Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje, pagal R. K. Č. laidavimą be užstato, vienerių metų terminui.

Uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė: R. Č. nuosavybės teise priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2017 m. gegužės 15 d., apie 17 valandą 52 minutės, (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), priklausantį jam nuosavybės teise, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta 2,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį pakeisti – panaikinti transporto priemonės konfiskavimą.Apeliaciniame skunde R. Č. skundžia Visagino miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalį, dėl transporto priemonės konfiskavimo taikymo ir teigia, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas, nemotyvavo, neatsižvelgė į EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, neatsižvelgė į bylos aplinkybes ir paskyrė pernelyg griežtą bausmę, kuri nėra proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Teigia, kad teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t.y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nuskalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Taip pat teigia, kad transporto priemonė, automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Atsižvelgiant į tai, mano, kad transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, todėl negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama, todėl ši teismo nuosprendžio dalis dėl turto konfiskavimo yra naikintina.Teismo posėdyje atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. gynėja advokatė prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl turto konfiskavimo, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Apeliaciniame skunde R. Č. kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimo neginčija, nesutinka tik su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl R. Č. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiuo aspektu, sutinka su apelianto skunde nurodytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ir daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko R. Č. buvo pagrįstai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.Pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Kaip teisingai nurodė apeliantas, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Šiuo nagrinėjamu atveju yra situacija, kuomet nenaudojant transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas.Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis. Tačiau tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir formuojamoje šios naujos teisės normos taikymo praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1A-242-870/2017, 1A-385-211/2017, 1A-409-209/2017 ir kt.).Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. Č. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padarytas vairuojant automobilį, kuris nuosavybės teise priklausė pačiam kaltininkui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, nurodė, kad R. Č. nuosavybės teise priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl remiantis BK 72 straipsniu yra konfiskuojama. Apeliantas nesutinka su tokiu sprendimu ir teigia, kad automobilis yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti (Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalga Nr. 32). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nepritaria praktikai, kuomet konfiskuojama transporto priemonė, įvykdžius neatsargų nusikaltimą, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Nagrinėjamo nusikaltimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kontekste, R. Č. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (jo kraujyje rasta 2,97 promilių etilo alkoholio), suvokdamas, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, panaudojo konkrečią transporto priemonę – jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai padaryti, t.y. R. Č. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir vis tiek vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į visa tai, kas aukščiau išdėstyta, akivaizdu, kad automobilis buvo panaudotas kaip priemonė nusikaltimui padaryti, todėl šį tyčinį nusikaltimą darant panaudotas turtas privalo būti konfiskuojamas. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad automobilis, kurį vairavo R. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.Atsižvelgiant į visa tai, kas aukščiau išdėstyta ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pirmosios instancijos teismas taikydamas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatas, teisės normų taikymo pažeidimų nepadarė. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Č. apeliacinį skundą atmesti.