Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinimas jam suprantamas, jį pripažįsta iš dalies ir parodė, kad pripažįsta suduotą smūgį, tačiau nepripažįsta, kad nuo jo smūgio galėjo būti pažeisti nukentėjusiojo dantys. 2024 m. sausio 8 d. nuvežęs žmoną į darbą, grįžo namų link, privažiavęs prie įvažiavimo į kiemą, akies krašteliu įvertino, kokia situacija kieme, nes tuo metu buvo piko metas. Kol įsuko, R. S. automobilis norėjo išvažiuoti iš kiemo. Jiems susitikus automobilio priekiais, abu negalėjome pravažiuoti, nes už jų automobilių galo susidarė automobilių eilė. Jis įjungė avarinį signalą, kad praneštų kitiems eismo dalyviams, jog nėra galimybės pravažiuoti. Išlipo ir priėjo prie vairuotojo, kad galėtų išspręsti šią situaciją, paprašė, kad jis nuleistų automobilio langą. Jis R. S. paminėjo, kad jis padidino greitį išvažiuodamas iš kiemo, nors galėjo jį praleisti. R. S. jam pasiūlė pačiulpti vyrišką organą ir tada jis R. S. stuktelėjo dešine ranka į kairę R. S. veido vietą, šalia nosies. Tuo metu R. S. šiek tiek pasimetė, atleido akseleratorių ir savo automobiliu atsirėmė į jo automobilį, įvyko autoįvykis. Jis R. S. pasiūlė, kad jis prisiims kaltę už eismo įvykį. Kai jis sudavė nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusysis nusikeikė ir susiėmė už nosies, tada atleido akseleratorių, o kai įsirėmė į jo automobilį, nukentėjusysis atsigavo. Kadangi šalia nukentėjusiojo sėdėjusi moteris labai skubėjo ir susidarė kamštis, jis nukentėjusiajam pasiūlė susitikti vėliau ir viską dėl eismo įvykio aptarti. R. S. keleivė reikalavo kažkur važiuoti, jis prižadėjo, kad jie galės susitikti ir apsitarti dėl įvykio, apsikeitė telefono numeriais. Po valandos sulaukė nukentėjusiojo skambučio. Nukentėjusysis pranešė, kad jau yra įvykio vietoje ir jo laukia. Atvykęs susitiko su nukentėjusiuoju, iš viso buvo trys asmenys, kurie sakė, kad jis nukentėjusiajam išmušė dantį ir pradėjo sakyti, kiek kainuoja implantas. Jis tikėti žodžiais nėra linkęs, vadovaujasi faktais, todėl nukentėjusiajam pasiūlė kartu važiuoti pas odontologą, kad įsitikintų, kad tai įvyko nuo jo suduoto smūgio. Paprašius nukentėjusiojo parodyti išmuštą ar nuskeltą dantį, jis tai daryti atsisakė. Mano, kad nuo jo suduoto smūgio, tokio stuktelėjimo galėjo būti minimaliai nubrozdinta nosis ar įdrėksta lūpa, bet ne pažeisti dantys. Apie dantis sužinojo po įvykio, nes įvykio metu nukentėjusysis neminėjo apie nuskeltus dantis, jis nematė praskeltos lūpos. Po įvykio nukentėjusysis su juo bendravo ramiai, be kažkokių sutrikimų, kurie būtų atkreipę jo dėmesį. Kai apsikeitė telefonais, nukentėjusysis nereiškė jokių nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimo. Jo pasiūlytas odontologas būtų įvertinęs R. S. dantų būklę ir būtų konstatavęs sužalojimus. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiamas, buvo šoko būsenoje, o su R. S. buvo susitaikymo stadijoje. Nukentėjusysis sakė, kad nerašys pareiškimo, bet kaip matyti, susitaikyti nepavyko. Jis nesutinka, kad jo lengvas smūgis galėjo sukelti dantų nuskėlimus, kad juos reikėtų implantuoti. Jam suduodant nukentėjusiajam smūgį į nosies sritį, negalėjo kilti tokių sužalojimų. Iki smūgio nematė nukentėjusiojo kairėje veido pusėje sužalojimų, po savo suduoto smūgio taip pat nematė sužalojimų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad po to, kai susitiko su nukentėjusiuoju vėliau, jis matė nosies patinimą. Jeigu jo žmona įvykio metu būtų buvusi šalia, šio įvykio nebūtų, nes jis su žmona vienas kitą palaiko ir prižiūri. Jo pozicija išlieka tokia pati ir teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, kaltę pripažįsta iš dalies, prašo taikyti laidavimo institutą. Kadangi jis yra kairiarankis ir nukentėjusiajam sudavė smūgį dešine ranka per pravirą langą, jam pataikė į žandą prie nosies. Mano, kad nukentėjusiojo dantys galėjo būti pažeisti prieš jų susitikimą ar po to, kai išsiskyrė. Su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos – galima bus nustatyti teismo posėdžio eigoje, bylinėjimosi išlaidas pripažįsta, o dėl turtinės žalos mano, jog ji turi būti priteista pagal pateiktus tokią žalą pagrindžiančius dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 11 d. apklausiamas įtariamuoju pagal jam pareikštą įtarimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, A. R. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. sausio 8 d., ryte nuvežė sutuoktinę į darbą, apie 7.30 val. skubėjo savo vairuojamu automobiliu „Dodge“ į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kadangi skubėjo į mokyklą nuvežti dukrą. Jam įsukus į (duomenys neskelbtini) esančius kiemus, įvažiavimą į kiemą užstojo automobilis „Toyota Prius“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Jam reikėjo tik palaukti, kol jis įsuks į savo kiemą, tačiau už to automobilio privažiavo kitų automobilių ir jis nebegalėjo atbuliniu pavažiuoti ir jam leisti įvažiuoti į kiemą. Jis išlipo iš savo automobilio, priėjo prie automobilio „Toyota Prius“, rankos gestu parodė, kad jis nuleistų langą žemyn, kadangi norėjo pakalbėti. Jis to automobilio vairuotojui paaiškino situaciją, o šis jį pasiuntė pačiulpti vyrišką lytinį organą. Jį tai įžeidė ir jis ekspromtu, nepagalvojęs apie pasekmes, vieną kartą kumščiu sudavė R. S. į veidą. Nuo netikėto smūgio, vairuotojas atleido automobilio stabdžio pedalą ir atsitrenkė į jam priklausantį automobilį, tačiau jam pretenzijų neturi, pats yra kaltas dėl to. Po šio įvykio pas R. S. jokio kraujo ar kito sužalojimo nematė. Kadangi abu skubėjo, apsikeitė telefonų numeriais ir susitarė susitikti, kai atsilaisvins. Apie 8.40 val. jis susitiko su R. S., tada pamatė, jog R. S. lūpa patinusi, jis pats nurodė, jog jam nuskilo dantis. Jis pasiūlė nuvažiuoti pas pažįstamą odontologą, kad šis įvertintų danties būklę ir jam būtų padengęs visas išlaidas, kadangi netikėjo, kad jo smūgis buvo toks stiprus, jog būtų galėjęs išmušti dantį, tačiau R. S. atsisakė, o jo draugai jam pradėjo patarinėti apie danties implantą, kad šis kainuoja 1200 eurų, patarinėti, jog jis gali vykti pas savo odontologą. Nepriėjus bendro kompromiso, netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie viską užfiksavo. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir esant specialisto išvadai bei įsitikinus, kad nuo jo smūgio buvo nuskeltas ar išmuštas dantis, pilnai atlygins materialinę žalą dėl danties atstatymo, nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio, tiesiog jį įžeidė ir jis nesusitvardęs vieną kartą kumščiu sudavė į veidą (1 t., b.l. 105-108). Papildomos apklausos metu, 2024 m. sausio 23 d. apklausiamas įtariamuoju po pareikšto įtarimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, A. R. parodė, jog kaltę pripažįsta pilnai, sutinka kad nuo jo suduoto smūgio kumščiu nukentėjusiajam R. S. galėjo gautis 12, 11, 21, 22 dantų nulūžimai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir nuo to pačio smūgio galėjo gautis viršutinės lūpos žaizda, iki 2024 m. sausio 26 d. susitars dėl žalos atlyginimo su R. S. (1 t., b.l. 114-116). Papildomos įtariamojo apklausos metu 2024 m. vasario 6 d. A. R. parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų papildo, jog jam nepavyko geranoriškai su nukentėjusiuoju sutarti dėl žalos atlyginimo, jam jo nurodyta suma atrodo per didelė ir noras pasipelnyti iš situacijos, nesutinka su R. S. pareikštu 5240 eurų civiliniu ieškiniu (1 t., b.l. 119-121).

Nukentėjusysis R. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Tą rytą atvyko į darželį kartu su sugyventine G. S., atvežė vaiką ir turėjo spėti nuvežti G. į darbą. Išvažiuojant iš kiemo, sustojo, kad jį praleistų kaltinamasis, bet šis jam užkirto kelią, į kiemą įvažiavęs dideliu greičiu ir neleido jam išvažiuoti iš kiemo. Kaltinamasis demonstratyviai įsijungė avarinį signalą ir nepatraukė savo automobilio. Jam nebuvo kur važiuoti, nes iš visų pusių buvo automobiliai ir tuo metu iš galo jau buvo privažiavęs automobilis, tada ir jis įsijungė avarinį. Tada kaltinamasis priėjo prie lango ir ėmė kalbėti, kad jis jį turi įleisti. Jis kaltinamajam pasakė, kad: „ko tu leki, kaip nuo lytinio organo nutrūkęs“, po to atsisuko į sugyventinę G. S., tada atsisuko į kaltinamąjį ir tuomet pajuto smūgį į veidą, jam sužaibavo akyse. Tuo metu jis atleido stabdį ir atsitrenkė į kaltinamojo A. R. mašiną. G. pradėjo šaukti: „ką tu darai?“. Tada jis išlipo iš mašinos, užrakino mašiną, G. norėjo išlipti iš mašinos. Jis pajuto burnoje gabaliukus dar būdamas automobilyje, išlipęs iš automobilio juos išspjovė, tada nusifotografavo autoįvykį. Tuomet jam kaltinamasis pasakė: „aš tau sudaviau ir prisiimu žalą už autoįvykį“. Jis kaltinamajam pasakė, kad jis jam išmušė dantis ir nori prisiimti atsakomybę už tai, ką ir taip atlygins draudimas. Jis su kaltinamojo pasiūlymu nesutiko. Kaltinamasis jam sakė: „ai tu man dantim, tada padarysiu, kad ne tik priekinius, bet ir galinius susidėsi“. Nekvietė policijos, nes G. labai skubiai reikėjo į darbą, tai buvo jos pirma darbo diena. Tada jis su kaltinamuoju sutarė, kad susitiks vėliau, negalėjo tuo metu iškviesti taksi, kad G. nuvežtų į darbą. Kaltinamajam iškart nurodė, kad jam pažeisti dantys, kaltinamasis į tai sakė, kad padarys taip, kad jeigu kalba apie priekinius dantis, susidės ir galinius dantis. Jam buvo pažeisti keturi dantys, pajuto, kad yra aštru ir išspjovė. Tuo metu kalbėjo apie vieną dantį, nes nežiūrėjo, nesičiupinėjo, tik pajuto, kad aštru, išspjovė. Jam buvo pažeista prie nosies, virš viršutinės lūpos, G. matė lūpos pažeidimą. Po to, kai prie darbo paleido G., pasiėmė savo dėdę ir savo brolį, nes galvojo, kad kaltinamasis buvo neadekvatus, be to, jis dar buvo po naktinės pamainos. Nuvažiavus ir susitikus su kaltinamuoju, jo brolis pasiūlė iškviesti policiją. Atvažiavo policija, atvažiavo ir greitoji, kuri apžiūrėjo jo burnos sritį, kažką užpildė ir išvažiavo. Pas dantistą dažnai nesilankydavo, iki įvykio visi dantys jo burnoje egzistavo. Dantistas jį apžiūrėjo tą pačią dieną. Teismo medicinos ekspertui skambino iš karto, bet jam nurodė, kad šiandien nedirba, yra du ekspertai, kurie pasiėmę nedarbingumo pažymas iki penktadienio, tada jam pasiūlė užsiregistruoti pirmadienį ir jam nurodė, kad važiuotų pas stomatologą, kad apžiūrėtų ir surašytų dantų pažeidimus, o dėl kitų sužalojimų pas šeimos gydytoją nebevažiavo. Kitų traumų iki susidūrimo su kaltinamuoju neturėjo. Dėl neturtinės žalos – po įvykio jis nedirbo tris dienas, nes dantis skaudėjo buvo viskas labai ištinę, negalėjo miegoti, vaistų nepirko, nes turėjo savo. Dabar turi važinėti pas odontologą, dantų dar nesusitvarkė, sutvarkė tik kanalus, jaučia diskomfortą. Iki susidūrimo su kaltinamuoju jokių sužalojimų neturėjo. Odontologą pasirinko atsitiktinai, buvo po naktinės pamainos, pasiskambino, kad būtų budintis odontologas, kad galėtų nuvykti vėliau. Pas E. M. lankėsi pirmą kartą, po to pas jį nesilankė, nes neturėjo lėšų. Po suduoto smūgio jam kraujavo lūpa ir iš vidaus, ir iš išorės, jam siuvo lūpos vidinę viršutinę dalį. Greitajai pagalbai rodė dantis, po įvykio A. R. siūlė važiuoti pas savo odontologus. Po atliktos odontologinės apžiūros jam neišrašė recepto, nes vaistai jau buvo sudėti ant dantų, sumokėjo odontologui už apžiūrą apie 400 Eur. G. S. vežė iki (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Kai grįžo į įvykio vietą, nuo įvykio buvo praėjusi apie valanda. Kaltinamasis jam siūlė taikytis, bet savo sąlygomis, kaltinamojo siūloma suma buvo nepakankama atlyginti net medicinines išlaidas. Teismui atnaujinus įrodymų tyrimą byloje, nukentėjusysis R. S. į teismo klausimus papildomai atsakė, kad įvykio metu pajuto, jog burnoje turi danties gabaliukų, kuriuos išspjovė, o pats burnos neapsižiūrėjo. Pas gydytoją odontologą E. M. po įvykio buvo du kartus, antrojo vizito metu tas pats gydytojas jam padarė tai, ko negalėjo padaryti pirmo vizito metu. Įvykio dieną jis buvo po naktinės pamainos, o jo sugyventinė skubėjo į darbą, negalvojo apie tai, kiek dantų jam sužalota po suduoto smūgio, burnos vidaus neapžiūrėjo, jam buvo sužalota ir ištinusi lūpa, todėl nenorėjo lįsti be gydytojo. Jam atrodo, kad kaltinamasis vilkina procesą, prieš teismą gavo iš kaltinamojo el. laišką, kuriame jam siūlė 2000 Eur ir nurodė, kad jeigu jam netinka suma, tai procesas tęsis ilgai. Patvirtina, kad teismo posėdžio išvakarėse gavo 500 Eur iš kaltinamojo.

Liudytojas E. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis yra gydytojas odontologas. Jam teko matyti nukentėjusįjį, kai jis buvo atvykęs konsultacijai. Nedažnai pasitaiko tokių atvejų, kai žmonėms kreipiasi su tokiomis traumomis. Paprastai tai būna avarijos metu ar kai išmuša dantis muštynių metu. Nukentėjusysis į jį kreipėsi dėl sužalojimų – paskambino, paklausė, ar gali jį priimti skubiai – atvažiavo su praskelta lūpa, su nutrupėjusiais keturiais priekiniais dantimis, jam buvo susiūta lūpa, buvo uždėti vaistai ant keturių numuštų dantų. Kai ateina pacientai, susirenka anamnezę, įvykio istoriją. Nukentėjusysis pasakė, kad patyrė smurtinę traumą į veidą. Žmogus, kurio dantų nervai atviri, praėjus trauminiam šokui, apie 2-3 valandoms, jam pradeda skaudėti dantis, jis negali nei valgyti, nei atsikąsti. Smūgio metu galima net išmušti dantis, pagal šio asmens sužalojimus dar nėra labai stiprus smūgis, kitu atveju, būtų taikomas kitas gydymo metodas. Pateiktame gydymo plane nurodytas dantų gydymas – standartinė procedūra, kai po asmens apžiūros suteikiama pirmoji pagalba, paskui, pacientui prašant, sudaromas gydymo planas. Žmogus nori žinoti, koks gydymas jam turi būti taikomas, kiek kainuos, šiuo atveju buvo nuskelti keturi priekiniai dantys, nuskelta daugiau nei du trečdaliai keturių priekinių dantų, jų nervai buvo atviri. Buvo uždėti vaistai ant atvirų nervų, kad juos numarintų, po to nervai šalinami, po to į danties kanalą dedami štiftai, dantys šlifuojami, paskui dedami vainikėliai. Jo pateiktame gydymo plane nurodytos kainos buvo skaičiuotos prieš šešis mėnesius, šiandien gydymas gali būti dar brangesnis. Apžiūros metu matė nukentėjusiojo patinusią viršutinę lūpą, kurią reikėjo susiūti iš vidaus, lūpą buvo būtina susiūti. Gydymo plane nurodytas ne implantavimas, šiuo atveju nukentėjusiajam yra likusios dantų šaknys su nervais, todėl pagal gydymo planą bus atstatyta vizualinė būsena iki sužalojimo. Pacientas buvo dar vieną kartą apsilankęs, tuo metu buvo pašalinti nervai ir užplombuoti kanalai. Nukentėjusiojo R. S. sumokėta 730 Eur suma yra už pirmą gydymo etapą. Kai žmogus kreipiasi – užpildoma anketa, užvedama ligos istorija, po apžiūros, kai pacientas sutinka, sudaroma sutartis gydymui. Ekstriniais atvejais pacientus priima. Kadangi šiuo atveju buvo pasakyta, kad buvo didelė trauma, kad labai skauda, tiksliai neatsimena, bet lyg priėmė nukentėjusįjį pietų metu. R. S. kreipėsi tą dieną, kuri ir nurodyta medicininiuose dokumentuose. Ligos istorijoje užfiksuota ir data ir laikas, joje yra jo parašas ir antspaudas. Nukentėjusiojo lūpoje buvo kirstinio pobūdžio žaizda, apie 3-4 cm dydžio, lūpa kraujavo, buvo patinusi ir sumušta. Į kaltinamojo klausimą, ar lūpa ir dantys galėjo būti sužaloti anksčiau nurodė, kad jis iš nukentėjusiojo sužalotos lūpos išėmė dantų liekanas. Jeigu nuo įvykio būtų praėjęs ilgiau nei pusdienis, lūpoje dantų liekanų nebūtų likę. Jis 30 metų dirba gydytoju, yra bendros praktikos gydytojas odontologas, paaiškina, jog rentgenas reikalingas diagnozuoti ar dantis nulūžęs, ar yra skilęs giliai, o šio paciento atveju rentgeno daryti nereikėjo. Antibiotikai nebuvo skiriami. Nėra nustatyta per kiek laiko reikia susiūti lūpą – kuo greičiau, tuo geriau, jeigu ji nebus susiūta, bus ilgesnis ir skausmingesnis gijimas. Jeigu nukentėjusysis būtų atėjęs tiesiog gydytis dantis, būtų apžiūrėti visi dantys, nustatomi pažeisti dantys ir sustatomas gydymo planas, šiuo atveju buvo ribotas laikas ir reikėjo suteikti pirmąją pagalbą dėl patirtų sužalojimų. Visais ekstriniais atvejais dėmesys skiriamas būtent to danties ar sužalojimo gydymui.

Iš 2024 m. sausio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties kelio sankirta į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Nusukime į kairę matyti sustatyti automobiliai, įvykio vieta nėra filmuojama, daugiau reikšmingų objektų neužfiksuota (1 t., b.l. 13-19).

2024 m. sausio 8 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus R. S., ties jo nosimi (kairėje pusėje) yra paraudimas ir įdrėskimas; apžiūros atlikimo metu nosį R. S. vis priliečia su rankoje laikoma servetėle, nes iš įdrėskimo ir nosies bėga kraujas, R. S. burnos ertmė nufotografuota; keturios nuotraukos pridėtos prie apžiūros protokolo (1 t., b.l. 64-71).

2024 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kad atvykusiems policijos pareigūnams R. S. išlipęs iš GMP automobilio, pareigūnui paklausus, kaip čia buvo, pasakoja, kad to džipo vairuotojas įlėkė iš (duomenys neskelbtini) gatvės, užkirto jam kelią, įjungė avarinį ir nesitraukė. Prie jo priėjus, jam sakė patrukti mašiną, nes pagal KET jis turi jį praleisti ir jam apsakė, kad „leki kaip nuo lytinio organo nutrūkęs, tyčia dar ant gazo sustojai“, o jis jam su lyg tais žodžiais “pyst“ ir sudavė į nosį. Smūgio metu buvo ant darbinės pavaros, apstulbo ir atsitrenkė į jo automobilį. Priėjus A. R., pastarasis pareigūnams nurodė, kad R. S. nesutiko jo praleisti, tada jis išlipo iš automobilio jam pasakyti, kad jam kliūtis iš dešinės ir liepė jį praleisti, tada R. S. nuleido langą. „sušėrė“ jį lytiniais organais ir jis jam automatiškai sudavė į veidą. Pareigūnui nurodžius, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, A. R. nurodo, kad žino, pilnai prisiima atsakomybę, jam sakė, kad gali nuvežti pas odontologą, kad sutvarkytų, o jis nesutinka, gali pristatyti pas odontologą. Po to vyksta diskusijos dėl išmušto danties apmokėjimo sąlygų ir galimybės. Pareigūnas paprašo asmenų dokumentų, išrašo jų duomenis, telefonų numerius. Pareigūnai R. S. aiškina apie galimybę vėliau parašyti pareiškimą. Tarp vyrų vyksta diskusijos, į kurią stomatologinę polikliniką ir kada eis, A. R. ten atvažiuos apmokėti už paslaugas (1 t., b.l. 78-81).

2024 m. sausio 8 d. tarnybiniame pranešime „Dėl sužeisto asmens“ nurodoma, kad 2024 m. sausio 8 d. patruliuojant apie 8.49 val. gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prieš 1 val. vairuotojas neišleido važiuoti su automobiliu jaunuolio, kuriam trenkė ranka į veido sritį, išmušė dantį, kraujuoja nosis, reikia GMP. Vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, žadėjo grįžti už 10 min. 9.04 val. nuvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo GMP automobilis, kuriame apžiūrėtas R. S. R. S. medikų pagalbos atsisakė. R. S. nurodė, kad konflikto metu kito automobilio vairuotojas trenkė jam į veido sritį. Įvykio vietoje buvo ir kito automobilio vairuotojas A. R., kuris nurodė, kad R. S. apsakyti žodžiai jį įžeidė, todėl jis R. S. trenkė į veido sritį. Asmenys tarpusavyje susitarė, kad A. R. atlygins R. S. padarytą žalą, todėl R. S. šiuo metu atsisakė rašyti pareiškimą. Asmeniui paaiškinta, kad jeigu norės rašyti pareiškimą, galės kreiptis į policiją. Filmuota vaizdo ir garso registratoriais (1 t., b.l. 28).

Liudytoja V. R. teisme parodė, kad su A. R. yra susituokę 18 metų. Vyras jos nuomonės paiso, atsižvelgia į jos patarimus. Darbe ji charakterizuojama gerai. Šitam įvykiui nutikus, ji su vyru daug kalbėjo, iki šiol dar kalbasi. Ji nepateisina smurto, stengiasi problemas išspręsti dialogo pagalba. Vyras labai išgyvena, situacija yra nekasdieniška. Jei būtų skirta laiduotoja, mano, kad tokie atvejai nepasikartotų, nes vyras jos klauso, atsižvelgia į jos nuomonę.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau – ir Taisyklės), 7 punkte nurodoma, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Taisyklių priedo “Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ VII skyriaus „Virškinimo organai“ 38 straipsnyje nurodoma, kad 3-5 nuolatinių dantų netekimas sudaro pastovaus bendrojo nedarbingumo netekimo 10 procentų; šio straipsnio pastabose pažymėta, jog danties nulūžimui prilyginamas ne mažiau kaip pusės danties karūnos netekimas.

Kaltinamasis A. R. savo kaltę teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino iš dalies, teigdamas, kad neneigia nukentėjusiajam R. S. į veidą suduoto smūgio, tačiau nesutinka, su kaltinime nurodytomis pasekmėmis, tai yra, kad dėl tokio jo suduoto smūgio galėjo būti pažeisti nukentėjusiojo dantys. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad kai su nukentėjusiuoju susitiko po konflikto, įvykio vietoje buvo trys asmenys, kurie sakė, kad jis nukentėjusiajam išmušė dantį ir pradėjo sakyti, kiek kainuoja implantas. Jis nukentėjusiajam pasiūlė važiuoti pas odontologą, kad įsitikintų, kad tai įvyko nuo jo suduoto smūgio. Mano, kad nuo jo suduoto lengvo smūgio į nosies sritį, negalėjo būti nuskelti dantys, kad juos būtų reikėję implantuoti, galėjo būti nubrozdinta nosis ar įdrėksta lūpa, bet ne dantys. Iki smūgio nematė nukentėjusiojo kairėje veido pusėje sužalojimų, po savo suduoto smūgio taip pat nematė sužalojimų. Apie dantis sužinojo po įvykio, nes įvykio metu nukentėjusysis neminėjo apie nuskeltus dantis. Kai apsikeitė telefonais, nukentėjusysis nereiškė jokių nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimo. Savo prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis aiškino tuo, kad kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, buvo šoko būsenoje, buvo susitaikymo su nukentėjusiuoju būklėje. Taigi, kaltinamasis A. R. teisme neneigė, jog nukentėjusiajam R. S. sudavė vieną smūgį į veidą, kaip teigė teisme – į nosį, tačiau nesutiko su po suduoto smūgio kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiojo patirtu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kurį sukėlė keturių priekinių dantų vainikų nulūžimas, taip pat kėlė abejones dėl kito kaltinime nurodyto R. S. padaryto sužalojimo – viršutinės lūpos žaizdos.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. S. nuosekliai papasakojo kilusio konflikto su kaltinamuoju A. R. aplinkybes ir paaiškino, jog kai pajuto kaltinamojo suduotą smūgį į veidą, jam sužaibavo akyse, nevalingai atleido automobilio stabdį ir atsitrenkė į kaltinamojo automobilį. Po suduoto smūgio pajuto burnoje gabaliukus, kuriuos išlipęs iš automobilio išspjovė. Jis kaltinamajam pasakė, kad jis jam išmušė dantis, o šis nori prisiimti atsakomybę tik už eismo įvykį, už kurį ir taip sumokės draudimas, todėl su kaltinamojo pasiūlymu, kad šis prisiima tik atsakomybę už eismo įvykį, dėl kurio žalą ir taip atlygintų draudimas, nesutiko. Kadangi sugyventinę skubiai reikėjo vežti į darbą, policijos nekvietė, su kaltinamuoju sutarė, kad susitiks vėliau. Kaltinamajam iškart nurodė, kad jam išmušti dantys, jis į tai atsakė, kad: „ai tu man dantim, tada padarysiu, kad ne tik priekinius, bet ir galinius susidėsi“. Jam buvo pažeisti keturi dantys, pajuto, kad yra aštru ir išspjovė, buvo pažeista prie nosies, virš viršutinės lūpos. Traumų iki susidūrimo su kaltinamuoju neturėjo. Į įvykio vietą grįžo maždaug po valandos, pasiėmė dėdę ir brolį, nes galvojo, kad kaltinamasis gali būti neadekvatus. Iki įvykio pas dantistą dažnai nesilankydavo, iki įvykio visi dantys jo burnoje egzistavo. Iš karto skambino teismo medicinos ekspertui, bet jam nurodė, kad du ekspertai pasiėmę nedarbingumo pažymas iki penktadienio, tada pasakė, kad važiuotų pas dantistą, kad apžiūrėtų ir surašytų dantų pažeidimus. Tą pačią dieną nuvažiavo pas odontologą, kurį pasirinko atsitiktinai. Po suduoto smūgio jam kraujavo lūpa ir iš vidaus, ir iš išorės, jam siuvo lūpos vidinę viršutinę dalį. Greitajai pagalbai rodė dantis, po įvykio A. R. siūlė važiuoti pas savo odontologus. Po atliktos odontologinės apžiūros jam neišrašė recepto, nes vaistai jau buvo sudėti. Kaltinamasis jam siūlė taikytis, bet savo sąlygomis, kaltinamojo siūloma suma buvo nepakankama atlyginti net medicinines išlaidas. Papildomai nukentėjusysis R. S. teisme nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie vieną dantį, nes buvo po naktinės pamainos, po suduoto smūgio pajutęs dantų gabaliukus ir juos išspjovęs, savo burnos neapžiūrėjo, jam skaudėjo, po apsilankymo pas odontologą paaiškėjo, kad pažeisti keturių priekinių dantų vainikai ir vidinė viršutinės lūpos dalis.

2024 m. sausio 8 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole apklausiamas nukentėjusysis R. S. pasakodamas konflikto su A. R. aplinkybes nurodė, kad pajutęs stiprų smūgį iš kumščio į burnos bei nosies sritį, išlipęs iš automobilio, burnoje pajuto, kad jam dėl smūgio buvo išmuštas dantis. Jis dantį išspjovė ant žemės, taip pat juto, kad iš burnos ir iš nosies stipriai bėgo kraujas. Vyras jam iškart pasakė, kad prisiima atsakomybę už eismo įvykį, pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją ir skirstytis, tačiau jis jam pasakė: „tu galvoji dabar tavo draudimas atlygins mano automobiliui padarytą žalą, kai tu man išmušei dantį“. Tada vyras jam pasakė: „jei tu čia pradedi apie dantis ir jų įdėjimą, tai tada padarysim taip, kad susidėsi ir krūminius“. Kadangi sugyventinei skubiai reikėjo į darbą, su tuo vyru apsikeitė kontaktais ir su sugyventine išvažiavo. 40 minučių bėgyje jis paskambino A. R. ir su juo susitiko. Atgal į vietą grįžo su savo broliu, nes manė, kad gali vėl kilti konfliktas. A. R. pripažino, kad buvo kaltas dėl eismo įvykio. Dėl danties sakė, kad neva reikia važiuoti pas jo odontologą, kad šis įvertintų, kiek kainuos tvarkymas. Jis A. R. pasakė, kad turi savo odontologą. A. R. pradėjo išsisukinėti dėl pinigų ir jis suprato, kad reikia kviesti policijos pareigūnus. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policiją, įvykio vietoje taip pat buvo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie jį apžiūrėjo, jis atsisakė vykti į ligoninę. Sutinka, gavęs užduotį vykti pas teismo medicinos ekspertus sužalojimams nustatyti. (1 t., b.l. 1-4, 12).

Liudytoja G. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad kaltinamasis trenkė R., girdėjo stiprų smūgį, o po to matė, kaip R. veidu trinktelėjo į vairą, jam bėgo kraujas po nosimi, R. sakė, kad jam gelia dantis, jis buvo susiėmęs už nosies, po smūgio nesiorientavo. Kai grįžo iš darbo vakare, R. buvo jau po dantisto, jam buvo ištinusi lūpos viršutinė dalis po nosimi, nosis buvo ištinusi ir raudona, sužinojo, kad R. išmuštas dantis ir susiūta dantena, matė, kad buvo uždėti vaistai ant priekinių dviejų dantų, matė, kad trūko vieno danties, jam labai skaudėjo tą vakarą po vizito pas odontologą. R. jai trumpai pasakojo aplinkybes, kad buvo iškviesta policija, kad ekspertai buvo biuletenyje ir negalėjo jo apžiūrėti. Iki įvykio R. dantys buvo savo vietoje. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes liudytoja nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 57-60).

Nors kaltinamasis A. R. teisme neigė nukentėjusiajam sukeltas pasekmes ir tvirtino, jog jo suduotas lengvas smūgis tokių pasekmių nukentėjusiajam R. S. sukelti negalėjo – galėjo būti nubrozdinta nosis ar įdrėksta lūpa, bet ne nuskelti dantys, kad juos reikėtų implantuoti, tačiau tiek iš nukentėjusiojo R. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, liudytojos G. S. parodymų, pareigūno tarnybinio pranešimo, taip pat pareigūnų kūno kamerų vaizdo bei garso įrašų apžiūros protokolo (bei kompaktinėje plokštelėje esančių dviejų pačių vaizdo įrašų) matyti, jog apie po kaltinamojo A. R. jam suduoto smūgio sužalotus dantis nukentėjusysis nurodė tiek atvykusiems pareigūnams, tiek rašydamas pareiškimą policijai, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tvirtindamas, jog iki įvykio turėjo visus priekinius dantis. Tokius nukentėjusiojo parodymus teisme patvirtino ir jo sugyventinė G. S., kuri papildomai nurodė, jog kaltinamojo suduotas smūgis buvo toks stiprus, kad nukentėjusysis nuo smūgio atsilošė ir galva trinktelėjo į vairuojamo automobilio vairą, iškart po smūgio R. S. skundėsi, kad jam gelia priekinius dantis, o po odontologo apžiūros matė, jog jam trūksta vieno danties, ant dviejų dantų uždėti vaistai, R. nurodė, kad jam susiūta dantena.

Pažymėtina, kad iki apsilankymo pas odontologą, 2024 m. sausio 8 d., 11.36 val. policijos komisariate buvo atlikta nukentėjusiojo R. S. apžiūra ir apžiūros protokole pažymėta, jog ties nukentėjusiojo nosimi (kairėje pusėje) yra paraudimas ir įdrėskimas; apžiūros atlikimo metu nosį R. S. vis priliečia su rankoje laikoma servetėle, nes iš įdrėskimo ir nosies bėga kraujas, R. S. burnos ertmė nufotografuota (1 t., b.l. 64-71). Iš minėtų nuotraukų matyti, jog R. S. burnoje nėra (arba nesimato) dalies priekinių dantų.

Be to, nukentėjusysis R. S. pas odontologą E. M. apsilankė įvykio dieną – 2024 m. sausio 8 d., ir paaiškino, kad nors iš karto skambino teismo medicinos ekspertui, tačiau jam nurodė, kad dėl to, jog du ekspertai pasiėmę nedarbingumo pažymas, jam sakė, kad važiuotų pas dantistą, kuris jį apžiūrėtų ir surašytų dantų pažeidimus. Tokias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes iš dalies teisme patvirtino ir specialistas R. D., nurodęs, kad galėjo būti laikotarpis, kuomet pradžioje susirgo skyriuje metų du ekspertai ir jis tuo metu dirbo už visą skyrių bei tą savaitę gyvi asmenys nebuvo priimami.

2024 m. sausio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 44/2024 (03) konstatuota, kad R. S. nustatyti 12, 11, 21, 22 dantų vainikų nulūžimai, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais) prieš kreipiantis pagalbos į E. M. individualią įmonę (2024-01-08), kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.2. punktu, taip pat konstatuota viršutinės lūpos žaizda, padaryta prieš kreipiantis pagalbos į E. M. individualią įmonę (2024-01-08), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 74). Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog objektyviai apžiūrint R. S., 2024 m. sausio 16 d., 13.17 val., matyti 12, 11, 21, 22 dantų vainikų trūkumai, apimantys nuo 1/2 iki 2/3 dantų vainikų, lūžgaliai užtepti baltos spalvos medžiaga. Specialistas R. D. teisme patvirtino 2024 m. sausio 16 d. specialisto išvadą Nr. G 44/2024(03) ir papildomai nurodė, kad nukentėjusiojo dantų vainikų lūžiai buvo kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi trijų ir daugiau dantų netekimas atitinka 10 % bendrojo nedarbingumo netekimą. Komentuodamas 2024 m. sausio 8 d. iki odontologo apžiūros darytas R. S. nuotraukas specialistas paaiškino, kad nors nuotraukose nukentėjusysis yra nepakankamai išsižiojęs ir nuotraukų kokybė nėra gera, tačiau panašu, kad viršutiniame žandikaulyje yra nulūžęs dantis, matyti 11 ir 21 dantys, kurie yra viršutiniame žandikaulyje, bet panašu, kad karūna nėra pilna, kad tai yra nulūžęs dantis, kitų dviejų išvadoje nurodytų dantų nesimato, jie uždengti. Panašu, kad dantims Nr. 11 ir Nr. 21 yra vainikų trūkumas ir prieštaravimų išvadai, matydamas šias nuotraukas, nemato. Gydytojo odontologo dokumentuose buvo nurodyti tie patys dantys, kuriuos jis aprašė medicininės apžiūros metu. Vienas smūgis galėtų tokius sužalojimus padaryti, nes sužaloti dantys yra vienas šalia kito, tai keturi priekiniai dantys. Dėl lūpos žaizdos nurodė, kad minkštieji audiniai sugyja per 7-10 dienų, todėl mano, kad galėjo būti, jog minkštieji audiniai jau buvo sugiję ir objektyviai nebuvo matomi.

Taigi, nors kaltinamasis A. R. ir po liudytojo E. M. bei specialisto R. D. apklausos teisme tvirtino, jog jo suduotas smūgis negalėjo sukelti tokių sužalojimų nukentėjusiajam R. S., kurie nurodyti specialisto išvadoje, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog būtent po kaltinamojo suduoto smūgio į veidą, nukentėjusysis R. S., neturėdamas galimybės patekti pas teismo ekspertą, įvykio dieną, tai yra 2024 m. sausio 8 d., kreipėsi į gydytoją odontologą E. M., kuris jam suteikė neatidėliotiną pagalbą po patirtos traumos ir gydytojas medicininiuose dokumentuose aprašė nukentėjusiojo patirtos traumos pasekmes: iš vidaus praskeltą viršutinę lūpą, kuri nedaug patinusi bei keturis nuskeltus priekinius dantis (12, 11, 21, 22), ir šiuose dantyse matomus atvirus nervus. Teisme liudytojas E. M. patvirtino, jog buvo nuskelta daugiau nei du trečdaliai kiekvieno iš keturių sužalotų R. S. priekinių dantų, be to, nurodė, jog praėjus trauminiam šokui, dėl atvirų nervų žmogui skauda ir jis negali nei kąsti, nei valgyti. Teisme liudytojas E. M. patvirtino ir tai, kad neatidėliotinos pagalbos suteikimo metu jis nukentėjusiajam užsiuvo viršutinę lūpą, nuskausmino minėtus keturis dantis ir uždėjo vaistus ant nervų, o kito apsilankymo metu ištraukė nervus ir minėtus dantis užplombavo, jo sudarytame gydymo plane nurodyta darbų kaina prieš šešis mėnesius, kuri šiuo metu galimai būtų didesnė, pagal gydymo planą bus atstatyta vizualinė nukentėjusiojo dantų būsena iki sužalojimo. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis R. S. kaltinime nurodytas pasekmes, tai yra viršutinės lūpos žaizdą ir keturių priekinių dantų (12, 11, 21 bei 22) vainikų nulūžimus patyrė būtent nuo kaltinamojo A. R. 2024 m. sausio 8 d. jam suduoto smūgio į veidą.

Nors baudžiamojoje byloje gautas V. R. prašymas atleisti kaltinamąjį A. R. nuo atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį jos atsakomybei (1 t., b.l. 159-160), tačiau teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, todėl laidavimo institutas kaltinamajam A. R. negali būti taikomas.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).