino nebemokėti, tačiau ieškovui nurodžius, jog ketina ginčyti sandorį, atsakovė toliau vykdė mokėjimus dalimis. Bylos medžiaga nustatyta, kad po Dovanojimo sutarties sudarymo atsakovė 2015 m. rugpjūčio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo M. J. visą turtą: žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB banko sąskaitose, 262,05 Eur neišmokėtą kompensuojamąją netekto darbingumo pensijos sumą, 2 940,80 Eur grąžintiną gyventojų pajamų mokesčio permoką (e. b. 1 t., b. l. 79-89). Į bylą pateiktas „Swedbank“, AB raštas dėl informacijos pateikimo Nr. SR-TS-19-27, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo Nr. (1.13E) DV_S-13342, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas dėl duomenų pateikimo Nr. (7.1E-3.2) K-15854 patvirtina, kad atsakovė paveldėjo 4 402,28 Eur (15 200,20 Lt) piniginių lėšų, buvusių M. J. „Swedbank“, AB banko sąskaitose, atsakovei 2015 m. rugpjūčio 13 d. išmokėta 262,05 Eur mirusiajai neišmokėta pensija, o 2015 m. rugsėjo 21 d. – 2 940,80 Eur gyventojų pajamų mokesčių permoka (e. b. 1 t., b. l. 124, 151, 183). Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 2017 m. balandžio 3 d. dovanojimo sutarčių, 2017 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. sausio 9 d. pirkimo - pardavimo sutarčių matyti, kad atsakovė paveldėtą žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugsėjo 14 d. padovanojo, jos iniciatyva 2017 m. sausio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 4SK-79-(14.4.110.) paveldėtas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į tris atskirus žemės sklypus, kurių vieną atsakovė 2017 m. balandžio 3 d. padovanojo, vieną 2017 m. balandžio 3 d. pardavė, o trečią pasiliko sau, likusius du paveldėtus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovė 2018 m. sausio 9 d. pardavė (e. b. 1 t., b. l. 13-36, 47-54, 2 t., b. l. 36-39). Ieškovo pateikti uošvės S. J. sąskaitos išrašai, 2015 m. lapkričio 5 d. ieškovo elektroninis laiškas advokatei Irenai Lemežytei, 2016 m. vasario 15 d. pakvitavimas, patvirtina, kad išdavus atsakovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, atsakovė 2015 m. rugpjūčio 12 d. į ieškovo uošvės sąskaitą pervedė 870,00 Eur, 2015 m. rugpjūčio 13 d. – 498,00 Eur, nurodydama, kad tai išmokos įpėdiniui, 2015 m. lapkričio 5 d. ieškovas kreipėsi į advokatę dėl konsultacijos, nes jam perleidus paveldėjimo teisę, siekiant greičiau susitvarkyti dokumentus bei išsisukti nuo antstolių, teta nenori grąžinti sutartos dalies, atsakovė 2016 m. vasario 15 d. perdavė ieškovo B. L. uošvei S. J. 10 000,00 Eur už palikimo dalį po močiutės M. J. mirties, 2017 m. liepos 27 d. į ieškovo B. L. uošvės S. J. sąskaitą pervedė 8 000,00 Eur, nurodydama, jog tai močiutės palikimo dalis, o 2018 m. sausio 15 d. – 2 000,00 Eur, nurodydama, jog tai močiutės palikimo dalis (e. b. 1 t., b. l. 55-58, 4 t., b. l. 198). Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad paveldėtu turtu tvarkėsi savo nuožiūra, o ieškovui pinigus pervedė, nes ieškovas nuolat jų prašė. Ieškovui buvo sunku, jis buvo našlaitis, norėjo jam padėti, todėl pati savo iniciatyva ir gera valia pardavusi paveldėtą turtą pervesdavo dalį pinigų ieškovui, kartu vykdydama jų susitarimą, sudarytą civilinėje byloje dėl asmeninio testamento patvirtinimo, pavedimuose nurodydavo, jog tai išmoka įpėdiniui ar palikimo dalis, nes pinigai buvo gauti už parduotą paveldėtą turtą. Aiškindama apie konkrečius pinigų perdavimus atsakovė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. pervedė pinigus, nes ieškovas 2015 m. rugpjūčio 12 d. būdamas Palangoje paskambino ir paprašė duoti pinigų, ji gera valia per du kartus pervedė jam pinigų, davė tiek pinigų, kiek galėjo, 2016 m. vasario 15 d. ieškovo uošvei perdavė 10 000,00 Eur, nes ieškovas paprašė pinigų, prašė duoti tiek pinigų, kiek ji gali, tuo metu surinko paskutinius pinigus ir juos atidavė, 2017 m. liepos 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. pinigus pervedė pardavusi paveldėtą turtą savo iniciatyva, norėdama ieškovui padėti.
Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2004). Teismas, įvertinęs ieškovo atstovo bei atsakovės paaiškinimus duotus teisme, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad palikimo priėmimo metu ieškovas turėjo skolų, apie kurias buvo žinoma ir atsakovei, šalys iki Dovanojimo sutarties pasirašymo tarėsi tarpusavyje bei su notare dėl paveldėjimo teisių perleidimo, 2015 m. rugpjūčio 7 d. atsakovei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, atsakovė po penkių dienų pervedė į ieškovo uošvės sąskaitą 870,00 Eur išmoką įpėdiniui, kitą dieną pervedė 498,00 Eur išmoką įpėdiniui, vėliau jai padovanojus žemės sklypą su juose esančiais statiniais dukrai, tarp šalių vyko nesutarimai, atsakovė nesutiko mokėti pinigų, tačiau 2016 m. vasario 15 d. perdavė ieškovo uošvei 10 000,00 Eur grynais pinigais už palikimo dalį po močiutės mirties, vėliau pardavusi vieną iš padalintų žemės sklypų, po trijų mėnesių pervedė į ieškovo uošvės sąskaitą 8 000,00 Eur močiutės palikimo dalį, o pardavusi paskutinius paveldėtus du žemės sklypus, po šešių dienų pervedė į ieškovo uošvės sąskaitą 2 000,00 Eur močiutės palikimo dalį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, yra pagrindas konstatuoti labiau tikėtiną aplinkybę, jog atsakovė pervesdama pinigus į ieškovo uošvės sąskaitą bei juos perduodama ieškovo uošvei grynais atsilygino ieškovui už jai ieškovo padovanotas paveldėjimo teises. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė aiškindama pinigų ieškovui davimo motyvus, vienu iš argumentų nurodė, jog tokiu būdu ji vykdė šalių tarpusavio susitarimą, kuriuo šalys buvo susitarusios žemės sklypus paveldėti lygiomis dalimis pagal įstatymą, kas tik patvirtina, kad ieškovas realiai nebuvo atsisakęs savo palikimo dalies ir atsakovė taip atsilygino ieškovui už paveldėtas žemes. Be to, aplinkybę, kad ieškovas visgi siekė gauti pinigų ir neturėjo tikslo padovanoti savo paveldėjimo teisių patvirtina ir tai, jog atsakovė pinigus ieškovo prašymu pervesdavo ne į ieškovo sąskaitas, kurios iš karto galėjo būti areštuotos, bet į ieškovo uošvės sąskaitą. Tuo tarpu atsakovės argumentai, kad ji savo valia, nesant tarp šalių jokio susitarimo dėl pinigų mokėjimo, davė ieškovui pakankamai dideles sumas, vieną kartą atiduodama net paskutinius surinktus pinigus, norėdama jam padėti, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra labai artimi santykiai, negali būti vertinami kaip logiški ir suprantami. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas nepagrįstai sureikšmina aplinkybę, jog byloje neįrodyta, kad Dovanojimo sutartis sudaryta atsakovės iniciatyva. Šiuo atveju, šalys siekė, jog ieškovui priklausanti palikimo dalis nebūtų areštuota, iš šio turto nebūtų vykdomi išieškojimai ir būtų kuo lengviau disponuoti paveldėtu turtu, o ieškovas gautų pinigų, kas leidžia spręsti, jog šalys bendraudamos su notare elgėsi nesąžiningai, sudarydamos iliuziją (nuslėpdamos tikruosius ketinimus), kad būtų sudarytas neatlygintinis sandoris, todėl aplinkybė, kurios iš šalių iniciatyva notaras ruošė Dovanojimo sutartį, neturi esminės reikšmės.
Teismas, nurodytų argumentų pagrindu, vadovaudamasis CK 6.465, 6.466 straipsniais ir aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika dėl dovanojimo sutarčių neatlygintinumo bei motyvų, atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, t. y. didelės pinigų (iš viso 21 368,00 Eur) sumos pervedimą bei perdavimą dovanotojo (ieškovo) uošvei, kaip išmoką įpėdiniui bei močiutės palikimo dalį, į aplinkybę, jog atsakovė negalėjo logiškai paaiškinti Dovanojimo sutarties sudarymo motyvų, o Dovanojimo sutartis sudaryta tarp šalių, tarp kurių padavus pareiškimus notarui dėl palikimo priėmimo buvo kilęs ginčas, ieškovui turint skolų, konstatuoja, kad ginčo paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis buvo apsimestinė siekiant pridengti kitą – paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo – sandorį ir taip išvengti ieškovui priklausančios paveldėti turto dalies arešto, išieškojimų iš šio turto bei apsunkinto paveldėto turto disponavimo, todėl tarp šalių sudaryta Dovanojimo sutartis pripažintina apsimestine (CK 1.87 straipsnis).
Sprendžiant dėl apsimestinio sandorio negaliojimo padarinių siektina išsaugoti egzistuojantį teisinį santykį ir tik nesant tokios galimybės – griauti nusistovėjusius teisinius santykius. Pripažinus, kad paveldėjimo teisių perleidimo sutartis buvo apsimestinė, paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartis, kurią siekta pridengti apsimestine sutartimi, gali likti galioti, atsižvelgiant į jos atitiktį pirkimo - pardavimo teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad sutarties modifikavimas iš dovanojimo sutarties į pirkimo - pardavimo sutartį nepakeis šalių teisinių santykių esmės, o priešingai, atspindės tikrąją šalių valią, jų tikruosius ketinimus, ginčo Dovanojimo sutartis pripažintina Paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartimi, kuria ieškovas perleido atlygintinai nuosavybėn atsakovei asmenines nuosavybės teise visas jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias paveldėjimo teises į jo senelės M. J. palikimą, o atsakovė priėmė visas jai perduodamas atlygintinai paveldėjimo teises ir įsipareigojo sumokėti sutartą kainą.
II. Dėl perleistų paveldėjimo teisių kainos, skolos ir palūkanų priteisimo
Pagal CK 6.305 straipsnio 1, 4 dalis pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) ar turtinę teisę kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ar turtinę teisę ir sumokėti už jį/ją nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo - pardavimo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai pirkimo - pardavimo sutartis yra paslėptasis sandoris, teismas turi nustatyti šios sutarties šalis, dalyką ir turinį, t. y. sąlygas, dėl kurių šalys susitarė. Pirkimo - pardavimo sutarties kaina nustatoma šalių susitarimu. Kaina turi būti nurodyta pinigais. Šalys gali nustatyti tiek konkrečią pirkimo - pardavimo sutarties kainą, tiek jos nustatymo tvarką. Nors kaina ir nėra esminė sutarties sąlyga, pirkimo - pardavimo sutartis galioja ir nesant susitarimo dėl kainos, pirkimo - pardavimo sutartis yra atlygintinė sutartis, todėl kai joje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta jos nustatymo tvarka ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sudarant sutartį, buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkanti kaina (CK 6.313 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir esant paslėptajai pirkimo - pardavimo sutarčiai, todėl tokios sutarties kaina nustatytina vertinant byloje pateiktus įrodymus, o jeigu nustatoma, kad pirkimo - pardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta jos nustatymo tvarka ir šalys nėra susitarusios kitaip, tai sutarties kaina nustatytina vadovaujantis CK 6.313 straipsnio 2 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).
Nagrinėjamu atveju, ieškovo atstovas teigė, kad šalys žodžiu susitarė, jog atsakovė už jai perleistas paveldėjimo teises sumokės ieškovui pusę (½ dalį) paveldėto turto vertės, t. y. sumokės pusę visų gautų piniginių lėšų, iš karto parduos visą paveldėtą nekilnojamąjį turtą ir sumokės ieškovui pusę sumos gautos pardavus turtą. Atsakovė jokių įrodymų paneigiančių ieškovo atstovo nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė (CPK178 straipsnis), todėl spręstina, kad šalys sudarydamos paveldėjimo teisių perleidimo sutartį buvo sutarusios sandorio kainą bei jos nustatymo tvarką, t. y. pusę atsakovės paveldėto turto vertės, kuri nustatoma pagal atsakovės paveldėtas pingines lėšas bei atsakovei pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Kaip jau minėta, atsakovei išdavus paveldėjimo teisės liudijimą atsakovė paveldėjo 4 402,28 Eur pinigines lėšas, buvusias motinos banko „Swedbank“, AB sąskaitose, jai išmokėta 262,05 Eur mirusiajai neišmokėta pensija bei 2 940,80 Eur gyventojų pajamų mokesčių permoka (e. b. 1 t., b. l. 124, 151, 183), iš viso ji paveldėjo 7 605,13 Eur piniginių lėšų, kurių pusę turėjo sumokėti ieškovui. Be piniginių lėšų atsakovė paveldėjo ir nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir tris žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad atsakovė žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pardavė už 8 000,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 47-53). Atsižvelgiant į šalių susitarimą, jog sandorio kainą sudaro pusę parduoto turto vertės kainos, darytina išvada, kad atsakovė už parduotus du žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui turėjo sumokėti 4 000,00 Eur (8 000,00 Eur / 2). Kitą paveldėtą turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, kitais inžinieriniais statiniais – kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), atsakovė padovanojo, o žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalino į tris atskirus žemės sklypus, kurių vieną padovanojo, vieną pardavė už 20 000,00 Eur, trečią pasiliko sau (e. b. 1 t., b. l. 13-19, 25-27, 164-172, 2 t., b. l. 26-47). Ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovei nepardavus minėto turto, o jo dalį padovanojus, dalį padalinus, šio paveldėto turto kaina turėtų būti nustatyta pagal turto vertę buvusią paveldėjimo teisių perleidimo metu, t. y. 2015 m. rugpjūčio 3 d., vadovaujantis ekspertų išvadomis. Atsakovė tokio paveldėto turto kainos nustatymo būdo neginčijo. Iš 2015 m. rugsėjo 14 d. dovanojimo sutarties turtinio matyti, kad ieškovei perleidžiant (padovanojant) paveldėtą žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), jo bendra vidutinė rinkos vertė pagal valstybės įmonės Registrų cento atliktą duomenų sandoriui patikslinimą (vertės nustatymo data – žemės sklypo – 2015 m. rugpjūčio 3 d. , statinių – 2015 m. rugpjūčio 4 d.) nurodyta 47 304,00 Eur, sutarties šalys dovanojamus daiktus įvertino ta pačia suma, tokia pati šio turto vertė nurodyta ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (e. b. 1 t., b. l. 28-36, 79-89). Valstybės įmonė Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo duomenimis vientiso žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo 11 448,00 Eur, tokia pati šio turto vertė nurodyta ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (e. b. 1 t., b. l. 25, 79-89). Atsakovė, šį žemės sklypą padalinus į tris žemės sklypus, vieną jų padovanojo, dovanojimo sutartyje sklypas įvertintas 462,00 Eur, viena jų pardavė už 20 000,00 Eur, vienas jų priklauso atsakovei, jo vertė valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išraše nurodyta 2 482,00 Eur (e. b. 2 t., b. l 26-47). Teismas, įvertinęs atsakovės elgesį, kuri savo rizika nevykdydama paveldėjimo teisių pirkimo - pradavimo sąlygų dalies paveldėto turto nepardavė, tai, kad šio turto vertė, žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), dovanojimo metu, o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), prieš jo padalinimą, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą ir neatitinka individualaus turto realios rinkos vertės, o atsakovei padalinus paveldėtą žemės sklypą į tris žemės sklypus jų atskiras įvertinimas neatitiktų vientiso žemės sklypo realios rinkos vertės, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principais, sutinka su ieškovo atstovu ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, dalis paveldėjimo teisių perleidimo kainos nustatytina pagal minėto turto rinkos vertę buvusią paveldėjo teisių perleidimo metu, t. y. 2015 m. rugpjūčio 3 d., vadovaujantis byloje pateiktomis ekspertų išvadomis (CK 1.5, 6.198 straipsniai). Iš bylos medžiagos matyti, kad teismui 2019 m. liepos 24 d. nutartimi paskyrus ekspertizę atsakovės paveldėto nekilnojamojo turto vertei nustatyti, gauti ekspertizės aktai, kuriuose pateikta dviejų eksperčių bendra išvada, jog žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 3 d. buvo 53 000,00 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – 26 000,00 Eur (e. b. 3 t., b. l. 219, 296). Tuo pagrindu pripažintina, jog ieškovo perleistų paveldėjimo teisių kaina yra 47 302,57 Eur (94 605,13 Eur (7 605,13 Eur + 8 000,00 Eur + 53 000,00 Eur + 26 000,00 Eur) viso paveldėto turto vertė / 2), kurią atsakovė privalėjo sumokėti ieškovui paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (CK 6.305 straipsnio 1, 4 dalys, 6.313 straipsnio 1, 2 dalys, 6.344 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustatyta, kad atsakovė vykdydama šalių susitarimą už jai perleistas paveldėjimo teises ieškovui sumokėjo iš viso 21 368,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 55-58), ieškovas 2018 m. lapkričio 29 d. raštu kreipėsi į atsakovę su pakartotine pretenzija, prašydamas per 7 kalendorines dienas sumokėti už perleistas paveldėjimo teises likusią nesumokėtą sumą (e. b. l t., b. l 59-60), tačiau atsakovė likusios sumos nesumokėjo ir ieškovui liko skolinga 25 934,57 Eur (47 302,57 Eur – 21 368,00 Eur). Ieškovas ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino, prašo priteisti iš atsakovė likusią nesumokėtą 25 834,53 Eur skolą (e. b. 4 t., b. l. 14-19). Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį, teismas priimdamas sprendimą negali peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus. Tuo pagrindu, byloje nustačius, jog atsakovė tinkamai prievolės neįvykdė, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina ieškovo prašoma 25 834,53 Eur dydžio skola (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59, 6.63 straipsnis, 6.305 straipsnio 1, 4 dalys, 6.314 straipsnis 6.344 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovės ieškovo naudai taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo bei valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 620,00 Eur žyminį mokestį: 582,00 Eur už turtinį reikalavimą ir 38,00 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (e. b. 1 t., b. l. 8, 4 t., b. l. 20). Įvertinus tai, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. vasario 20 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas (e. b. 1 t., b. l. 62-65) 38,00 Eur žyminio mokesčio dalis iš atsakovės ieškovui nepriteistina (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas 582,00 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovas taip pat patyrė 800,00 Eur išlaidų, sumokėtų ekspertei už nekilnojamojo turto vertinimą bei 2 050,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 550,00 Eur už ieškinio ir kitų procesinių dokumentų parengimą, 750,00 Eur už atstovavimą teisme parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, papildomų dokumentų pateikimą, prašymo skirti ekspertizę parengimą, patikslinto ieškinio parengimą bei susipažinimą su ekspertizės dokumentais ir 750,00 Eur atstovavimą teisme nagrinėjant bylą iš esmės (e. b. 2 t., b. l. 63, 5t. b. l. 2-11, 28-29), kurias prašo priteisti iš atsakovės.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos)) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną atstovavimo teisme valandą taikytinas 0,1 dydžio koeficientas. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje teismo posėdis, bylą nagrinėjant iš esmės, vyko 2019 m. lapkričio 20 d. nuo 14.00 val. iki 17.23 val., užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje tuo metu buvo 1 289,00 Eur, todėl už tris advokato atstovavimo teisme valandas užmokestis negali viršyti 386,70 Eur (1 289,00 Eur x 0,1 x 3 val., Rekomendacijų 9 punktas). Kitas teismo posėdis, bylą nagrinėjant iš esmės, vyko 2020 m. sausio 7 d. nuo 10.00 val. iki 11.24 val. užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje tuo metu buvo 1 317,60 Eur, todėl už vieną advokato atstovavimo teisme valandą užmokestis negali viršyti 131,76 Eur (1 317,60 Eur x 0,1), taigi ieškovo naudai už advokato atstovavimo teisme dviejuose teismo posėdžiuose, bylą nagrinėjant iš esmės, priteistinas užmokestis negali viršyti 518,46 Eur (386,70 Eur + 131,76 Eur). Už kitas ieškovo advokato suteiktas teisines paslaugas prašomas priteisti užmokestis neviršija Rekomendacijose 8.1, 8.16, 8.17, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1 818,46 Eur (550,00 Eur + 750,00 Eur + 518,46 Eur).
Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina iš viso 3 199,46 Eur (581,00 Eur žyminis mokestis + 800,00 Eur suma išmokėta ekspertei + 1 818,46 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Be to, iš atsakovės valstybės naudai priteistinos 25,31 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apsimestine.
Pripažinti 2015 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisių pirkimo - pardavimo sutartimi, kuria B. L. perleido atlygintinai nuosavybėn V. L. asmeninės nuosavybės teise visas jam, kaip įstatyminiam įpėdiniui, priklausančias pavelėjimo teises į jo senelės M. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, o V. L. priėmė visas jai perduodamas atlygintinai paveldėjimo teises ir įsipareigojo sumokėti sutartą kainą.
Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25 834,53 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt keturių eurų 53 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 25 834,53 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. vasario 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 199,46 Eur (trijų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt devynių eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 25,3 1 Eur (dvidešimt penkių eurų 31 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.