- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-1010-613/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- I. L.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovei I. L. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Sostinės kreditai“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovės I. L. 419,53 Eur negrąžintą kreditą, 89,25 Eur pelno palūkanas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2023 m. rugpjūčio 1 d.) 174,95 Eur pelno palūkanas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 d. rugsėjo 1 d., 37,76 Eur kompensacines palūkanas po kreipimosi į teismą dienos, 85,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pareiškimo nuorašas su priedais, teismo pranešimo nuorašas atsakovei buvo įteikti, tačiau atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovas ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės I. L. ieškovei UAB „Sostinės kreditai“ 419,53 Eur negrąžintą kreditą, 264,20 Eur palūkanas, 4,83 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,78 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai (aprašytini tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl kurios teisėtumo ir pagrįstumo pasisakoma apeliaciniame skunde, motyvai):
3.1. Teismas nurodė, kad CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2007 m. rugsėjo 18 d. Nr. 3K-3-342/2007, 2007 m. rugsėjo 21 d. Nr. 3K-3-357/2007, kt.).
3.2. Pažymėjo, kad pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
3.3. Akcentavo, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikoma ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).
3.4. Konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų pavidalu, negali būti didesnės nei 37,76 Eur (419,53 Eur × 0,05 proc. × 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteisė 4,83 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotos laikotarpiu nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki sprendimo už akių priėmimo (2023 m. rugpjūčio 24 d.) (419,53 Eur × 0,05 proc. × 23 dienos).
3.5. Teismas sprendė, kad pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 85,37 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovės ieškovei priteistina 18,78 Eur žyminio mokesčio (22 Eur x 85,37 proc. / 100 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovės reikalavimas priteisti 32,93 Eur kompensacines palūkanas netenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje patenkinti ir priteisti žyminį mokestį 22,00 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Ieškovas pirmiausia nurodo, kad kaip ir pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
4.2. Pažymi, kad kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
4.3. Akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausias teismas civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-7-75-823/2020 (45 punktas) taip pat išaiškino, jog atsižvelgiant į kompensuojamųjų palūkanų prigimtį ir paskirtį šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus.
4.4. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išaiškinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad dėl skirtingos paskirties kompensuojamosios palūkanos ir pelno palūkanos gali būti reikalaujamos kartu, tačiau dėl ieškovui nesuprantamų priežasčių pirmosios instancijos teismas kompensuojamąsias palūkanos priteisė, tik nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki sprendimo už akių priėmimo (2023 m. rugpjūčio 24 d.) t. y., už 23 dienas, tuo tarpu, atsakovės pradelsimas mokėti susidarė nuo 2023 m. gegužės 2 d. (nuo pirmos mokėti pradelsimo dienos), o ne nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja netesybų prigimčiai – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą.
4.5. Nurodo, kad šalių sudarytoje vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra numatyta, jog pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais, kreditorius įgyja teise reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos iki visiško skolos grąžinimo.
4.6. Apeliantė atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką nurodo, kad ieškovei priteistinos 0,05 proc. kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą mokėti diena t. y. skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 2 d. (nuo pirmos pradelsimo dienos) (419,53 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų), kadangi jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą atsakovei ieškovė neparašė taikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas priteisti kompensacinės palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Kadangi apeliantė ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina tik šios ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2022 m. rugpjūčio 30 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 72547, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 500,00 Eur kreditas 720 kalendorinių dienų laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir periodinėmis įmokomis iki 2024 m. rugsėjo 1 d. grąžinti kreditą ir mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (metinė palūkanų norma 74,90 proc.). Bendra atsakovės mokėtina suma pagal sutartį – 978,24 Eur. Atsakovei laiku nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį, ieškovė 2023 m. liepos 11 d. pretenzija sutartį su atsakove nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutraukė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovės priteisimo.
10. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės I. L. ieškovei UAB „Sostinės kreditai“ 419,53 Eur negrąžintą kreditą, 264,20 Eur palūkanas, 4,83 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,78 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria ieškovės reikalavimas priteisti 37,76 Eur kompensacines palūkanas tenkintas iš dalies. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kompensuojamąsias palūkanos priteisė, tik nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki sprendimo už akių priėmimo (2023 m. rugpjūčio 24 d.) t. y. už 23 dienas, tuo tarpu, atsakovės pradelsimas mokėti susidarė nuo 2023 m. gegužės 2 d. (nuo pirmos mokėti pradelsimo dienos), o ne nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d. Akcentuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja netesybų prigimčiai – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, šiuo atveju pinginės prievolės termino praleidimas atsirado nuo 2023 m. gegužės 2 d.
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.
13. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje e3K-7-4-611/2020 yra nurodyta, kad kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.
15. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
16. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
17. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
18. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 37,76 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovės. Minėta, kad netesybos apima ir kompensacines palūkanas (arba atvirkščiai), mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Kaip pagrįstai nurodė, apeliantė, kad kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 4,83 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo pakeičiama, nustatant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiamos 37,76 Eur kompensacinės palūkanos.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos situacijos analizę pateikto apeliacinio skundo kontekste, sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti visiškai, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovei iš atsakovės priteistų kompensacinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų, ir tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų, nurodant, jog ieškovei iš atsakovės priteistinos 37,76 Eur kompensacinės palūkanos. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
22. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad buvo patenkinta 85,37 procentų ieškovės reikalavimų ir priteisė ieškovei iš atsakovės 18,78 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas apeliaciniame procese atsakovės apeliacinį skundą tenkino visiškai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, patikslina ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų proporcijas ir sprendžia, kad yra patenkinta 89,50 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl priteisia ieškovei iš atsakovės 19,69 Eur žyminio mokesčio.
23. Teismas ieškovės apeliacinį skundą tenkino visiškai, t. y. patenkino 100 procentų reikalavimų. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 22 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis. Taigi viso ieškovei iš atsakovės priteisiamas 41,69 Eur ((19,69 Eur (pirmosios instancijos teisme) + 22 Eur (apeliaciniame procese)) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 419,53 Eur (keturių šimtų devyniolikos eurų 53 ct) negrąžintą kreditą, 264,20 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt keturių eurų 20 ct) palūkanas, 37,76 Eur (trisdešimt septynių eurų 76 ct) kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,69 Eur (devyniolika eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti“.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ iš I. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.