Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2A-27-459/2025 Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01919-2024-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.3; 2.6.10.5.1. (S)

2025 m. sausio 16 d.

veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Sostinės kreditai“ (toliau – ieškovė) prašo priteisti iš atsakovo A. A. 1 730,83 Eur skolą (kurią sudaro 866,14 Eur kreditas, 591,74 Eur palūkanos, 77,95 Eur kompensacinės palūkanos, 195,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos), 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,00 Eur žyminį mokestį.

2. Ieškinio pareiškimo nuorašas su priedais, teismo pranešimo nuorašas atsakovui buvo įteikti el. paštu, tačiau atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovė ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 866,14 Eur negrąžintą kreditą, 216,00 Eur palūkanas, 5,63 Eur kompensacines palūkanas, 74,75 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 11 d. nuo likusio pagal 2023 m. rugsėjo 11 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 83262 mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio, kurios 2025 m. rugsėjo 11 d. negali viršyti 375,74 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 087,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,98 Eur žyminį mokestį. Kitų ieškinio reikalavimų netenkino. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Teismas nustatė, kad šalys 2023 m. rugsėjo 11 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 83262, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 1 000,00 Eur vartojimo kreditą 720 dienų terminui. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti kitus Sutartyje nustatytus mokesčius, Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2025 m. rugsėjo 11 d. Sutartis su atsakovu nutraukta 2024 m. liepos 29 d. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2024 m. birželio 26 d. atsakovui išsiųsta pretenzija, kurioje nurodyta, jog per 20 d. nuo pretenzijos gavimo dienos neapmokėjus skolos, Sutartis bus laikoma nutraukta. Pretenzijoje nurodoma, jog ji laikoma įtekta sekančią dieną po išsiuntimo, taigi 2024 m. birželio 27 d. Šiais duomenimis remiantis, Sutarties nutraukimas įsigaliojo 2024 m. liepos 18 d.

3.2. Pažymėjo, kad duomenų, kad atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškove pagal Sutartį, byloje nėra. Konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir todėl yra pagrindas patenkinti ieškovės reikalavimą dėl 866,14 Eur negrąžinto kredito.

3.3. Pažymėjo, kad pagal šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 74,75 proc. dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2025 m. rugsėjo 11 d. Pagal Sutarties Specialiąsias sąlygas, bendra vartojimo kredito kaina 953,12 Eur. Tokios mokėjimo palūkanų sumos ieškovė galėjo tikėtis tinkamo atsakovo prievolės vykdymo atveju. Tačiau ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas (palūkanas) gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartyje. Nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. liepos 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. rugsėjo 11 d.) ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti 74,75 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos sumos, tačiau ne didesnes kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1595-924/2020; 2021 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-788-601/2021). Todėl ieškovės reikalavimas dėl palūkanų ir negautų pajamų priteisimo patenkintas iš dalies, ieškovei priteisiant 216,00 Eur (53,96 + 52,25 + 50,44 + 48,51 + 46,46 / 30 x 7) palūkanas ir 74,75 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. liepos 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. rugsėjo 11 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, neviršijant bendros už šį laikotarpį mokėtinos 375,74 Eur palūkanų sumos (591,74-216) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1983-910/2020; 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1982-430/2020).

3.4. Dėl kompensacinių palūkanų teismas nurodė, kad sutartis nutraukta 2024 m. liepos 18 d., taigi iki kreipimosi į teismą dienos ieškovė nepagrįstai kompensacines palūkanas paskaičiavo už 180 d. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje numatyta kreditorės teisė į kompensacines palūkanas tik Sutarties nutraukimo atveju, ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovės 5,63 Eur (866,14 x 0,05 x 13 d.) kompensuojamas palūkanas, paskaičiuotas nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

3.5. Pažymėjo, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Remiantis tuo ieškovės reikalavimas dėl 195,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo netenkinamas (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Nurodyto dydžio išlaidos – įvertinus atliktų ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmų pobūdį ir intensyvumą (formaliai išsiųsti raginimai įvykdyti įsipareigojimus), negali būti vertinamos kaip pagrįstos ir būtinos.

3.6. Nurodė, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 39,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkina 84,56 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteisiamos 32,98 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovės reikalavimas priteisti 72,32 Eur kompensacines palūkanas netenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje patenkinti ir priteisti žyminį mokestį 22,00 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Nurodo, kad kaip ir pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).

4.2. Pažymi, kad kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

4.3. Akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausias teismas civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-7-75-823/2020 (45 punktas) taip pat išaiškino, jog atsižvelgiant į kompensuojamųjų palūkanų prigimtį ir paskirtį šalių sudarytos sutarties sąlygos, nustatančios kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus.

4.4. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išaiškinimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, kad dėl skirtingos paskirties kompensuojamosios palūkanos ir pelno palūkanos gali būti reikalaujamos kartu, tačiau dėl ieškovui nesuprantamų priežasčių pirmosios instancijos teismas kompensuojamąsias palūkanos priteisė tik nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. liepos 29 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugpjūčio 9 d.), t. y. už 13 dienų, tuo tarpu, atsakovo pradelsimas mokėti susidarė nuo 2024 m. balandžio 12 d. (nuo pirmos mokėti pradelsimo dienos), o ne nuo sutarties nutraukimo dienos. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja netesybų prigimčiai – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą.

4.5. Nurodo, kad šalių sudarytoje vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra numatyta, jog pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais, kreditorius įgyja teise reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos iki visiško skolos grąžinimo.

4.6. Apeliantė atsižvelgdama į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką nurodo, kad ieškovei priteistinos 0,05 proc. kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną, t. y. skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 12 d. (nuo pirmos pradelsimo dienos) (866,14 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų), kadangi jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą atsakovui ieškovė neparašė taikyti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas priteisti kompensacinės palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Kadangi apeliantė ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina tik šios ginčijamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. rugsėjo 11 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 83262, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 000,00 Eur kreditas 720 kalendorinių dienų laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir periodinėmis įmokomis iki 2025 m. rugsėjo 11 d. grąžinti kreditą ir mokėti sutartyje nustatyto dydžio palūkanas (metinė palūkanų norma 74,75 proc.). Atsakovui laiku nevykdant savo įsipareigojimų pagal sutartį, ieškovė 2024 m. birželio 26 d. pretenzija sutartį su atsakovu nuo 2024 m. liepos 29 d. nutraukė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovo priteisimo.

10. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo ieškovei 866,14 Eur negrąžintą kreditą, 216,00 Eur palūkanas, 5,63 Eur kompensacines palūkanas, 74,75 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 11 d. nuo likusio pagal 2023 m. rugsėjo 11 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 83262 mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio, kurios 2025 m. rugsėjo 11 d. negali viršyti 375,74 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 087,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 32,98 Eur žyminį mokestį. Kitų ieškinio reikalavimų netenkino.

11. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria ieškovės reikalavimas priteisti 77,95 Eur kompensacines palūkanas tenkintas iš dalies. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kompensuojamąsias palūkanas priteisė tik nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. liepos 29 d.) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugpjūčio 9 d.), t. y. už 13 dienų, tuo tarpu atsakovo pradelsimas mokėti susidarė nuo 2024 m. balandžio 12 d. (nuo pirmos mokėti pradelsimo dienos). Akcentuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja netesybų prigimčiai – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, šiuo atveju pinginės prievolės termino praleidimas atsirado nuo 2024 m. balandžio 12 d.

12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

13. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 yra nurodyta, kad kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo.

15. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

16. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

17. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

18. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 77,95 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo iš atsakovo. Minėta, kad netesybos apima ir kompensacines palūkanas (arba atvirkščiai), mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, kad kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 5,63 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo pakeičiama, nustatant, kad ieškovei iš atsakovo priteisiamos 77,95 Eur kompensacinės palūkanos.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir kitose apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtose bylose (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1010-613/2023, 2024 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-489-440/2024, 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-607-524/2024).

Dėl bylos procesinės baigties

20. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovei iš atsakovo priteistų kompensacinių palūkanų ir tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų, nurodant, jog ieškovei iš atsakovo priteistinos 77,95 Eur kompensacinės palūkanos. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

22. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad buvo patenkinta 84,56 procentų ieškovės reikalavimų ir priteisė ieškovei iš atsakovo 32,98 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismas apeliaciniame procese atsakovės apeliacinį skundą tenkino, todėl atsižvelgdamas į tai, patikslina ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų proporcijas ir sprendžia, kad yra patenkinta 88,73 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl priteisia ieškovei iš atsakovo 34,60 Eur žyminio mokesčio.

23. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė žyminis mokestis, kuris, patenkinus apeliacinį skundą, priteistinas ieškovei iš atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2024 m. rugsėjo 3 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 866,14 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt šešių eurų 14 ct) negrąžintą kreditą, 216,00 Eur (dviejų šimtų šešiolikos eurų) palūkanas, 77,95 Eur (septyniasdešimt septynių eurų 95 ct) kompensacines palūkanas, 74,75 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 18 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki 2025 m. rugsėjo 11 d. nuo likusio pagal 2023 m. rugsėjo 11 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 83262 mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio, kurios 2025 m. rugsėjo 11 d. negali viršyti 375,74 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,60 Eur (trisdešimt keturis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,00 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.