Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Vytauto Kursevičiaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. gynėjo advokato I. M. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš V. M. trečdalį konfiskuotino turto – automobilio „Opel Zafira Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą, tai yra 7 633 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo V. M. gynėjo advokato I. M. apeliaciniu skundu nėra ginčijamos skundžiamu Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu nustatytos veikos faktinės aplinkybės, jos teisinė kvalifikacija, nuteistojo V. M. kaltė, nuteistajam paskirtos bausmės ir kitos jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apelianto prašymo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turto – dalies nuteistojo V. M. vairuoto automobilio vertės, konfiskavimo.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal savo esmę tokio konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, tai yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

9. Vadinasi, įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina vadovautis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio nuostatomis bei EŽTT praktika dėl jų aiškinimo, o pastarojoje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-261-489/2018). Kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atvejų savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o į siekį atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi, konfiskuotino turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą, ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas lygiai taip pat, kaip tai savo jurisprudencijoje daro EŽTT bylose dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio pažeidimo (pvz., EŽTT 2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabric prieš Kroatiją).

10. Baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, tai yra konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-261-489/2018).

12. Baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistojo V. M. veiksmai visiškai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, o šio neblaivaus asmens vairuotas automobilis, kuris nuosavybės teise priklausė ne kaltininkui, bet kitam asmeniui – UAB „Swedbank Lizingas“, laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (konfiskuotinu turtu). Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi konfiskuotas turtas priklauso ne kaltininkui, o trečiajam asmeniui, iš kurio turto paimti negalima ir nesant sąlygų, kurios numatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje, todėl iš nuteistojo V. M. pagrįstai nuspręsta konfiskuoti automobilio vertę.

14. Apeliacinės instancijos teismo teisėjo kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, pirmosios instancijos teismo išvadas, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalies automobilio, kurį neblaivus vairavo nuteistasis, vertės atitinkančios pinigų sumos (7 633 Eur) konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Byloje nustatyta, kad nuteistasis V. M., būdamas stipriais apsvaigęs nuo alkoholio (po įvykio jo kraujyje buvo mažiausiai 2,03 promilės etilo alkoholio, medicininės apžiūros metu jis negalėjo paeiti tiesiai, svyravo (b. l. 24, 35), neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones (jos nėra įgijęs), vairavo automobilį mieste, šviesiu paros metu, akivaizdžiai tokiu vairavimu keldamas grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Pavojinga nuteistojo veika išaiškinta ir užkardyta tik policijos pareigūnų veiksmais. Įvertinus tai, kad nuteistajam V. M. buvo paskirta švelniausia BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmių rūšis – bauda, kurios dydis tik nežymiai viršija BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą minimalų nesunkų nusikaltimą skiriamos baudos dydį (75 MGL (3 750 Eur)), kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo sumažinta vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 Eur), trečdalio automobilio „Opel Zafira Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nuteistasis, vertės atitinkančios pinigų sumos (7 633 Eur) konfiskavimą nėra pagrindo laikyti aiškiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuria būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti baudžiamojo įstatymo pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos, nusprendė konfiskuoti tik dalį (trečdalį) automobilio „Opel Zafira Tourer“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nuteistasis, vertės, o ne visą jo vertę (dėl galimybės konfiskuoti dalį automobilio vertės, o ne visą jo vertę, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes nėra gauta apeliacinių skundų dėl šios aplinkybės (BPK 320 straipsnio 3 dalis)).

15. Tai, kad byloje nuteistajam V. M. buvo paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nesudaro pagrindo panaikinti jam paskirto turto konfiskavimo, kadangi baudžiamasis įstatymas nedraudžia skirti daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 6 dalis). Tai, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės suvaržė nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, savaime neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, skirdamas bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones nuteistajam V. M., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, individualizuojančias nagrinėjamą įvykį, tai yra į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką teismas pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad praeityje jis nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kad gyvena faktinėje šeimoje, augina du nepilnamečius vaikus, dirba, gauna 1 026 Eur dydžio darbo užmokestį, turi finansinių įsipareigojimų – moka už būstą ir automobilį, taip pat ir į tai, kad nuteistasis jau teistas.

16. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas konfiskuoti dalį nuteistojo automobilio vertės, atsižvelgė ir į teismų praktiką tokio pobūdžio byloje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismai bylose dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikalstamų veikų neretai nusprendžia konfiskuoti ir pakankamai didelės vertės transporto priemones ar jų vertę. Štai byloje, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-1-15597-2017-0, teismai nusprendė konfiskuoti automobilio ,,BMW 530D“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 150 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018); byloje, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-1-30235-2017-6, teismai, be 25 MGL (941,5 Eur) dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nusprendė konfiskuoti automobilio „Škoda Octavia“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 901 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018), byloje, kurios teisminio proceso Nr. 1-01-1-06449-2017-6, teismai nusprendė konfiskuoti automobilio „Audi A4“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 8 640 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-656-468/2018).

17. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant dalį konfiskuotino turto vertės iš nuteistojo, nepažeidė proporcingumo principo, sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. M. gynėjo advokato I. M. apeliacinį skundą atmesti.