- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-840-569/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02288-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. birželio 27 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Sostinės kreditai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 5 100,49 Eur skolą, kurią sudaro 2 452,30 Eur negrąžintas kreditas, 685,48 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 30 d.), 1 541,57 Eur negautos pajamos, paskaičiuotos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 421,14 Eur kompensacinės palūkanos, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115,00 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad 2024 m. gruodžio 9 d. su atsakovu sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 98183, kuria ieškovė atsakovui suteikė 2500 Eur kreditą. Atsakovui laiku nemokėjus sutartinių įmokų, 2025 m. gegužės 30 d. Vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta.
3. Atsakovui M. K. nepateikus atsiliepimo į ieškinį buvo priimtas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2025 m. birželio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo M. K. ieškovei UAB „Sostinės kreditai“ 2 452,30 Eur negrąžintą kreditą, 685,48 Eur palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 125,75 Eur negautas pajamas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki 2025 m. birželio 27 d., 74,76 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. birželio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 9 d.) nuo pagal sutarties Nr. 98183 mokėjimo grafiką, tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, neviršijant bendros 1 415,82 Eur sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 263,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. birželio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 105,50 Eur žyminį mokestį. Likusių ieškinio reikalavimų netenkino.
5. Teismas nustatė, kad šalys 2024 m. gruodžio 9 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 98183, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 2 500,00 Eur vartojimo kreditą 720 dienų terminui. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kitus sutartyje nustatytus mokesčius, sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2026 m. gruodžio 9 d. Ištyręs ir formaliai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė ir suteikto kredito negrąžino, į ieškovės siųstus raginimus nereagavo, prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nepareiškė. Remdamasis tuo pagrindu teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 2 450,30 Eur negrąžinto kredito ir 685,48 Eur palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.260, 6.261, 6.870, 6.873–6.874, 6.886 straipsniai, CPK 177, 185 straipsniai).
6. Spręsdamas dėl 1 541,57 Eur pelno palūkanų, kaip negautų pajamų, kurios turėjo būti sumokėtos atsakovo per sutarties galiojimo laikotarpį, priteisimo, teismas nurodė, kad remiantis suformuota teismų praktika, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti negautas pajamas, kurias sudaro negautos sutartinės mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo dienos iki galutinio kredito grąžinimo datos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 30 d. iki 2026 m. gruodžio 9 d.
7. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovui išlieka teisė pasinaudoti Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise mokėti mažiau palūkanų, teismas vertino, kad nuo sutarties nutraukimo dienos 2025 m. gegužės 30 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos 2026 m. gruodžio 9 d ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 74,76 procento dydžio palūkanas (negautas pajamas), skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Teismas sprendė, kad tai yra realūs ir pagrįsti ieškovės patirti nuostoliai (negautos pajamos), kurių ieškovė galėjo tikėtis tinkamos sutarties vykdymo atveju (CPK 179 straipsnis).
8. Remdamasis išdėstytu, teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 541,57 Eur nuostolius (negautų pelno palūkanų forma), tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2025 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2025 m. birželio 27 d.) 125,75 Eur (138,92÷31×10 + 134,90÷30×18) negautų pajamų, taip pat 74,76 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2025 m. birželio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2026 m. gruodžio 9 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurios Sutarties termino pabaigoje (2026 m. gruodžio 9 d.) negali viršyti 1 415,82 Eur (1 541,57 – 125,75).
9. Spręsdamas dėl 421,14 Eur kompensacinių palūkanų, teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, jog nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Šalies argumentai
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti 421,14 Eur kompensuojamąsias palūkanas, paskaičiuotas už 180 dienų laikotarpį, tačiau konkretaus paskaičiavimo laikotarpio t. y. nuo kurios konkrečios datos iki kurios konkrečios datos skaičiuojamos ieškovės prašomos priteisti iš sumos ieškovė nenurodė net ir teismui pasiūlius tą padaryti. Atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, kad reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės naudai iš atsakovo priteisus palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties termino pabaigos (kaip negautas pajamas), nėra pagrindo priteisti 421,14 Eur kompensacinių palūkanų, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, kuri numato skolininko pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovo taip pat priteisė 5 procentų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
12. Ieškinį patenkinus 91,74 proc., ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 105,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo esmė
13. Apeliantė (ieškovė) UAB „Sostinės kreditai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2025 m. birželio 27 d. sprendimo už akių dalį, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas priteisti 421,14 Eur kompensacines palūkanas, ir šią ieškinio dalį tenkinti bei priteisti 23 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1 Pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodo, kad ieškovei priteisus palūkanas paskaičiuotas iki sutarties termino pabaigos (kaip negautas pajamas), nėra pagrindo priteisti 421,14 Eur kompensacinių palūkanų. Pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas civilinėje byloje Nr. e3K-7-75- 823/2020).
13.2. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 421,14 Eur kompensacines palūkanas remdamasi šalių sudarytoje vartojimo kredito sutarties Nr. 98183 specialiosiose sąlygose numatyta sąlyga bei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nuostata, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką ieškovei priteistinos 0,05 proc. kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną skaičiuojant nuo 2025-02-09 (nuo pirmos pradelsimo dienos) (4679,35 Eur x 0,05 proc. x 180). Pažymėjo, kad jokių kitų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą ieškovė neprašė taikyti.
13.3. Klaipėdos apygardos teismas yra išnagrinėjęs analogišką situaciją civilinėje byloje Nr. e2A-1010 -613/2023 (ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei I. L. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo). Minėtoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą priteisti 37,76 Eur kompensacines palūkanas tenkino iš dalies. Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1010-613/2023 ieškovės apeliacinį skundą tenkino visiškai. Analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtose bylose (2024 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-489-440/2024; 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-607-524/2024; 2025 m. sausio 16 d. e2A-27-459/2025).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas reikalavimas priteisti kompensacinės palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Kadangi apeliantė ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina tik šios ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorė UAB „Sostinės kreditai“ ir atsakovas M. K. 2024 m. gruodžio 9 d sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 98183, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 500,00 Eur vartojimo kreditas 720 kalendorinių dienų terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2026 m. gruodžio 9 d. periodinėmis įmokomis grąžinti suteiktą 2 500,00 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti 2382,80 Eur vartojimo kredito kainą, viso sumokant 4882,80 Eur (bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 106,62 proc., metinė palūkanų norma – 74,76 proc.). Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė su atsakovu sudarytą sutartį nutraukė 2025 m. gegužės 30 d.
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
18. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės naudai iš atsakovo priteisus palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties termino pabaigos (kaip negautas pajamas), taip pat ieškovei nenurodžius konkretaus laikotarpio už kurį buvo prašomos priteisti 421,14 Eur kompensacinių palūkanų, teismas neturėjo pagrindo tenkinti šį ieškinio reikalavimą. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka.
19. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
20. Nagrinėjamu atveju bylos duomenis patvirtina, kad Specialiosiose sutarties sąlygose buvo apibrėžtos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos (delspinigiai) ir kompensacinės palūkanos. Nustatyta, kad kredito gavėjui už visas laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojami ir kredito gavėjas kredito davėjui pareikalavus, privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius į dieną, už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos kredito davėjui, tačiau ne ilgiau kaip 180 dienų. Sutarties nutraukimo atveju (pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 8.7 punktą), kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio metinių kompensuojamųjų palūkanų nuo pirmos mokėjimo pradelsimo dienos už kiekvieną uždelstą dieną nuo nepadengtos skolos sumos iki visiško skolos sumos grąžinimo.
21. Sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, kad delspinigiai – sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią klientas privalo sumokėti bendrovei, jeigu praleido sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą. Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo dieną (1.6 punktas). Nuostoliai – bendrovės planuotos ir negautos pajamos, kurių bendrovė negauna dėl to, kad klientas laiku nesumoka įmokos, jos dalies arba visos sumos. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną kredito dengimo termino praleidimo dieną (1.19 punktas). Klientas, praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo bendrovei mokėti sutartinius 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai skaičiuojami nuo kitos po mokėjimo termino suėjimo einančios dienos (7.4 punktas).
22. Ieškovė kompensacinių palūkanų reikalauja, remdamasi VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
24. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
25. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).
26. Apibendrinant anksčiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pelno palūkanos ir kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos kartu tik iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje tapačiose ar labai savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose nuosekliai laikomasi vertinimo, kad kompensuojamosios palūkanos priteisiamos tik už terminą iki sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-20-861/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje e2A-839-613/2024; Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. e2A-119-883/2024). Nagrinėjamu atveju apeliantės apeliaciniame skunde nurodyta apeliacinės instancijos teismų praktika, kaip teismo precedentas, negali būti taikoma nagrinėjamai bylai, nes skiriasi faktinės bylų aplinkybės.
27. Šioje byloje proceso šalis sieję sutartiniai santykiai yra pasibaigę sutarties nutraukimu prieš terminą, todėl ieškovei priteistina kompensuojamųjų palūkanų suma galėtų būti skaičiuojama tik už laikotarpį nuo pradelsto prievolių vykdymo termino iki sutarties nutraukimo dienos. Tačiau šiuo atveju kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė net ir po teismo įpareigojimo pateikti aiškų ir tikslų prašomų priteisti sumų apskaičiavimą ir tai patvirtinančius įrodymus (2025 m. birželio 3 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo), pirmosios instancijos teismui nenurodė už kokį laikotarpį skaičiavo prašomas priteisti kompensacines palūkanas. Tik iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ieškovė suformulavo reikalavimą priteisti kompensuojamas palūkanas paskaičiuotas už 180 dienų laikotarpį, pradedant skaičiuoti nuo 2025 m. vasario 9 d.
28. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis jis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti, o ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.
29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės (faktinis ieškinio pagrindas), kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017, 34 punktas). Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 32 punktas).
30. Teismas neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatymo nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020 25 punktą).
31. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikšdama reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, tinkamai jo nepagrindė ir neįrodė (CPK 178 str.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tiek vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tiek ieškovės pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, šis ieškinio reikalavimas pagal ieškovės byloje nurodytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus negali būti tenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas netenkinamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. birželio 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.