Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas 60 MGL dydžio, t.y. 2259,60 Eur bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL dydžio, t.y. 1506,40 Eur bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. sausio 23 d., 06 val. 30 min., iki 2017 m. sausio 23 d., 14 val. 25 min. (1 para), 1 laikino sulaikymo para prilyginta 2 MGL dydžui, t. y. 75,32 Eur baudai, ir laikoma, kad likusi nesumokėta bauda yra 38 MGL, t. y. 1431,08 Eur.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones trijų metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas M. B. nuosavybės teise priklausantis automobilis VW BORA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 23 d., apie 6.27 val., , (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (6.33 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0028, nustatytas 2,64 promilės girtumas, pagal 2017 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-N 236/2017(01) M. B. kraujyje nustatyta mažiausia 3,20 promilių etilo alkoholio koncentracija) kol jį (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė ir neblaivumą patikrino policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo sušvelninti Panevėžio apylinkės teismo paskirtą bausmę. Prašo sušvelninti baudą iki 20 MGL, uždraustą laikotarpį naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones sutrumpinti iki 2 metų laikotarpio ir panaikinti transporto priemonės konfiskavimą. Teigia, kad paskirta bausmė yra jam per griežta ir prašo atsižvelgti į tai, kad per 5 metų 7 mėnesių vairavimo stažą šiurkščių KET pažeidimų nustatyta nebuvo, šis nusikaltimas išgėrus buvo atsitiktinis ir nėra pagrindo manyti, kad šis nusikaltimas sėdant už vairo neblaiviam galėtų ateityje pasikartoti.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, o prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde neginčijama M. B. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliami baudos sumažinimo, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino sutrumpinimo bei transporto priemonės konfiskavimo taikymo klausimai, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ir sprendžia, kad M. B. atžvilgiu paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati nusikalstamos veikos pavojingumui ir atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje.

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą asmuo yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, paskirdamas M. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra neteistas, administracine tvarka praeityje baustas, tame tarpe ne vieną kartą už neblaivaus asmens pasirodymą viešoje vietoje, asmuo yra dirbantis, turi legalų pajamų šaltinį, priklausomybių ligų kabinete nesilankė, psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra registruotas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. B. skiriant baudos bausmę, kurios dydis parinktas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio, t. y. 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 ct) bauda. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žemesnės instancijos teismas, paskirdamas 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 ct) baudą, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltę, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir jas įvertino, o kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti nuteistajam paskirtą baudą byloje nėra. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nori atkreipti dėmesį, kad į paskirtą bausmę yra įskaitytas laikas, M. B. išbūtas laikas laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. sausio 23 d., 06 val. 30 min., iki 2017 m. sausio 23 d., 14 val. 25 min. (1 (viena) laikino sulaikymo para), 1 (vieną) laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio, t. y. 75,32 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 32 ct) baudai, todėl yra laikoma, kad likusi nesumokėta bauda yra 38 (trisdešimt aštuoni) MGL, t. y. 1431,08 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai trisdešimt vienas euras 8 ct).

M. B. padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, kadangi jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o už šią nusikalstamą veiką įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtą atsakomybę. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos A. T. nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009). BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. M. B. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 23 d. vairavo kelių transporto priemonę-automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0028 nustatytas 2,64 promilės girtumas (kraujyje buvo nustatyta mažiausiai 3,20 promilės etilo alkoholio). Iš byloje esančių duomenų, matyti, kad M. B. 2010 m. liepos 22 d. baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje; 2012 m. rugsėjo 30 d. padarė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) pažeidimą; 2013 m. vasario 21 d. baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą ( nustatytas 1,67 promilių girtumas); 2013 m. gegužės 1 d. baustas už girto asmens pasirodymą viešoje vietoje; 2013 m. lapkričio 7 d. baustas už smulkaus turto pagrobimą; 2015 m. balandžio 1 d. baustas už transporto priemonės perdavimą kitam asmeniui, žinant, kad pastarasis neturi teisės vairuoti ir yra neblaivus; 2015 m. liepos 22 d. baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje; 2015 m. gruodžio 18 d. baustas už vairavimą neužsisegus saugos diržų ir galiojančio vairuotojo pažymėjimo nepateikimą; 2017 m. vasario 12 d. viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus. Atsižvelgiant į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad M. B. yra visiškai abejingas visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms ir praeityje paskirtos administracinės nuobaudos nepasiekė savo tikslų, kadangi nuteistasis ryžosi daryti BK uždraustą veiką. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad uždraudimas naudotis specialia teise, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0028 nustatytas 2,64 promilės girtumas (kraujyje buvo nustatyta mažiausiai 3,20 promilės etilo alkoholio), t.y. leistinas girtumo laipsnis šiuo atveju viršija daugiau nei 6 kartus- yra ne tik reikalingas, bet yra būtinas, o atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis M. B. praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka už pažeidimus susijusius su alkoholinių gėrimų vartojimu, bei kitus KET pažeidimus, M. B. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą šios priemonės taikymo terminą yra proporcinga ir adekvati nusikalstamos veikos, nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinkanti bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo M. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. B. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padarytas vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklausė pačiam kaltininkui. Nagrinėjamo nusikaltimo pagal BK 281straipsnio 7 dalį kontekste, M. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0028 nustatytas 2,64 promilės girtumas (kraujyje buvo nustatyta mažiausiai 3,20 promilės etilo alkoholio) suvokdamas, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo konkrečią transporto priemonę – jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai padaryti, t. y. jį vairavo ir tokiais savo veiksmais padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą. Taigi, akivaizdu, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl šį tyčinį nusikaltimą darant panaudotas turtas privalo būti konfiskuojamas. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad automobilis, kurį vairavo M. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Tyčinių nusikaltimų padarymas turi kaltininkui sukelti atitinkamus padarinius, priešingu atveju, asmeniui būtų formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip pat sudarytos sąlygos pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio, todėl, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam M. B. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė privalo būti konfiskuojama. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės (duomenys neskelbtini) konfiskavimas – taikyta tinkamai, pagrįstai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų ir keisti skundžiamo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nuta r i a:

nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.