Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2015-09-22 · Administracinė byla Nr. A-1792-662/2015

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-05-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-24Regionų apygardos administracinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-24Regionų apygardos administracinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-24Regionų apygardos administracinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-28Regionų apygardos administracinis teismas
  6. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-29Regionų apygardos administracinis teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-31Regionų apygardos administracinis teismas
  8. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-31Regionų apygardos administracinis teismas
  9. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-31Regionų apygardos administracinis teismas
  10. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-11-14Regionų apygardos administracinis teismas
  11. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-11-14Regionų apygardos administracinis teismas
  12. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-11-14Regionų apygardos administracinis teismas
  13. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-12-22Regionų apygardos administracinis teismas
  14. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-01-13Regionų apygardos administracinis teismas
  15. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-09Regionų apygardos administracinis teismas
  16. ApeliacijaNutartis · 2015-07-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  17. ApeliacijaNutartis · 2015-09-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  18. ApeliacijaNutartis · 2015-09-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  19. ApeliacijaNutartis · 2015-10-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  20. ApeliacijaSprendimas · 2016-05-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  21. ApeliacijaSprendimas · 2016-05-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  22. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-05-11Regionų apygardos administracinis teismas
  23. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-07-11Regionų apygardos administracinis teismas
  24. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-10Regionų apygardos administracinis teismas
  25. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-11-10Regionų apygardos administracinis teismas
  26. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-01-02Regionų apygardos administracinis teismas
  27. ApeliacijaNutartis · 2018-09-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-22
Bylos Nr.
A-1792-662/2015
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00603-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės Utenos rajono apylinkės teismas
Pareiškėjas
V. V.
Trečiasis asmuo
Utenos rajono apylinkės teismui
Administracinė byla Nr. A-1792-662/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00603-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos rajono apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už darbą poilsio ir švenčių dienomis priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) skunde (b. 1. 3-5, 94-95) prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 23 176,94 Lt atlyginimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., budint pagal Utenos rajono apylinkės teismo pirmininko patvirtintą grafiką.

Skunde pareiškėja paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (toliau – ir Teisėjų atlyginimų įstatymas) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis gauti ne didesnę kaip pareiginės algos dydžio vienkartinę priemoką, neviršijant atitinkamų metų nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Ji yra Utenos rajono apylinkės teismo teisėja. Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. budėjo pagal Utenos rajono apylinkės teismo pirmininko patvirtintus grafikus poilsio ir švenčių dienomis, tačiau Utenos rajono apylinkės teismas tik 2010 m. išmokėjo 43 procentų pareiginės algos dydžio vienkartines priemokas, proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, remiantis Utenos rajono apylinkės teismo pirmininko 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. P-18. Nei 2009 m., nei vėliau, t. y. iki 2013 m. jai nebuvo mokama už atliktą darbą poilsio ir švenčių dienomis, už šį darbą taip pat nebuvo kompensuota papildomų atostogų dienomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. vasario 14 d. nutarime pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsniui. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad specialiu įstatymu apmokėjimas teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis nėra nustatytas, šio ginčo atveju turėtų būti taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 194 straipsnio 2 dalies nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą darbuotojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis. Kadangi budint pagal nustatytą grafiką poilsio dienomis buvo viršyta darbo laiko trukmė, šiuo atveju taip pat taikytinos DK 193 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą už viršvalandinį darbą. Pažymėjo, kad darbą poilsio ir švenčių dienomis patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, todėl už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2013 m. jai turėjo būti apskaičiuota ir išmokėta minėtuose dokumentuose nurodyta suma.