Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Plungės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) meistru, teistas 2017-08-24 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. (2 veikos) laisvės apribojimu 6 mėn., pritaikius BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės apribojimas 4 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 7 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2018-06-08, apie 21 val. 05 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Zafira Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės, mažiausiai koncentracija 2,03 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino ir dėl to nuoširdžiai gailisi, todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Analizuojant BVK 22 str. nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, tai, kad kaltinamasis su sugyventine išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų, nustatytinas ilgesnis – 6 mėn. baudos sumokėjimo terminas, per kurį kaltinamasis gali mokėti baudą dalimis ar sumokėti visą baudą iš karto (BVK 22 str. 2 d.).

LR BK 67 str. 1 d. ir 3 d. nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 68 str. 1 d. nustatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors nagrinėjamu atveju V. M. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikalstamą veiką, kai teisės vairuoti transporto priemones nebuvo įgijęs, šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimo dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Priešingu atveju, nebūtų užtikrinamas veiksmingas BK 281 str. 7 d. saugomos vertybės – transporto eismo saugumo funkcionavimas, ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kurios vienas iš būtinųjų objektyviosios pusės požymių yra transporto priemonės vairavimas, būtų palikta galimybė po tokios nusikalstamos veikos įvykdymo įgyti teisę vairuoti transporto priemones bendra tvarka. Bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas paskiriant V. M. LR BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, taip užkertant kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą bei tai, kad šis nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. jam uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.

Pagal BK 72 str. 1-4 d. nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Skirtinguose Lietuvos apeliacinės instancijos teismuose nagrinėtose bylose priimtų naujausių sprendimų analizė rodo visiškai aiškią teismų praktikos tendenciją – neblaivaus asmens vairuota transporto priemonė pripažįstama BK 281 str. 7 d. nusikaltimo padarymo priemone (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-744/2017; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-524-870/2017; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-537-290/2017; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-659-493/2017; Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-222-334/2017 ir Nr. 1A-236-334/2017; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-556-290/2017; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-232-360/2017 ir kt.). Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 str. pakeitimais ((2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)), už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė, taip siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, daugeliu atvejų nėra įmanomas. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 287 str. 7 d. aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, tačiau tai transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taigi, transporto priemonės panaudojimas yra ir nusikaltimo padarymo priemonė ir būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281 str. 7 d. numatytos veikos (lot. conditio sine qua non) (žr. 2017 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-1020/2017).

Nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu V. M. vairavo UAB „Swedbank Lizingas“ priklausantį automobilį Opel Zafira Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,03 promilės etilo alkoholio, tad minėta transporto priemonė pripažintina šios nusikalstamos veikos priemone. Vadovaujantis BK 72 str. 5 d. nuostatomis, pagal kurias tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 d. nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-230-309/2017).

Gynėjas prašė netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, kadangi, atsižvelgiant į automobilio vertę, tokios priemonės taikymas būtų aiškiai neproporcingas. Nors gynėjo nurodyta kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016 yra priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos lyginant su nagrinėjama byla, visgi teismas sutinka, kad šiuo atveju turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė turi būti taikoma proporcingumo principo taikymo kontekste.

Kaip yra pažymėjęs apeliacinės instancijos teismas, konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atveju savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o norint atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos kontekste, gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat kaip tą savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau vadinama – Konvencija) pirmojo protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją) (2017 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-481-1020/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. M. neblaivus vairavo automobilį Opel Zafira Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 22900 Eur (b. l. 79, 82-85). Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl konfiskuotino turto, aptartą teismų praktiką, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo šeiminę padėtį ir finansinę situaciją, padaryto nusikaltimo pobūdį, į aiškią bei kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, taip pat į kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, darytina išvada, kad šiuo atveju iš kaltinamojo konfiskavus trečdalį automobilio Opel Zafira Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią piniginę sumą – 7633 Eur (22900 Eur : 3), bus užtikrinti tiek teisingumo ir proporcingumo, tiek kaltinamojo ir visuomenės interesų pusiausvyros principai, bei pasiekti prevenciniai baudžiamojo poveikio priemonės tikslai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Telšių apylinkės teismo 2018-06-20 nutartimi automobilis Opel Zafira Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo grąžintas automobilio valdytojui V. M., įpareigojant jį saugoti automobilį ir juo nedisponuoti iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir nuosprendžio įsiteisėjimo (b. l. 110-111). Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilis Opel Zafira Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas automobilio valdytojui V. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 str., 303 str. 2 d., 304, 305, 307, 308, 313 str., teismas

nusprendžia:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7 d., ir paskirti bausmę – 75 MGL (3750 Eur) baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.

Nuteistajam V. M. išaiškinti, kad jis privalo sumokėti 2500 Eur baudą (baudą galima mokėti ir dalimis) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir kvitą (kvitus) apie baudos sumokėjimą pateikti į teismo raštinę (elektroninis paštas: telsiu.apylinkes@teismas.lt). Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 7 p., 72 str. 5 d., paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš V. M. trečdalį konfiskuotino turto – automobilio Opel Zafira Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 7633 Eur (septynis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt tris eurus).

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, automobilį Opel Zafira Tourer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti automobilio valdytojui V. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.