Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo K. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 75 MGL, t. y. 2824,50 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. A. paskirta bausmė – 50 MGL, t. y. 1883 Eur, bauda, kurią nustatyta sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, K. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, išieškota iš K. A. konfiskuotino turto – automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1439,10 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. A. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2017 m. kovo 4 d., apie 17.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo transporto priemonę – automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iki kol jį sustabdę Marijampolės apskrities VPK pareigūnai patikrino blaivumą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis D. V. patikrinęs jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu – alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0369, patikros Nr. 0510262, nustatė 2,28 ‰ girtumą, pritaikius paklaidą (1,7 procento), rezultatas – 2,19 ‰ girtumas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialistas pateikė specialisto išvadą, kurioje nustatyta K. A. kraujyje mažiausia koncentracija – 2,55 ‰ etilo alkoholio.Nuteistasis K. A. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nuosprendį ir prašo jį pakeisti – paskirti mažesnę nei 50 MGL baudą, nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminą nustatyti 1 metus ir panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta iš K. A. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „BMW 320“ vertę atitinkančią pinigų sumą.Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas jam paskyrė akivaizdžiai per griežtą bausmę, nes neatsižvelgė į tai, kad praeityje jis nebuvo teistas už tokio nusikaltimo padarymą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, nusikalto dėl per didelio pasitikėjimo savimi (nesijautė apsvaigęs). Šiuo metu jokių pajamų nuteistasis negauna, todėl neturi galimybės sumokėti tokio dydžio baudą per nustatytą terminą. Apelianto teigimu, ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise dviems metams, jam paskirta per griežta, nes neturėdamas teisės vairuoti jis negalės atnaujinti savo transporto paslaugų įmonės veiklos. Nuteistasis pabrėžia, kad jo neteisėti veiksmai nesukėlė jokių padarinių, taigi paskirta baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka nei jo nusikalstamos veikos, nei jo paties pavojingumo. Skunde taip pat teigiama, kad transporto priemonė konfiskuota neteisėtai, nes tai yra ne nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet vienas iš nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, nes nusikaltimo padarymas neįmanomas nevairuojant transporto priemonės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo K. A. apeliacinis skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliantas skunde iškėlė klausimą dėl paskirtos baudos dydžio, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – taikymo termino ir baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto (automobilio, kurį vairuojant padaryta nusikalstama) vertės išieškojimo – taikymo. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo K. A. atžvilgiu pritaikyti tinkamai. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę K. A., teismas kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teisingai pripažino teisiamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, tačiau pažymėtina, kad naują tyčinį nusikaltimą K. A. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), o tai turėjo būti laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Tačiau kadangi apeliacinį skundą padavė tik pats nuteistasis, jo padėtis negali būti pabloginta, todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenustatoma.Skiriant bausmę, buvo teisingai įvertinta tai, kad K. A. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, galiojančių administracinių nuobaudų nusikaltimo padarymo metu neturėjo, charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas pagrįstai paskyrė gana švelnią bausmę, kurios dar labiau švelninti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad už nesunkius nusikaltimus BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta galimybė skirti iki 500 MGL dydžio baudą, taigi K. A. paskirta bauda yra dešimt kartų švelnesnė nei maksimali galima bauda ir penkis kartus švelnesnė nei baudos vidurkis. Paskyręs baudą, pirmosios instancijos teismas nustatė šešių mėnesių sumokėjimo terminą, kurį pakeisti ilgesniu taip pat nėra pagrindo, kadangi apeliantas nepateikė jokių jo sunkią finansinę būklę patvirtinančių duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejų metų laikotarpiui, teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios K. A. padaryto nusikaltimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas. Neteisėti K. A. veiksmai kėlė didelį pavojų, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų nuteistojo veiksmų padarinių nekilo, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo. Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog nagrinėjamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos K. A. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, charakterizuojamas teigiamai, tačiau naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, nors galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, bet 2009 metais buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatė 2 metų laikotarpiui. Pagrindo šį terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą, nėra.Apeliaciniame skunde taip pat keliamas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo pagrįstumo klausimas. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Taigi automobilis, kurį vairavo nuteistasis K. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje rasta 2,55 promilių etilo alkoholio), atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, yra konfiskuotinas turtas. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims (šiuo atveju – M. A.), teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi ir šį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai, vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu ir teismų praktika.Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jo keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. A. apeliacinį skundą atmesti.