- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-16
- Bylos Nr.
- 1A-656-468/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06449-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- A. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-10 nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, A. M. uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams ir iš A. M. Valstybės naudai išieškota automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 8 640 Eur.
A. M. įpareigotas per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6610, nurodant, kad laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai.
Teismo 2018-02-12 nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. M., priklausančiam automobiliui Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo sąlygas, paliktas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintinas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. M. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent, kad jis 2017-02-09, apie 19.45 val., Kapsų gatvėje, ties pastatu Nr. 22, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis A. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-10 nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį: A. M. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
2.1. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Pirmosios instancijos teismo išvados, jog A. M. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, nei 1.5 promilės alkoholio, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o byloje surinkti duomenys šios išvados nepagrindžia. Nuteistojo nuomone, iš baudžiamosios bylos duomenų aiškiai matyti, jog policijos pareigūnų parodymai viso proceso metu keitėsi, buvo prieštaringi, o teismas šiuos parodymus iš esmės vertino selektyviai - pripažindamas nuosekliais ir teisingais toje dalyje, kurioje, teismo manymu, jie pagrindžia A. M. kaltę, ir nevertindamas jų prieštaringumo bei neatitikimo kitiems byloje surinktiems įrodymams, tose dalyse, kurios iš esmės paneigia A. M. kaltę. Pirmosios instancijos teismas tokio išskirtinio policijos pareigūnų parodymų vertinimo ir jų pirmenybės prieš kitus byloje surinktus įrodymus niekaip neargumentavo.
2.2. A. M. nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad policijos pareigūnų parodymai būtų patikrinti BPK nustatytais būdais. Teismas savo išvadas darė nesiėmęs įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Toks įrodymų vertinimas negali būti laikomas atitinkančiu BPK 20 straipsnio reikalavimus ir yra laikytinas esminiu BPK pažeidimu. Pažymi, kad iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, o būtent, iš policijoje registruojamų įvykių išrašo matyti, jog 2017-02-09 19 val. 45 min. policijos pareigūnas J. D. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pranešė apie tai, jog pastebėjo automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas sėdėjo už vairo ir ketino važiuoti. Sulaikytas prisipažino, kad prieš sėdant už vairo vartojo alkoholinius gėrimus. Nustatė 2.05 prom. girtumą (t. 1, b. l. 4). 2017-02-09 tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas J. D. nurodė, kad 2017-02-09 apie 19.30 val. važiuojant Kapsų g., pastebėjo įtartinai, važiuojantį automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jiems kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai yra apsvaigęs, todėl automobilis buvo sustabdytas patikrinimui prie Kapsų g. 22 parduotuvės IKI. Sustabdžius automobilį, paaiškėjo, kad jį vairavo A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Alkotesteriu nustatė A. M. 2.05 prom. Girtumą (t. 1, b. l. 5). Atkreipia dėmesį, jog tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas J. D., priešingai nei pranešdamas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, jau nurodė, kad matė važiuojantį A. M. vairuojamą automobilį „Audi“, nors pranešdamas vyriausiajam policijos komisariatui apie įvykį, tokios aplinkybės nenurodė. 2017-02-09 apklausiamas kaip liudytojas, policijos pareigūnas J. D. nurodė analogiškas aplinkybes toms, kurias prieš tai buvo nurodęs 2017-02-09 tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 28). 2017-08-02 papildomai apklausiamas kaip liudytojas, policijos pareigūnas J. D. nurodė, kad kilus įtarimui, jog „Audi A4“, vairuotojas galimai yra apsvaigęs, įvažiavo į kitą Kapsų g.- pusę ir užblokavo automobiliui „Audi“ kelią, kad šis toliau nevažiuotų. Automobiliui kelią užblokavo prie Kapsų g. 22, Vilniuje, šalia parduotuvės „IKI“. Jiems lipant iš tarnybinio automobilio, iš automobilio „Audi“ A4“, išlipinėjo vairuotojas. Priėjus prie vairuotojo iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Nustatė, jog automobilį vairavo A. M. (t. 1, b. l. 29). Taigi, papildomai apklaustas policijos pareigūnas J. D. detaliai nurodė A. M. vairuoto automobilio sustabdymo aplinkybes, patvirtino matęs A. M. vairavimo faktą bei patvirtino, jog A. M. buvo sulaikytas iš karto po vairavimo, t. y. išlipinėjant iš automobilio.
2.3. Pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu išreikalavus vaizdo medžiagą iš parduotuvės „IKI“, esančios Vilniuje, Kapsų g. 22, paaiškėjo, jog 2017-02-09 19 val. 16 min. 12 s. A. M., kuris, kaip apklausose ikiteisminio tyrimo metu nurodė policijos pareigūnai, buvo sustabdytas vairuojant automobilį „Audi“, užėjo į parduotuvę „IKI“. Nurodo, jog aplinkybės apie tai, jog A. M. po automobilio vairavimo užėjo į parduotuvę, policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, o tvirtino, jog automobilį sustabdė. Taigi ši aplinkybė patvirtina, jog A. M., priešingai, nei apklausų ikiteisminio tyrimo metu nurodė policijos pareigūnai, nebuvo sustabdytas vairuojant automobilį, o tuo pačiu, jo girtumo laipsnis nebuvo nustatinėjamas iš karto po automobilio vairavimo.
2.4. Ikiteisminio tyrimo metu, A. M. prašymu, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gauta informacija apie policijos pareigūnų automobilio judėjimo maršrutą bei laiką. Iš šių duomenų paaiškėjo, jog policijos pareigūnų automobilis 2017-02-09 Kapsų g. sustojo 19 val. 18 min. 41 s. ir stovėjo iki 19 val. 49 min. 45 s. (t. 1, b. l. 34). Teigia, jog policijos pareigūnai ties A. M. automobiliu „Audi“ sustojo praėjus 2 min. 29 s. nuo to momento, kai A. M. užėjo į parduotuvės „IKI“ prekybos salę. Parduotuvėje „IKI“ darytame vaizdo įraše užfiksuota, jog 2017-02-09 19 val. 20 min. 35 s. A. M. išeidinėjo iš parduotuvės (prekybos salės). Vaizdo įraše matyti, jog A. M. rankose nešėsi butelį, panašų į putojančio vyno (t. 1, b. 1. 37). Be to, vaizdo įraše matoma, jog 2017-02-09 19 val. 31 min. 39 s. įėjimo į parduotuvę durys atsidaro ir į parduotuvės vidų įeina policijos pareigūnas, kuris, dairydamasis į šalis, nuo durų nueina link apsaugos darbuotojų kambario, kuriame sumontuota stebėjimo įranga.
2.5. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis, dėl šių prieštaravimų nepasisakė, jų nevertino, nekėlė klausimo, kodėl policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog A. M. buvo sustabdytas vairuojant automobilį. Nuteistojo manymu, 2017-02-09 policijos pareigūnams atvykus prie parduotuvės „IKI“, esančios Vilniuje, Kapsų g. 22, bei pamačius jį išeinant iš parduotuvės bei nustačius, jog prie parduotuvės stovi jo automobilis „Audi“, o nuo jo sklinda alkoholio kvapas, pastarieji suprato, jog A. M. prieš tai galėjo vairuoti automobilį neblaivus. Pareigūnams prireikė aikštelės vaizdo įrašo, nes jie patys A. M. vairuojančio nematė. Iš parduotuvės apsaugos darbuotojo sužinoję, jog automobilių aikštelė nėra filmuojama, policijos pareigūnai galimai nutarė Vilniaus apskrities policijos komisariatui pranešti, neva jie matė, kad A. M. sėdėjo už vairo ir ketino važiuoti. Kadangi tokie vairuotojo veiksmai nereikštų transporto priemonės vairavimo, todėl vėliau, jau rašydami tarnybinį pranešimą, pareigūnai nurodė kitą įvykių versiją, t. y. jog matė A. M. vairuojantį bei jį sustabdė. Nuteistojo įsitikinimu, policijos pareigūnai tokią, t. y. melagingą įvykių versiją, nurodė būdami tikri, jog nesant parduotuvės lauko vaizdo įrašo, tokią jų versiją butų sunku paneigti. A. M. manymu, vaizdinė medžiaga iš esmės paneigė policijos pareigūnų parodymus apie tai, jog jis buvo sustabdytas vairuojant automobilį „Audi“ bei netrukus buvo patikrintas jo girtumas. Vaizdinė medžiaga patvirtino, jog policijos pareigūnai davė melagingus parodymus apie įvykio aplinkybes, jog jie neva sustabdė A. M. vairuojamą automobilį ar matė automobilį važiuojantį.
2.6. Apklausiamas teismo posėdyje policijos pareigūnas J. D. pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir aiškino, kad jiems privažiuojant prie automobilio, vairuotojas išlipo ir nuėjo į pastatą Kapsų gatvėje. Pareigūnai sustojo iš karto prie automobilio priekio, kad jis negalėtų pravažiuoti. Priėjo prie automobilio, apžiūrėjo valstybinius numerius. Maždaug už 10 min. iš parduotuvės išėjo ir prie jų priėjo žmogus, tas pats, kuris išlipo iš to automobilio. Tai pareigūnas suprato pagal aprangą. Apklausiamas teismo posėdyje policijos pareigūnas E. A. taip pat pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei davė parodymus, analogiškus J. D. parodymams. Jis taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nors apklausiamas 2017-09-07 to įvykio neprisiminė (t. 1, b. 1. 102-105), nesutapus aplinkybėms, prašė vadovautis teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais. Nėra aišku, kodėl teismui nekilo abejonių dėl pareigūno E. A. teisme duotų parodymų patikimumo, jei jis dar 2017-09-07 apklausos metu įvykio aplinkybių neprisiminė. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl policijos pareigūnų parodymų pakeitimo ir tokius parodymus vertino kaip patikimus A. M. kaltės įrodymus.
2.7. Apeliaciniame skunde A. M. kelia klausimą, kodėl nei vienas iš trijų pareigūnų jo nenusekė į parduotuvę, jei iš tiesų matė keistai manevruojantį automobilį, kurio vairuotojas galimai buvo girtas. Nuteistojo manymu, toks policijos pareigūnų neveikimas patvirtina, kad pareigūnai jo, vairuojančio automobilio, nematė, taip pat nematė ir užeinančio į parduotuvę „IKI“, o prie A. M. automobilio sustojo tik, kaip pastarieji nurodė, dėl galimo automobilio statymo pažeidimo. Teismo posėdyje apklausiamas policijos pareigūnas E. A. nenurodė, jog pastarajam kilo įtarimų dėl A. M. vairavimo, aiškino, kad prie apelianto automobilio sustojo, nes jis buvo pastatytas draudžiamoje vietoje.
2.8. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdyje policijos pareigūnai J. D. bei V. O. nurodė, jog įvykio dieną pastebėjus vairuojantį A. M., jie važiavo 20-30 km/h greičiu. Preliminariai automobilio vairuotojas važiavo tokiu pat greičiu. Liudytojas V. O. nurodė, kad nuo tada, kai pareigūnai pastebėjo automobilį, iki pareigūnų sustojimo prie parduotuvės praėjo iki 2 min. laikotarpis. Liudytojas J. D. nurodė, kad važiavo Kapsų gatve pro „Lidl“ parduotuvę, mokyklą, o „Audi A4“ vairuotojas važiavo priešpriešine puse šiek tiek vingiuodamas - tą matė 100 m. atstumu. Kiek jis važiavo pareigūnams matant, pasakyti negalėjo, bet tikrai matė, jog automobilis važiavo: buvo užvestas variklis, įjungtos šviesos, sukosi ratai. Apelianto manymu, važiuojant 20 km/h greičiu, matematiškai skaičiuojant, automobilis per 1 minutę turėtų nuvažiuoti 333 m., atitinkamai per 2 min. - 666 m. Jei, kaip V. O. nurodė, jog nuo vairuotojo pastebėjimo iki pareigūnų sustojimo praėjo iki 2 min, laikotarpis, o pasak J. D., vairuotoją pastebėjo 100 m. atstumu važiuojantį priešpriešais tokiu pačiu greičiu, kyla klausimas, kodėl pareigūnai nespėjo sustabdyti vairuojančio A. M.. 100 m. atstumą, važiuojant 20 km/h greičiu, pareigūnai turėjo įveikti per 18 s. Automobiliai neva judėjo priešpriešais, taigi, apelianto manymu, priartėti prie A. M. vairuoto automobilio, pareigūnai turėjo ženkliai greičiau, t. y. objektyviai per tokį trumpą laiko tarpą A. M. nebūtų turėjęs galimybių sustabdyti savo automobilį, užgesinti variklį, išlipti iš automobilio bei nueiti į parduotuvę. Apelianto manymu, policijos pareigūnai jo vairuojančio nematė, tačiau, nors ir buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus.
2.9. Nurodo, jog važiuojant 20 km/h greičiu, per 2 min. 29 sek. automobilis nuvažiuotų 827 m. Iš to darytina išvada, jog tuo momentu, kai A. M. užėjo į parduotuvės „IKI“ prekybos salę, policijos pareigūnai buvo mažiausiai 827 m atstumu nuo parduotuvės „IKI“, esančios Vilniuje, Kapsų g. 22, prie kurios vėliau sustojo. Teismo posėdyje apklausiant policijos pareigūnus, policijos pareigūnai žemėlapio iš www.maps.lt ištraukoje nurodė vietą, kurioje jie neva buvo tuo metu, kai pastebėjo važiuojantį A. M.. Nors ir nurodė ne tą pačią vietą, tačiau preliminariai galima tvirtinti, jog ta vieta buvo Dariaus ir Girėno bei Kapsų g., Vilniuje sankryža. www.maps.lt duomenimis, atstumas nuo šios sankryžos iki parduotuvės „IKI“, esančios Vilniuje, Kapsų g. 22, sudaro apie 282 m. Vertinant tai, jog tuo momentu, kai A. M. užėjo į parduotuvės „IKI“ prekybos salę, policijos pareigūnai buvo mažiausiai 827 m. atstumu nuo parduotuvės „IKI“, esančios Vilniuje, Kapsų g. 22, darytina išvada, jog policijos pareigūnai nematė vairuojančio A. M.. Be to, apklausti teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nurodė, jog jų tarnybiniame automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius, tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei pirmosios instancijos teismui nepavyko išreikalauti šio vaizdo įrašo iš Vilniaus apskrities VPK.
2.10. Pažymi, jog apklausos metu liudytojas J. D. nurodė, jog A. M. laukė maždaug 10 min, tuo tarpu liudytojas E. A. aiškino, jog laukė galimai 10-15 min. Liudytojas V. O. nurodė, jog parduotuvėje asmuo užtruko 10-15 min. Taigi iš tarnybinio automobilio judėjimo ir sustojimo duomenų bei pareigūnų parodymų galima daryti išvadą, jog A. M. iš parduotuvės pastato į lauką išėjo maždaug 19 val. 28 min. (prie tarnybinio automobilio sustojimo laiko (19 val. 18 min. 41 sek.) pridėjus pareigūnų laukimo laiką, t. y. maždaug 10 min.). Parduotuvės vaizdo įraše matoma, jog A. M., nešinas alkoholinio gėrimo buteliu, iš parduotuvės prekybos salės išėjo 19 val. 20 min. 35 sek. Taigi kyla klausimas, kur A. M. buvo laikotarpiu nuo 19 val. 20 min. 35 sek. (kai išėjo iš parduotuvės prekybos salės) iki maždaug 19 val. 28 min. (kai išėjo iš parduotuvės pastato į lauką, kur stovėjo policijos pareigūnai). Policijos pareigūnui, apklausti teismo posėdyje, patvirtino, jog nematė, ką parduotuvės patalpose veikė A. M., aiškino, jog automobilio vairuotojo laukė lauke maždaug 10-15 minučių. Tuo tarpu, A. M., apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, jog parduotuvėje „IKI“ nusipirko stipraus alkoholio butelį, kelis gurkšnius išgėrė būdamas parduotuvėje, tada susimokėjo. Išėjęs pamatė policijos pareigūnų mikroautobusą, todėl, nenorėdamas, kad pareigūnai atkreiptų dėmesį į nešamą alkoholį, jį išgėrė, o butelį išmetė į šiukšlių dėžę. Taigi jis alkoholį vartojo ne prieš tai, kai vairavo automobilį, o jau po to. Toks nuteistojo aiškinimas nebuvo paneigtas. Policijos pareigūnai patvirtino, jog jie nematė, kad A. M. su savimi būtų turėjęs alkoholio butelį. Liudytoja T. M. patvirtino, kad A. M. itin dažnai, prieš grįždamas į namus, automobilį palikdavo prie parduotuvės, o parduotuvėje vartodavo alkoholį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tokią versiją nuteistasis iškėlė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Nuteistojo manymu, šį jo aiškinimą patvirtina aplinkybė, jog pareigūnas E. A. patvirtino, kad jis buvo pas parduotuvės apsaugos darbuotoją įsitikinti, ar vaizdo kamerose nematyti, kad nuteistasis vartoja alkoholinius gėrimus. A. M. teigimu, pareigūnas taip elgęsis nebūtų, jei jis nebūtų paaiškinęs, kad alkoholį vartojo parduotuvės viduje.
2.11. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas jo atsisakymą duoti parodymus ikiteisminio tyrimo metu vertino, kaip įrodymą, kad jo versija apie alkoholio vartojimą parduotuvėje, buvo sukurta tik teisme. Pažymi, jog A. M., matydamas, jog byla jo atžvilgiu yra akivaizdžiai fabrikuojama, pasirinko kelią neatskleisti ankstyvos tiesos, tokiu būdu neužkertant kelio įrodyti, kad pareigūnai meluoja. Teigia, jog vien iš policijos pareigūno E. A. parodymų matyti, kad jie buvo nukopijuoti iš kito pareigūno apklausos protokolo. Liudytojas patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai jam davė jau iš anksto surašytą tekstą, jis po apklausos protokolu pasirašė, nes pasitikėjo kolegos J. D. nurodytomis aplinkybėmis. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip pat buvo suinteresuoti, kad byla teismui būtų parengta taip, kad nekiltų abejonių dėl policijos pareigūnų pateikiamos versijos apie įvykio aplinkybes.
2.12. A. M. manymu, transporto priemonės vertės iš jo išieškojimas yra neproporcingas, nes jis su T. M. yra susituokęs, jų turtas nėra atskiras ar kitaip padalintas. Mano, jog iš jo išieškant pinigines sumas, finansinė našta tektų ne tik jam, bet ir visai šeimai, t. y. keturiems asmenims. Todėl tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams. Be to, jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas pritaikė ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones.
2.13. A. M. nesutinka su iš pirmosios instancijos teismo išieškota transporto priemonės verte – 8 640 Eur, nes nėra aišku, kuo vadovaujantis pirmosios instancijos teismas šią vertę nustatė. VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainas pateikia įvertinę internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose nurodomas kainas. Taigi pateikta kaina yra nebūtinai tokia pati, kiek realiai yra vertas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad automobilis yra stipriai nusidėvėjęs, dalyvavo ne viename eismo įvykyje, kėbulas daugelyje vietų yra pažeistas, neremontuotas. Automobilio variklio ir pavarų dėžės rida yra itin didelė, tinkamai nefunkcionuoja, t. y. yra reikalingas remontas. A. M. manymu, minėto automobilio vertė yra ne daugiau nei 3 500 Eur.
3. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį bei pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-10 nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priimtas apkaltinamasis nuosprendis bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 ir 301 straipsnių reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad A. M. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 prom. alkoholio.
6. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas vien nenuosekliais policijos pareigūnų parodymais, kuriems prieštarauja kiti objektyvūs bylos faktiniais duomenys. A. M. apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl policijos pareigūnų teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų esminių prieštaravimų tarnybiniuose pranešimuose nurodytiems duomenims ir ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kurie nebuvo pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu.
7. Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos Pirmojo būrio vyriausiojo patrulio J. D. 2017-02-09 tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, kad, patruliuojant kartu su pareigūnais E. A. ir V. O., Kapsų g. jie pastebėjo keistai manevruojantį automobilį, todėl automobilis prie parduotuvės „IKI“ buvo sustabdytas patikrinimui. Sustabdžius transporto priemonę, paaiškėjo, kad ją vairavo A. M., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. A. M. pateikė tvarkingus automobilio dokumentus, tačiau paaiškino, jog neturi teisės vairuoti. Jam buvo nustatytas 2.05 prom. neblaivumo laipsnis (t. 1, b. l. 5). Iš Pranešimo apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu ataskaitos matyti, kad viešosios policijos patrulinės tarnybos pareigūnas J. D. pranešė, jog vairuotojas sėdėjo už vairo ir ketino važiuoti, sulaikytas prisipažino, kad prieš sėdant už vairo vartojo alkoholinius gėrimus (t. 1, b. l. 4). Šias aplinkybes liudytojas pareigūnas J. D. nurodė apklausos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 28). Papildomos apklausos metu liudytojas J. D. papildė A. M. blaivumo patikrinimo aplinkybes, nurodė, kad „IKI“ parduotuvės stovėjimo aikštelėje užblokavo kelią automobiliui „Audi“, kurį vairavo A. M.. Pareigūnams lipant iš transporto priemonės, iš automobilio lipo ir nuteistasis A. M.. Iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Jam buvo nustatytas 2,05 prom. girtumas. A. M. pripažino, kad prieš vairuodamas automobilį vartojo alkoholinius gėrimus ir vairavo automobilį neblaivus (t. 1, b. l. 29-30). Analogiškas aplinkybes apie įvykį apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas pareigūnas E. A. (t. 1, b. l. 32).
8. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog iš byloje esančio tarnybinio pranešimo ir pirminių pareigūnų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, galima spręsti, jog A. M. blaivumas buvo patikrintas iš karto po to, kai transporto priemonė buvo sustabdyta. Pažymėtina, kad liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-372/2005, Nr. 2K-431/2006, Nr. 2K-592/2010, Nr. 2K-461/2011, Nr. 2K-545/2012). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.
9. Liudytojai policijos pareigūnai J. D., V. O., E. A. buvo apklausti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur jie patikslino A. M. neblaivumo nustatymo aplinkybes. E. A. aiškino, kad 2017-02-09, važiuodami Kapsų g., pamatė draudžiamoje vietoje sustojusį automobilį. Tuo metu vairuotojas nuėjo į parduotuvę, todėl pareigūnai užblokavo transporto priemonę, kad sugrįžęs vairuotojas negalėtų išvažiuoti (t. 1, b. l. 102-105). Tai, kad pareigūnai sustojo prie pažeidžiant KET priparkuoto automobilio, iš kurio vairuotojas išlipo ir nuėjo į pastatą, esantį Kapsų gatvėje, teisiamojo posėdžio metu nurodė ir liudytojas policijos pareigūnas J. D.. Jis aiškino, kad automobilis sustojo šiek tiek vingiuodamas. Jiems apžiūrint automobilį prie jų priėjo žmogus, kuris prieš tai išlipo iš transporto priemonės. A. M. pripažino, kad vairavo neblaivus, kur gėrė - nepaaiškino. Ginčo dėl to, kad jis vairavo neblaivus, nebuvo, vairuotojui buvo svarbu, kas nutiks su transporto priemone, nes tai buvo ne pirmas kartas, kai jis vairavo transporto priemonę neblaivus (t. 1, b. l. 105-107). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. O. aiškino, kad kolegos pastebėjo įtartinai Prūsų g. manevruojantį automobilį, vairuotojas automobilį pastatė prie įėjimo į parduotuvę „IKI“, nuėjo į parduotuvę, o išėjęs iš jos buvo sulaikytas. Vairuotojas buvo sutrikęs, prisipažino, kad yra neblaivus. Apie tai, kad jis alkoholį galėjo vartoti parduotuvės viduje ar šalia parduotuvės, A. M. nekalbėjo (t. 1, b. l. 158-159).
10. Apeliaciniame skunde nuteistasis abejoja policijos pareigūnų aiškinimu, kad jie matė, kaip jis įeina į parduotuvės vidų, nes iš byloje esančių duomenų apie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio judėjimą, stovėjimą ir maršrutą matyti, kad ekipažas Nr. V1924 sustojo 2017-02-09 19:18:41, o vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad A. M. į parduotuvę užėjo 19:16:06. Iš UAB „Palink“ vykdančiojo direktoriaus D. M. rašto matyti, kad 2017-02-09 užfiksuotuose vaizdo įrašuose yra 53 s. laiko skirtumo paklaida (t. 2, b. l. 25). Taigi laiko skirtumas tarp realaus laiko ir nurodomo vaizdo įraše yra beveik 1 min. Liudytojai policijos pareigūnai aiškino, kad jie A. M., nueinantį nuo savo transporto priemonės, pastebėjo privažiuodami prie automobilio „Audi“. Todėl, atsižvelgus į vaizdo įraše nurodomo laiko paklaidą, netikėti liudytojų aiškinimu, kad jie nueinantį A. M. pastebėjo prieš tai, kai sustabdė savo automobilį, nėra pagrindo.
11. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl pareigūnų galimybės matyti vairuojantį A. M., įvertinus pareigūnų nurodomą automobilio judėjimo greitį ir atstumą tarp jų ir nuteistojo automobilio bei transporto priemonės sustojimo vietos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu pareigūnai nurodė apytikslius, paremtus subjektyviu vertinimu, tiek jų, tiek A. M. transporto priemonės judėjimo duomenis, t. y. greitį bei atstumą tarp transporto priemonių. Tikslus transporto priemonių greitis ir atstumas tarp automobilių byloje nenustatytas. Todėl remtis A. M. skunde pateiktais paskaičiavimais, vertinant pareigūnų E. A., J. D., V. O. parodymų patikimumą, nėra pagrindo.
12. Taigi teisiamojo posėdžio metu liudytojai policijos pareigūnai E. A., J. D., V. O. patikslino A. M. neblaivumo nustatymo aplinkybes, nurodydami, kad jie sustojo prie jau sustojusio A. M. automobilio, pastarajam nuėjus į pastatą, esantį Kapsų g. Nr. 22. Liudytojas E. A. paaiškino, jog jis ikiteisminio tyrimo pareigūnės surašytą jo apklausos protokolą greitai perskaitė darbo pabaigoje, teigė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai galimai buvo surašyti pagal tarnybinį pranešimą. E. A. paaiškino, kad jo papildomos apklausos protokolas buvo surašytas pagal kolegos J. D. parodymus, o jis tokius parodymus patvirtino pastaruoju pasitikėdamas. Patvirtino, kad sustojo prie jau sustojusio automobilio „Audi“, tuo metu vairuotojas buvo išėjęs iš jų regos zonos. Teigė, kad šių aplinkybių nenurodė apklausą vykdžiusiai tyrėjai, nes pastaroji apie tai neklausė. Liudytojas patvirtino, kad bylos nagrinėjimo teisme metu jis papasakojo visas aplinkybes, kurias atsiminė, todėl paprašė remtis būtent teisme jo duotais parodymais (t. 1, b. l. 102-105). Liudytojas J. D. paaiškino, kad privažiavimą prie transporto priemonės jis tarnybiniame pranešime nurodė, kaip automobilio sustabdymą, nes automobilis buvo sustojęs ir niekur nevažiuotų/negalėtų išvažiuoti, todėl tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės neturėtų būti vertinamos, kaip besiskiriančios nuo nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti, jog liudytojai pareigūnai E. A., J. D., V. O. siekė A. M. apkalbėti. Nors A. M. aiškino, kad kai jis prie pareigūnų priėjo, pastarieji jam sakė, jog jis turi sumokėti kiekvienam po 500 Eur, tačiau šią versiją pastarasis iškėlė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Nuteistasis nei savo pirminiame rašytiniame paaiškinime (t. 1, b. l. 48), nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, apie tai, kad pareigūnai iš jo tariamai reikalavo kyšio, nenurodė, atvirkščiai jis patvirtino, jog vairavo neblaivus išgėręs 3 butelius alaus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareigūnai patvirtino, jog jokių kalbų apie kyšio davimą ar ėmimą nebuvo, priešingu atveju, ši informacija būtų užfiksuota tarnybiniame pranešime. Tokį pareigūnų aiškinimą paneigiančių duomenų nėra.
13. Nors A. M. nurodo, kad liudytojų pareigūnų parodymų melagingumą patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateiktas jų automobilyje esantis vaizdo registratorius, tačiau iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vado Mindaugo Gušausko rašto matyti, kad vaizdo registratoriuje buvo naudojama mažos talpos atminties kortelė, kurios talpa techniškai neleido užfiksuoti ir įrašyti visos pamainos darbo (t. 2, b. l. 15). Taigi pateikti vaizdo registratoriaus duomenų nebuvo galimybės.
14. Tai, kad jo blaivumas buvo patikrintas ne iš karto, kai jis sustojo parduotuvės aikštelėje, o tik tada, kai sugrįžo iš jos, teisiamojo posėdžio metu nurodė ir pats nuteistasis. Iš byloje esančio nuteistojo rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis pripažino, jog prie parduotuvės „IKI“ atvažiavo automobiliu „Audi A4“, išgėręs 3 butelius alaus (t. 1, b. l. 48). Byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad jis buvo verčiamas rašyti paaiškinimą ar jam dėl pasiaiškinimo turinio buvo daromas spaudimas. Priešingai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareigūnai aiškino, kad A. M. sulaikymo metu ginčo dėl to, ar jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nekilo. Atlikus neblaivumo tikrinimą, nustatyta, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore – 2,05 prom. (t. 1, b. l. 17). Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 prom. etilo alkoholio (t. 1, b. l. 47). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017-08-01 kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad A. M. su sūnumi buvo picerijoje „Chief Pizza“. Laikotarpiu nuo 19:01:11 iki 19:12:57 jis stebimas rankoje laikantis butelį, panašų į alaus (t. 1, b. l. 41-42). Teisiamojo posėdžio metu A. M. neneigė, kad jis 2017-02-09 picerijoje vartojo alų, tačiau aiškino, kad šio gėrimo nemėgsta, išgėrė tik mažą kiekį, todėl vairuoti galėjo. A. M. teigė, kad stipresnį alkoholį, galimai brendį, jis gėrė parduotuvės „IKI“ viduje, prie kasų, ir iš jos išėjęs - tambūre, kai pamatė policijos pareigūnus, nes nenorėjo, kad pareigūnai pastebėtų butelį. Nuteistasis aiškino, kad jis automobilio neblaivus nevairavo ir nebūtų to daręs, nes parduotuvės „IKI“ aikštelė yra prie jo namų, todėl jis ketino pasiimti sūnų ir eiti namo.
15. A. M. aiškinimo, kad jis parduotuvėje „IKI“ vartojo stiprųjį alkoholinį gėrimą, nepatvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Nuteistojo parodymai apie tai, kokį gėrimą jis įsigijo parduotuvėje „IKI“ ir kiek jo suvartojo, nebuvo nuoseklūs. Iš pradžių jis aiškino, kad nusipirko 0.5 l stipriojo alkoholio (t. 2, b. l. 7-10), sekančio vėliau teigė, kad galėjo pirkti ir 0.7 l brendžio (t. 2, b. l. 152). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2017-02-28 apžiūros protokolo matyti, kad vyriškis, vizualiai panašus į A. M. į parduotuvę įėjo 19:16:06. 19:20:35 pradedama matyti asmenį, vizualiai panašų į A. M., kuris kairėje rankoje nešasi butelį, panašų į putojančio vyno butelį (t. 1, b. l. 37-38). A. M. aplinkybės, kad vaizdo įrašuose yra užfiksuotas būtent jis, neginčija. Byloje pateiktų čekių už pirktas prekes analizė nepatvirtina, kad A. M. buvimo parduotuvėje metu buvo įsigytas vienas brendžio butelis (t. 2, b. l. 109-148). Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018-06-14 ekspertizės akto Nr. 11K-65(18) matyti, kad, atlikus lyginamąjį tyrimą, lyginant skaitmeninėje vaizdo byloje užfiksuotą butelį su lyginamaisiais standartiniais butelių tipais, nustatyta, kad labai tikėtina, kad rankoje nešamas butelis yra „labouteille“ tipo (0,75 l tūrio), kuris yra naudojamas putojančių alkoholinių gėrimų (taip pat ir imituojančių alkoholinius gėrimus) laikymui. Skaitmeninėje vaizdo byloje užfiksuotas butelis yra tamsaus stiklo, užfiksuoto butelio kaklelis yra dekoruotas šviesios spalvos tikėtina, kad aliuminio folija, ant butelio šono yra šviesios spalvos etiketė briaunainio (stačiakampis „nupjautomis“ kampų viršūnėmis) arba stačiakampio užapvalintais kampais formos (t. 2, b. l. 82-84). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nuteistojo nešamo butelio padėtį. A. M. butelį nešėsi horizantalioje padėtyje, t. y. jį pavertęs. Byloje duomenų apie tai, kad butelio kaklelio dekoracija būtų pažeista, kas leistų manyti, kad butelis iš tiesų parduotuvės viduje buvo pradarytas ir iš jo buvo gerta, nėra. Be to, iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint automobilį transporto priemonės bagažinėje užfiksuotas galimai alkoholinio gėrimo butelis (t. 1, b. l. 8-14). Minėtame ekspertizės akte, atlikus vizualaus lyginimo metodą, nustatyta, kad abu buteliai (užfiksuotas A. M. rankoje parduotuvės viduje bei transporto priemonės bagažinėje) yra „labouteille“ tipo, abu buteliai yra tamsaus stiklo, abiejų butelių šoninių etikečių spalvinis pagrindas yra šviesios spalvos. Bagažinėje užfiksuoto butelio etiketė yra briaunainio formos, nėra butelio kaklelio dekoracijos. Darytina išvada, kad skaitmeninėje vaizdo byloje „WP_20170221 003.mp4“ ir transporto priemonės techninės būklės ir apžiūros protokolo esančios fotolentelės atvaizduose yra užfiksuotas to paties tipo butelis, kurio apipavidalinimo etikečių spalvos ir formos yra panašios (t. 2, b. l. 82-84). Aptartos aplinkybės paneigia A. M. aiškinimą, kad jis parduotuvėje „IKI“ įsigijo stipriojo alkoholio (brendžio) butelį, kurį išgėręs, išmetė į šiukšliadėžę.
16. A. M. nurodo, jog tai, kad jis pareigūnams iš karto pasakė, kad vartojo alkoholį parduotuvės viduje, patvirtina aplinkybė, jog vienas iš pareigūnų nuėjo į parduotuvės vidų pasiteirauti apsaugos darbuotojo dėl parduotuvėje esančių vaizdo kamerų. Kaip jau minėta, liudytojais apklausti pareigūnai teisme aiškino, kad A. M. aplinkybės, jog jis alkoholį vartojo jau po to, kai pastatė automobilį parduotuvės aikštelėje, nenurodė. Vien tai, kad vienas iš pareigūnų, rinkdamas informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, nuėjo pas apsaugos darbuotoją pasiteirauti dėl vaizdo įrašų, daromų parduotuvės viduje, nepatvirtina nuteistojo argumento, kad jis versiją, apie alkoholio vartojimą parduotuvėje, iškėlė ne teisiamajame posėdyje, o priėjęs prie pareigūnų 2017-02-09.
17. A. M. nurodo, kad pareigūnai aiškino, jog jis iš parduotuvės išėjo po 10-15 min., tuo tarpu vaizdo įrašas patvirtina, kad jis parduotuvėje užtrunka maždaug 4 min. Tai, nuteistojo manymu, patvirtina jo aiškinimą, kad likusį laiką jis parduotuvės tambūre vartojo alkoholį. Iš liudytojo policijos pareigūnų parodymų matyti, kad tikslus laikas, kiek jie laukė iš parduotuvės išeinančio A. M., nebuvo užfiksuotas. Liudytojai teisiamojo posėdžio metu nurodė apytikslį laiką, kiek jie laukė A. M., akcentuodami, kad nuteistasis iš parduotuvės išėjo ganai gretai. Liudytojas E. A. nurodė, kad A. M. iš parduotuvės galėjo išeiti ir po 5 min. laukimo (t. 1, b. l. 104). Liudytojas J. D. parodė, kad nuteistasis prie jų priėjo maždaug po 5-10 min. (t. 1, b. l. 107). Be to, iš parduotuvės vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, jog 19:31 į parduotuvę užeina policijos pareigūnas. Akivaizdu, jog pareigūnas į parduotuvę užėjo po to, kai buvo nustatyta, kad A. M. transporto priemonę vairavo galimai neblaivus, t. y. po to kai policijos pareigūnai pabendravo su nuteistuoju ir aiškinosi įvykio aplinkybes. Taigi nuteistojo aiškinimo, kad jis išėjęs iš parduotuvės, dar kurį laiką alkoholį vartojo tambūre, nepatvirtina objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Atkreiptinas dėmesys, jog brendžio pirkimo fakto nepatvirtina ir parduotuvės pateiktų čekių kopijos, nes toks alkoholis, apelianto buvimo parduotuvėje metu, iš viso nebuvo parduotas.
18. Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į jo žmonos T. M. parodymus, jog būdavo tokių atvejų, kai A. M. alkoholį vartodavo parduotuvės viduje. Teisėjų kolegijos manymu, toks jos aiškinimas, esant aptartų objektyvių faktinių duomenų visetui, nei patvirtina, nei paneigia A. M. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios liudytojos parodymais nesivadovavo.
19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl A. M. kaltės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, juos vertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl padaryto nusikaltimo, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė A. M. versijas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo išsamiai ištirti visi byloje esantys įrodymai ir pagrįstai konstatuota, kad A. M. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtis.
Dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo
20. Nuteistasis skunde nesutinka ir su iš jo išieškotina automobilio nustatyta verte – 8 640 Eur, nes automobilis yra stipriai nusidėvėjęs, neremontuotas, tinkamai nefunkcionuoja, todėl jo vertė galėtų būti ne didesnė, nei 3 500 Eur. Tačiau A. M. nepateikė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti jo nurodytus automobilio defektus, kurie galėtų turėti įtakos ženkliai mažesnei automobilio vertei, nei nurodyta VšĮ „Emprekis“ rašte (t. 1, b. l. 19). Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme automobilio savininkė T. M. patvirtino, kad, jos įsitikinimu, transporto priemonės vertė yra 7 000 – 8 000 Eur. Ji jokių aplinkybių, galinčių sumažinti automobilio vertę, nenurodė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamą konfiskuotinos transporto priemonės vertės nustatymo būdą ir automobilio vertė yra nustatyta teisingai.
21. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant konfiskuotino turto vertę iš nusikaltimą padariusio asmens (BK 72 straipsnio 5 dalis), nepažeidė proporcingumo principo, sprendimą priėmė tinkamai įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis įstatymu.
22. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. M. (A. M.) apeliacinį skundą.