Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-553-476/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-11-09
Bylos Nr.: e2-553-476/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-01606-2022-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Irena Narbutienė
Ieškovas: T. I.
Atsakovas: P. I., B. I., J. I.
Advokatai: Stanislava Jorudienė, Jolanta Žukauskienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-553-476/2023Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01606-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 9 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriausiant Linai Indilienei,dalyvaujant ieškovei T. I. ir jos atstovei advokatei Jolantai Žukauskienei,atsakovams P. I. ir B. I. bei jo atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

institucijos, teikiančios byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajone specialistėms Rimai Bardauskienei, Renatai Kizienei,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. I. patikslintą ieškinį atsakovams P. I., B. I. ir J. I., trečiajam asmeniui bankui „Swedbank“, AB, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Raseinių rajone, ir atsakovo P. I. patikslintą priešieškinį T. I. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo, nepilnamečių dukrų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė T. I. patikslintu ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp P. I. ir T. I., dėl P. I. kaltės; priteisti ieškovei T. I. iš atsakovo P. I. 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą; priteisti T. I. santuokoje įgytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 600 Eur vertės, be kompensacijos atsakovui P. I.; kreditorinio įsipareigojimo kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeisti ir nemodifikuoti; nustatyti kreditorinio įsipareigojimo kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), T. I. ir P. I. tarpusavio vykdymo tvarką: visus įsipareigojimus vykdo T. I. iš savo asmeninių lėšų, o tuo atveju, jei P. I. tektų grąžinti dalį paskolos ir/ar palūkanų kreditoriui, P. I. įgyja teisę regreso tvarka išreikalauti sumokėtas sumas iš T. I.; nustatyti nepilnamečių dukterų G. I. ir D. I. nuolatinę gyvenamąją vietą su motina T. I. jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti nepilnamečių dukterų G. I. ir D. I. bendravimo tvarką tėvu P. I.: 1. Kas antros lyginės mėnesio savaitės penktadienį po pamokų ir darželio tėvas pasiima G. ir D. iš jų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį, ne vėliau kaip 19 val. pristato jas atgal į gyvenamąją vietą. 2. Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) G. ir D. praleidžia su tėvu, o kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) – su motina. Šiame punkte nustatytas bendravimas laikomas prioritetiniu prieš 1 punkte nustatytą bendravimo tvarką. 3. Poriniais metais Šv. Kalėdas (gruodžio mėn. 25-26 d.) ir Šv. Velykas (abi šventines dienas) G. ir D. praleidžia su tėvu, o neporiniais metais Šv. Kalėdas (gruodžio mėn. 25-26 d.) ir Šv. Velykas (abi šventines dienas) G. ir D. praleidžia su motina. 4. Neporiniais metais G. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) G. praleidžia su tėvu, o poriniais metais – su motina. 5. Poriniais metais D. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), D. praleidžia su tėvu, o poriniais metais – su motina. 6. Kiekvienų mokslo metų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos pirmąją pusę atostogų laiko G. praleidžia su tėvu, o likusią antrąją pusę atostogų – su motina. 7. Tuo atveju, jei D. darželyje bus skiriamos atostogos, pirmąją pusę atostogų laiko D. praleidžia su tėvu, o likusią antrąją pusę atostogų – su motina. D. pradėjus lankyti mokyklą, kiekvienų mokslo metų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos pirmąją pusę atostogų laiko D. praleidžia su tėvu, o likusią antrąją pusę atostogų – su motina. 8. G. ir D. bendravimas su tėvu elektroninio ryšio priemonėmis – neribojamas. 9. Vykdant šią bendravimo tvarką, visais atvejais atsižvelgiama į G. ir D. interesus ir poreikius, t. y. dienos režimą, jų norus, užimtumą mokykloje ir darželyje, kitose veiklose; Priteisti nepilnametėms dukterims G. I. ir D. I. iš tėvo P. I. materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienai dukrai po 350 Eur nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki jų pilnametystės. Dukterims skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną T. I.; priteisti ieškovės T. I. naudai iš atsakovo P. I. 10 856,00 Eur nepilnametėms dukterims G. I. ir D. I. neteikto išlaikymo įsiskolinimą; priteisti ieškovės T. I. naudai solidariai iš atsakovų B. I. ir J. I. 18 759,00 Eur kompensaciją už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą; po santuokos nutraukimo T. I. palikti santuokinę pavardę – I.; priteisti ieškovės T. I. naudai šioje civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo P. I. ir solidariai iš atsakovų B. I. ir J. I.; atsakovo P. I. priešieškinį tenkinti toje dalyje, kurioje ginčo tarp šalių nėra, likusioje dalyje priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Patikslintame ieškinyje-atsiliepime į priešieškinį ieškovė T. I. nurodo, kad jos ir atsakovo santuoka faktiškai iširo 2022 m. gegužės 28 d., kai atsakovas pirmą kartą panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę. Ieškovė negali susitaikyti ir nesusitaikys su smurtu prieš save, kurį panaudojo artimiausiu laikomas žmogus, ir dar nepilnamečių dukterų akivaizdoje. Kitą dieną po šio įvykio ieškovė kreipėsi į advokatę dėl teisinės pagalbos inicijuojant santuokos nutraukimo procesą ir 2022 m. birželio 6 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kas rodo, kad smurtas buvo iš tiesų esminė santuokos iširimo priežastis. Atsakovo netinkamas elgesys prasidėjo daug anksčiau, atsakovas nuolat naudojo psichologinį smurtą, t. y. priekaištavo dėl ieškovės išvaizdos, elgsenos, darbo pasirinkimų ir pan. Gyvenant su atsakovu šeimoje, atsakovas neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, o šeimos išlaikymu didžiąja dalimi rūpinosi tik ieškovė. Atsakovas sumokėdavo tik mažą dalį komunalinių mokesčių, o visas savo gaunamas pajamas, kas yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, naudojo atsakovo mamos vardu registruoto nekilnojamojo turto (pastatų), esančio (duomenys neskelbtini), esminiams pagerinimams ir naujo pastato, t. y. priestato statymui, taip pat atsakovui asmenine nuosavybės teise priklausančio ūkininko ūkio veiklai vystyti. Sutuoktiniai nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. gyveno atsakovo iki santuokos sudarymo įsigytuose namuose (duomenys neskelbtini) (faktiškai turtas registruotas atsakovo mamos B. I. vardu). Dėl pastarojo turto perleidimo su atsakovu ir jo tėvais buvo sutarta prieš atsikraustant gyventi ir investuoti šeimos lėšas į šiuos namus. Iki tol T. ir P. gyveno pas T. tėvus (duomenys neskelbtini). Atsikrausčius į namus (duomenys neskelbtini), juose nebuvo jokių tinkamų sąlygų gyventi, pastatas 30 kv. m. ploto, nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemos, san. mazgų ir pan. Santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis ir darbu, taip pat ieškovės tėvų teikiama parama, pastatas buvo iš esmės pagerintas, tapo tinkamas gyventi, šalia pastatytas visiškai naujas ir dar neregistruotas nekilnojamojo turto registre 50 kv. m. priestatas, kuriame šeima pastaruoju metu ir gyveno. Ieškovė dėl šeimos pinigų naudojimo P. tėvų vardu registruoto turto pagerinimui atsakovui pretenzijų nereiškė, nes abu sutuoktiniai žinojo, kad turtas faktiškai priklauso atsakovui, kuris įtikino ieškovę, kad, kai pastatai bus galutinai pabaigti ir parengti įregistravimui nekilnojamojo turto registre, nuosavybės dokumentai bus sutvarkyti ir įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Sutuoktiniai sutarė, kad pastatų įregistravimui, taip pat sandorio sudarymo išlaidoms dėl turto perleidimo šalių bendrojon jungtinėn nuosavybėn, kitiems stambiems pirkiniams, t. y. virtuvės komplekto pirkimui, kreipsis į banką dėl vartojimo paskolos suteikimo. Abu sutuoktiniai kreipėsi į Swedbank, (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis ir tą pačią dieną buvo suteiktas 15 000 Eur kreditas. Gauti pinigai buvo pervesti į ieškovės banko sąskaitą. Gavus pinigus, atsakovas pareiškė ieškovei, kad virtuvės komplekto nepirks (jis jau buvo užsakytas, ieškovei teko atšaukti gamybą), o pastatai priklauso jo tėvams ir nebus perleisti bendrojon jungtinėn nuosavybėn, nes neva tai nieko bendro jie kartu nesukūrė. Tokiu savo elgesiu atsakovas buvo nelojalus ieškovei, ja pasinaudojo, t. y. šeimos išlaikymo naštą perkėlė ieškovei, o savo gaunamas pajamas naudojo savo tėvų vardu registruoto nekilnojamojo turto pagerinimams, taip pat naujo turto (priestato) statybai, suteikdamas ieškovei teisėtą lūkestį, kad bendromis lėšomis iš esmės pagerintas nekilnojamasis turtas bus perregistruotas abiejų sutuoktinių nuosavybėn, o ieškovė, tikėdama ir pasitikėdama atsakovu, tokį šeimos lėšų panaudojimo modelį, kokį atsakovas sukūrė, vertino kaip sąžiningą pasiskirstymą finansinėmis pareigomis. Įtempta situacija šeimoje tęsėsi ne vieną mėnesį, kol galiausiai ieškovė išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini) ir 2022 m rugpjūčio 15 d. su mergaitėmis išsikraustė iš bendrų šeimos namų. Nuo to laiko šalys gyvena atskirai ir bendro ūkio nebeveda. Gyvenant kartu bendrą ūkį šalys vedė tokiu būdu: ieškovė rūpinosi šeimos išlaikymu, o atsakovas ūkiniais reikalais, statybomis ir remontu. Ieškovė patvirtina, kad gyvenant santuokoje su atsakovu visada buvo jam ištikima. Ieškovė su A. R. susipažino tik 2022 m. birželio mėnesio pabaigoje, o sutartį su advokate dėl teisinių paslaugų teikimo santuokos nutraukimo byloje ieškovė sudarė 2022 m. birželio 6 d., todėl pažintis su A. R. negalėjo būti santuokos iširimo priežastimi, o konfliktas tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. gegužės 28 d. negalėjo įvykti dėl ieškovės santykių su A. R., nes tokių santykių nebuvo ir ieškovė jo dar net nepažinojo. Atsižvelgiant į ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, atsakovo kaltę ir pasekmes – iširusi santuoka, atsakovo pakankamai gerą turtinę padėtį (nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, ūkininko ūkį, traktorių, yra dirbantis ir gauna reguliarias pajamas), santuokos trukmę (8 m.), ieškovė patirtą neturinę žalą vertina 5000 Eur, kuri bent minimaliai kompensuotų patirtus praradimus, dvasinius išgyvenimus. Santuokos metu sutuoktiniai įgijo du automobilius, bendros 1200 Eur vertės. Dėl jų padalijimo ginčo nėra. Dėl kilnojamojo turto padalijimo tarp šalių ginčo taip pat nėra. Ieškovė sutinka su atsakovo priešieškinio reikalavimu, kad turtas, kurį atsakovas įgijo iki santuokos su ieškove sudarymo, taip pat santuokos metu atsakovui jo tėvų dovanotas nekilnojamasis turtas, būtų pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe. Ieškovė ir atsakovas turi 20 558,23 Eur kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui Swedbank, AB pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito suma buvo pervesta į ieškovės T. I. banko sąskaitą. visa gauta kredito suma liko ieškovės žinioje, atsakovas gautais pinigais iš banko nesinaudojo. Šalių nepilnametės dukros gyvena kartu su ieškove. Kas mėnesį G. išlaikymui reikalinga ne mažiau kaip po 789 Eur, D. – 803 Eur. Pagal bendrąją taisyklę, atsakovas turėtų prisidėti prie dukterų išlaikymo lygiomis dalimis su ieškove ir teikti išlaikymą kiekvienai dukrai kas mėnesį ~ 330 Eur (G. – 330,56 Eur; D. – 337,56 Eur), tačiau atsižvelgiant į geresnę atsakovo turtinę padėtį, lyginant su ieškovės turtine padėtimi (turtinės padėties proporcingumo principas), atsakovas prie dukterų išlaikymo turėtų ir galėtų prisidėti didesne dalimi (~ 20 Eur didesne dalimi), nei ieškovė ir mokėti kas mėnesį išlaikymą kiekvienai dukrai po 350 Eur. Per pastaruosius trejus metus abejų dukterų išlaikymui atsakovas iš viso skyrė 740,00 Eur. Šią sumą paskirstant lygiomis dalimis G. ir D., kiekvienos dukters išlaikymui atsakovas yra skyręs po 370,00 Eur. Kad atsakovas neteikė dukterims tinkamo išlaikymo, patvirtina ir tai, kad ieškovei pritrūkus pinigų kasdienėms išlaidoms, mergaičių išlaikymui, ieškovę paremdavo ir pervesdavo pinigų ieškovės mama L. A., pavedimuose nurodydama skirtingas paskirtis (parama, parama vaikų gydymui, sąskaitos papildymas ir pan.). Ieškovės tėvai dažnai duodavo ieškovei ir grynaisiais pinigais, ne tik bankiniais pavedimais. Išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už pastarųjų 36 mėn. laikotarpį (nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d.) iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teismo posėdžio metu ieškovė T. I. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir patikslintame ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį ir nurodė, kad savo reikalavimus palaiko. Papildomai nurodė, kad dar prieš patirtą fizinį smurtą ne kartą bandė išsaugoti santuoką, dėl santuokos išsaugojimo kreipėsi į P. I. mamą, į šeimos draugus. P. I. tris kartus siūlė skirtis dar iki fizinio smurto, tačiau skirtis ieškovė bijojo likti viena su trim nepilnamečiai vaikais. Siūlė pradėti procesą jam pirmam. Kadangi ji dirba (duomenys neskelbtini) ir turi nemažą patirtį tiek slaugoje, tiek administracinėje veikloje, gavo pasiūlymą fiziškai pasirūpinti pažįstamos brolio A. R. priežiūra po motociklo avarijos. A. R. pirmą kartą gyvai susitikau jo namuose 2022 m. birželio 22 d., po mėnesio po įvykusių įvykių jos ir atsakovo šeimoje. Pažintis su A. R. buvo susieta tik darbiniais santykiais. Į šiltesnius jausmus jų santykiai peraugo rugpjūčio mėnesį. Po santuokos sudarymo kurį laiką gyveno jos tėvų namuose, gyvenant ten, visus mokesčius mokėjo ji, P. I. savo lėšas skyrė sodybai (duomenys neskelbtini), kad galėtų kuo greičiau persikelti į ją. Skubos tvarka pajungta krosnis, įvesta kanalizacija ir vandentiekis. 2014 m. rugpjūčio 25 d. su visais jos asmeniniais baldais išsikėlė į skurdžias sąlygas, tikėjo, kad bendromis jėgomis jie sukurs bendrus jaukius namus. Namus įsirenginėjo iš minimalių pajamų, etapais, ne vienerius metus. 2017 m. vasario mėnesį sužinojo, kad laukiasi antros dukros, todėl nusprendė didinti plotą 2017 m. rugsėjo mėnesį bendromis jėgomis pradėjo namo priestato statybą. Visi darbai, jos žiniomis, atlikti iš automobilių perpardavimo ir kartas nuo karto iš darbo ūkyje gautų pajamų. Apie jokius atsakovo ir jo tėvų susitarimus ji nieko nežinojo. Jai buvo paaiškinta, kad motinos vardu sodyba registruota dėl finansinio saugumo užsiimant automobilių perpardavimo veikla. Jų pajamos buvo ribotos, jos gaunamos pajamos buvo nukreiptos mokesčiams, buičiai ir dukrų išlaikymui, P. – į namo apdailos, automobilių remontą, minimalias išvykas. Ginčo dėl tėvo bendravimo su dukromis nėra, jis pats skambina, teiravosi, kada gali pasiimti dukras. Jai finansiškai padeda jos tėvai tiek atlikdami pavedimus į sąskaitą, tiek duodami grynais pinigais, maisto produktais. Atsakovas teikia teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą – 200 Eur. Iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. atsakovas prie dukrų išlaikymo prisidėdavo minimaliai, iki 100 Eur. Vaikus išlaikė ji iš gaunamų vaiko priežiūros išmokų. Jų pakako minimaliai, o ir dukrų poreikiai buvo mažesni. 2020 m. išėjo į darbą, prasidėjo šeimoje trintis, ji dirbo 12 val. slenkančiu grafiku, dirbdavo ir naktimis, ji grįždavo 8 val. namo, vaikai dar nevalgę, vyras namie nepadaręs. Ir taip pusantrų metų buvo patirtas psichologinis smurtas, dėl lytinių santykių, kaltinimai dėl išvaizdos. Jis pradėjo dažniau vartoti alkoholį, daugiau ir priekaištų sulaukdavo. B. ir J. I. yra sakę, kad P. jaunojo ūkininko ūkį perrašys ant tėvų, o tėvai perrašys namą – išsidalins bendrom dalim. P. tėvai, jos žiniai, prie jos akių, tiesiogiai nė cento nėra davę, bet būdavo visada vaišingi. Atsikėlus į (duomenys neskelbtini), vandentiekio, kanalizacijos nebuvo. Jie abu su P. važiavo į (duomenys neskelbtini) dėl vandentiekio įvedimo. Sutartį sudarė ji, nes P. buvo išvažiavęs, jis davė jai pinigus. Sumokėta, jos žiniomis, iš P. I. lėšų, nes jis buvo dirbantis, ir apie jokius tėvų duodamus pinigus nebuvo kalbos. Malkinė pastatyta 2015-2016 metais. Išsikraustydama iš namų malkas ji išsivežė, išsikasė medelius, gėlynus – juos pardavė. Kai atsikėlė, ji nematė jokios medienos. Malkinės statyboms medieną pirko P.. Ji nežino, iš ko pirko, nes visur dalyvavo P. kaip vyras, ji augino vaikus. Prašoma kompensacija, atsižvelgiant į eksperto pateiktą išvadą.

Šalies argumentai

Atsakovas P. I. patikslintu priešieškiniu prašo ieškovės T. I. ieškinį atmesti; santuoką, tarp P. I. ir T. I. (ikisantuokinė pavardė – R.), sudarytą (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti nustatant, kad santuoka iširo dėl ieškovės T. I. kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovui palikti tą pačią pavardę, kuri buvo iki santuokos sudarymo, tai yra, I.; nepilnamečių dukterų G. I. ir D. I. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove T. I. pagal jos gyvenamąją vietą; priteisti nepilnametėms dukterims G. I. ir D. I. materialinį išlaikymą po 150,00 Eur kiekvienai dukteriai per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukterų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę T. I.; ieškovės T. I. reikalavimą priteisti iš jo materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametėms dukterims G. I. ir D. I. atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą; nustatyti P. I. bendravimo su nepilnametėmis dukterimis G. I. ir D. I. tokią tvarką, kokia yra pasiūlyta ieškovės T. I. ieškinio 6 punkte; santuokoje įgytą turtą padalinti tokiu būdu: automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 3000 Eur, priteisti ieškovei T. I.; nustatyti, kad P. I. ir T. I. (duomenys neskelbtini) su „Swedbank“, AB sudaryta vartojimo kredito sutartis yra nekeičiama ir nemodifikuojama; nustatyti, kad kreditorei „Swedbank“, AB paskolą ir palūkanas grąžins T. I. iš savo asmeninių lėšų. Tuo atveju, jeigu kreditorei „Swedbank“ AB paskolos ar palūkanų dalį tektų grąžinti P. I. iš jo asmeninių lėšų, jis įgis regreso teisę išreikalauti iš T. I. sumokėtą sumą ir išieškojimo išlaidas. Priteisti iš ieškovės T. I. P. I. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nustatyti, kad P. I. asmeninės nuosavybės teise priklauso iki santuokos įgytas ir santuokos metu dovanotas turtas: Traktorius „MTZ Belarus-952.4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 9,9500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 17,2200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2,8000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 1/10 dalis žemės sklypo, susidedančio iš 1,5839 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 30 d. įregistruotas ūkininko ūkis, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Priteisti iš ieškovės T. I. P. I., naudai visas bylinėjimosi išlaidas, kurių tikslų paskaičiavimą pateiksiu teismo posėdžio metu.

Atsiliepimas

Atsakovas P. I. priešieškinyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t. y. sutinka dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su nepilnametėmis dukterimis tvarkos, santuokos metu įgyto kilnojamojo turto, kreditorinių reikalavimų padalinimo, dėl kito sutuoktinio išlaikymo, su kitais ieškinio reikalavimais nesutinka arba sutinka tik iš dalies. Nurodė, kad susituokdamas su ieškove, tikėjosi gyventi su ja visą likusį gyvenimą. Pirmus septynerius metus jie sugyveno puikiai, abu džiaugėsi gimusiomis dukterimis, keliaudavo, ieškovė dukterį augino, kaip savo, jos neišskirdamas. Jų santykiai pradėjo keistis 2021 m. Palaipsniui ieškovė pasidarė irzli, jis pradėjo jai nebeįtikti, pradėjo daryti jam psichologinį spaudimą, reikalaudama, kad jo tėvai jai padovanotų nekilnojamąjį turtą, kuriame jie gyveno, sukeldavo konfliktus. Pastebėjo, kad ieškovė daug laiko praleidžia susirašinėdama telefonu. Kai kalbėdavo telefonu, pradėjo išeiti į kitą kambarį, kad atsakovas negirdėtų pokalbio. Iš ieškovės pasikeitusio elgesio, slaptų pokalbių pradėjo įtarti, kad ieškovė susirado kitą vyrą. 2022 m. pradžioje ieškovė su juo visiškai nutraukė intymų bendravimą. Jis bandė išsiaiškinti to priežastis, tačiau ieškovė jam nieko neaiškino. Ieškovė pradėjo vis dažniau vėliau grįžti iš darbo, namuose visiškai nebesitvarkė. 2022 m. gegužės 28 d. vakare su ieškove įvykęs konfliktas buvo susijęs su faktu, kad ieškovė turi kitą vyrą ir jam yra neištikima. Sužinojo, kad ieškovės naujas mylimasis yra A. R. ir, kad jie turi artimus santykius. Jis pripažįsta, kad kilusio konflikto metu, panaudodamas fizinę jėgą, suspaudė ieškovei ranką, tačiau jis ieškovės nemušė, prieš ją nesmurtavo, jai sužalojimo nepadarė. Po šio įvykio jis ieškovės atsiprašė, bandė susitaikyti, būtų atleidęs ir neištikimybės faktą. Tačiau ieškovė jau buvo pasirinkusi savo naująjį mylimąjį ir ruošėsi išeiti iš namų, kad pradėtų gyvenimą su kitu vyru. Ieškovė nebeslėpė, kad turi kitą vyrą. Kai ieškovė viena pati nusprendė dėl jų šeimos, susirado kitą vyrą ir atsakovą paliko, jam buvo didžiulė psichologinė trauma. Jo dvasiniai išgyvenimai tęsiasi iki šiol. Jį ieškovė pažemino, įskaudino, jos elgesys yra nepateisinamas. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 5000,00 Eur. Atsižvelgiant į valstybėje esančią infliaciją, atsiradusius ekonominius sunkumus, sumažėjusį darbo užmokestį, mano, kad auginant du ir daugiau nepilnamečių vaikų, būtina elgtis apdairiai ir taupiai, kad pakaktų vaikams lėšų bent minimalių (o ne maksimalių) poreikių tenkinimui. Mano, kad šiuo ekonominiu laikotarpiu, vieno vaiko išlaikymui būtina suma negali būti didesnė, negu 400,00 Eur per mėnesį. Šioje byloje nėra jokių įrodymų ir aplinkybių, kad jis turi teikti didesnį materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, negu jų motina. Kadangi pradėjo dirbti pagal darbo sutartį, nebeturi galimybės ūkininkauti, todėl jo ūkininko ūkio veikla užsiima jo tėvai J. I. ir B. I.. Gyvena žodinės panaudos sutarties pagrindu jo tėvams priklausančiame name. Todėl jo turtinė padėtis faktiškai nesiskiria nuo ieškovės turtinės padėties ir materialinį išlaikymą nepilnametėms dukterims turi teikti abu vienodai. Gyvenant su ieškove visą laiką dirbo, gavo didesnes ar mažesnes pajamas ir jas visas skyrė jų šeimos gyvenimui. Priešingai, negu teigia ieškovė, nuo santuokos sudarymo pradžios, už viską mokėjo jis ir šeimą išlaikė iš savo lėšų. Be to, dar dosniai juos rėmė jo tėvai. Ieškovė niekur nedirbo, augino vaikus. Gaunamas išmokas už vaikus, ieškovė išleisdavo išimtinai savo reikmėms ir jos poreikių tenkinimui, jis visiškai nesikišo ir nežino, ką ji pirkdavo. Pilnai ir visiškai išlaikė šeimą, tame tarpe nepilnametes dukteris, iki tos dienos, kai ieškovė išsikėlė iš jo tėvams priklausančio gyvenamojo namo, tai yra, iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. Ieškovė reikalauja išlaikymo įsiskolinimo nuo 2019 m. lapkričio 16 d.. Tai yra tuo metu dar ieškovė visiškai nedirbo ir pati absoliučiai neprisidėjo lėšomis prie šeimos išlaikymo. Jis ne tik išlaikė visą šeimą, bet dar 2020 m. nupirko šeimai automobilį, kuriuo naudojosi tik ieškovė ir jai prašo priteisti, vyko į keliones, dalyvavo kitose pramogose. 2021 m. rugsėjo 23 d. iš banko abu gavo kreditą, kurį panaudojo ieškovė savo reikmėms. Jokio materialinio išlaikymo įsiskolinimo jis neturi ir ieškovė neturi teisės iš jo jokių lėšų reikalauti. Ieškovė dirbti pradėjo tik pastaraisiais metais. Jis nei ieškovės išsivežtų, nei jam paliktų daiktų nevertins ir į dalintino turto balansą netrauks. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė jai liksiančiu automobiliu naudojasi nuveždama ir parveždama jo nepilnametes dukteris į mokyklą, vaikų darželį ir kitur, jis jokios kompensacijos iš ieškovės nereikalauja. Kurį laiką jų šeimos vienintelės pajamos buvo jo pajamos iš ūkininko ūkio. 2019 m. pradėjo dirbti pagal darbo sutartis. Šiuo metu jo gaunamos pajamos yra apie 900,00 Eur per mėnesį 2011 m. sausio 21 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu mama B. I. savo vardu nupirko sodybą už 30 000,00 litų. Nusipirktą sodybą reikėjo rekonstruoti, todėl tėvai jam pasiūlė padėti suremontuoti sodybą, kad jis galėtų gyventi ir jis sutiko. Dar iki santuokos su ieškove, pradėjo nekilnojamojo turto rekonstrukciją. Jis organizavo darbus, o tėvai davė absoliučiai visas lėšas statybinėms medžiagoms, o kai reikėjo, ir darbų apmokėjimui. Prie nekilnojamojo turto rekonstrukcijos nei iki santuokos su ieškove sudarymo, nei po santuokos sudarymo, savo asmeninių ar šeimos lėšų nenaudojo visiškai. Tuo labiau, prie nekilnojamojo turto rekonstrukcijos savo lėšomis neprisidėjo

Atsakovas P. I. teismo posėdžio metu nurodė analogiškas aplinkybes, kaip priešieškinyje bei atsiliepime į ieškinį ir prašė jo išdėstytus reikalavimus tenkinti, o ieškovės reikalavimus atmesti. Neneigia, kad priekaištaudavo T. I. dėl jos išvaizdos, bet dėl to, kad, kai ji būdavo su juo, ji rengdavosi paprastus drabužius, o kai išvažiuodavo viena, puošdavosi, pradėjo vaikščioti į klubus, svorį mesti – labai rūpinosi savo išvaizda. Toks jos elgesys kėlė jam įtarimus. Mano, kad per daug buvo įnikęs į darbus. Bandė ūkininkauti, bet jam nepavyko. Santuoka iširo dėl jos kaltės, ji buvo neištikima, turi kitą žmogų. Su A. R. ji pažįstama anksčiau nei teigia teismui, su jo motociklu buvo įvažiuota į T. automobilį. Į policiją nesikreipė, nes T. teigė, kad žala atlyginta. Po smurto bandė taikytis, vežė gėles. T. į jokius kontaktus nesileido. Apie skyrybas anksčiau buvo užsiminta, po paskolos pasiėmimo. T. atšalo, bet pirma inicijuoti skyrybų nenorėjo. T. žinojo apie knygą, kurioje fiksuoti tėvų duoti pinigai. Jis T. paaiškino, kad čia tėvų sodyba ir jis jų neperkalbinės jos perrašyti jiems. T. aiškino, kad nori nuosavo namo miesto centre, kad nereikėtų vaikų vežioti į darželius, ji jo tėvų sodyboje ji nesijaučia šeimininkė. Tėvai turėjo mintį senatvėje atsikelti į sodybą gyventi, kad jie galėtų juos prižiūrėti, po jų mirties sodybą palikimu paliks jiems. T. visą tai žinojo. Kanalizacija buvo pradėta tvarkyti anksčiau, su mama jie vyko į (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta sutartis, bet ji pasimetė, darbai buvo vis nukelinėjami. Tada, kai nusprendė su T. atsikelti į sodybą, jie kartu nuvyko į (duomenys neskelbtini), teiravosi, kodėl vis dar neatlikti darbai. Kadangi pirminė sutartis buvo pasimetusi, jie sudarė naują susitarimą, tada įvedė vandenį. Kai jie atsikraustė jau buvo įrengta vonia, tualetas, kanalizacija, įvedė vandenį. Su T. dar buvo nepažįstami, kai jo tėvai buvo nupirkę užkraunamą krosnį, boilerį, šildomos grindys buvo išvedžiotos, kai atsikraustė, jau vienam kambary buvo sudėtos plytelės, gipsas įsiūtas, nebuvo užglaistyta, ištapetuota – minimaliai gyventi buvo galima. Malkinei mediena buvo pirkta kartu su sodyba. Sodybai savo pinigų neskyrė. Tėvai padėjo tiek užaugintais galvijais, mėsa, daržovėmis, duodavo nemažas sumas ir pinigais. Su vaikais bendrauja, pastaruoju metu problemų dėl bendravimo nėra, pirmais mėnesiais ribojo bendravimą su dukromis. Posėdžio metu patikslino, kad sutinka dukroms mokėti po 200,00 Eur išlaikymą. Šiuo metu skiria dukroms po 200 Eur išlaikymą, kas antrą savaitgalį skiria lėšas mergaičių pramogoms, maistui, jas išlaiko. Jis yra prieš bankus, todėl pinigus laiko grynais pinigais. Bankiniais pavedimais išlaikymo neteikdavo, tačiau visuomet eidavo į parduotuves, jis mokėdavo už maistą, važiuodavo pramogauti iš jo lėšų, ji pasakydavo, kiek reikia, jis ir duodavo. Visus pinigus jis atiduodavo šeimai. Įsiskolinimo už išlaikymą nėra, jie gyveno šeimoje, buvo bendras biudžetas. Prašo vartojimo kredito sutarties nemodifikuoti. Tėvų sodyboje gyveno nemokėdami nuomos mokesčio, bet prisidėjo prie jos buities gerinimo savo darbu, už medžiagas, darbuotojų samdymą mokėjo tėvai. Buvo tartasi, kad jie tvarkosi namą, o tėvai jį paliks kaip palikimą, kai jie juos nukaršins, atliks savo pareigą. Sąsiuvinis pradėtas rašyti mamos iniciatyva, nes šeimoje jau buvo panašios problemos. Įrašus rašydavo visi pakaitomis, nebuvo susitarta, kad kažkas konkrečiai pildys. T. I. žinojo apie tą sąsiuvinį, bet jo nėra varčiusi. Sąsiuvinį laikė mama savo namuose. T. tėvai jokių medžiagų nedovanojo. Viskas buvo pirkta. Jų iniciatyva buvo pasodintos tujos, padarytas terariumas T., žolę sėjo abu, vaismedžius sodino. Tačiau T. viską išsikasė, išsivežė ir malkas. Medieną pirktą kartu su namu naudojo malkinei ir priestato perdengimui, medienos papildomai nereikėjo pirkti – užteko viskam, kur jos reikėjo, ir stogo gegnėm. Perkant namą buvo ir armatūros. Jis Blokelius mūrijo, pamatus pylė, togą dengė pats, buvo pasiėmęs tik pagalbinius darbuotojus – paduoti, palaikyti. Atsiskaitydavo iš karto grynais pinigais, pavedimų nedarydavo. Jiems atsikraustant vandentiekis, kanalizacija nebuvo įvesti, buvo viskas suruošta, kad kai atveš šaką, galėtų pajungti. Bet tualetas, dušinė jau buvo įrengti. Kartu vedė ir kanalizaciją ir vandentiekį. Ūkiniame pastate buvo dauguma viskas padaryta, nepadaryta buvo: viename kambaryje plytelių nebuvo, sienos nebuvo padarytos, vonia buvo padaryta, tik begyvenant eigoje ji buvo perkelta į kitas patalpas, kuriose buvo šildomos grindys, tačiau nebuvo sienos padarytos ir plytelės išklotos. Jo išsilavinimas – 9 klasės ir profesinė mokykla, statybos darbus išmoko naudodamasis internetine paieška. Tiek žinių neturi, kad galėtų eiti kitiems atlikinėti statybos darbus. Statybos darbus atlikdavo po darbų, savaitę skirdavo apie 5 valandas, sekmadienis išimtinai buvo skiriamas tik šeimai. Vaikų išlaikymui – mergaitės išsivežė naujus dviračius, kai dukros bus pas jį jas pramogauti vešis ir jis, maistą gamins ir jis, milteliai – 40 Eur/mėn. aiškiai per didelės, mano, kad nėra poreikio skirti 30 Eur/mėn patalynei, nes kiekvieną mėnesį patalynės neperka. G. 27Eur/mėn. internetui nereikia, jis pats moka 15Eur/mėn. ir gauna neribotą internetą. Automobilio išlaikymui, kurui – per didelė suma. Automobiliu naudojasi ir ji pati, važiuoja į darbą, pas tėvus, pramogauja. Mano, kad tinkama suma po 10 Eur. Padangos, tepalai ne kiekvieną dieną keičiami, techninė apžiūra atliekama kas 2 metai. Statybines medžiagas tėvai duodavo pinigus į priekį. Su „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis jo vardu, kadangi paprasčiau būdavo sąskaitas faktūras rašyti jo vardu, nes sąskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo atidaryta tik statybai. Čekiai buvo nerenkami, nes per laiką jie išblunka. Darbus padėjo atlikti ir J. I.. Jie buvo susitarę, kad tėvai ir ūkį prižiūrės, kad galėtų sodybą gerinti. Savaitgaliai buvo skiriami šeimai.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje – AB „Swedbank“, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka, jog prievolė, kylanti iš tarp banko ir ieškovės bei atsakovo sudarytos (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) būtų dalinama ar modifikuojama. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką ir laikosi nuostatos, jog, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje S. K.-S. v. A. S., byla Nr. 3K-3-275/2007).

Atsakovai B. I. ir J. I. atsiliepimu prašo ieškovės T. I. ieškinį jų atžvilgiu atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dar tuo laiku, kai atsakovas P. I. ieškovės nepažinojo, turėdami santaupų, atsakovė ir jos sutuoktinis J. I. nusprendė mieste įsigyti ne brangią sodybą ir ją susiremontuoti. Tokį savo tikslą siejo su ateities planais, kad, kai sulauks pensijos ir baigs ūkininkauti kaime, galėtų išsikelti gyventi į miestą. Nusipirktą sodybą reikėjo rekonstruoti, todėl susitarė su sūnumi P. I., kad jie duos visas lėšas sodybos rekonstrukcijai: statybinėms medžiagos, samdomų darbų atlikimui, o jis imsis rekonstrukcijos organizacijos darbų, prie pastatų rekonstrukcijos savo lėšomis neprisidės. Už tai, kad jis padės rekonstruoti pastatus, susitarė, kad jis galės šioje sodyboje neatlygintinai gyventi iki tol, kol jiems patiems ši sodyba bus reikalinga gyvenimui. Tuo atveju, jeigu jiems patiems reikės gyventi sodyboje, kalbėjo, kad gyvens visi kartu. Jie sūnui pažadėjo, kad po savo mirties šią sodybą paliks jam. Nusiperkant nekilnojamąjį turtą, kartu nusipirko jame buvusią išdžiovintą medieną, metalą ir kitas medžiagas. Visos šios statybinės medžiagos buvo panaudotos nekilnojamojo turto rekonstrukcijai. Periodiškai jie su sutuoktiniu J. I. duodavome P. I. pinigus. Jis pirko kitas statybines medžiagas, kai kuriems darbams samdė darbininkus, kai ką dirbo pats. Prieš pradėdami rekonstrukciją, jie su atsakovu raštu paprastame sąsiuvinyje susirašė visas nekilnojamojo turto rekonstrukcijos sąlygas ir visas lėšas, kurias davė atsakovui, periodiškai šiame sąsiuvinyje pasirašydami. Tokiu būdu rekonstravo ūkinį pastatą ir jame įrengė gyvenamąsias patalpas. Paraleliai rekonstravo buvusį gyvenamąjį namą ir jame įrengė garažą. Kai 2014 m. birželio 7 d. atsakovas susituokė su ieškove, ūkinis pastatas jau buvo rekonstruotas ir buvo pilnai įrengtos gyvenamosios patalpos, kurių plotas 45 m² (o ne 30 m², kaip ieškovė nurodė), o buvusiame gyvenamajame name buvo įrengtas garažas. Tuo metu gyvenamajame name jau buvo įrengtos šildomos grindys, sanitariniai mazgai, išdėtos plytelės ir kt.), tik nebuvo įrengtas vandentiekis ir pajungtos nuotekos. Jie vestuvių proga dovanojo sūnui P. I. 5 000,00 LT baldų įsigijimui. Po santuokos sudarymo, atsakovas ir ieškovė žodinės panaudos sutartimi apsigyveno mums priklausančioje sodyboje ir iš jų dovanotų pinigų nusipirko būtiniausius baldus. Niekada nuo ieškovės nebuvo slepiama, kad jie duoda atsakovui grynus pinigus statybinių medžiagų įsigijimui. Taigi, ieškovei yra labai gerai žinoma ir suprantama, kad absoliučiai visas statybines medžiagas ir darbus, kurių atlikimui reikėdavo samdyti kitus asmenis, finansavo jie. Kai kurias statybines medžiagas (stogo dangą) atsakovas pirko iš ieškovės tėvo, tačiau, kaip jiem paaiškino Atsakovas, jis už statybines medžiagas ieškovės tėvui atsiskaitė lygiai taip pat, kaip ir kitiems pardavėjams iš grynų pinigų, kuriuos jam duodavo. Atsakovui ir ieškovei atsikėlus gyventi į jų sodybą, netrukus gimė pirmoji jų duktė. Ieškovė iš pirmos santuokos taip pat augino dukterį. Šeima buvo nemaža, todėl atsakovo iniciatyva, nutarė rekonstruotą ūkinį pastatą ir gyvenamąsias patalpas padidinti ir pristatyti priestatą. Tuo labiau, kad jie su sutuoktiniu taip pat turėjo planų ateityje, pablogėjus sveikatai, persikelti į šią sodybą gyventi. Jie davė absoliučiai visas lėšas priestato statybai, o darbus organizavo, statybines medžiagas pirko ir savo darbu prisidėjo atsakovas. Atsakovas ir ieškovė savo lėšų priestato statybai nenaudojo, nes atsakovas visuomet pasakydavo, kad baigėsi jų duoti pinigai ir vėl jie duodavo pinigus, iš kurių priestatas buvo pastatytas. Už Atsakovo darbą, organizuojant statybos darbus ir pačiam padedant statybos darbuose, buvo sutarta, kad jis ir jo šeima (kai susituokė) neatlygintinai šioje sodyboje gyvens. Atsakovas ir ieškovė, tik susituokę jokių santaupų neturėjo, susilaukė dukters, ieškovė augino dar iš pirmos santuokos dukterį. Ji nedirbo, augino vaikus, pajamas gavo tik vienas atsakovas, kurios nebuvo didelės. Atsakovo šeimos bendros pajamos buvo mažos, todėl jokių finansinių galimybių iš savo lėšų pasistatyti malkinę ir priestatą prie gyvenamojo namo, jie neturėjo. Atsakovas visas savo gautas pajamas naudojo šeimos išlaikymui, o ne statybos darbams. Atsakovo gaunamų pajamų ne visada pakako jų šeimos poreikių tenkinimui. Didelė jauna šeima norėdavo pramogų, švenčių, kelionių, todėl ne kartą teko prisidėti piniginėmis lėšomis prie jų švenčių ar pramogų organizavimo: anūkių krikštynų, atsakovo ir ieškovės bendrų kelionių ir daugelio kitų. Atsakovas ir ieškovė sodyboje pasodino medelių, gėlių, pasėjo žolę, prižiūrėjo kiemą. Taip pat nusipirko būtiniausius daiktus į gyvenamąjį namą: užuolaidas, šviestuvus, indų, patalynės, kai kuriuos baldus, buitinės technikos (didesnę dalį baldų nusipirko iš jų dovanotų pinigų vestuvių proga). Tačiau ieškovė išeidama iš mūsų namų, viską pasiėmė, jų namuose nebeliko absoliučiai jokių ieškovės asmeninių ir ieškovės bei atsakovo bendrai įgytų daiktų. Todėl ieškovė nebeturi absoliučiai jokios reikalavimo teisės. Malkinė buvo pastatyta 2015 metais ant senų buvusio ūkinio pastato, pamatų, panaudojant medieną, kurią jie buvo įsigiję iš ankstesnių sodybos savininkų kartu su visa sodyba. Malkinei medienos nereikėjo pirkti visiškai. Jie ūkininkauja, laiko mėsinius galvijus ir melžiamas karves. Galvijus parduoda supirkėjams, kurie atsiskaito grynais pinigais iš karto, parduodant galvijus. Būtent iš tų lėšų, kurias gavo už parduotus galvijus, jie nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini), o vėliau davė lėšas atsakovui ūkinio pastato rekonstrukcijai į gyvenamąją namą, gyvenamojo namo rekonstrukcijai į garažą, malkinės ir gyvenamojo namo priestatu statyti.

Atsakovė B. I. posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, papildomai parodė, kad jų giminėje jau yra buvę nesusipratimų, todėl nusprendė užsivesti sąsiuvinį tam, kad jame fiksuotų jos ir sutuoktinio išleistas namo statybai lėšas. Jie duodavo pinigus, užsirašydavo į sąsiuvinį. Ne visada dėl darbų ūkyje visi būdavo kartu, todėl ne visada visi pasirašydavo. Jie turėjo apie 50 karvių, parduodavo gyvulius. Už parduotus gyvulius gautus pinigus leisdavo sodybai, o už pieną gautus pinigus – kitoms reikmėms. Sodyba buvo apleista, joje buvo visos medžiagos, iš kurių sodybos pardavėjas planavo pasistatyti naują dviaukštį namą, ten buvo ir plytos, armatūra. Viskas buvo antrame sandėlio aukšte. Plytos lauke. Jiems namo rekonstrukcija kainavo apie 23 tūkstančius. Visos lėšos iš jų asmeninių lėšų. T. ne visada matydavo jos duodamus pinigus sūnui, ne visada būdavo kartu. Sąsiuvinis buvo pas ją, sekcijoje. Pasirašydavo, kai duodavo pinigus. Sodybą tvarkyti pradėjo tais pačiai metais, kai sodyba buvo nupirkta. Kanalizacija ir vandentiekis įvesti tais metais, kai jie ruošiesi gyventi. Tiksliai metų nepamena. Elektros instaliacija jau buvo, bet persivedžiojo dar tada, kai nebuvo susituokę. Vidaus apdailos darbai: grindis, dušą sūnus padarė. Kai atsikraustė T. su sūnum, jau buvo dušas, grindys šildomos, kitur šildomos, bet dar plytelėm neišdėtas. Vandens tik nebuvo. Ji domėjosi, kokie darbai bus atliekami, fiksuodavo ir žurnalu. P. pasakydavo, ko reikia, tada duodavo pinigus. Kai susituokė sūnus, nebuvo kalbos, kad jie dovanos jiems sodybą.

Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jai žinoma, jog brolis J. I. ir brolienė B. I. nusipirko (duomenys neskelbtini) sodybą. Kai jie nusipirko sodybą, ji yra joje buvusi, ten buvo daug statybinių medžiagų: mediena, geležis, armatūra, plytų. Visos medžiagos buvo sukrautos ant ūkinio, dabartiniame name, plytos sukrautos kieme. Jie padėjo tvarkyti sodybos aplinką (rinko stiklus, rovė medžius ir t. t.). Daugiau ten nebuvo. Jos brolis su sutuoktine ūkininkauja, turi pinigų ir investavo į nekilnojamąjį turtą, kad senatvėje turėtų. Statybos darbus atliko P. I., o juos finansavo B. I. ir J. I.. Buvo sutarimas, kad pabaigę ūkininkauti B. I. ir J. I., apsigyvens pas sūnų P. I., jis jiems senatvėje padės, vėliau sodyba atiteks P. I.. Jai brolis yra sakęs, kad visi P. I. duodami pinigai statyboms buvo užrašomi į sąsiuvinį.

Liudytoja K. I. teismo posėdžio metu parodė, kad yra P. I. sesuo ir B. I. ir J. I. dukra. Žino, kad sodybą (duomenys neskelbtini) 2011 m. pirko tėvai, kad senatvėje ten gyventų. Tėvai skyrė pinigus sodybos remontui. Sodybos remontu finansiškai rūpinosi tėvai. Brolis su šeima į sodybą neinvestavo. Sodyba nuo įsigijimo iki šių dienų yra pasikeitusi: aplinka pasikeitusi, pristatytas priestatas, įrengtos šildomos grindys, vandentiekis, katilas pastatytas. Brolis su šeima sodyboje gyveno apie 10 metų. Surasti sodybą padėjo P.. Už sodybą tėvai mokėjo 30 tūkst. litų. Įsigijus tėvams sodybą, jos aplinką tvarkė visi šeimos nariai. Joje buvo daug statybinių medžiagų: metalo, armatūros, statybinės medienos, plytų. Plytos buvo už ūkinio pastato. Statybos bei remonto darbus atliko brolis, o tėvai duodavo pinigus remontui. Tėvai patys girdavosi, kad duoda pinigus statyboms, ji pati matydavo, kaip tėvai duoda broliui pinigus. Brolis pasakydavo kokių reikia statybinių medžiagų ir tėvai duodavo pinigus ir užrašydavo pinigų sumas į sąsiuvinį. Sąsiuvinis žalsvas, langeliais. Ji yra mačiusi, kaip į sąsiuvinį pasirašydavo tas, kas duodavo ir pasiimdavo pinigus. Iki atsikeliant brolio šeimai gyventi į sodybą, brolis jau buvo įrengęs šildomas grindis, gyventi jau buvo galima, po įsikėlimo gyventi į sodybą buvo įrengtas vonios kambarys, priestatas. Priestatas pastatytas jau gyvenant sodyboje su šeima. Buvo susitarimas, kad brolis ir brolio šeima tėvus „karšins“ ir sodyba paliks brolio šeimai, jai liks dabartiniai tėvų namai. Brolis nuomos nemokėjo tėvams, mokėdavo komunalinius mokesčius. Prieš penkis metus tėvai dažniau nuvykdavo į sodybą, bent kartą per mėnesį, tačiau pastaruoju metu rečiau. Ieškovė buvo namų šeimininkė, tvarkėsi namuose, gal pjovė žolę. Tėvai brolio šeimai padėdavo maistu (pienu, bulvėmis, mėsa ir kt.), dovanas dovanodavo pinigais, konkrečių sumų nežino.

Liudytoja R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškove pažįstamos labai senai, yra vaikystės draugės, su P. susipažino prieš jų santuoką 2013 metais. Persikėlė į kažkiek paremontuotą namelį. Ieškovė į namus įdėjo ir darbo, ir lėšų. Tai buvo jų šeimos namai. Atsakovas visada šnekėjo, kad jis tuos namus nupirko, bet viskas buvo užrašyta ant jo mamos, dėl mokesčių ar kitų priežasčių, kurių ji nežino. Įsigijimo aplinkybių ji nežino. Pirmą kartą nuvyko į jų namus, kai dar nebuvo priestato, nepamena, ar jau buvo gimusi jų pirma dukra. Buvo mažas pastatas: atskirtas koridoriuje tualetas su vonia, virtuvėlė, vienas kambariukas. Buvo iškalta gipsu, nebuvo išdažyta, plikas išbetonuotas grindinys, tik viename – didžiajame kambaryje buvo plytelės. Kas fiziškai tvarkė, remontavo, ji nematė. Tvarkėsi jie abu patys. Kaip jie pinigus pasiskirstydavo dukrų išlaikymui, ji nežino. Sutuoktinių tėvai padėdavo. Ji mano, kad T. ir P. I. viską remontavosi savo lėšomis. Nėra girdėjusi, kad remonto darbus finansavo P. I. tėvai.

Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės brolis. Atsakovas P. I. sakydavo, kad turi savo sodybą ir ją važiuodavo pasitvarkyti. Kai atsirado pirmas vaikas, ar ieškovė laukėsi, šalys persikėlė gyventi į tą sodybą. Jis yra buvęs toje sodyboje. Kai jie atsikėlė į tą sodybą, beveik nieko nebuvo, buvo ūkinis pastatas ar garažas – šiukšlynas, apleista, sienos iškaltos gipsu, lubos išlinkusios, nepamena ar grindys buvo, koridoriuje buvo padaryta dušinė, gal buvo kanalizacija, nežino. Paskutinį kartą buvo gal prieš pusantrų, du metus. Dabar jau yra priestatas. Žino, kad šalys kartu gyveno, kūrė bendrą ūkį, tačiau, kaip vyko darbai, jis nežino, nebuvo. Jis siūlėsi padėti stogą dengti, bet P. nesutiko, sakė – nenori likti skolingas. Kas finansavo statybas, nežino, tik žino, kad jo tėvai davė plytelėms ar stogui, ar sijoms – tiksliai nežino. Kalbėt nereikia, kam jie tą sodybą tvarko, aišku, kad bendram ūkiui. Jie gyveno kaip šeima, elementaru, kad statė sau – jis taip supranta gyvenimą ir mato iš kitų pavyzdžių. Kad atsakovo tėvai finansavo sodybos statybas nei karto negirdėjo ir jam keista, kad dabar atsakovas tvirtina, jog tai jo mamos.

L. A. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė jos dukra. Atsakovas visada teigė, kad sodyba yra jo, tik registruota jo motinos vardu. Kai pirmą kartą nuvyko, sodyba buvo labai apleista ir šalys gyveno praktiškai garaže. Šią šeimą rėmė statybinėmis medžiagomis, finansiškai, maisto produktais. Dovanojo siją priestato stogui, polistirolo granules stogo perdangos apšiltinimui, skardinę stogo dangą, skardinę stogo dangą dovanojo ir malkinei. Davė pinigų priestato grindų plytelėms, nupirko vaikų baldus. Ir šiaip ieškovei pervesdavo pinigų ir grynais duodavo. Ieškovė prisidėjo nemažai prie šeimos gyvenimo. Su sutuoktiniu kalbėdavo, kad galėtų ir daugiau paremti šeimą, bet ta sodyba dar ne jaunųjų I., negali savo pinigus investuoti į uošvius. T. prie šeimos gyvenimo prisidėjo, ji visą laiką dirbo arba mokinosi, gaudavo vaikų priežiūros išmoką, jos išlaikyti nereikėjo. Kiek stogo danga kainavo, ji nežino. Vyras sakė, kad sija kainavo 1500 Eur. Pirkta 2015-1018 metų laikotarpiu. Kainų ji nežino, nežino, iš kur pirkta. Ji davė pinigų grindų dangai – plytelėms – 450 Eur. 350 Eur davė baldams mergaitėms. Statybinių medžiagų nežino. Kai šalys įsikėlė gyventi, tai buvo viskas baisios būklės, ten buvo išbetonuota, sakė pajungtas šildymas, bet jie buvo vasarą, tuo metu nešildė, sienos nebuvo ištapetuotos, nepamena, ar iš vis lempos buvo, koridoriuje buvo įrengtas laikinas tualetas ir dušas. T. sakydavo, kad remonto darbus atlikdavo P.. Nežino, iš kieno lėšų vykdavo remonto darbai, tik žino tiek, kiek pati davė. Ji davė pinigus, bet pati nesikišo, kur tie pinigai buvo panaudojami. Ji su sutuoktiniu turi maisto parduotuvę, jei matydavo, kad artėja produktų galiojimo laikas, atiduodavo dukros šeimai. Ar P. prisidėjo prie šeimos išlaikymo, ji nežino, nesikiša nė į vieno vaiko gyvenimus. Kol T. ir P. I. gyveno jų namuose, jie mokėdavo 200 litų nuomą.

Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad yra ieškovės tėvas. Šalys iš pradžių praktiškai gyveno garaže. Vėliau prasidėjo statyba ir jis davė siją, nupirko skardinę stogo dangą pastatui, malkinei, poliesterolo granules – perdangas, plyteles. Žmona duodavo papildomų pinigų. Siją su traktoriumi išsivežė žentas. Sija, stogo danga jam buvo likusi nuo statybų. Sija 9 metrų ilgio, 70 cm aukščio, kaina 1 200 Eur. Skardinės stogo dangos vertė apie 12 Eur/kv. Tiksliai nepamena, seniai buvo. Jis pats dirbdavo su skarda, jam jos buvo atlikę, todėl davė vaikams namams įsirengti. Pinigų jis už tai negavo. Atsakovas visada sakė, kad sodyba pirkta už jo pinigus uždirbtus pinigus pardavinėjant automobilius, tik registruota jo mamos vardu. Kai lankėsi toje sodyboje pradžioje, tai ten nieko nebuvo nei dušo, grindys – cementas, davė pinigų plytelėms. Jie visada traktavo, kad tai jų namai. Jis įsivaizdavo, kad jei susitvarkys namus, jų registraciją, tai ir šeima turės savo namus. Plytelėms davė gal 450 Eur, tiksliai nežino, sutuoktinė davė. Plytelėms pinigus davė papildomam priestatui. Jie su žmona šią šeimą remdavo ir maisto produktais iš savo parduotuvės. Jo manymu, dukra labai prisidėjo prie šeimos gerovės ir vaikus augino, ir maistą ruošė, dukra sakė, kad net mokesčius mokėjo. Negali pasakyti iš kur T. ir P. I. gaudavo pinigų kitoms statybinėms medžiagoms. Gyvendami pas juos T. ir P. I. jokios nuomos nemokėdavo.

Liudytoja L. J. teismo posėdžio metu parodė, kad yra šalių draugė. Jos vyras su atsakovu buvo draugai, kartu dirbo. Po to pristatė ieškovę ir pasakė, kad jie nusipirko (duomenys neskelbtini) namus ir juose gyvens. Su ieškove draugauja iki šiol, o su atsakovu draugystė nutrūko. Pirmą kartą, kai lankėsi šalių namuose, ten buvo garažas, plikomis sienomis, be jokių komunikacijų, sklypas apžėlęs. Statybos darbus vykdė P.. Apie lėšas naudotas namo statyboms, ji nieko nežino. Dabar sodyba sutvarkyta, įrengta, baldai supirkti, pastatytas priestatas. Ieškovė kūrė jaukią aplinką. Ruošėsi pirkti virtuvinius baldus. Ieškovė pasakojo, kad atsakovas nelabai norėjo prisidėti prie šeimos išlaikymo, ji iš savo lėšų labiau išlaikydavo. P. pirkdavo automobilius, juos remontuodavo, pinigus išleisdavo savo reikmėms. Atsakovas nurodydavo, kad čia jo namai, bet vėliau paaiškėjo, kad čia atsakovo mamos.

Liudytoja G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo šalių dukters auklėtoja. Su T. palaikė draugiškus santykius. Jos brolis A. R. su ieškove susipažino pernai, 2021 m. birželį. Brolis papuolė į avariją ir vėliau dėl sužalojimų jį reikėjo slaugyti, todėl ji paprašė T., kad ji jį slaugytų, reikėjo jį prausti, keisti patalynę ir kt., ji kaip sesė nenorėjo tokių procedūrų atlikinėti. Iki tol T. ir A. nebuvo pažįstami. Artimesni santykiai prasidėjo gal vasaros pabaigoje, gal rugpjūtį. Brolis yra nusipirkęs sodybą, T. jam padeda tvarkytis.

Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad su T. I. juos sieja artimi santykiai. 2022 m. birželio 9 d. įvyko avarija ir jam po operacijos reikėjo slaugos. Sesuo surado slaugytoją – T.. T. jį slaugyti pradėjo apie 2022 m. birželio 16 d. Per mėnesį laiko po avarijos jų santykiai peraugo į artimus, jų padėtis buvo panaši, T. jau kreipėsi dėl skyrybų su sutuoktiniu, jis irgi buvo vienišas. Sodybą jau buvo įgijęs prieš avariją, 2022 m. vasario mėn., tačiau pabaigė mokėti tik 2022 m. gruodį. T. išsikeldama iš namų naudojosi jo automobiliu, nes jis erdvesnis. Jie su T. I. gyvena atskirai, veda atskirus ūkius.

Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad J. sesuo R. J. buvusi jo sutuoktinė. Su J. ir B. I. jis nebendrauja, nes jie yra nesąžiningi žmonės. Jis su P. pažįstamas. Kartu turėjo verslą – remontavo mašinas, jas pardavinėjo. Tą verslą vykdė senokai, jis jau tris metus jo nevykdo. P. sakė, kad nusipirko namą. Kiek sumokėjo, nežino, ne jo reikalas, jis nesigyrė. Sodyboje yra buvęs, ji buvo apleista, praktiškai negyvenama, tualeto, dušo nebuvo. Ją remontavo P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėjo sąskaitas atsidaryti, kad būtų lengviau, nereikėtų iš karto mokėti. Kieno lėšomis atliktas remontas, nežino. T. stipriai prisidėjo prie sodybos remonto: tapetavo, valė. Jis šalia nebuvo. Pats matė, kaip T. dirbo sodyboje: gėlynus sodino. Jis padėjo T. išsikraustyti. Jis nematė, kas mokėjo už sodybą pinigus. Jis pats sakė, kad tai jo sodyba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Iš byloje pateikto santuokos liudijimo nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš santuokos liudijimo, šalys yra susituokę 9 metus, tačiau šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad santuokiniai ryšiai nutrūko, šalys kartu nebegyvena daugiau nei metus, bendro ūkio neveda, susitaikyti neketina. Abi šalys pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, kas lemia, jog sutuoktiniai nebemato galimybių toliau gyventi santuokoje. Nesant abipusės valios, negalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, todėl šalių santuoka laikytina faktiškai iširusia ir ji nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177–178, 185 straipsniai).

Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašė nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl sutuoktinio kaltės, motyvuodama tuo, santuokos metu nuolat patyrė psichologinį smurtą, įvairius priekaištus, o vėliau fizinį smurtą, dėl ko atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas santuoką nutraukti sutiko, tačiau prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nes sutuoktinė jam buvo neištikima.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Be kita ko, preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad nustačius vieno sutuoktinio kaltę, gali būti pripažįstamas kaltu ir kitas sutuoktinis, jei jis nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti, negynė šeimos vertybių ir tai lėmė jo, kaip sutuoktinio, pareigų nesilaikymą.

Nagrinėjamu atveju, teismas atmeta atsakovo reikalavimą dėl santuokos iširimo esant ieškovės kaltę preziumuojančiai neištikimybei kaip neįrodytai. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo būtent dėl ieškovės neištikimybės. Atsakovas neištikimybę įrodinėjo paties išsakytais pasvarstymais, subjektyviu situacijos vertinimu, kuriuos paneigia tiek ieškovės, tiek liudytojų G. B., A. R. duoti parodymai, byloje pateikti G. B. ir ieškovės susirašinėjimai, kurie leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovės ir A. R. pažintis prasidėjo jau po šeimoje atsiradusių ilgalaikių nesutarimų, po to, kai, kaip pačios šalys teismo posėdžio metu nurodė, buvo ne kartą kalbėjusios apie skyrybas. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad yra viena iš sąlygų leidžiančių preziumuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, o būtent: Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2022 m. birelio 22 d. nutartimi, be kita ko, nutarta patvirtinti Šiaulių apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro E. C. 2022 m. birželio 17 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prokuroras, be kita ko, nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), P. I., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. jis 2022 m. gegužės 28 d., apie 23.15 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo vaikų kambaryje dėl asmeninių priežasčių, kilusio konflikto metu, tyčia sugriebė už dešiniosios rankos dilbio savo šeimos nariui - žmonai T. I. ir jį stipriai suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą jo mamos B. I. atsakomybei 1 metų terminui be piniginio užstato.

Kita vertus, teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos nutraukimą, svarbus ne atskirų pavienių epizodų – šiuo atveju fiksuoto smurto, bet kompleksiškas sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio, įvertinimas viso santuokinio gyvenimo metu.

Neginčytina, kad smurtiniai veiksmai yra absoliučiai nesuderinamas tiek teisės, tiek moralės požiūriu, elgesys, dėl kurio, be kita ko, negalima kaltinti ieškovės, tačiau, vertinant byloje nustatytas aplinkybes dėl šalių tarpusavio santykių nuo pat santuokos pradžios iki kreipimosi į teismą dėl jos nutraukimo, matyti akivaizdūs šalių nesutarimai, konfliktai dar iki atsakovo P. I. panaudoto fizinio smurto ieškovės atžvilgiu, prie kurių atsiradimo neabejotinai prisidėjo tiek ieškovė, tiek atsakovas. Byloje iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų nustatyta, kad dar iki atsakovo P. I. smurtinio elgesio, šalis siejo konfliktiniai santykiai: ieškovės teigimu, atsakovas mažai dėmesio skirdavo šeimai, posėdžio metu atsakovas pripažino, kad galbūt per daug dėmesio skyrė darbui, atsakovas priekaištaudavo ieškovei dėl jos išskirtinio dėmesio savo išvaizdai išeinant iš namų be šeimos narių, dėl slaptų pokalbių telefonu, dėl nutrauktų lytinių santykių. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys teismo posėdžio metu patvirtino, kad dar iki smurtinio P. I. elgesio kalbėjo apie santuokos nutraukimą, ieškovė neiniciavo santuokos nutraukimo, nes bijojo likti viena su trim nepilnamečiais vaikais, siūlė pradėti procesą jam pirmam. Byloje nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai ar bent vienas jų dėjo realias pastangas šeimai išsaugoti, ieškojo konstruktyvių šeimoje kylančių problemų sprendimo būdų, priešingai – pasyviu požiūriu į kylančias problemas, nepasitikėjimą vienas kitu, jie gilino nesantaiką, vienas nuo kito atitolo: byloje nėra duomenų, kad ieškovė stengėsi pašalinti sutuoktiniui kylančias abejones dėl jos ištikimybės, priešingai – vietoj to, kaip matyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, A. R. bei jo sesers G. B. paaiškinimų teismo posėdžio metu bei į bylą pateikto susirašinėjimo tarp T. I. ir G. B., ieškovė 2022 m. gegužės 28 d. su pažįstama G. B. derino kito vyro, G. B. brolio A. R. slaugos klausimus. Tiek ieškovė, tiek A. R. pripažino, kad juos itin greitai – mėnuo po avarijos, t. y. 2022 m. liepos pirmoje pusėje, padėjo sieti artimesni santykiai. Nors T. I. teigia, kad santuoka su atsakovu, kai ji užmezgė santykius su A. R., jau buvo faktiškai iširusi, nes ji 2022 m. birželio 6 d. sudarė teisinių paslaugų sutartį dėl santuokos nutraukimo, tačiau tuo pačiu pastebėtina, kad ieškovė iš jos ir atsakovo būsto išsikraustė tik 2022 m. rugpjūčio 15 d., o ieškinį dėl santuokos nutraukimo pateikė tik 2022 m. lapkričio 17 d. Visa tai, leidžia daryti išvadą, jog iš esmės santykiai su A. R. net jei ir nebuvo pagrindinė priežastis nutraukti santuoką, tačiau akivaizdu, kad paskatino jos nutraukimą paspartinti ir neskatino pamėginti jos išsaugoti. Teismo vertinimu, toks ieškovės elgesys taip pat prisidėjo prie santuokos iširimo.

Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Tuo pagrindu teismas konstatuoja, kad šalių T. I. ir P. I. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl šalių tarpusavio pagarbos stokos, abipusės tolerancijos trūkumo, neigiamo nusistatymo vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimo, nuolatinių konfliktų. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės šalių prašymai dėl neturtinės žalos priteisimo iš kitos šalies atmestini.

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovei – I., atsakovui – I..

Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalį, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra turto negalima padalyti pagal sutuoktiniams tenkančias dalis, vienas sutuoktinis privalo sumokėti kitam sutuoktiniui atitinkamo dydžio kompensaciją pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis).

Byloje nėra ginčo, kad santuokoje įgytą dalintiną turtą sudaro transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė laikytina 1 800 Eur ((600+3000)/2) Eur. Tarp šalių nekilo ginčo dėl šio turto padalinimo, priteisiant ją ieškovei, atsakovei neišmokant kompensacijos.

CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Šiuo pagrindu atsakovo P. I. priešieškinyje nurodytas iki santuokos įgytas ir jam dovanotas turtas pripažintinas jo asmenine nuosavybe ir santuokos nutraukimo byloje nedalintinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. I. ir P. I. su AB „Swedbank“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalims suteiktas 15 000 Eur kreditas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, jog nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nekeičiamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti. Sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018 59 punktą).

Abi šalys sutinka, kad kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra nekeistas ir nemodifikuotinas, nustatytina kreditorinio įsipareigojimo kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), T. I. ir P. I. tarpusavio vykdymo tvarka: visus įsipareigojimus vykdo T. I. iš savo asmeninių lėšų, o tuo atveju, jei P. I. tektų grąžinti dalį paskolos ir/ar palūkanų kreditoriui, P. I. įgyja teisę regreso tvarka išreikalauti sumokėtas sumas iš T. I..

Todėl pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB Swedbank banku, po santuokos nutraukimo ieškovė vidiniuose santykiuose su atsakovu, privalės prievolę vykdyti viena (neturint regreso teisės į atsakovą dėl šių prievolių).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Byloje nekyla ginčo dėl šalių nepilnamečių vaikų G. I. ir D. I. gyvenamosios vietos nustatymo ir jų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu P. I. bendravimo tvarkos, todėl nepilnamečių G. I. ir D. I. gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina T. I., o jų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu P. I. bendravimo tvarka nustatytina patikslintame ieškinyje išdėstyta tvarka.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ne tik ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. minimali mėnesinė alga — 840 Eur (634 Eur atskaičius mokesčius).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametėms dukroms G. I. ir D. I. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Išlaikymo dydis grindžiamas 2023 m. spalio 5 d. patikslintame ieškinyje–atsiliepime į priešieškinį pateikta vaikų poreikių detalizacija. 2023 m. spalio 5 d. patikslinto ieškinio duomenimis nepilnametės G. poreikiams per mėnesį patenkinti patiriamos iš viso 789 Eur išlaidos (maistas – 200 Eur; apranga, avalynė – 100 Eur; būsto nuoma – 37 Eur; meno mokyklos mokestis, instrumentai ir priemonės – 50 Eur; sportinių šokių pamokos – 25 Eur; vaistai, maisto papildai, kremai – 20 Eur; sveikatos priežiūros paslaugos – 20 Eur; patalynė, rankšluosčiai, higienos priemonės -30 Eur; mobilaus telefono ryšio išlaidos – 27 Eur; mokymosi, ugdymo, reikmenys – 50 Eur; pramogos, laisvalaikis, kino filmai, mokytojų gimtadieniai, piniginės rinkliavos mokykloje bendroms reikmėms, šventėms, teatrams, spektakliams, ekskursijoms su klase, kiti renginiai – 120 Eur; automobilio išlaikymo ir kuro išlaidos – 40 Eur; buitinės prekės (skalbimo milteliai, minkštikliai, valymo priemonės) – 20 Eur; kiti daiktai (kompiuteris, telefonas, dviratis, remonto išlaidos ir pan.) – 50 Eur), D. – 803 Eur (maistas – 200 Eur; apranga, avalynė – 100 Eur; būsto nuoma – 37 Eur; logopedo pamokos – 96 Eur; sportinių šokių pamokos – 25 Eur; ankstyvasis muzikinis ugdymas meno mokykloje – 10 Eur; vaistai, maisto papildai, kremai – 20 Eur; sveikatos priežiūros paslaugos – 20 Eur; patalynė, rankšluosčiai, higienos priemonės – 30 Eur; žaislai, ugdymo priemonės – 20 Eur; darželio „Liepaitė“ mokestis – 35 Eur; pramogos, laisvalaikis, kino filmai, mokytojų gimtadieniai, piniginės rinkliavos mokykloje bendroms reikmėms, šventėms, teatrams, spektakliams, ekskursijoms su klase, kiti renginiai – 120 Eur; automobilio išlaikymo ir kuro išlaidos – 40 Eur; buitinės prekės (skalbimo milteliai, minkštikliai, valymo priemonės) – 20 Eur; kiti daiktai (dviratis, paspirtukas ir kt, remonto išlaidos) – 30 Eur).

Atsakovas su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, mano, kad kai kurios pateiktos išlaidos (išlaidos patalynei, automobilio išlaikymui ir kurui, telefonui, kitiems daiktams, pramogoms) yra nepagrįstos, per didelės. Atsakovas teismo posėdžio metu patikslino, kad sutinka dukterų išlaikymui teikti po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės. Ieškovė byloje pateikė dukrų poreikius pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2022 m. rugpjūčio 15 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, iš kurios matyti, kad ieškovė iki 2023 m rugpjūčio mėnesio nuomojosi butą už 150 Eur mėnesinį nuomos mokestį, 2022 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymą, iš kurios matyti, kad G. I. mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės, mokestis už mokslą 15 Eur/mėn; UAB „Bitė Lietuva“ išklotinė, iš kurios matyti, kad mėnesinis plano mokestis kartu su telefono ekrano draudimu, interneto apsauga sudaro – 26,28 Eur; ieškovės banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2022 m. birželio 6 d. lopšeliui-darželiui mokėta 35 Eur; logopedės raštą, kuriame nurodyta, kad D. lanko privačias logopedo pratybas 2 kartus per savaitę, moka po 12 Eur už vieną pamoką; (duomenys neskelbtini) mokyklos pažymą apie tai, kad už D. mokslą mokamas 10 Eur m4nesinis mokestis; Sportinių šokių klubo „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, patvirtinančią, kad D. ir G. lanko sportinių šokių užsiėmimus, už kuriuos mokama po 25 Eur mėnesinio mokesčio. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą dukrų išlaikymo detalizaciją, pagal pateiktus rašytinius įrodymus, laiko, kad ieškovė iš dalies pagrindė dukrų poreikius, kurie viršija būtinuosius. Atsižvelgiant į šalių dukrų amžių (6, 9 metai), į tai, kad pagal šalių suderintą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukromis tvarką, kas antrą savaitgalį dukros būna su tėvu, kuris taip pat patiria papildomų išlaidų laisvalaikio praleidimui su dukromis, mažintinos ieškovės nurodytos išlaidos pramogoms, kiekvienai dukrai paliekant po 60 Eur/mėn, iki 15 Eur mažintinos ir G. numatytos išlaidos mobilaus telefono ryšio išlaidoms. Teismo vertinimu, vadovaujantis racionalaus piniginių lėšų paskirstymo principu, pakankamai konkurencingai mobilaus ryšio operatorių Lietuvoje rinkai, yra galimybės pagal 9 metų dukros poreikius parinkti pigesnį mobiliojo ryšio planą. Išdėstyto pagrindu, konstatuotina, kad šalių dukros G. I. poreikiams patenkinti reikalingas 717 Eur; D. I. – 743 Eur.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos <...> skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. 85,75 Eur, šeimos, kurios augina 3 ir daugiau vaikų, papildomai gauna 1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, t. y. 50,47 Eur, iš viso – 136,22 Eur/vaikui. Kadangi mokamų išmokų paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė/savivaldybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Išdėstyto pagrindu, teismas daro išvadą, kad šalių dukrų G. I. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis, atėmus iš jo valstybės ir savivaldybės mokamas sumas ir galutinę sumą suapvalinus, ginčo laikotarpiu sudarė 581 Eur (717 Eur – 136,22 Eur), D. I. - 607 Eur (743 Eur - 136,22 Eur).

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nustatyta, jog ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis – 869 Eur ((871,13+928,35+809,66)/3); (duomenys neskelbtini), mėnesinis darbo užmokestis – 863 Eur (2023-10-05 prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio), iš viso – apie 1 732,00 Eur/mėn. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, nuomojasi butą, santuokos nutraukimo byloje abi šalys sutinka, kad santuokos metu įgyta transporto priemonė – „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė laikytina 1 800 Eur ((600+3000)/2), lieka ieškovei, be šalių bendrų dukrų augina dukrą iš pirmos santuokos, jai lieka prievolė padengti santuokos metu vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) gautą kreditą. Atsakovas 2001 m. birželio 21 d. baigė žemės ūkio technikos mechaniko kursą, jam suteikta žemės ūkio technikos mechaniko (priežiūra ir remontas) kvalifikacija, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vidutinis darbo užmokestis – 894 Eur ((893,29+893,29+897,66)/3), 2012 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) įregistravo ūkininko ūkį (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau veiklos nuo 2022 m. nevykdo: VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ rašte nurodė, kad P. I. Ūkinių gyvūnų registre nuo 2022 m. birželio 30 d. nėra įregistravęs ūkinių gyvūnų, 2023 m. sausio 1 d. Ekonominio dydžio apskaičiavimo sąraše nurodyta, kad bendrasis standartinis gamybinis pelnas – 70,5 Eur. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto - keturis žemės sklypus, 2013 m. gamybos ratinį traktorių „Belarus-952.4“, kreditorinių įsiskolinimų neturi. Byloje nenustatyta, kad šalys turi sveikatos problemų, būtų nustatytas neįgalumas ar kitos aplinkybės, objektyviai trukdančios dirbti ir tokiu būdu gauti pajamas.

Teismo vertinimu šalių turtinė padėtis yra panaši (ieškovė uždirba kiek mažiau nei dvigubai daugiau už atsakovą, turi transporto priemonę, kreditorinį įsipareigojimą; atsakovas gauna mažesnį darbo užmokestį, tačiau turi nekilnojamojo turto, traktorių).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į šalių dukrų amžių (G. – 9 m., D. – 6 m.); į byloje nustatytą šalių dukrų išlaikymo dydį, tenkinantį jų poreikius, į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vaikams reikalingą išlaikymą iš dalies padengia pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos išmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020); kad išlaikymo vaikui dydis turi atitikti tėvų turtinę padėtį ir būti realiai įgyvendinamas, į tai, kad šiuo atveju šalių dukros gyvena su ieškove, tačiau atsakovas nėra nusišalinęs nuo dukrų auginimo ir auklėjimo, jas sutartu laiku pasiima, su jomis leidžia laisvalaikį, pramogauja, dėl ko taip pat turi papildomų išlaidų, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečiams vaikams G. I. ir D. I. išlaikyti iš tėvo priteistina po 250,00 Eur suma kas mėnesį užtikrins jų poreikius. Teismo vertinimu, šis išlaikymo dydis yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaikų poreikius ir jo tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei realiai įvykdytinas. Dėl to ieškovės prašymas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis). Priteisto periodinio išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnametėm šalių dukroms įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 10 856,00 Eur nepilnametėms dukroms G. ir D. neteikto išlaikymo laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m.lapkričio16 d., t. y. už 36 mėnesių laikotarpį.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Byloje nustatyta, kad šalių dukros D. ir G. su tėvu nebegyvena atsakovei kartu su jomis 2022 m. rugpjūčio 15 d. išsikėlus iš P. I. tėvų namų. Tuo pagrindu įrodinėjimo pareiga dėl susidariusios išlaikymo skolos laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio tenka ieškovei. Ieškovė reikalavimą byloje grindė pačios žodiniais parodymais bei sąskaitos išrašu apie P. I. jai pervestus pinigus, paskirtyje nurodant, kad pinigai skirti vaikams, tuo tarpu atsakovas su tuo viso bylos nagrinėjimo metu nesutiko, akcentuodamas, kad niekada nevengė pareigos išlaikyti vaikus, nuolat teikė jiems išlaikymą, pirko maistą, buities prekes, duodavo grynų pinigų ieškovei. Atsakovo teiginius pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai – jo banko sąskaitos, esančios AB „Swedbank“ išrašai nuo 2019 m. iki 2022 m. (imtinai) (1 t., b. l. 155-177), iš kurių matyti, kad, nors atsakovas banko sąskaitoje esančius pinigus didžiąja dalimi išsigrynindavo, tačiau dažnai ir nemažomis sumomis atsiskaitydavo banko kortele maisto prekių parduotuvėse, vaistinėse, kavinėse, pervesdavo pinigus ir pačiai ieškovei T. I., kuri tiek patikslintame ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad P. I. jai paprašius duodavo pinigų grynais pinigais; taip pat UAB „(duomenys neskelbtini) išrašytos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, kad P. I. pirkdavo medžio pjuvenų briketus, skalbimo miltelius (1 t., b. l. 188, 195). Išdėstyto pagrindu, konstatuotina, kad ieškovė nepaneigė prezumpcijos, kad šalims gyvenant kartu, P. I. neteikė išlaikymo savo nepilnametėms dukroms.

Nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d., išsikėlus ieškovei su dukromis gyventi atskirai, pareiga įrodyti, kad buvo teiktas išlaikymas dukroms kyla atsakovui. Iš ieškovės pateikto banko išrašo matyti, kad P. I. ieškovei 2022 m. rugpjūčio 31 d. pervedė – 130 Eur, 2022 m. rugsėjo 22 d. – 260 Eur; 2022 m. spalio 21 d. – 260 Eur; 2022 m. lapkričio 21 d. – 260 Eur. Kitų įrodymų patvirtinančių apie atsakovo teiktą išlaikymą nėra, todėl iš atsakovo laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 17d. priteistinas 614,73 Eur dydžio išlaikymo dukroms įsiskolinimas, laikant, kad vienos dukros išlaikymui P. I. turėjo teikti 250 Eur/mėn. (2022 m. rugpjūtis: 250x2/31x16-130=128,06 Eur; 2022 m. rugsėjis: 250*2-260=240 Eur; 2022 m. spalis: 250x2-260=240; 2022 m. lapkritis: 250x2/30x16-260=6,67 Eur).

Dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą

2011 m. sausio 21 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 43-46), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai (inžineriniai) – Šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso atsakovams J. I. ir B. I. (1 t., b. l. 43-49, reg. 2022-12-12 Nr. DOK-73154). Klausimas dėl pastarojo turto priklausomumo atsakovams J. ir B. I. byloje nekeliamas. Tačiau ieškovė prašo teismo priteisti solidariai iš atsakovų B. I. ir J. I. 18 759,00Eur kompensaciją už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Byloje taip pat nekyla ginčo, kad ieškovė T. I. ir atsakovas P. I. nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio žodinės panaudos sutarties pagrindu gyveno atsakovams J. I. ir B. I. priklausančiuose pastatuose, adresu: (duomenys neskelbtini).

Pagal panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos tam tikros nuomos teisinius santykius reglamentuojančios taisyklės, tarp jų ir nustatančios daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą (CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d.). Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši teisės norma taikoma ir panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.).

Sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; 2) nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; 3) nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; 4) įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2012 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012; kt.). Bylose dėl pagerinimo išlaidų atlyginimo įrodinėjimo dalykas yra aplinkybės, susijusios su nuomoto (neatlygintinai naudoto) daikto vertės padidėjimu, nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo atlikti daikto pagerinimus turėjimu ir būtinų šiam tikslui išlaidų dydžiu.

Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), esant savininkų atsakovų J. ir B. I. leidimui, nuo ieškovės T. I. ir atsakovo P. I. atsikėlimo gyventi momento buvo pagerintas, t. y. jo vertė padidėjo. Pastarųjų aplinkybių neginčija nė viena iš šalių, be kita ko, nekilnojamojo turto pagerėjimą patvirtina 2023 m. rugpjūčio 30 d. Teismo eksperto Sergiejaus Kovo parengtas teismo ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta išvada, jog ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengimo, jo priestato statybos, malkinės statybos metu sunaudotų medžiagų vertė – 16 737,11 Eur be PVM (20 921,90 Eur su PVM); atliktų darbų vertė – 16 087,58 Eur be PVM (19 465,98 Eur su PVM); iš viso – 40 387,88 Eur su PVM (3 t., b. l.53-97, III skyrius - Akto išvados). Pažymėtina, kad teismo ekspertizės akte nurodyta, jog statybinių medžiagų, statybos darbų kainos skaičiuojamos ekspertizės atlikimo momentui.

Ginčas šioje dalyje tarp šalių kyla dėl lėšų, kuriomis buvo pagerintas nekilnojamasis turtas. Ieškovė nurodo, kad P. I. prie šeimos materialinio išlaikymo prisidėjo minimaliai, padengdamas dalį komunalinių mokesčių, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), pagerintas naudojant P. I. santuokos metu gautomis lėšomis, kurios laikytinos bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir dėl ko ieškovė turi teisę reikalauti puse nekilnojamojo turto pagerinimo vertės sumos. Atsakovai laikosi pozicijos, kad nekilnojamasis turtas pagerintas naudojant išimtinai tik atsakovų J. ir B. I. pajamas, P. I. visas gautas lėšas skirdavo šeimos išlaikymui, todėl ieškovė neįgyja teisės į kompensaciją už nekilnojamojo turto pagerinimą.

Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir panaudos gavėjo turėtų daikto pagerinimo išlaidų dydį, nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms (įrodinėjimo dalykui) nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų, taip pat turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas.

Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus; įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-943/2021 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas P. I. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir atsakovas P. I. būtų buvę sudarę priešvedybinę ar povedybinę sutartį todėl laikytina, kad santuokos metu įgytas turtas, tame tarpe ir piniginės lėšos, ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, t. y. preziumuojama kiekvienam lygiomis dalimis. Nuo (duomenys neskelbtini) sutuoktinių šeimą sudarė keturi asmenys (ieškovė, atsakovas, jų dukra G., ieškovės dukra K.), (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. ir T. I. ir P. I. šeima susidėjo iš 5 asmenų šeimos.

Kaip buvo nurodyta anksčiau, minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius paprastai gali tenkinti tik minimalus darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. minimali mėnesinė alga – 1 035 litų; nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 Eur; 2015 m birželio 17 d. nutarimu Nr. 615 patvirtinta, kad nuo 2015m. liepos 1 d. minimali mėnesinė alga – 325 Eur; 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtinta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga – 350 Eur; nutarimu Nr. 644 patvirtinta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali alga – 380 Eur; 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 patvirtinta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga – 400 Eur; 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 – nuo 2019 m. sausio 1 d. – 555 Eur; 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 669 – nuo 2020 m. sausio 1 d. – 607 Eur. 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114 – 2021 m. taikoma minimali mėnesinė alga – 642 Eur; 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 – 2022 metais taikoma minimali mėnesinė alga – 730 Eur.

Byloje pateikti išsamūs duomenys apie kiekvieno iš sutuoktinių gautas lėšas laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2022 m. (imtinai), iš kurių matyti, kad sutuoktiniai sudarydami santuoką santaupų neturėjo, iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. T. I. gavo darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2020 m. gruodžio mėnesio augino mažametes dukras, pagrindines jos pajamas sudarė išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, ir išmokos skirtos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo pagrindu. P. I. santuokos sudarymo dirbo (iki 2014 m. gruodžio 12 d. gavo darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 11d. iš UAB (duomenys neskelbtini)“ 152,96 Eur, nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. iš UAB (duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. spalio 13 d. 2022 m. rugpjūčio d. (iki T. I. išsikėlimo gyventi skyriumi) iš UAB (duomenys neskelbtini); nuo 2017 m. iki 2022 m. kovo 2 d. gavo išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Iš atsakovų atstovės pateiktų T. I. ir P. I. banko sąskaitų išrašų 2014-2022 m. laikotarpiu pagrindu padarytos susistemintos pajamų detalizacijos matyti, kad 2014 m. bendros ieškovės ir atsakovo pajamos (neįskaičius ieškovės dukrai K. R. teikto išlaikymo, 2021 m. AB „Swedbank“ banko suteikto 15 000 Eur kredito) – 7 303,50 Eur; 2015 m. – 18 041,09 Eur; 2016 m. – 13 758,90 Eur; 2017 m. – 11 284,21 Eur; 2018m. – 16 995,43 Eur; 2019 m. – 22 377,81 Eur; 2020 m. – 25 560,96 Eur; 2021 m. – 25 297,42 Eur; 2022 m. – 18 365,50 Eur.

2014 m. vidutines šeimos mėnesines pajams sudarė apie 1 043 Eur (7 303,50 Eur/7), vienam šeimos nariui apie 300 Eur, t. y. panašiai kiek tuo metu nustatyta minimali mėnesinė alga; 2015 m. vidutines šeimos mėnesines pajamas sudarė 1 503 Eur (18 041,09/12), vienam šeimos nariui – 375,75 Eur (1503/4), kiek daugiau nei 2015 m. numatyta minimali mėnesinė alga; 2016 m. vidutines šeimos mėnesines pajamas sudarė – 1 146 Eur (13 758,90/12), vienam šeimos nariui – 286 Eur (1 146/4), t. y. mažiau nei tuo metu numatyta minimali mėnesinė alga; 2017 m. vidutines šeimos mėnesines pajamas sudarė – 940 Eur (11 284,21/12), vienam šeimos nariui – apie 235 Eur (940 Eur/4), t. y. mažiau nei tuo numatyta minimali mėnesinė alga; 2018 m. vidutines šeimos pajamas sudarė – 1 416 Eur (16 995,43/12), vienam šeimos nariui – apie 283 Eur (1 416/5), t. y. mažiau nei numatyta tuo metu minimali mėnesinė alga; 2019 m. vidutines šeimos pajamas sudarė – 1 864 Eur (22 377,81 Eur/12), vienam šeimos nariui – apie 372 Eur (1 864/5), t. y. mažiau nei tuo numatyta minimali mėnesinė alga; 2020 m. vidutines šeimos pajamas sudarė – 2 130 Eur (25 560,96 Eur/12), vienam šeimos nariui – apie 426 Eur (2 130/5), t. y. mažiau nei tuo metu numatyta minimali mėnesinė alga; 2021 m. vidutines šeimos pajamas sudarė – 2 108 Eur (25 297,42 Eur/12), vienam šeimos nariui – apie 421 Eur (2 108,11/5), t. y. mažiau nei tuo metu numatyta minimali mėnesinė alga; 2022 m. vidutines šeimos pajamas sudarė – 2 448 Eur (18 365,50 Eur/7,5), vienam šeimos nariui – apie 489,60 Eur (1 530/5), t. y. panašiai nei tuo metu numatyta minimali mėnesinė alga. Be kita ko, akivaizdu, kad iš minėtų lėšų kurį laiką turėjo būti vystomas ir P. I. ūkis, kas dar labiau sumažina šeimos pajamas, P. I. šeimos poreikiams įgijo transporto priemonę.

Teismui vadovaujantis, anksčiau nurodyta kasacinio teismo praktika, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip ir įrodinėjimo našta, kad kita šalis neteikė išlaikymo, tenka tai šaliai, kuri tai teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007), įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepagrindė savo teiginių, kad atsakovas viso šeimyninio gyvenimo metu neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji šeimos bendrų pajamų dalis susidėjo iš P. I. gaunamų pajamų. Nors ieškovė nurodė, kad šeimą išlaikė tik ji, padedama jos tėvų, tačiau byloje pateikti ieškovės mamos atlikti bankiniai pavedimai nėra reguliarūs, ir jie, atėmus iš bendrų pajamų P. I. gautas lėšas, nepadengtų vieno šeimos nario minimalių poreikių patenkinimui reikalingos minimalios mėnesinės algos sumos. Išdėstyto pagrindu, teismas daro labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovės T. I. ir atsakovo P. I. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis įgytų piniginių lėšų vos pakako kiekvieno šeimos nario būtiniesiems poreikiams patenkinti, todėl jų nebūtų pakakę atsakovams J. ir B. I. priklausančio nekilnojamojo turto gerinimui, tuo labiau, kad kaip nustatyta ekspertizės metu nekilnojamojo turto pagerinimo vertė siekia – 40 387,88 Eur su PVM.

Tuo tarpu byloje pateikti atsakovų J. ir B. I. pajamas pagrindžiantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jų, kaip dviejų šeimos narių be išlaikytinių, gautomis pajamomis (2011 m. – 10 439,44 Eur; 2012 m. – 14 018,97 Eur; 2013 m. – 4 527,40 Eur; 2014 m. – 9 151,96 Eur; 2015 m. – 8 830,28 Eur; 2016 m. – 5 507,41 Eur; 2017 m. 10 306,55 Eur; 2018 m. 10 161,35 Eur; 2019 – 15 207,60 Eur; 2020 m. – 11 671,00 Eur; 2021 m. – 13 677,85 Eur; 2022 m. – 13 369,65 Eur, t. y. iš viso laikotarpiu nuo 2011-2022 – 126 869,46 Eur), didžiąją darbų dalį neatlygintinai atliekant jų sūnui atsakovui P. I., galėjo pagerinti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu, (duomenys neskelbtini). Be to, B. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad jiems namo rekonstrukcija kainavo apie 23 tūkstančius, kas praktiškai atitinka ekspertizės akte nurodytą medžiagų kainą.

Išdėstyto pagrindu, teismas atmeta ieškovės reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų J. ir B. I. kompensaciją už jiems priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovės atstovė advokatė Jolanta Žukauskienė pateikė prašymą priteisti ieškovei iš atsakovo P. I. 2 174,26 Eur bylinėjimosi išlaidas, solidariai iš atsakovų B. I. ir J. I. – 2 671,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas P. I. pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 3 568 Eur: 218 Eur žyminį mokestį, 3 350 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidos. Atsakovė B. I. iš ieškovės prašo priteisti 1 100 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, J. I. – 300 Eur. Visos šalys byloje pateikė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus.

Teismas sprendimu iš dalies tenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus. Tarp ieškovės ir atsakovo P. I. kilo ginčas ieškinio ir priešieškinio dalyse dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl išlaikymo dukroms bei išlaikymo įsiskolinimo dydžio, kitose dalyse (dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto bei kreditorinių įsipareigojimų padalinimo ir kt.) ginčo nekilo. Teismas atmetė tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vietoj prašytų priteisti 350,00 Eur išlaikymo kiekvienai dukrai, nusprendžia priteisti po 250,00 Eur, vietoj 10 856,00 Eur nepilnametėms dukterims G. I. ir D. I. neteikto išlaikymo įsiskolinimo, priteisia 614,73 Eur. Darytina išvada, kad dėl išlaikymo priteisimo patenkinta 71,43 proc. reikalavimo, išlaikymo įsiskolinimo dalyje – 5,66 proc.; vidurkis – 38,55 proc. Tuo pagrindu iš atsakovo P. I. ieškovei priteistina 838,18 Eur (2174,26 x 38,55), o iš ieškovės atsakovui P. I. – 2 192,54 Eur (3 568 x 61,45 proc).

Ieškovės ieškinio dalį atsakovam J. ir B. I. dėl kompensacijos už nekilnojamojo turto pagerinimą atmetus, J. I. iš ieškovės priteistina 300 Eur, B. I. – 1 100 Eur.

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

Byloje susidarė 86,32 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Tiek ieškinį, tiek priešieškinį patenkinus iš dalies, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovės ir atsakovo proporcingai nepatenkintų reikalavimų daliai: iš ieškovės T. I. – 53,04 Eur ( 86,32x61,45proc.), iš P. I. – 33,28 Eur (86,32x38,55proc).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 282, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, palikti santuokines pavardes: P. I. – I., T. I. – I..

Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Pripažinti asmenine atsakovo P. I. nuosavybe (ir nutraukiant santuoką nedalinti) iki santuokos įgytą ir santuokos metu dovanotą turtą: traktorių „MTZ Belarus-952.4“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini); 9,9500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 17,2200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2,8000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1/10 dalį žemės sklypo, susidedantį iš 1,5839 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 30 d. įregistruotą ūkininko ūkį, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

priteisti T. I. santuokoje įgytą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),1 800 Eur vertės, kuris jai atitenka asmeninės nuosavybės teise, be kompensacijos atsakovui P. I..

Solidaraus kreditorinio įsipareigojimo kreditoriui „Swedbank“, AB, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nekeisti ir nemodifikuoti, nustatyti, kad ją pilna apimtimi po santuokos nutraukimo vykdys ieškovė T. I. iš savo asmeninių lėšų, o tuo atveju, jei P. I. tektų grąžinti dalį paskolos ir/ar palūkanų kreditoriui, P. I. įgyja teisę regreso tvarka išreikalauti sumokėtas sumas iš T. I..

Nustatyti nepilnamečių dukterų G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina T. I. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti nepilnametėms dukterims G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš tėvo P. I. materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienai dukrai po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki jų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną T. I..

Priteisti ieškovės T. I. naudai iš atsakovo P. I. 614,73 Eur (šešių šimtų keturiolikos eurų 73 centų) nepilnametėms dukterims G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteikto išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti nepilnamečių dukterų G. I. ir D. I. bendravimo tvarką tėvu P. I.:

1. Kas antros lyginės mėnesio savaitės penktadienį po pamokų ir darželio tėvas pasiima G. ir D. iš jų gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį, ne vėliau kaip 19 val. pristato jas atgal į gyvenamąją vietą.

2. Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį) G. ir D. praleidžia su tėvu, o kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) – su motina. Šiame punkte nustatytas bendravimas laikomas prioritetiniu prieš 1 punkte nustatytą bendravimo tvarką.

3. Poriniais metais Šv. Kalėdas (gruodžio mėn. 25-26 d.) ir Šv. Velykas (abi šventines dienas) G. ir D. praleidžia su tėvu, o neporiniais metais Šv. Kalėdas (gruodžio mėn. 25-26 d.) ir Šv. Velykas (abi šventines dienas) G. ir D. praleidžia su motina.

4. Neporiniais metais G. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) G. praleidžia su tėvu, o poriniais metais – su motina.

5. Poriniais metais D. gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)), D. praleidžia su tėvu, o neporiniais metais – su motina.

6. Kiekvienų mokslo metų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos pirmąją pusę atostogų laiko G. praleidžia su tėvu, o likusią antrąją pusę atostogų – su motina.

7. Tuo atveju, jei D. darželyje bus skiriamos atostogos, pirmąją pusę atostogų laiko D. praleidžia su tėvu, o likusią antrąją pusę atostogų – su motina. D. pradėjus lankyti mokyklą, kiekvienų mokslo metų pavasario, vasaros, rudens ir žiemos pirmąją pusę atostogų laiko D. praleidžia su tėvu, o likusią antrąją pusę atostogų – su motina.

8. G. ir D. bendravimas su tėvu elektroninio ryšio priemonėmis – neribojamas.

9. Vykdant šią bendravimo tvarką, visais atvejais atsižvelgiama į G. ir D. interesus ir poreikius, t. y. dienos režimą, jų norus, užimtumą mokykloje ir darželyje, kitose veiklose.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei T. I. iš atsakovo P. I. 838,18 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 18 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui P. I. iš T. I. 2 192,54 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų 54 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovui J. I. iš ieškovės T. I. 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti atsakovei B. I. iš ieškovės T. I. 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės T. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 53,04 Eur (penkiasdešimt trijų eurų 4 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti iš atsakovo P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 33,28 Eur (trisdešimt trijų eurų 28 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnametėms šalių dukroms vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė