Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-232-360/2017

Teisėja V. Teišerskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06840-2017-1

2017 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Miliuvienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. R., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 40 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir perduotas laiduotojo J. M. atsakomybei pagal laidavimą su 600 Eur užstatu 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpiui, įpareigojant laiduotoją J. M. įmokėti 600 Eur (šešių šimtų eurų) užstatą į teismo depozitinę sąskaitą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; baudžiamoji byla V. R. nutraukta.

Nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. R. skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 1 (vienerius) metus vairuoti kelių transporto priemones, ir turto konfiskavimas, konfiskuojant jam priklausantį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. R. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio: 2017-02-12 apie 4.20 val. nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,84 promilės etilo alkoholio.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo V. R. apeliacinį skundą atmesti. Argumentas, jog V. R. sutiko geranoriškai duoti kraujo tyrimui negali būti motyvas netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, kadangi V. R. atliko visas iš jo teisės aktų reikalaujamas procedūras ir nieko daugiau. Tokie reikalavimai galioja be išimties visiems asmenims, kuriuos analogiškose situacijose reikia patikrinti dėl neblaivumo. Argumentai apie transporto priemonės vertę taip pat nepagrįsti. V. R., suvokdamas, jog yra apsvaigęs nuo alkoholio, nusprendė vairuoti būtent „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pačiu prisiimdamas visas rizikas dėl galimų pasekmių. Jis galėjo vairuoti ir brangų, ir menkavertį automobilį ir bet kokiu atveju transporto priemonę pripažinus nusikalstamos veikos priemone, ją baudžiamasis įstatymas įpareigoja konfiskuoti. Teismas V. R., neturėdamas pareigos to daryti, taikė minimalias baudžiamojo įstatymo numatytas sankcijas ir dar labiau švelninti nuosprendžio nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde neginčijama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto V. R. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, laidavimo institutas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas nesutinka tik su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – jam priklausančio automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, teigdamas, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė neteisinga, neproporcinga, nepakankamai įvertintas jo geranoriškumas dėl neblaivumo patikrinimo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko apeliantui buvo pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Todėl, nustačius, kad automobilis „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo V. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos ir sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pvz., konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo (Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 32).

Nagrinėjamu atveju V. R. vairavo automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytos 1,84 promilės etilo alkoholio kraujyje. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu apelianto vairuotas automobilis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju V. R. veikė tiesiogine tyčia. Jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Todėl, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad V. R. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.

Apelianto nurodomos savo pobūdžiu pozityvios aplinkybės dėl padarytos veikos pripažinimo, geranoriško sutikimo pasitikrinti neblaivumą, pavyzdingo ankstesnio Kelių eismo taisyklių laikymosi, sąžiningumo buvo pakankamai įvertintos nusprendus V. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. R. apeliacinį skundą atmesti.