- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2A-489-440/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00061-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- R. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-612-733/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ prašė teismo priteisti iš atsakovo R. K. 1 972,25 Eur skolą (kurią sudaro 953,88 Eur negrąžintas kreditas, 747,52 Eur palūkanos, 85,85 Eur kompensacinės palūkanos, 185,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos), 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ir atsakovas 2023 m. gegužės 29 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 7 9976 (toliau – Kredito sutartis). Kredito sutarties specialiosiose sąlygose šalys sutarė, kad ieškovė atsakovui suteikia 1 000,00 Eur kreditą su bendra vartojimo kredito kainos metine palūkanų norma 74,75 procentų. Atsakovas laiku neįvykdė savo pareigos, laiku nemokėjo sutartinių įmokų. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija, tačiau atsakovas į pretenziją nereagavo. Todėl ieškovė nutraukė Kredito sutartį su atsakovu nuo 2024 m. sausio 3 d. Ieškovė teismo prašė priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Tauragės apylinkės teismas Šilutės rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies; priteisė iš atsakovo 953,88 Eur negrąžinto kredito, 210,70 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 3 d.); 74,75 procentų negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo kitos po sutarties nutraukimo einančios dienos (2024 m. sausio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 1 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto sutarties grafike, 13,83 Eur kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 8 d. iki 2024 m. vasario 5 d.; 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 1 178,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2024 m. sausio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26,29 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė atsakovui kreditą. Teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių. Teismas pažymėjo, jog atsakovas netinkamai vykdė pareigą grąžinti jam suteiktą kreditą, todėl laikė, kad atsakovas pažeidė prievolę.
4. Dėl mokėjimo palūkanų teismas nurodė, kad, pagal tarp šalių sudarytos Kredito sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2025 m. birželio 1 d. (sutarties termino pabaigos). Ieškovė, sudarydama su atsakovu vartojimo kredito sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad už paskolintus pinigus atsakovui tinkamai vykdant sutarties sąlygas, gaus atitinkamą mokėjimo palūkanų sumą. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ir ši suma gali būti vertinama kaip orientacinė negautų pajamų suma.
5. Dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti 85,85 Eur palūkanas už laiku negrąžintą kreditą, todėl šios palūkanos atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, ir savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje numatytos 0,05 procentų dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 procentų dydžio metinės palūkanos (0,05 procentai x 365 d.), be to, už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 85,85 Eur kompensuojamąsias palūkanas, kurių norma (18,25 procentų) atitinka VKĮ nustatytą netesybų dydį. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 85,85 Eur kompensacines palūkanas, suskaičiuotas už 180 dienų, tenkinamas iš dalies, nes nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. sausio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo (2024 m. vasario 5 d.) yra praėjusios ne 180 dienos, o 29 dienos, o šio sprendimo už akių priėmimo metu nėra žinoma, ar atsakovas neatsiskaitys su ieškove anksčiau nei per 180 dienų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 13,83 Eur kompensacinių palūkanų (953,88 Eur x 0,05 procentų x 29 dienos).
6. Dėl ikiteisminio išieškojimo išlaidų teismas nurodė, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovės reikalavimas priteisti 85,85 Eur kompensacines palūkanas netenkintas, ir priimti naują sprendimą – tą ieškinio dalį tenkinti ir priteisti žyminį mokestį – 22,00 Eur. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas kompensuojamąsias palūkanas priteisė tik nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo (2024 m. vasario 5 d.), t. y., už 29 dienas. Ieškovei nesuprantama, kokiu pagrindu kompensacinės palūkanos buvo priteistos tik už 29 dienų laikotarpį. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja paties teismo skundžiamame sprendime nurodomai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Atsakovo pradelsimas mokėti pagal šalių sudarytą Kredito sutartį susidarė nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. (nuo pirmos mokėti pradelsimo dienos), o ne nuo 2024 m. sausio 8 d. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja netesybų prigimčiai – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacijai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą.
7.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-7-75- 823/2020 (45 punktas) išaiškino, jog atsižvelgiant į kompensuojamųjų palūkanų prigimtį ir paskirtį šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Toks aiškinimas visiškai atitinka kompensuojamųjų palūkanų kaip skolininko civilinės atsakomybės formos (minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimo) sampratą ir neprieštarauja CK 6.221 straipsnio nuostatoms, pagal kurias sutartinė civilinė atsakomybė netesybų (ar jų paskirtį atitinkančių kompensuojamųjų palūkanų) mokėjimo forma skolininkui gali būti taikoma kartu su sutarties nutraukimu (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje byloje pateikė išvadą, jog tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus.
7.3. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 85,85 Eur kompensacines palūkanas remdamasi VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostata, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką ieškovei turi būti priteistos 0,05 procentų kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, t. y., skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. (nuo pirmos pradelsimo dienos) (953,88 Eur x 0,05 procentų x 180 dienų). Jokių kitų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą atsakovui ieškovė neprašo taikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
11. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys 2023 m. gegužės 29 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 79976. Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose susitarta, jog sutarties nutraukimo atveju Kreditorius (ieškovė) įgyja teisę reikalauti 18,25 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį (CBP-163). Atsakovui laiku nevykdant įsipareigojimų pagal šalių sudarytą Kredito sutartį, ieškovė 2023 m. gruodžio 13 d. atsakovui pateikė pretenziją, kuria įspėjo atsakovą dėl netinkamo Kredito sutarties vykdymo pasekmių. Atsakovui į tai nesureagavus šalių sudaryta Kredito sutartis ieškovės iniciatyva buvo nutraukta nuo 2024 m. sausio 3 d.
Dėl kompensacinių palūkanų termino nustatymo
12. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį ieškovės reikalavimą, kompensuojamąsias palūkanas priteisė nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo (2024 m. vasario 5 d.), t. y. už 29 dienas, tuo tarpu, apeliantės teigimu, atsakovo pradelsimas mokėti susidarė nuo 2023 m. rugsėjo 2 d. (nuo pirmos mokėti pradelsimo dienos), o ne nuo 2024 m. sausio 8 d. Apeliantė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja netesybų prigimčiai – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacijai už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, šiuo atveju pinginės prievolės termino praleidimas atsirado nuo 2023 m. rugsėjo 2 d.
13. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pavyzdžiui, CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-7-4-611/2020 yra nurodyta, kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
16. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
17. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procentų pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
18. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta VKĮ, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
19. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 85,85 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovo. Minėta, kad netesybos apima ir kompensacines palūkanas (arba atvirkščiai), mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, kad kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 13,83 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo pakeičiama, nustatant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiamos 85,85 Eur kompensacinės palūkanos.
Dėl bylos procesinės baigties
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovei iš atsakovo priteistų kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, ir tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų, nurodant, jog ieškovei iš atsakovės priteistinos 85,85 Eur kompensacinės palūkanos. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad buvo patenkinta 59,75 procentų ieškovės reikalavimų ir priteisė ieškovei iš atsakovo 26,29 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas apeliaciniame procese atsakovės apeliacinį skundą tenkino visiškai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, patikslina ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų proporcijas ir nusprendžia, kad yra patenkinta 63,88 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 28,11 Eur žyminio mokesčio.
23. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės apeliacinį skundą tenkino visiškai, t. y. patenkino 100 procentų reikalavimų. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis. Taigi iš viso ieškovei iš atsakovo priteisiamas 50,11 Eur (28,11 Eur (pirmosios instancijos teisme) + 22,00 Eur (apeliaciniame procese) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas
nutaria:
pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. vasario 5 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 953,88 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 88 ct) negrąžintą kreditą, 210,70 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų 70 ct) negautų pajamų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. sausio 3 d.), 74,75 procentus negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo kitos po sutarties nutraukimo einančios dienos (2024 m. sausio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 1 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto sutarties grafike, 85,85 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 85 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 250,43 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 28,11 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banke.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti“.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.