Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-335-890/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-06-27
Bylos Nr.
1-335-890/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01028-2024-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
A. R.
Nukentėjusysis
R. S.
Advokatai
Gražina Mauručaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-335-890/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01028-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu, Kristinai Vyšniauskienei,dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei,kaltinamajam A. R.,nukentėjusiajam R. S., jo atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,specialistui R. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. nesunkiai sužalojo žmogų, tai yra jis 2024 m. sausio 8 d., apie 7.40 val., ties (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, konflikto metu, automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjusiam R. S. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam viršutinės lūpos žaizdą, 12, 11, 21, 22 dantų vainikų nulūžimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. R. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinimas jam suprantamas, jį pripažįsta iš dalies ir parodė, kad pripažįsta suduotą smūgį, tačiau nepripažįsta, kad nuo jo smūgio galėjo būti pažeisti nukentėjusiojo dantys. 2024 m. sausio 8 d. nuvežęs žmoną į darbą, grįžo namų link, privažiavęs prie įvažiavimo į kiemą, akies krašteliu įvertino, kokia situacija kieme, nes tuo metu buvo piko metas. Kol įsuko, R. S. automobilis norėjo išvažiuoti iš kiemo. Jiems susitikus automobilio priekiais, abu negalėjome pravažiuoti, nes už jų automobilių galo susidarė automobilių eilė. Jis įjungė avarinį signalą, kad praneštų kitiems eismo dalyviams, jog nėra galimybės pravažiuoti. Išlipo ir priėjo prie vairuotojo, kad galėtų išspręsti šią situaciją, paprašė, kad jis nuleistų automobilio langą. Jis R. S. paminėjo, kad jis padidino greitį išvažiuodamas iš kiemo, nors galėjo jį praleisti. R. S. jam pasiūlė pačiulpti vyrišką organą ir tada jis R. S. stuktelėjo dešine ranka į kairę R. S. veido vietą, šalia nosies. Tuo metu R. S. šiek tiek pasimetė, atleido akseleratorių ir savo automobiliu atsirėmė į jo automobilį, įvyko autoįvykis. Jis R. S. pasiūlė, kad jis prisiims kaltę už eismo įvykį. Kai jis sudavė nukentėjusiajam į veidą, nukentėjusysis nusikeikė ir susiėmė už nosies, tada atleido akseleratorių, o kai įsirėmė į jo automobilį, nukentėjusysis atsigavo. Kadangi šalia nukentėjusiojo sėdėjusi moteris labai skubėjo ir susidarė kamštis, jis nukentėjusiajam pasiūlė susitikti vėliau ir viską dėl eismo įvykio aptarti. R. S. keleivė reikalavo kažkur važiuoti, jis prižadėjo, kad jie galės susitikti ir apsitarti dėl įvykio, apsikeitė telefono numeriais. Po valandos sulaukė nukentėjusiojo skambučio. Nukentėjusysis pranešė, kad jau yra įvykio vietoje ir jo laukia. Atvykęs susitiko su nukentėjusiuoju, iš viso buvo trys asmenys, kurie sakė, kad jis nukentėjusiajam išmušė dantį ir pradėjo sakyti, kiek kainuoja implantas. Jis tikėti žodžiais nėra linkęs, vadovaujasi faktais, todėl nukentėjusiajam pasiūlė kartu važiuoti pas odontologą, kad įsitikintų, kad tai įvyko nuo jo suduoto smūgio. Paprašius nukentėjusiojo parodyti išmuštą ar nuskeltą dantį, jis tai daryti atsisakė. Mano, kad nuo jo suduoto smūgio, tokio stuktelėjimo galėjo būti minimaliai nubrozdinta nosis ar įdrėksta lūpa, bet ne pažeisti dantys. Apie dantis sužinojo po įvykio, nes įvykio metu nukentėjusysis neminėjo apie nuskeltus dantis, jis nematė praskeltos lūpos. Po įvykio nukentėjusysis su juo bendravo ramiai, be kažkokių sutrikimų, kurie būtų atkreipę jo dėmesį. Kai apsikeitė telefonais, nukentėjusysis nereiškė jokių nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimo. Jo pasiūlytas odontologas būtų įvertinęs R. S. dantų būklę ir būtų konstatavęs sužalojimus. Ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo apklausiamas, buvo šoko būsenoje, o su R. S. buvo susitaikymo stadijoje. Nukentėjusysis sakė, kad nerašys pareiškimo, bet kaip matyti, susitaikyti nepavyko. Jis nesutinka, kad jo lengvas smūgis galėjo sukelti dantų nuskėlimus, kad juos reikėtų implantuoti. Jam suduodant nukentėjusiajam smūgį į nosies sritį, negalėjo kilti tokių sužalojimų. Iki smūgio nematė nukentėjusiojo kairėje veido pusėje sužalojimų, po savo suduoto smūgio taip pat nematė sužalojimų. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad po to, kai susitiko su nukentėjusiuoju vėliau, jis matė nosies patinimą. Jeigu jo žmona įvykio metu būtų buvusi šalia, šio įvykio nebūtų, nes jis su žmona vienas kitą palaiko ir prižiūri. Jo pozicija išlieka tokia pati ir teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, kaltę pripažįsta iš dalies, prašo taikyti laidavimo institutą. Kadangi jis yra kairiarankis ir nukentėjusiajam sudavė smūgį dešine ranka per pravirą langą, jam pataikė į žandą prie nosies. Mano, kad nukentėjusiojo dantys galėjo būti pažeisti prieš jų susitikimą ar po to, kai išsiskyrė. Su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos – galima bus nustatyti teismo posėdžio eigoje, bylinėjimosi išlaidas pripažįsta, o dėl turtinės žalos mano, jog ji turi būti priteista pagal pateiktus tokią žalą pagrindžiančius dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. sausio 11 d. apklausiamas įtariamuoju pagal jam pareikštą įtarimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, A. R. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. sausio 8 d., ryte nuvežė sutuoktinę į darbą, apie 7.30 val. skubėjo savo vairuojamu automobiliu „Dodge“ į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kadangi skubėjo į mokyklą nuvežti dukrą. Jam įsukus į (duomenys neskelbtini) esančius kiemus, įvažiavimą į kiemą užstojo automobilis „Toyota Prius“, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Jam reikėjo tik palaukti, kol jis įsuks į savo kiemą, tačiau už to automobilio privažiavo kitų automobilių ir jis nebegalėjo atbuliniu pavažiuoti ir jam leisti įvažiuoti į kiemą. Jis išlipo iš savo automobilio, priėjo prie automobilio „Toyota Prius“, rankos gestu parodė, kad jis nuleistų langą žemyn, kadangi norėjo pakalbėti. Jis to automobilio vairuotojui paaiškino situaciją, o šis jį pasiuntė pačiulpti vyrišką lytinį organą. Jį tai įžeidė ir jis ekspromtu, nepagalvojęs apie pasekmes, vieną kartą kumščiu sudavė R. S. į veidą. Nuo netikėto smūgio, vairuotojas atleido automobilio stabdžio pedalą ir atsitrenkė į jam priklausantį automobilį, tačiau jam pretenzijų neturi, pats yra kaltas dėl to. Po šio įvykio pas R. S. jokio kraujo ar kito sužalojimo nematė. Kadangi abu skubėjo, apsikeitė telefonų numeriais ir susitarė susitikti, kai atsilaisvins. Apie 8.40 val. jis susitiko su R. S., tada pamatė, jog R. S. lūpa patinusi, jis pats nurodė, jog jam nuskilo dantis. Jis pasiūlė nuvažiuoti pas pažįstamą odontologą, kad šis įvertintų danties būklę ir jam būtų padengęs visas išlaidas, kadangi netikėjo, kad jo smūgis buvo toks stiprus, jog būtų galėjęs išmušti dantį, tačiau R. S. atsisakė, o jo draugai jam pradėjo patarinėti apie danties implantą, kad šis kainuoja 1200 eurų, patarinėti, jog jis gali vykti pas savo odontologą. Nepriėjus bendro kompromiso, netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie viską užfiksavo. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir esant specialisto išvadai bei įsitikinus, kad nuo jo smūgio buvo nuskeltas ar išmuštas dantis, pilnai atlygins materialinę žalą dėl danties atstatymo, nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio, tiesiog jį įžeidė ir jis nesusitvardęs vieną kartą kumščiu sudavė į veidą (1 t., b.l. 105-108). Papildomos apklausos metu, 2024 m. sausio 23 d. apklausiamas įtariamuoju po pareikšto įtarimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, A. R. parodė, jog kaltę pripažįsta pilnai, sutinka kad nuo jo suduoto smūgio kumščiu nukentėjusiajam R. S. galėjo gautis 12, 11, 21, 22 dantų nulūžimai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir nuo to pačio smūgio galėjo gautis viršutinės lūpos žaizda, iki 2024 m. sausio 26 d. susitars dėl žalos atlyginimo su R. S. (1 t., b.l. 114-116). Papildomos įtariamojo apklausos metu 2024 m. vasario 6 d. A. R. parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų papildo, jog jam nepavyko geranoriškai su nukentėjusiuoju sutarti dėl žalos atlyginimo, jam jo nurodyta suma atrodo per didelė ir noras pasipelnyti iš situacijos, nesutinka su R. S. pareikštu 5240 eurų civiliniu ieškiniu (1 t., b.l. 119-121).

Nukentėjusysis R. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamojo iki įvykio nepažinojo. Tą rytą atvyko į darželį kartu su sugyventine G. S., atvežė vaiką ir turėjo spėti nuvežti G. į darbą. Išvažiuojant iš kiemo, sustojo, kad jį praleistų kaltinamasis, bet šis jam užkirto kelią, į kiemą įvažiavęs dideliu greičiu ir neleido jam išvažiuoti iš kiemo. Kaltinamasis demonstratyviai įsijungė avarinį signalą ir nepatraukė savo automobilio. Jam nebuvo kur važiuoti, nes iš visų pusių buvo automobiliai ir tuo metu iš galo jau buvo privažiavęs automobilis, tada ir jis įsijungė avarinį. Tada kaltinamasis priėjo prie lango ir ėmė kalbėti, kad jis jį turi įleisti. Jis kaltinamajam pasakė, kad: „ko tu leki, kaip nuo lytinio organo nutrūkęs“, po to atsisuko į sugyventinę G. S., tada atsisuko į kaltinamąjį ir tuomet pajuto smūgį į veidą, jam sužaibavo akyse. Tuo metu jis atleido stabdį ir atsitrenkė į kaltinamojo A. R. mašiną. G. pradėjo šaukti: „ką tu darai?“. Tada jis išlipo iš mašinos, užrakino mašiną, G. norėjo išlipti iš mašinos. Jis pajuto burnoje gabaliukus dar būdamas automobilyje, išlipęs iš automobilio juos išspjovė, tada nusifotografavo autoįvykį. Tuomet jam kaltinamasis pasakė: „aš tau sudaviau ir prisiimu žalą už autoįvykį“. Jis kaltinamajam pasakė, kad jis jam išmušė dantis ir nori prisiimti atsakomybę už tai, ką ir taip atlygins draudimas. Jis su kaltinamojo pasiūlymu nesutiko. Kaltinamasis jam sakė: „ai tu man dantim, tada padarysiu, kad ne tik priekinius, bet ir galinius susidėsi“. Nekvietė policijos, nes G. labai skubiai reikėjo į darbą, tai buvo jos pirma darbo diena. Tada jis su kaltinamuoju sutarė, kad susitiks vėliau, negalėjo tuo metu iškviesti taksi, kad G. nuvežtų į darbą. Kaltinamajam iškart nurodė, kad jam pažeisti dantys, kaltinamasis į tai sakė, kad padarys taip, kad jeigu kalba apie priekinius dantis, susidės ir galinius dantis. Jam buvo pažeisti keturi dantys, pajuto, kad yra aštru ir išspjovė. Tuo metu kalbėjo apie vieną dantį, nes nežiūrėjo, nesičiupinėjo, tik pajuto, kad aštru, išspjovė. Jam buvo pažeista prie nosies, virš viršutinės lūpos, G. matė lūpos pažeidimą. Po to, kai prie darbo paleido G., pasiėmė savo dėdę ir savo brolį, nes galvojo, kad kaltinamasis buvo neadekvatus, be to, jis dar buvo po naktinės pamainos. Nuvažiavus ir susitikus su kaltinamuoju, jo brolis pasiūlė iškviesti policiją. Atvažiavo policija, atvažiavo ir greitoji, kuri apžiūrėjo jo burnos sritį, kažką užpildė ir išvažiavo. Pas dantistą dažnai nesilankydavo, iki įvykio visi dantys jo burnoje egzistavo. Dantistas jį apžiūrėjo tą pačią dieną. Teismo medicinos ekspertui skambino iš karto, bet jam nurodė, kad šiandien nedirba, yra du ekspertai, kurie pasiėmę nedarbingumo pažymas iki penktadienio, tada jam pasiūlė užsiregistruoti pirmadienį ir jam nurodė, kad važiuotų pas stomatologą, kad apžiūrėtų ir surašytų dantų pažeidimus, o dėl kitų sužalojimų pas šeimos gydytoją nebevažiavo. Kitų traumų iki susidūrimo su kaltinamuoju neturėjo. Dėl neturtinės žalos – po įvykio jis nedirbo tris dienas, nes dantis skaudėjo buvo viskas labai ištinę, negalėjo miegoti, vaistų nepirko, nes turėjo savo. Dabar turi važinėti pas odontologą, dantų dar nesusitvarkė, sutvarkė tik kanalus, jaučia diskomfortą. Iki susidūrimo su kaltinamuoju jokių sužalojimų neturėjo. Odontologą pasirinko atsitiktinai, buvo po naktinės pamainos, pasiskambino, kad būtų budintis odontologas, kad galėtų nuvykti vėliau. Pas E. M. lankėsi pirmą kartą, po to pas jį nesilankė, nes neturėjo lėšų. Po suduoto smūgio jam kraujavo lūpa ir iš vidaus, ir iš išorės, jam siuvo lūpos vidinę viršutinę dalį. Greitajai pagalbai rodė dantis, po įvykio A. R. siūlė važiuoti pas savo odontologus. Po atliktos odontologinės apžiūros jam neišrašė recepto, nes vaistai jau buvo sudėti ant dantų, sumokėjo odontologui už apžiūrą apie 400 Eur. G. S. vežė iki (duomenys neskelbtini) poliklinikos. Kai grįžo į įvykio vietą, nuo įvykio buvo praėjusi apie valanda. Kaltinamasis jam siūlė taikytis, bet savo sąlygomis, kaltinamojo siūloma suma buvo nepakankama atlyginti net medicinines išlaidas. Teismui atnaujinus įrodymų tyrimą byloje, nukentėjusysis R. S. į teismo klausimus papildomai atsakė, kad įvykio metu pajuto, jog burnoje turi danties gabaliukų, kuriuos išspjovė, o pats burnos neapsižiūrėjo. Pas gydytoją odontologą E. M. po įvykio buvo du kartus, antrojo vizito metu tas pats gydytojas jam padarė tai, ko negalėjo padaryti pirmo vizito metu. Įvykio dieną jis buvo po naktinės pamainos, o jo sugyventinė skubėjo į darbą, negalvojo apie tai, kiek dantų jam sužalota po suduoto smūgio, burnos vidaus neapžiūrėjo, jam buvo sužalota ir ištinusi lūpa, todėl nenorėjo lįsti be gydytojo. Jam atrodo, kad kaltinamasis vilkina procesą, prieš teismą gavo iš kaltinamojo el. laišką, kuriame jam siūlė 2000 Eur ir nurodė, kad jeigu jam netinka suma, tai procesas tęsis ilgai. Patvirtina, kad teismo posėdžio išvakarėse gavo 500 Eur iš kaltinamojo.

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. sausio 8 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole apklausiamas nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2024 m. sausio 8 d., apie 7.30 val., (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kartu su sugyventine G. S. išvažinėjo iš kiemo automobiliu „Toyota Prius“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) gatvę. Tuo metu ties išvažiavimu iš kiemo, iš (duomenys neskelbtini) gatvės įsuko automobilis „Dodge“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepalikdamas jam tarpo pravažiavimui. „Dodge“ automobilio vairuotojas jam pradėjo rodyti, kad neva trauktųsi ir leistų jam įvažiuoti į kiemą. Jis pažiūrėjo pro veidrodėlį ir pamatė, kad už jo jau yra susidariusi automobilių eilė, jis neturėjo galimybės pavažiuoti atgal. Jis jam gestais parodė, kad neturi kur važiuoti. Susidarė didžiulis kamštis, nes „Dodge“ vairuotojas piktybiškai nesitraukė ir laukė, kol pasitrauks jis. Visi pradėjo signalizuoti. Praėjus keletui minučių, „Dodge“ vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie jo. Jis atsidarė langą. Vyras pradėjo šaukti, kad jam reikia trauktis iš kelio, nes neva jam kliūtis iš dešinės. Jis vyriškiui atsakė, kad jis turi išleisti jį ir kitus eismo dalyvius iš kiemo, klausė, kodėl jis staiga įsuko į įvažiavimą, užkirsdamas kitiems kelią išvažiuoti. Po šių žodžių jis nusisuko sekundei į savo sugyventinę ir atsisukęs pajuto stiprų nepažįstamojo smūgį iš kumščio į burnos bei nosies sritį. Automobilyje jis buvo įjungęs „D“ pavarą, o po vyro smūgio dėl netikėtumo netyčia atleido koją nuo stabdžio pedalo ir po sekundės įvažiavo į „Dodge“ automobilį. Po įvykio tiek „Dodge“, tiek jo automobilis buvo apgadinti. Po susidūrimo jis iškart sustojo, įjungė parkavimo režimą ir išlipo iš automobilio. Išlipęs iš automobilio burnoje pajuto, kad jam dėl smūgio buvo išmuštas dantis. Jis dantį išspjovė ant žemės, taip pat juto, kad iš burnos ir iš nosies stipriai bėgo kraujas. Jis pradėjo rėkti ant to vyro, o jis pradėjo rėkti ant jo. Kilo didelis konfliktas. Jis vyrui atgal netrenkė, stengėsi išlikti ramus bei adekvatus. Vyras jam iškart pasakė, kad prisiima atsakomybę už eismo įvykį, pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją ir skirstytis, tačiau jis jam pasakė: tu galvoji dabar tavo draudimas atlygins mano automobiliui padarytą žalą, kai tu man išmušei dantį“. Tada vyras jam pasakė: „jei tu čia pradedi apie dantis ir jų įdėjimą, tai tada padarysim taip, kad susidėsi ir krūminius“. Ką jis turėjo omeny, nežino. Kadangi sugyventinei skubiai reikėjo į darbą, jis su tuo vyru apsikeitė kontaktais. Tada sužinojo, kad jam smūgiavo A. R. Po kontaktų apsikeitimo jis nufotografavo eismo įvykio vietą ir su sugyventine išvažiavo. 40 minučių bėgyje jis paskambino A. R. ir su juo susitiko, kad iki galo išsiaiškintų. Atgal į vietą grįžo su savo broliu A. S., nes manė, kad gali vėl kilti konfliktas. Susitikęs toje pačioje vietoje, jis su A. R. užpildė eismo įvykio deklaraciją. A. R. pripažino, kad buvo kaltas dėl eismo įvykio. Dėl danties sakė, kad neva reikia važiuoti pas jo odontologą, kad šis įvertintų, kiek kainuos tvarkymas. Jis A. R. pasakė, kad turi savo odontologą. A. R. pradėjo išsisukinėti dėl pinigų ir jis suprato, kad reikia kviesti policijos pareigūnus dėl faktų užfiksavimo. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policiją, įvykio vietoje taip pat buvo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie jį apžiūrėjo, jis atsisakė vykti į ligoninę. Dėl įvykio iki šiol į gydymo įstaigą nesikreipė. Sutinka, gavęs užduotį vykti pas teismo medicinos ekspertus sužalojimams nustatyti. Pateikia pareigūnui eismo įvykio vietos nuotrauką (1 t., b.l. 1-4, 12).

Liudytoja G. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad su nukentėjusiuoju gyvena daug metų, turi mažametį vaiką, darželį vaikas lanko du metus, kasdien pravažiuoja tuo įvažiavimu. Tuo metu buvo labai šalta, jos automobilis neužsivedė, todėl paprašė, kad R. nuvežtų vaiką į darželį, o ją į darbą. Nuvežė vaiką, ten kiemas labai vingiuotas, R. stabtelėjo, kaltinamasis įlėkė, įsijungė avarinį ir atsisėdo. Tada R. irgi įsijungė avarinį, kaltinamasis priėjo stuktelėjo į langą, R. atidarė langą ir kaltinamasis piktai pasakė, kad R. nežino eismo taisyklių, jie apsižodžiavo. Ji rūpinosi dėl savo darbo, nes jai labai reikėjo į darbą, kaltinamasis sakė, kad čia jo kiemas, o R. pasakė: „kur tu taip leki nuo bybio nutrūkęs“, kaltinamasis trenkė R., jam bėgo kraujas po nosimi, R. sakė: „man gelia“, jis buvo susiėmęs už nosies. Jai skambino iš darbo, nes turėjo atidaryti polikliniką, kaltinamasis nuėjo į savo mašiną, jis buvo labai piktas, pasakė: „išlipk pasišnekėsim“. R. ją užrakino, paskui ji priėjo prie kaltinamojo ir pasakė: „ar taip suaugę žmonės elgiasi“, o jis pradėjo šaukti. R. vežė ją į darbą, buvo didelis kamštis prie „Akropolio“. Jai ji grįžo iš darbo vakare, R. buvo jau po dantisto, jam buvo ištinusi lūpos viršutinė dalis po nosimi, nosis buvo ištinusi ir raudona. R. jai pasakojo trumpai aplinkybes, kad buvo iškviesta policija, kad ekspertai buvo biuletenyje ir negalėjo jo apžiūrėti. R. po smūgio nesiorientavo ir sakė, jog jam gelia. Iki įvykio R. dantys buvo savo vietoje. Po smūgio R. su galva trinktelėjo į vairą ir automobilis pradėjo riedėti, atsitrenkė į kaltinamojo mašiną. Negali pasakyti, į kurią veido pusę R. tiksliai sudavė, girdėjo stiprų smūgį, o po to matė, kaip R. veidu trinktelėjo į vairą. R. žiūrėjo į kaltinamąjį ir tada išgirdo smūgio garsą ir tada R. atsitrenkė į vairą. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. R. S. tą rytą nebuvo susierzinęs, važiuojant į darbą po įvykio kalbėjo labai mažai, nes ji daug kalbėjo telefonu su direktore ir administratore, su R. kalbėjo, kad jam gelia dantis, ji dar padarė nuotrauką, kurioje matosi, kaip bėga kraujas, nosis yra ištinusi. Vakare sužinojo, kad R. išmuštas dantis ir susiūta dantena, matė, kad buvo uždėti vaistai ant priekinių dviejų dantų, matė, kad trūko vieno danties, jam labai skaudėjo tą vakarą po vizito pas odontologą.

Liudytoja G. S. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad palikę sūnų darželyje, 2024 m. sausio 8 d., apie 7.30 val., su R. S. išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, esančio kiemo, liko labai trumpa atkarpa iki išvažiavimo, tačiau staiga į siaurą keliuką įsuko automobilis „Dodge“ ir užtvėrė kelią, jie nebegalėjo išvažiuoti. R. S. įjungė avarinį, automobilis „Dodge“ taip pat. R. S. nebegalėjo grįžti atgal, nes už jų jau stovėjo automobilis, o už „Dodge“ automobilių nebuvo. Tuomet „Dodge“ vairuotojas priėjo prie jų automobilio, rankos gestu R. parodė, kad šis atidarytų langą. Kai R. S. atidarė langą, „Dodge“ vairuotojas piktu tonu paklausė R., ar jis nežino kelių eismo taisyklių. R. jam atsakė, kad jis pats jų nežino, čia yra vaikų darželis, o „Dodge“ vairuotojas lekia kaip nuo lytinio organo nutrūkęs. Tuomet „Dodge“ vairuotojas kumščiu smogė jos sugyventiniui į veidą. R. atsilošė ir po to trenkėsi staiga į vairą nuo smūgio. Jam iškart pradėjo kraujuoti iš nosies ir jis jai iškart pasakė, kad jam gelia priekinius dantis. Kadangi ji dirba (duomenys neskelbtini) ir vėlavo į darbą per šį įvykį, o turi atidaryti kliniką, stengėsi išsikviesti taksi ir dėmesį buvo nukreipusi į savo telefoną. Po netikėto smūgio R. atleido stabdžio pedalą ir automobiliu trenkėsi į automobilį „Dodge“. Kadangi jai nepavyko išsikviesti taksi, R. ją nuvežė į darbą, o su automobilio „Dodge vairuotoju apsikeitė telefonų numeriais ir susitarė susitikti vėliau. Tą pačią dieną jos sugyventinis kreipėsi į odontologą, jos žiniomis jam siuvo danteną ir vakare, grįžusi iš darbo, ji pamatė, kad pas R. nebėra priekinio danties (1 t., b.l. 57-60).

Specialistas R. D. teisme patvirtino 2024 m. sausio 16 d. surašytą specialisto išvadą Nr. G 44/2024(03). Nurodė, kad nukentėjusysis kreipėsi praėjus 8 dienoms po įvykio, su savimi turėjo medicininius dokumentus ir tokiu būdu buvo surašyta išvada. Surašant išvadą, remtasi objektyvaus tyrimo nustatytais duomenimis ir medicininiuose dokumentuose pateiktais duomenimis. Kodėl nukentėjusysis kreipėsi aštuonios dienos po įvykio, nepamena. Atvykus tiriamajam į apžiūrą, užduodami klausimai, tam yra skirtas specialus klausimynas. Prie įvykio aplinkybių antroje pastraipoje yra surašyta, ką tiriamasis papildomai nurodo. Užduoda standartinius klausimus ir surašo atsakymus. Yra galima tokia situacija, kad žmogus kreipiasi, bet jo negali priimti apžiūrai, viena iš priežasčių yra eilės. Tiksliai nepamena, ar tai buvo tas laikotarpis, kuomet skyriuje metų pradžioje susirgo du ekspertai. Jų skyriuje dirba trys ekspertai, tuo metu jis dirbo už visą skyrių ir tą savaitę gyvi asmenys nebuvo priimami. Pamena, kad buvo keli ekstriniai atvejai, policijos sulaikyti įtariamieji, neseniai padarytos veikos, tuomet reikėjo skubiai priimti gyvus asmenis, bet datos pasakyti negali. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.2. punktu, šitie dantų vainikų lūžiai buvo kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sveikata sutrikdoma pagal procentus, šiuo atveju, trys ir daugiau dantų atitinka 10 % bendrojo nedarbingumo pagal taisykles netekimą ir todėl atititinkamai yra kvalifikuojami sužalojimai. Dėl jam parodytų nuotraukų (1 t., b.l. 70) specialistas nurodė, jog nuotraukose nukentėjusysis yra nepakankamai išsižiojęs, nuotraukų kokybė nėra gera. Kiek galima matyti iš nuotraukų, panašu, kad viršutiniame žandikaulyje yra nulūžęs dantis, kategoriškai to konstatuoti negali. Įvykio dieną užfiksuotoje nuotraukoje matyti, 11 ir 21 dantys, kurie yra viršutiniame žandikaulyje. Tie dantys yra, bet panašu, kad karūna nėra pilna. Panašu, kad tai yra nulūžęs dantis. Kiti 2 dantys yra uždengti. Dantis Nr. 22 yra uždengtas iš dalies lūpa, iš dalies pirštu, kitas dantis yra visiškai uždengtas pirštu, jei jis yra, turėtų būti už pirštų. Apatinėje nuotraukoje nukentėjusiojo viršutinio žandikaulio dantys yra uždengti viršutine lūpa. Panašu, bet negali teigti kategoriškai, kad dantims Nr. 11 ir Nr. 21 yra vainikų trūkumas. Prieštaravimų išvadai, matydamas šias nuotraukas, nemato. Išvadoje nurodyti dantys, yra viršutiniame žandikaulyje. Gydytojo odontologo dokumentuose buvo nurodyti tie patys dantys, kuriuos jis aprašė medicininės apžiūros metu. Kaip ir parašyta išvadoje, pažeidimai padaryti paveikus kietu, buku daiktu, patikslinti, kokiu daiktu sužalojimai yra padaryti, nėra galimybės. Vienas smūgis galėtų tokius sužalojimus padaryti, nes dantys, kurie yra sužaloti, yra vienas šalia kito, tai yra keturi priekiniai dantys. Dėl lūpos žaizdos gali pasakyti, kad minkštieji audiniai sugyja nuo savaitės iki 10 dienų tame laikotarpyje. Todėl mano, kad galėjo būti, jog minkštieji audiniai jau buvo sugiję ir objektyviai nebuvo matomi. Savo pateiktą išvadą tvirtina, išvados tiriamojoje dalyje antra pastraipa, medicininių dokumentų duomenys - viršutinė lūpa praskelta iš vidaus, nedaug patinusi. Šiose nuotraukose vidinės lūpos pusės nesimato. Jei yra sužalojimas, iš jo gali kraujuoti, o kaip intensyviai, taisyklių nėra. Priklauso nuo sužalojimo, nuo žmogaus individualių savybių. Remiantis pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, viršutinėje lūpoje buvo padaryta žaizda, vadinasi buvo sužalojimas. Ar pažeistą lūpą privaloma siūti, sprendžia gydantis gydytojas, šiuo atveju - gydytojas odontologas. Paprastai žaizdos yra siuvamos 1 paros laikotarpyje. Į klausimą, ar vienu smūgiu galima sužaloti nosį ir išmušti 4 dantis, atsako, kad nosyje sužeidimų nebuvo. Yra kalbama apie dantų vainikų lūžius ir viršutinės lūpos žaizdą. Bet kokio mechaninio sužalojimo metu yra jaučiamas skausmas, tai yra subjektyvus pojūtis. Greitosios pagalbos medikai nesiuva žaizdų. Pateikta išvada yra išsami pagal tyrimui pateiktus medicininius dokumentus ir objektyvios apžiūros metu nustatytus duomenis. Makromorfologinis žaizdos vaizdas yra mikroskopiškai akimi matomas vaizdas. Visi sužalojimai aprašyti išvadoje. Ar reikalingi vaistai antibiotikai po lūpos susiuvimo, sprendžia gydantis gydytojas. Ar būtina nuskeltus dantis keisti implantais, sprendžia gydantis gydytojas.

Iš specialisto išvados Nr. G 44/2024 (03) matyti, kad 2024 m. sausio 16 d. apžiūrėjus R. S. bei 2024 m. sausio 16 d. gautus medicininius dokumentus – E. M. individualios įmonės odontologo įrašus, tiriamojoje išvados dalyje nurodoma, jog objektyviai apžiūrint 2024 m. sausio 16 d., 13.17 val. stebimas 12, 11, 21, 22 dantų vainikų trūkumai, apimantys nuo 1/2 iki 2/3 dantų vainikų, lūžgaliai užtepti baltos spalvos medžiaga. Viršutinėje lūpoje išorinių mechaninių sužalojimų nėra, kitur sužalojimus neigia, apžiūra baigta, 13.18 val. Medicininių dokumentų duomenys. E. M. individualios įmonės odontologo įrašai. 2024 m. sausio 8 d. apžiūrėtas gyd. od. E. M.: skundžiasi priekinių dantų jautrumu, skausmu viršutinėje lūpoje. Viršutinė lūpa praskelta iš vidaus, nedaug patinusi. Priekiniai dantys nuskelti (12, 11, 21, 22), matosi atviri nervai šiuose dantyse. Užsiūta viršutinė lūpa, 21, 22, 11, 12 dantys nuskausminti, uždėti vaistai ant nervų. Paskirtas tolimesnis gydymas 22, 21, 11, 12 dantų: 1) reikia depulpuoti ir užplombuoti dantis; 2) reikia sudėti štiftus į 22, 21, 11,12 dantis; 3) reikia vilkti dantis keramikos vainikais 22, 21, 11, 12 d. Pateikiama tokia išvada: R. S. nustatyti 12, 11, 21, 22 dantų vainikų nulūžimai, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais) prieš kreipiantis pagalbos į E. M. individualią įmonę (2024-01-08), kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.2. punktu. Viršutinės lūpos žaizda padaryta prieš kreipiantis pagalbos į E. M. individualią įmonę (2024-01-08), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neaprašytas makromorfologinis žaizdos vaizdas, nustatyti žaizdos padarymo mechanizmo nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad R. S. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. R. S. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b.l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančių gydytojo odontologo E. M. 2024 m. sausio 8 d. įrašų kopijos matyti, kad gydytojas aprašė R. S. apžiūros duomenis: 1. Nusiskundimai. Skundžiasi priekinių dantų jautrumu, skausmu viršutinėje lūpoje. 2. Apžiūra. Viršutinė lūpa praskelta iš vidaus, nedaug patinusi. Priekiniai dantys nuskelti (12, 11, 21, 22), matosi atviri nervai šiuose dantyse. 3. Gydymas. 3.1. Užsiūta viršutinė lūpa, 21, 22, 11, 12 dantys nuskausminti ir uždėti vaistai ant nervų. 4. Tolimesnis gydymas 22, 21, 11, 12 dantų: 1. Reikia depulpuoti ir užplombuoti kanalus; 2. Reikia sudėti štiftus į 22, 21, 11,12 dantis (1 t., b.l. 46).

Liudytojas E. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad jis yra gydytojas odontologas. Jam teko matyti nukentėjusįjį, kai jis buvo atvykęs konsultacijai. Nedažnai pasitaiko tokių atvejų, kai žmonėms kreipiasi su tokiomis traumomis. Paprastai tai būna avarijos metu ar kai išmuša dantis muštynių metu. Nukentėjusysis į jį kreipėsi dėl sužalojimų – paskambino, paklausė, ar gali jį priimti skubiai – atvažiavo su praskelta lūpa, su nutrupėjusiais keturiais priekiniais dantimis, jam buvo susiūta lūpa, buvo uždėti vaistai ant keturių numuštų dantų. Kai ateina pacientai, susirenka anamnezę, įvykio istoriją. Nukentėjusysis pasakė, kad patyrė smurtinę traumą į veidą. Žmogus, kurio dantų nervai atviri, praėjus trauminiam šokui, apie 2-3 valandoms, jam pradeda skaudėti dantis, jis negali nei valgyti, nei atsikąsti. Smūgio metu galima net išmušti dantis, pagal šio asmens sužalojimus dar nėra labai stiprus smūgis, kitu atveju, būtų taikomas kitas gydymo metodas. Pateiktame gydymo plane nurodytas dantų gydymas – standartinė procedūra, kai po asmens apžiūros suteikiama pirmoji pagalba, paskui, pacientui prašant, sudaromas gydymo planas. Žmogus nori žinoti, koks gydymas jam turi būti taikomas, kiek kainuos, šiuo atveju buvo nuskelti keturi priekiniai dantys, nuskelta daugiau nei du trečdaliai keturių priekinių dantų, jų nervai buvo atviri. Buvo uždėti vaistai ant atvirų nervų, kad juos numarintų, po to nervai šalinami, po to į danties kanalą dedami štiftai, dantys šlifuojami, paskui dedami vainikėliai. Jo pateiktame gydymo plane nurodytos kainos buvo skaičiuotos prieš šešis mėnesius, šiandien gydymas gali būti dar brangesnis. Apžiūros metu matė nukentėjusiojo patinusią viršutinę lūpą, kurią reikėjo susiūti iš vidaus, lūpą buvo būtina susiūti. Gydymo plane nurodytas ne implantavimas, šiuo atveju nukentėjusiajam yra likusios dantų šaknys su nervais, todėl pagal gydymo planą bus atstatyta vizualinė būsena iki sužalojimo. Pacientas buvo dar vieną kartą apsilankęs, tuo metu buvo pašalinti nervai ir užplombuoti kanalai. Nukentėjusiojo R. S. sumokėta 730 Eur suma yra už pirmą gydymo etapą. Kai žmogus kreipiasi – užpildoma anketa, užvedama ligos istorija, po apžiūros, kai pacientas sutinka, sudaroma sutartis gydymui. Ekstriniais atvejais pacientus priima. Kadangi šiuo atveju buvo pasakyta, kad buvo didelė trauma, kad labai skauda, tiksliai neatsimena, bet lyg priėmė nukentėjusįjį pietų metu. R. S. kreipėsi tą dieną, kuri ir nurodyta medicininiuose dokumentuose. Ligos istorijoje užfiksuota ir data ir laikas, joje yra jo parašas ir antspaudas. Nukentėjusiojo lūpoje buvo kirstinio pobūdžio žaizda, apie 3-4 cm dydžio, lūpa kraujavo, buvo patinusi ir sumušta. Į kaltinamojo klausimą, ar lūpa ir dantys galėjo būti sužaloti anksčiau nurodė, kad jis iš nukentėjusiojo sužalotos lūpos išėmė dantų liekanas. Jeigu nuo įvykio būtų praėjęs ilgiau nei pusdienis, lūpoje dantų liekanų nebūtų likę. Jis 30 metų dirba gydytoju, yra bendros praktikos gydytojas odontologas, paaiškina, jog rentgenas reikalingas diagnozuoti ar dantis nulūžęs, ar yra skilęs giliai, o šio paciento atveju rentgeno daryti nereikėjo. Antibiotikai nebuvo skiriami. Nėra nustatyta per kiek laiko reikia susiūti lūpą – kuo greičiau, tuo geriau, jeigu ji nebus susiūta, bus ilgesnis ir skausmingesnis gijimas. Jeigu nukentėjusysis būtų atėjęs tiesiog gydytis dantis, būtų apžiūrėti visi dantys, nustatomi pažeisti dantys ir sustatomas gydymo planas, šiuo atveju buvo ribotas laikas ir reikėjo suteikti pirmąją pagalbą dėl patirtų sužalojimų. Visais ekstriniais atvejais dėmesys skiriamas būtent to danties ar sužalojimo gydymui.

Iš 2024 m. sausio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties kelio sankirta į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Nusukime į kairę matyti sustatyti automobiliai, įvykio vieta nėra filmuojama, daugiau reikšmingų objektų neužfiksuota (1 t., b.l. 13-19).

2024 m. sausio 8 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėjus R. S., ties jo nosimi (kairėje pusėje) yra paraudimas ir įdrėskimas; apžiūros atlikimo metu nosį R. S. vis priliečia su rankoje laikoma servetėle, nes iš įdrėskimo ir nosies bėga kraujas, R. S. burnos ertmė nufotografuota; keturios nuotraukos pridėtos prie apžiūros protokolo (1 t., b.l. 64-71).

2024 m. sausio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis įvykio vietoje daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kad atvykusiems policijos pareigūnams R. S. išlipęs iš GMP automobilio, pareigūnui paklausus, kaip čia buvo, pasakoja, kad to džipo vairuotojas įlėkė iš (duomenys neskelbtini) gatvės, užkirto jam kelią, įjungė avarinį ir nesitraukė. Prie jo priėjus, jam sakė patrukti mašiną, nes pagal KET jis turi jį praleisti ir jam apsakė, kad „leki kaip nuo lytinio organo nutrūkęs, tyčia dar ant gazo sustojai“, o jis jam su lyg tais žodžiais “pyst“ ir sudavė į nosį. Smūgio metu buvo ant darbinės pavaros, apstulbo ir atsitrenkė į jo automobilį. Priėjus A. R., pastarasis pareigūnams nurodė, kad R. S. nesutiko jo praleisti, tada jis išlipo iš automobilio jam pasakyti, kad jam kliūtis iš dešinės ir liepė jį praleisti, tada R. S. nuleido langą. „sušėrė“ jį lytiniais organais ir jis jam automatiškai sudavė į veidą. Pareigūnui nurodžius, kad už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, A. R. nurodo, kad žino, pilnai prisiima atsakomybę, jam sakė, kad gali nuvežti pas odontologą, kad sutvarkytų, o jis nesutinka, gali pristatyti pas odontologą. Po to vyksta diskusijos dėl išmušto danties apmokėjimo sąlygų ir galimybės. Pareigūnas paprašo asmenų dokumentų, išrašo jų duomenis, telefonų numerius. Pareigūnai R. S. aiškina apie galimybę vėliau parašyti pareiškimą. Tarp vyrų vyksta diskusijos, į kurią stomatologinę polikliniką ir kada eis, A. R. ten atvažiuos apmokėti už paslaugas (1 t., b.l. 78-81).

2024 m. sausio 8 d. tarnybiniame pranešime „Dėl sužeisto asmens“ nurodoma, kad 2024 m. sausio 8 d. patruliuojant apie 8.49 val. gautas pranešimas iš Klaipėdos apskrities VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prieš 1 val. vairuotojas neišleido važiuoti su automobiliu jaunuolio, kuriam trenkė ranka į veido sritį, išmušė dantį, kraujuoja nosis, reikia GMP. Vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, žadėjo grįžti už 10 min. 9.04 val. nuvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje buvo GMP automobilis, kuriame apžiūrėtas R. S. R. S. medikų pagalbos atsisakė. R. S. nurodė, kad konflikto metu kito automobilio vairuotojas trenkė jam į veido sritį. Įvykio vietoje buvo ir kito automobilio vairuotojas A. R., kuris nurodė, kad R. S. apsakyti žodžiai jį įžeidė, todėl jis R. S. trenkė į veido sritį. Asmenys tarpusavyje susitarė, kad A. R. atlygins R. S. padarytą žalą, todėl R. S. šiuo metu atsisakė rašyti pareiškimą. Asmeniui paaiškinta, kad jeigu norės rašyti pareiškimą, galės kreiptis į policiją. Filmuota vaizdo ir garso registratoriais (1 t., b.l. 28).

Liudytoja V. R. teisme parodė, kad su A. R. yra susituokę 18 metų. Vyras jos nuomonės paiso, atsižvelgia į jos patarimus. Darbe ji charakterizuojama gerai. Šitam įvykiui nutikus, ji su vyru daug kalbėjo, iki šiol dar kalbasi. Ji nepateisina smurto, stengiasi problemas išspręsti dialogo pagalba. Vyras labai išgyvena, situacija yra nekasdieniška. Jei būtų skirta laiduotoja, mano, kad tokie atvejai nepasikartotų, nes vyras jos klauso, atsižvelgia į jos nuomonę.

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarinių. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Šiuo atveju itin svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi. BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nusikaltimas yra tyčinis – jis gali būti padaromas arba apibrėžta, arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą. Tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius: kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu ir kt.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (toliau – ir Taisyklės), 7 punkte nurodoma, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet: 7.1. Sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba 7.2. Nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Taisyklių priedo “Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ VII skyriaus „Virškinimo organai“ 38 straipsnyje nurodoma, kad 3-5 nuolatinių dantų netekimas sudaro pastovaus bendrojo nedarbingumo netekimo 10 procentų; šio straipsnio pastabose pažymėta, jog danties nulūžimui prilyginamas ne mažiau kaip pusės danties karūnos netekimas.

Kaltinamasis A. R. savo kaltę teisminio bylos nagrinėjimo metu pripažino iš dalies, teigdamas, kad neneigia nukentėjusiajam R. S. į veidą suduoto smūgio, tačiau nesutinka, su kaltinime nurodytomis pasekmėmis, tai yra, kad dėl tokio jo suduoto smūgio galėjo būti pažeisti nukentėjusiojo dantys. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad kai su nukentėjusiuoju susitiko po konflikto, įvykio vietoje buvo trys asmenys, kurie sakė, kad jis nukentėjusiajam išmušė dantį ir pradėjo sakyti, kiek kainuoja implantas. Jis nukentėjusiajam pasiūlė važiuoti pas odontologą, kad įsitikintų, kad tai įvyko nuo jo suduoto smūgio. Mano, kad nuo jo suduoto lengvo smūgio į nosies sritį, negalėjo būti nuskelti dantys, kad juos būtų reikėję implantuoti, galėjo būti nubrozdinta nosis ar įdrėksta lūpa, bet ne dantys. Iki smūgio nematė nukentėjusiojo kairėje veido pusėje sužalojimų, po savo suduoto smūgio taip pat nematė sužalojimų. Apie dantis sužinojo po įvykio, nes įvykio metu nukentėjusysis neminėjo apie nuskeltus dantis. Kai apsikeitė telefonais, nukentėjusysis nereiškė jokių nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimo. Savo prisipažinimą ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis aiškino tuo, kad kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, buvo šoko būsenoje, buvo susitaikymo su nukentėjusiuoju būklėje. Taigi, kaltinamasis A. R. teisme neneigė, jog nukentėjusiajam R. S. sudavė vieną smūgį į veidą, kaip teigė teisme – į nosį, tačiau nesutiko su po suduoto smūgio kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiojo patirtu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kurį sukėlė keturių priekinių dantų vainikų nulūžimas, taip pat kėlė abejones dėl kito kaltinime nurodyto R. S. padaryto sužalojimo – viršutinės lūpos žaizdos.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. S. nuosekliai papasakojo kilusio konflikto su kaltinamuoju A. R. aplinkybes ir paaiškino, jog kai pajuto kaltinamojo suduotą smūgį į veidą, jam sužaibavo akyse, nevalingai atleido automobilio stabdį ir atsitrenkė į kaltinamojo automobilį. Po suduoto smūgio pajuto burnoje gabaliukus, kuriuos išlipęs iš automobilio išspjovė. Jis kaltinamajam pasakė, kad jis jam išmušė dantis, o šis nori prisiimti atsakomybę tik už eismo įvykį, už kurį ir taip sumokės draudimas, todėl su kaltinamojo pasiūlymu, kad šis prisiima tik atsakomybę už eismo įvykį, dėl kurio žalą ir taip atlygintų draudimas, nesutiko. Kadangi sugyventinę skubiai reikėjo vežti į darbą, policijos nekvietė, su kaltinamuoju sutarė, kad susitiks vėliau. Kaltinamajam iškart nurodė, kad jam išmušti dantys, jis į tai atsakė, kad: „ai tu man dantim, tada padarysiu, kad ne tik priekinius, bet ir galinius susidėsi“. Jam buvo pažeisti keturi dantys, pajuto, kad yra aštru ir išspjovė, buvo pažeista prie nosies, virš viršutinės lūpos. Traumų iki susidūrimo su kaltinamuoju neturėjo. Į įvykio vietą grįžo maždaug po valandos, pasiėmė dėdę ir brolį, nes galvojo, kad kaltinamasis gali būti neadekvatus. Iki įvykio pas dantistą dažnai nesilankydavo, iki įvykio visi dantys jo burnoje egzistavo. Iš karto skambino teismo medicinos ekspertui, bet jam nurodė, kad du ekspertai pasiėmę nedarbingumo pažymas iki penktadienio, tada pasakė, kad važiuotų pas dantistą, kad apžiūrėtų ir surašytų dantų pažeidimus. Tą pačią dieną nuvažiavo pas odontologą, kurį pasirinko atsitiktinai. Po suduoto smūgio jam kraujavo lūpa ir iš vidaus, ir iš išorės, jam siuvo lūpos vidinę viršutinę dalį. Greitajai pagalbai rodė dantis, po įvykio A. R. siūlė važiuoti pas savo odontologus. Po atliktos odontologinės apžiūros jam neišrašė recepto, nes vaistai jau buvo sudėti. Kaltinamasis jam siūlė taikytis, bet savo sąlygomis, kaltinamojo siūloma suma buvo nepakankama atlyginti net medicinines išlaidas. Papildomai nukentėjusysis R. S. teisme nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo apie vieną dantį, nes buvo po naktinės pamainos, po suduoto smūgio pajutęs dantų gabaliukus ir juos išspjovęs, savo burnos neapžiūrėjo, jam skaudėjo, po apsilankymo pas odontologą paaiškėjo, kad pažeisti keturių priekinių dantų vainikai ir vidinė viršutinės lūpos dalis.

2024 m. sausio 8 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole apklausiamas nukentėjusysis R. S. pasakodamas konflikto su A. R. aplinkybes nurodė, kad pajutęs stiprų smūgį iš kumščio į burnos bei nosies sritį, išlipęs iš automobilio, burnoje pajuto, kad jam dėl smūgio buvo išmuštas dantis. Jis dantį išspjovė ant žemės, taip pat juto, kad iš burnos ir iš nosies stipriai bėgo kraujas. Vyras jam iškart pasakė, kad prisiima atsakomybę už eismo įvykį, pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją ir skirstytis, tačiau jis jam pasakė: „tu galvoji dabar tavo draudimas atlygins mano automobiliui padarytą žalą, kai tu man išmušei dantį“. Tada vyras jam pasakė: „jei tu čia pradedi apie dantis ir jų įdėjimą, tai tada padarysim taip, kad susidėsi ir krūminius“. Kadangi sugyventinei skubiai reikėjo į darbą, su tuo vyru apsikeitė kontaktais ir su sugyventine išvažiavo. 40 minučių bėgyje jis paskambino A. R. ir su juo susitiko. Atgal į vietą grįžo su savo broliu, nes manė, kad gali vėl kilti konfliktas. A. R. pripažino, kad buvo kaltas dėl eismo įvykio. Dėl danties sakė, kad neva reikia važiuoti pas jo odontologą, kad šis įvertintų, kiek kainuos tvarkymas. Jis A. R. pasakė, kad turi savo odontologą. A. R. pradėjo išsisukinėti dėl pinigų ir jis suprato, kad reikia kviesti policijos pareigūnus. Paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, iškvietė policiją, įvykio vietoje taip pat buvo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie jį apžiūrėjo, jis atsisakė vykti į ligoninę. Sutinka, gavęs užduotį vykti pas teismo medicinos ekspertus sužalojimams nustatyti. (1 t., b.l. 1-4, 12).

Liudytoja G. S. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad kaltinamasis trenkė R., girdėjo stiprų smūgį, o po to matė, kaip R. veidu trinktelėjo į vairą, jam bėgo kraujas po nosimi, R. sakė, kad jam gelia dantis, jis buvo susiėmęs už nosies, po smūgio nesiorientavo. Kai grįžo iš darbo vakare, R. buvo jau po dantisto, jam buvo ištinusi lūpos viršutinė dalis po nosimi, nosis buvo ištinusi ir raudona, sužinojo, kad R. išmuštas dantis ir susiūta dantena, matė, kad buvo uždėti vaistai ant priekinių dviejų dantų, matė, kad trūko vieno danties, jam labai skaudėjo tą vakarą po vizito pas odontologą. R. jai trumpai pasakojo aplinkybes, kad buvo iškviesta policija, kad ekspertai buvo biuletenyje ir negalėjo jo apžiūrėti. Iki įvykio R. dantys buvo savo vietoje. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes liudytoja nurodė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 57-60).

Nors kaltinamasis A. R. teisme neigė nukentėjusiajam sukeltas pasekmes ir tvirtino, jog jo suduotas lengvas smūgis tokių pasekmių nukentėjusiajam R. S. sukelti negalėjo – galėjo būti nubrozdinta nosis ar įdrėksta lūpa, bet ne nuskelti dantys, kad juos reikėtų implantuoti, tačiau tiek iš nukentėjusiojo R. S. parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, liudytojos G. S. parodymų, pareigūno tarnybinio pranešimo, taip pat pareigūnų kūno kamerų vaizdo bei garso įrašų apžiūros protokolo (bei kompaktinėje plokštelėje esančių dviejų pačių vaizdo įrašų) matyti, jog apie po kaltinamojo A. R. jam suduoto smūgio sužalotus dantis nukentėjusysis nurodė tiek atvykusiems pareigūnams, tiek rašydamas pareiškimą policijai, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tvirtindamas, jog iki įvykio turėjo visus priekinius dantis. Tokius nukentėjusiojo parodymus teisme patvirtino ir jo sugyventinė G. S., kuri papildomai nurodė, jog kaltinamojo suduotas smūgis buvo toks stiprus, kad nukentėjusysis nuo smūgio atsilošė ir galva trinktelėjo į vairuojamo automobilio vairą, iškart po smūgio R. S. skundėsi, kad jam gelia priekinius dantis, o po odontologo apžiūros matė, jog jam trūksta vieno danties, ant dviejų dantų uždėti vaistai, R. nurodė, kad jam susiūta dantena.

Pažymėtina, kad iki apsilankymo pas odontologą, 2024 m. sausio 8 d., 11.36 val. policijos komisariate buvo atlikta nukentėjusiojo R. S. apžiūra ir apžiūros protokole pažymėta, jog ties nukentėjusiojo nosimi (kairėje pusėje) yra paraudimas ir įdrėskimas; apžiūros atlikimo metu nosį R. S. vis priliečia su rankoje laikoma servetėle, nes iš įdrėskimo ir nosies bėga kraujas, R. S. burnos ertmė nufotografuota (1 t., b.l. 64-71). Iš minėtų nuotraukų matyti, jog R. S. burnoje nėra (arba nesimato) dalies priekinių dantų.

Be to, nukentėjusysis R. S. pas odontologą E. M. apsilankė įvykio dieną – 2024 m. sausio 8 d., ir paaiškino, kad nors iš karto skambino teismo medicinos ekspertui, tačiau jam nurodė, kad dėl to, jog du ekspertai pasiėmę nedarbingumo pažymas, jam sakė, kad važiuotų pas dantistą, kuris jį apžiūrėtų ir surašytų dantų pažeidimus. Tokias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes iš dalies teisme patvirtino ir specialistas R. D., nurodęs, kad galėjo būti laikotarpis, kuomet pradžioje susirgo skyriuje metų du ekspertai ir jis tuo metu dirbo už visą skyrių bei tą savaitę gyvi asmenys nebuvo priimami.

Teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, liudytoju apklaustas gydytojas odontologas E. M. patvirtino, jog nukentėjusysis R. S., kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose, atvyko 2024 m. sausio 8 d. į ekstriniam gydymui ir nurodė, kad patyrė smurtinę traumą į veidą. Kadangi tokių atvejų pasitaiko nedažnai, jį pamena. Jo įrašuose iš ligos istorijos nurodyta ir pamena, kad nukentėjusiajam buvo pažeisti keturi priekiniai dantys, buvo pažeista daugiau nei du trečdaliai minėtų keturių dantų, matėsi atviri nervai, buvo sužalota viršutinė lūpa iš vidaus, kirstinėje lūpos žaizdoje matėsi dantų gabaliukai, lūpa buvo patinus ir kraujavo. Iš nukentėjusiojo sužalotos lūpos išėmė dantų liekanas. Iškart po traumos skausmo gali nesijausti, bet praėjus trauminiam šokui, po to dėl atvirų nervų jaučiamas didelis skausmas. Atvykus nukentėjusiajam pirmą kartą buvo uždėti vaistai ant atvirų nervų, kad juos numarintų, užsiūta viršutinė lūpa iš vidaus. Sudarė gydymo planą, kuriame numatytas tolimesnis gydymas - nervų šalinimas, štiftų į danties kanalą dėjimas, dantų šlifavimas, vainikėlių dėjimas. Nukentėjusysis buvo apsilankęs dar kartą, tuo metu buvo pašalinti nervai ir užplombuoti kanalai, už pirmą gydymo etapą nukentėjusysis sumokėjo 730 Eur. Gydytojo odontologo E. M. 2024 m. sausio 8 d. medicininiuose įrašuose nurodoma, kad R. S. apžiūros metu skundžiasi priekinių dantų jautrumu, skausmu viršutinėje lūpoje, odontologas apžiūrėdamas R. S. užfiksavo, kad jo viršutinė lūpa praskelta iš vidaus, nedaug patinusi, o priekiniai dantys nuskelti (12, 11, 21, 22), matosi atviri nervai šiuose dantyse, gydytojas užsiuvo viršutinę lūpą, nuskausmino 21, 22, 11, 12 dantis ir uždėjo vaistus ant nervų (1 t., b.l. 46). Taigi, po įvykio dieną gydytojo odontologo E. M. atliktos R. S. apžiūros nustatyta, jog jo viršutinė lūpa praskelta iš vidaus ir jam nuskelti 4 priekiniai dantys (buvo matomi jų atviri nervai).

2024 m. sausio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 44/2024 (03) konstatuota, kad R. S. nustatyti 12, 11, 21, 22 dantų vainikų nulūžimai, padaryti paveikus kietu buku daiktu (-ais) prieš kreipiantis pagalbos į E. M. individualią įmonę (2024-01-08), kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.2. punktu, taip pat konstatuota viršutinės lūpos žaizda, padaryta prieš kreipiantis pagalbos į E. M. individualią įmonę (2024-01-08), kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 74). Išvados tiriamojoje dalyje nurodyta, jog objektyviai apžiūrint R. S., 2024 m. sausio 16 d., 13.17 val., matyti 12, 11, 21, 22 dantų vainikų trūkumai, apimantys nuo 1/2 iki 2/3 dantų vainikų, lūžgaliai užtepti baltos spalvos medžiaga. Specialistas R. D. teisme patvirtino 2024 m. sausio 16 d. specialisto išvadą Nr. G 44/2024(03) ir papildomai nurodė, kad nukentėjusiojo dantų vainikų lūžiai buvo kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi trijų ir daugiau dantų netekimas atitinka 10 % bendrojo nedarbingumo netekimą. Komentuodamas 2024 m. sausio 8 d. iki odontologo apžiūros darytas R. S. nuotraukas specialistas paaiškino, kad nors nuotraukose nukentėjusysis yra nepakankamai išsižiojęs ir nuotraukų kokybė nėra gera, tačiau panašu, kad viršutiniame žandikaulyje yra nulūžęs dantis, matyti 11 ir 21 dantys, kurie yra viršutiniame žandikaulyje, bet panašu, kad karūna nėra pilna, kad tai yra nulūžęs dantis, kitų dviejų išvadoje nurodytų dantų nesimato, jie uždengti. Panašu, kad dantims Nr. 11 ir Nr. 21 yra vainikų trūkumas ir prieštaravimų išvadai, matydamas šias nuotraukas, nemato. Gydytojo odontologo dokumentuose buvo nurodyti tie patys dantys, kuriuos jis aprašė medicininės apžiūros metu. Vienas smūgis galėtų tokius sužalojimus padaryti, nes sužaloti dantys yra vienas šalia kito, tai keturi priekiniai dantys. Dėl lūpos žaizdos nurodė, kad minkštieji audiniai sugyja per 7-10 dienų, todėl mano, kad galėjo būti, jog minkštieji audiniai jau buvo sugiję ir objektyviai nebuvo matomi.

Taigi, nors kaltinamasis A. R. ir po liudytojo E. M. bei specialisto R. D. apklausos teisme tvirtino, jog jo suduotas smūgis negalėjo sukelti tokių sužalojimų nukentėjusiajam R. S., kurie nurodyti specialisto išvadoje, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog būtent po kaltinamojo suduoto smūgio į veidą, nukentėjusysis R. S., neturėdamas galimybės patekti pas teismo ekspertą, įvykio dieną, tai yra 2024 m. sausio 8 d., kreipėsi į gydytoją odontologą E. M., kuris jam suteikė neatidėliotiną pagalbą po patirtos traumos ir gydytojas medicininiuose dokumentuose aprašė nukentėjusiojo patirtos traumos pasekmes: iš vidaus praskeltą viršutinę lūpą, kuri nedaug patinusi bei keturis nuskeltus priekinius dantis (12, 11, 21, 22), ir šiuose dantyse matomus atvirus nervus. Teisme liudytojas E. M. patvirtino, jog buvo nuskelta daugiau nei du trečdaliai kiekvieno iš keturių sužalotų R. S. priekinių dantų, be to, nurodė, jog praėjus trauminiam šokui, dėl atvirų nervų žmogui skauda ir jis negali nei kąsti, nei valgyti. Teisme liudytojas E. M. patvirtino ir tai, kad neatidėliotinos pagalbos suteikimo metu jis nukentėjusiajam užsiuvo viršutinę lūpą, nuskausmino minėtus keturis dantis ir uždėjo vaistus ant nervų, o kito apsilankymo metu ištraukė nervus ir minėtus dantis užplombavo, jo sudarytame gydymo plane nurodyta darbų kaina prieš šešis mėnesius, kuri šiuo metu galimai būtų didesnė, pagal gydymo planą bus atstatyta vizualinė nukentėjusiojo dantų būsena iki sužalojimo. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis R. S. kaltinime nurodytas pasekmes, tai yra viršutinės lūpos žaizdą ir keturių priekinių dantų (12, 11, 21 bei 22) vainikų nulūžimus patyrė būtent nuo kaltinamojo A. R. 2024 m. sausio 8 d. jam suduoto smūgio į veidą.

Ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo A. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis suduotas vienas smūgis į veidą nukentėjusiajam R. S. sukėlė kaltinime nurodytas pasekmes – viršutinės lūpos žaizdą, 12, 11, 21, 22 dantų vainikų nulūžimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi jis nesunkiai sužalojo žmogų, todėl yra kvalifikuoti tinkamai.

Dėl laidavimo instituto taikymo

Nors baudžiamojoje byloje gautas V. R. prašymas atleisti kaltinamąjį A. R. nuo atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį jos atsakomybei (1 t., b.l. 159-160), tačiau teismas sprendžia, jog šioje byloje nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, todėl laidavimo institutas kaltinamajam A. R. negali būti taikomas.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018).

Abejonių tuo, kad kaltinamasis A. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, teismui nekyla (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Byloje esantis 2024 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad kaltinamasis (tiksliau kaltinamojo A. R. sutuoktinė) iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, pervesdamas 500 eurų žalos atlyginimui (1 t., b.l. 189), kuriuos kaltinamasis byloje pats vertina kaip visišką neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam. Pažymėtina, jog kaltinamasis minėtą žalos dalį atlygino po pirmojo teismo posėdžio ir minėtas dalinis žalos atlyginimas buvo sumokėtas tik kaltinamajam rengiant teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kas teismui leidžia pagrįstai manyti, jog tokius kaltinamojo veiksmus analizuojamu atveju sąlygojo ne kritiškas jo požiūris į savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ir nuoširdus siekis ją atlyginti, bet noras sušvelninti savo teisinę padėtį ir įtikinti teismą, jog yra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant šių duomenų visumai konstatuoti, kad kaltinamojo A. R. nukentėjusiajam atlyginta 500 eurų dydžio žala yra pakankama jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, kad šiuos veiksmus kaltinamasis atliko laisva valia, nuoširdžiai siekdamas pašalinti savo veiksmais padarytą žalą, įvertinus dar ir tai, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti turtinė žala yra daugiau nei šešis kartus didesnė už atlygintos žalos dalį, nėra pagrindo. Tuo tarpu pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nusikalstama veika padaryta žala privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru (valia), o ne priverstinai, vykdant teismo įsipareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-84/2010, 2K-133/2013, 2K-78693/2015 ir kt.). Tokiu atveju kai kaltininkas žalos neatlygina savo noru (valia), BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga nekonstatuotina.

BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta kita privaloma sąlyga laidavimo institutui taikyti – visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Taigi teismas turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas visiškai pripažino savo kaltę, ir tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Minėtų sąlygų konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014, 2K-511-693/2015). Teismas sprendžia, kad šioje byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga - kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir gailėjimasis.

Kaltinamasis A. R. savo kaltės dėl esminės savo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. dėl kilusių nusikaltimo pasekmių - nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, nepripažino, neigė, jog dėl jo suduoto smūgio nukentėjusiajam R. S. galėjo būti padaryti keturių priekinių dantų (11, 12, 21,2 2), vainikų nulūžimai ir tvirtino, jog jo vienas suduotas smūgis tikrai nesukėlė nukentėjusiajam kaltinime nurodytų pasekmių, juolab dėl šios aplinkybės nesutiko atlyginti ir nukentėjusiojo prašomos žalos, tvirtino, jog tokiu lengvu smūgiu tikrai negalėjo būti sužaloti keturi dantys, kad juos reikėtų implantuoti. Būtent ši aplinkybė – keturių dantų vainikų nulūžimai, kurią patvirtina byloje esantys įrodymai, lėmė A. R. veikos kvalifikavimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. R. kėlė gynybinę versiją dėl veikos požymių kvalifikavimo, sakydamas baigiamąją kalbą prašė jo veiksmus perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 t., b.l. 18), todėl teismo nustatytų aplinkybių ir kaltinamojo A. R. duotų paaiškinimų nesutapimai trukdė bylos išnagrinėjimui teisme, kaltinamasis ne tik po teisme apklausto specialisto paaiškinimų, bet ir po liudytojo gydytojo odontologo E. M. apklausos tvirtino, jog nepripažįsta savo veiksmais sukėlęs nukentėjusiajam kaltinime nurodytas pasekmes. Dėl teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo į bylą pateikto įrodymo, jog atlyginimo 500 eurų dydžio žalą nukentėjusiajam, kaltinamasis nurodė, jog mano visiškai atlyginęs neturtinę žalą nukentėjusiajam, dėl prašomos priteisti turtinės žalos duodamas parodymus nesutiko visiškai, o sakydamas baigiamąją kalbą, manė, jog nukentėjusiojo patirta turtinė žala sudaro 730 eurų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. R. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. S. sveikatą, suduodamas jam smūgį į veidą (BK 138 straipsnio 1 dalis). Visiškas prisipažinimas gali būti konstatuojamas tik nustačius, kad kaltininkas prisipažįsta dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, jog ši sąlyga byloje nenustatyta, kadangi kaltinamasis A. R. kaltę pripažino iš dalies ir nors dėl savo elgesio teigė besigailintis, tačiau savo veiksmais sukeltų pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo kaltinamasis nepripažino, tvirtindamas, jog jo smūgis buvo suduotas į nosį ir tikrai negalėjo sukelti dantų vainikų nulūžimų. Tokie kaltinamojo parodymai negali būti vertinami kaip kaltės prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl savo elgesio ir ši aplinkybė laikytina esmine kliūtimi taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

Įvertinęs aptartus duomenis, teismas daro išvadą, jog šioje byloje nenustatyta BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma, todėl kaltinamojo A. R. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam A. R. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamojo veiksmų pobūdį, taip pat į tai, kad kaltinamasis iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, nors teigia, kad gailisi dėl savo elgesio, tačiau savo veiksmais nukentėjusiajam sukeltų pasekmių nepripažįsta. Teismas atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirba (1 t., b.l. 85), anksčiau neteistas (teistumas išnykęs, 1 t., b.l. 92-94), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (1 t., b.l. 87-91).

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, A. R. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, bausmės dydį parenkant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Teismas turi pagrindo manyti, jog geriausiai skiriamos bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam paskirti įpareigojimai bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis, 4 dalies 3, 4 punktai).

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Nukentėjusysis R. S. pareiškė kaltinamajam A. R. civilinį ieškinį dėl 5240 Eur dydžio žalos atlyginimo, kuriuo prašo jam priteisti 3240 eurų turtinei žalai atlyginti, 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio pateikimo iki visiško žalos atlyginimo įvykdymo, taip pat prašo jam priteisti turėtas proceso išlaidas (1 t., b.l. 42-48).

Nukentėjusysis R. S. ieškinyje nurodo, kad po įvykio iškart kreipėsi pas odontologą E. M., jam buvo susiūta lūpa, atliktas nuskausminimas, uždėti vaistai ant atvirų dantų nervų. Gydytojas nustatė gydymo planą ir paskaičiavo, kad gydymas kainuos 3240 eurų. Dėl padaryto sužalojimo jis negalėjo keturias dienas dirbti taksistu pagal individualios veiklos pažymą. Nurodo, kad dėl apdaryto sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą bei nepatogumus. Negalėjo valgyti, skausmas trukdė miegoti, negalėjo dirbti, nes darbas susijęs su bendravimu su kitais žmonėmis, kurie pamatę jo sužalotą veidą net kai pradėjo dirbti, elgėsi įtariai. Be to, lankymasis pas gydytoją, patiriami skausmai sukėlė stresą, jautėsi prislėgtas, vengė kontakto su žmonėmis. Estetinis vaizdas iki šiol nekoks, nes iškart atlikti gydymą ir atstatyti dantis neįmanoma pagal gydymo planą, o be to, jis neturi tam lėšų. A. R. jo neatsiprašė, net dalies žalos jam neatlygino ir siekia išvengti adekvataus jos atlyginimo, todėl patirtą neturtinę žalą vertina 2000 eurų (1 t., b.l. 42-48). Iš prie ieškinio pateikto 2024 m. sausio 8 d. gydymo plano, sudaryto gydytojo odontologo E. M., matyti, jog R. S. keturių dantų (11-o, 12-o, 21-o bei 22-o) gydymas (vaistai, kanalų gydymas, stiftai, laikini, keramika) kainuos iš viso 3240 eurų (1 t., b.l. 45). Gydytojas E. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog dabartinėmis kainomis R. S. gydymas galimai dar brangtų. Iš 2024 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderio kvito matyti, jog R. S. E. M. individualiai įmonei sumokėjo 730 eurų už dantų kanalų gydymą (21, 22, 11, 12 vaistai ir kanalų gydymas) (1 t., b.l. 197). Iš nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 1284750 matyti, jog R. S. nuo 2023 m. rugsėjo 14 d. vykdo individualią veiklą (kitas, niekur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas) ir nuo 2023 m. spalio 25 d. – taksi veiklą (1 t., b.l. 195). 2024 m. sausio 29 d. R. S. su advokate G. M. sudarė atstovavimo sutartį (1 t., b.l. 47). Iš 2024 m. sausio 29 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 1080063 matyti, jog R. S. advokatei G. M. sumokėjo 300 eurų už ieškinio surašymą (1 t., b.l. 48), o 2024 m. balandžio 9 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1080083 patvirtina, jog nukentėjusysis advokatei sumokėjo 400 eurų už atstovimą (1 t., b.196).

Kaltinamasis A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, dėl turtinės žalos prašė spręsti pagal pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o neturtinę žalą nurodo, jog yra atlyginęs, pervesdamas 500 eurų į nukentėjusiojo banko sąskaitą, neprieštarauja dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis R. S. prašo priteisti 3240 eurų turtinę žalą, kurią sudaro gydytojo sudarytame plane nurodyta suma už keturių sužalotų dantų atstatymą į pradinę būklę.

Nors kaltinamasis nepripažįsta padarytos turtinės žalos, kadangi jo manymu, jis negalėjo nukentėjusiajam tokiu lengvu smūgiu apgadinti keturių dantų, tačiau prieš tai ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamojo A. R. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis suduotas vienas smūgis į veidą nukentėjusiajam R. S. sukėlė kaltinime nurodytas pasekmes – viršutinės lūpos žaizdą, 12, 11, 21, 22 dantų vainikų nulūžimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš 2024 m. vasario 18 d. kasos pajamų orderio kvito matyti, jog R. S. E. M. individualiai įmonei sumokėjo 730 eurų už dantų kanalų gydymą (21, 22, 11, 12 vaistai ir kanalų gydymas) (1 t., b.l. 197). Patirtos turtinės žalos dydį dėl būsimų gydymo išlaidų patvirtina 2024 m. sausio 8 d. gydymo planas, sudarytas gydytojo odontologo E. M., iš kurio matyti, jog R. S. keturių dantų (11-o, 12-o, 21-o bei 22-o) gydymas (vaistai, kanalų gydymas, štiftai, laikini, keramika) kainuos iš viso 3240 eurų (1 t., b.l. 45). Nors minėtas gydymo planas patvirtina tik būsimų nukentėjusiojo išlaidų (žalos) faktą, tačiau pagrindo abejoti tuo, kad toks gydymas nukentėjusiajam būtinas, nėra, tą teisme patvirtino ir liudytojas gydytojas odontologas E. M., nurodęs, kad gydymo plane nurodyti darbai reikalingi tam, kad būtų atstatyta vizuali dantų būsena iki sužalojimo, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ši suma turėtų būti priteista. Be to, nurodoma suma nėra nepagrįstai didelė ir neprieštarauja nei teisingumo, nei protingumo kriterijams, posėdžio metu liudytojas E. M. nurodė, jog gydymo plane nurodytos kainos prieš 6 mėnesius, o šiandien gydymas jau gali būti brangesnis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl ieškinio dydžio, teismas ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina visiškai ir iš A. R., kaip atsakingo už padarytą žalą asmens, nukentėjusiojo R. S. naudai priteisia visą prašomą sumą turtinei žalai atlyginti – 3240 eurų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Nagrinėjamoje byloje teismui jokių abejonių dėl to, kad nukentėjusysis R. S. dėl kaltinamojo A. R. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Specialisto išvadoje Nr. G 44/2024 (03) R. S. konstatuoti tokie sužalojimai: nustatyti 12, 11, 21, 22 dantų vainikų nulūžimai, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei viršutinės lūpos žaizda, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b.l. 74). Akivaizdu, kad nukentėjusysis R. S. dėl jam suduoto smūgio į veidą patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – nepatogumus valgymo metu dėl dantų netekimo ir skausmo, taip pat toks sužalojimas pagrįstai galėjo trikdyti nukentėjusiojo bendravimo galimybes, kadangi priekinių dantų netekimas, kuris matomas, žmogui kalbant, galėjo nukentėjusiajam kelti psichologinį diskomfortą. Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiajam būtų nustatytas pastovus nedarbingumo netekimas ar negrįžtamas sveikatos pablogėjimas. Teismui nekyla abejonių, kad R. S. dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nepatogumus ir dėl gydymosi, todėl už tai turi būti atlyginta. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. Teismas įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, teisme savo kaltę pripažino iš dalies, nukentėjusiojo dėl sužalojimo ir patirtų išgyvenimų neatsiprašė, nors dalį jam padarytos žalos atlygino.

Susipažinus su aukštesniųjų teismų procesiniais sprendimais priimtais baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 138 straipsnyje įtvirtintus nusikaltimus, matyti, jog neturtinės žalos dydis gali svyruoti nuo 1 000 iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227-697/2022 (kairės pusės VII šonkaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 1 000 Eur), 2K-193-648/2022 (apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis – 1000 Eur), 2K-13-387/2022 (rankos stipinkaulio lūžis – 2 000 Eur), 2K-92-511/2022 (apatinio žandikaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 3 500 Eur), 2K-182-495/2023 (raktikaulio lūžis ir kiti sužalojimai – 2 000 Eur), 2K-175-489/2023 (raktikaulio apatinio galo išnirimas, galvos ir plaštakos sumušimas, dviejų viršutinių priekinių dantų lūžis – 3 000 Eur), 2K-17-648/2023 (abipusis apatinio žandikaulio lūžis – 4 000 Eur), 2K-207-628/2023 (nosikaulių lūžiai, 33 danties šaknies lūžis ir kiti sužalojimai – 4 000 Eur), tačiau yra atvejų, kuomet priteisiama ir ženkliai didesnė neturtinės žalos suma – nuo 10 000 Eur iki 20 000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-221-1020/2023, 1A-392-843/2022).

Visgi, didesnis atlygintinos neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju turėtų būti siejamas ir su pačios nusikalstamos veikos didesniu pavojingumu, kilusiais sunkesniais padariniais – ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse (pavyzdžiui jauno amžiaus, darbingas asmuo praranda darbingumą, ribojama jo įprastinė veikla, patiriamas fizinis skausmas, suprastėja gyvenimo kokybė ir kt.), bendravimo galimybių sumažėjimu, atvejais, kuomet nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227-697/2022). Nors nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo patirti sužalojimai padaryti svarbioje kūno vietoje –veide, tačiau nukentėjusysis nepateikė pagrįstų duomenų, kad patirti sužalojimai būtų negrįžtamai paveikę jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis.

Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aptartas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį, jo turtinę padėtį (kaltinamasis dirba), iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisia 1000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, būtent šis neturtinės žalos dydis atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Iš teismui pateikto 2024 m. kovo 26 d. mokėjimo nurodymo nustatyta, kad V. R. šioje byloje atliko mokėjimo pavedimą, kuriuo į nukentėjusiojo R. S. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 500 eurų, mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodoma: “A. R., žalos atlyginimas, bylos Nr. 1-335-890/2024 (1 t., b.l. 189). Kaltinamasis A. R. teisme nurodė, jog minėta suma skirta neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo pateiktus duomenis, jog 500 eurų neturtinės žalos jis jau atlygino, iš jo nukentėjusiajam priteistina likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – tai yra 500 eurų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.).

Nukentėjusiojo R. S. ieškinyje suformuluotas reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą yra pagrįstas. Procesinės palūkanos gali būti priteisiamos tik nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Tam tikrais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą, pavyzdžiui, kai skiria nuteistajam ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę ar įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir nustato terminą, iki kurio tai turi būti padaryta. Tokiais atvejais procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo minėto teismo nustatyto termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir tai, kad teismas šioje byloje kaltinamajam skiria įpareigojimą per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, iš kaltinamojo A. R. priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, kurios skaičiuotinos nuo teismo įpareigojimo per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą pabaigos iki visiško žalos atlyginimo.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už nukentėjusysis R. S. už jam advokatės šioje byloje suteiktą teisinę pagalbą patyrė 700 eurų dydžio išlaidas ( (1 t., b.l. 48, 196). Advokatė G. M. teikė nukentėjusiajam teisinę pagalbą, parengė byloje civilinį ieškinį, atstovavo nukentėjusiojo interesus teisiamuosiuose posėdžiuose. Įvertinęs bylos pobūdį, nukentėjusiojo atstovės darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus, suteiktų paslaugų apimtį, teismas daro išvadą, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos dėl suteiktos antrinės teisinės pagalbos yra pagrįstos, todėl jos pripažintinos procesinėmis išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiajam R. S..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (viena) kompaktinė laikmena su vaizdo, garso įrašais bei nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.

Išaiškinti kaltinamajam A. R., kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš A. R. priteisti 3240 eurų turtinei žalai atlyginti, 500 eurų likusiai neatlygintai neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo teismo įpareigojimo per bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą pabaigos iki visiško žalos atlyginimo bei 700 eurų atstovavimo išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) kompaktinę laikmeną palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė