- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-607-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00466-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- I. T.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei I. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Sostinės kreditai“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės I. T. 389,51 Eur skolą, kurią sudaro 223,13 Eur negrąžintas kreditas, 91,3 Eur palūkanos, 20,08 Eur kompensacinės palūkanas, 55,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
2. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteista 223,13 Eur negrąžinto kredito, 91,30 Eur palūkanų, 3,35 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kita ieškinio dalis atmesta.
4. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo kredito teisiniai santykiai, ieškovė atsakovei 2023 m. rugpjūčio 28 d. suteikė 250 Eur vartojimo kreditą (iki 2024 m. rugsėjo 28 d.), bendra vartojimo kredito kainos metinė palūkanų norma – 106,4 proc. Atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, į ieškovės perspėjimus nereagavo, todėl ieškovė 2024 m. vasario 8 d. sutartį nutraukė. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę nepagrįstai negrąžindama jai suteikto kredito, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 223,13 Eur negrąžintos paskolos bei 91,30 Eur palūkanas, kurias sudaro 42,20 Eur palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2024 m. vasario 8 d.) ir 49,10 Eur palūkanos, paskaičiuotos nuo 2024 m. vasario 8 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo) iki 2024 m. rugsėjo 28 d. (vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), teismas pripažino pagrįstu ir tenkino.
Šalies argumentai
5. Ieškovei prašant priteisti iš atsakovės 20,08 Eur kompensacines palūkanas teismas nurodė, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Teismas pažymėjo, jog ši taisyklė taikoma ir kompensacinėms palūkanoms, kurios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos. Tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, tai VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškinamos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
7. Teismas nustatė, jog netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų pavidalu, negali būti didesnės nei 20,08 Eur (223,13 Eur × 0,05 proc. × 180 dienų) ir jos priteistinos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 14 d.) iki sprendimo už akių priėmimo (2024 m. kovo 15 d.) (223,13 Eur × 0,05 proc. × 30 dienų), t. y. 3,35 Eur. Kita ieškovės reikalavimo dėl kompensacinių palūkanų dalis netenkintina.
8. Taip pat teismas, vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 55 Eur dydžio išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
10. Tenkinęs 81,58 proc. ieškovės reikalavimų teismas ieškovei priteisė proporcingą dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. 18 Eur (22 Eur x 81,58 proc. / 100 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovė UAB ,,Sostinės kreditai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2024 m. kovo 15 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimo už akių dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 16,73 Eur kompensacines palūkanas ir priimti naują sprendimą – šį reikalavimą patenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Argumentuoja, kad išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, kompensuojamosiomis palūkanomis kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Taigi, kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu.
13. Teigia, jog nesupranta, kodėl pirmosios instancijos teismas kompensuojamąsias palūkanas priteisė tik nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 14 d.) iki sprendimo už akių priėmimo (2024 m. kovo 15 d.), t. y. už 30 dienų, nors atsakovės pradelsimas mokėti susidarė nuo 2023 m. lapkričio 29 d. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja netesybų prigimčiai – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacijai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą.
14. Be to, paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Atsižvelgiant į kompensuojamųjų palūkanų prigimtį ir paskirtį šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Pažymi, jog ir šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 82807 specialiosiose sąlygose yra numatyta sąlyga, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais kreditorė įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos sumos ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.
15. Teigia, kad prašė priteisti 20,08 Eur kompensacines palūkanas nuo 2023 m. lapkričio 29 d. remdamasi VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Jokių kitų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą atsakovei neprašo taikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kadangi apeliantė ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina tik šios ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
19. Nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2023 m. rugpjūčio 28 d. suteikė 250 Eur vartojimo kreditą (iki 2024 m. rugsėjo 28 d.), bendra vartojimo kredito kainos metinė palūkanų norma – 106,4 proc., bendra vartojimo kredito kaina 122,45 Eur, metinė palūkanų norma 74,92 proc., bendra kredito gavėjo pagal Sutartį mokama suma 372,45 Eur. Atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, į ieškovės perspėjimus nereagavo, todėl ieškovė 2024 m. vasario 8 d. sutartį nutraukė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovės priteisimo.
20. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria ieškovės reikalavimas priteisti 20,08 Eur kompensacines palūkanas patenkintas iš dalies. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kompensuojamąsias palūkanos priteisė, tik nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 14 d.) iki sprendimo už akių priėmimo (2024 m. kovo 15 d.) t. y. už 30 dienų, tuo tarpu, atsakovės pradelsimas mokėti susidarė nuo 2023 m. lapkričio 29 d.
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.
22. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 yra nurodyta, kad kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
24. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
25. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
26. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
27. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 20,08 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovės. Minėta, kad netesybos apima ir kompensacines palūkanas (arba atvirkščiai), mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Kaip pagrįstai nurodė, apeliantė, kad kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 3,35 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo keistina ir ieškovei iš atsakovės priteisiamos 20,08 Eur kompensacinės palūkanos.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtose bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1010-613/2023, 2024 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-489-440/2024).
Dėl bylos procesinės baigties
29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovei iš atsakovės priteistų kompensacinių palūkanų ir tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 20,08 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
30. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
32. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad buvo patenkinta 81,58 procentų ieškovės reikalavimų ir priteisė ieškovei iš atsakovės 18 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus laikytina, kad yra patenkinta 85,88 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 18,89 Eur žyminio mokesčio už ieškinį.
33. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 22 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis, kuris, patenkinus apeliacinį skundą, priteistinas ieškovei iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo už akių dalį, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 223,13 Eur (du šimtus dvidešimt tris eurus 13 ct) negrąžintą kreditą, 91,30 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 30 ct) palūkanas, 20,08 Eur (dvidešimt eurų 8 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,89 Eur (aštuoniolika eurų 89 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmesti“.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ iš I. T. 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.