Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui S. S. (S. S.) dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio ir negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovės paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.

18. Byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ ir atsakovo 2019 m. gegužės 10 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-db994kxf (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovui suteiktas 1 200 Eur vartojimo kreditas 48 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 742,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma – 26 proc.) ir 432 Eur Sutarties administravimo mokestį iki 2023 m. gegužės 10 d. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2019 m. gruodžio 30 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė Sutartį nuo 2020 m. sausio 15 d. Tarp pradinės kreditorės ir ieškovės 2020 m. kovo 3 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinei kreditorei skolingų asmenų, nurodytų 2020 m. kovo 3 d. bylų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1 prie reikalavimo perleidimo sutarties, įsiskolinimus, įskaitant ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal Sutartį. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. pakartotiniu pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimo faktą. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

19. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 155,68 Eur negrąžinto kredito, 125,65 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 46,50 Eur administravimo mokesčio, apskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 183,58 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 155,68 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 10 d.), 26 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 155,68 Eur) nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

20. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 1 155,68 Eur negrąžinto kredito, 125,65 Eur palūkanų, 46,50 Eur sutarties administravimo mokesčio, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 1 327,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136,17 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.

21. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai dėl 183,58 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, bei 26 proc. negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 155,68 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 10 d.), priteisimo.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

22. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nurodė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 26 proc. dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas, o pagal kasacinio teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo nebegali reikalauti. Teismas negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįsto ir tikėtino, sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

23. Ieškovė, nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad, atsakovui nevykdant Sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus Sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai tikėjosi gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti nurodytiems apeliacinio skundo argumentams.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

25. Byloje nustatyta, kad Sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. sausio 15 d., todėl, vadovaujantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo Sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

26. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatliktos bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, remiantis CK 6.249 straipsniu, yra nuostoliai, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

29. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai) bei nesivadovavus pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (26 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2023 m. gegužės 10 d. Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki Sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį.

31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad pagal Sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą).

32. Vertindama ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teisėjų kolegija pažymi, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 26 proc.), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (1 155,68 Eur), negautų pajamų suma gerokai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų tinkamai vykdoma iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Akivaizdu, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to, ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos (net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos), būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

33. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro 183,58 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, apskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugpjūčio 25 d.) bei 26 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 155,68 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 10 d.).

34. Byloje nustatyta, kad iki Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 125,65 Eur, kurias ieškovei iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė. Kadangi atsakovas Sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 742,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. sausio 15 d.) iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos (2023 m. gegužės 10 d.) sudarytų 616,43 Eur (742,08 Eur – 125,65 Eur). Jau nurodyta, kad Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus Sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 616,43 Eur sumos. Taigi tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu Sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

35. Be to, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo Sutartimi. Ieškovė nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 10 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2020 m. sausio 15 d. – 1 091,95 Eur; 2020 m. vasario 10 d. – 1 075,15 Eur; 2020 m. kovo 10 d. – 1 057,98 Eur; 2020 m. balandžio 10 d. – 1 040,44 Eur; 2020 m. gegužės 10 d. – 1 022,52 Eur; 2020 m. birželio 10 d. – 1 004,21 Eur; 2020 m. liepos 10 d. – 985,51 Eur; 2020 m. rugpjūčio 10 d. – 966,40 Eur; 2020 m. rugsėjo 10 d. – 946,88 Eur; 2020 m. spalio 10 d. – 926,94 Eur; 2020 m. lapkričio 10 d. – 906,56 Eur; 2020 m. gruodžio 10 d. – 885,74 Eur; 2021 m. sausio 10 d. – 864,47 Eur; 2021 m. vasario 10 d. – 842,74 Eur; 2021 m. kovo 10 d. – 820,54 Eur; 2021 m. balandžio 10 d. – 797,86 Eur; 2021 m. gegužės 10 d. – 774,69 Eur; 2021 m. birželio 10 d. – 751,01 Eur; 2021 m. liepos 10 d. – 726,82 Eur; 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 702,11 Eur; 2021 m. rugsėjo 10 d. – 676,86 Eur; 2021 m. spalio 10 d. – 651,06 Eur; 2021 m. lapkričio 10 d. – 624,71 Eur; 2021 m. gruodžio 10 d. – 597,78 Eur; 2022 m. sausio 10 d. – 570,27 Eur; 2022 m. vasario 10 d. – 542,17 Eur; 2022 m. kovo 10 d. – 513,46 Eur; 2022 m. balandžio 10 d. – 484,12 Eur; 2022 m. gegužės 10 d. – 454,15 Eur; 2022 m. birželio 10 d. – 423,53 Eur; 2022 m. liepos 10 d. – 392,25 Eur; 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 360,29 Eur; 2022 m. rugsėjo 10 d. – 327,64 Eur; 2022 m. spalio 10 d. – 294,28 Eur; 2022 m. lapkričio 10 d. – 260,20 Eur; 2022 m. gruodžio 10 d. – 225,38 Eur; 2023 m. sausio 10 d. – 189,80 Eur; 2023 m. vasario 10 d. – 153,45 Eur; 2023 m. kovo 10 d. – 116,31 Eur; 2023 m. balandžio 10 d. – 78,37 Eur; 2023 m. gegužės 10 d. – 39,61 Eur), ir kurios bendrai, pasibaigus Sutarties terminui (2023 m. gegužės 10 d.), negali viršyti 616,43 Eur sumos.

36. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. spalio 5 d.), kurių suma – 191,34 Eur ((23,66 Eur : 31 d. x 26 d.) + 23,29 Eur + 22,92 Eur + 22,54 Eur + 22,15 Eur + 21,76 + 21,35 + 20,94 + (20,52 Eur : 31 d. x 25 d.), taip pat 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 6 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 10 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šios nutarties 35 punkte.

Dėl procesinės bylos baigties

37. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 proc. palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 1 519,17 Eur.

38. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje pagrįstai pasisakė dėl vartojimo kredito sutarties sąlygos, numatančios kompensacinių palūkanų dydį, pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje šios savo išvados nenurodė (CPK 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo už akių rezoliucinę dalį, papildomai nurodant, kad 2019 m. gegužės 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-db994kxf Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta nuostata, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų pagal 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taikymas, pripažintina nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Pakeitus skundžiamą sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

40. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 155 Eur bylinėjimosi išlaidų (34 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (netenkinta tik reikalavimo dalis, kuria ieškovė negautas pajamas prašė kas mėnesį skaičiuoti nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos (1 155,68 Eur), tačiau tai neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui) ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, priteisiant iš atsakovo ieškovei negautas pajamas, atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistinos visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos 155 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

41. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 15 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis), patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. gegužės 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-db994kxf bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo S. S. (S. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 155,68 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų 68 ct) negrąžintą kreditą, 125,65 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų 65 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. sausio 15 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 46,50 Eur (keturiasdešimt šešių eurų 50 ct) sutarties administravimo mokestį, 191,34 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 34 ct) negautas pajamas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. sausio 15 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2020 m. spalio 5 d.), 26 proc. negautas pajamas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 6 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. gegužės 10 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. spalio 6 d. – 946,88 Eur; 2020 m. spalio 10 d. – 926,94 Eur; 2020 m. lapkričio 10 d. – 906,56 Eur; 2020 m. gruodžio 10 d. – 885,74 Eur; 2021 m. sausio 10 d. – 864,47 Eur; 2021 m. vasario 10 d. – 842,74 Eur; 2021 m. kovo 10 d. – 820,54 Eur; 2021 m. balandžio 10 d. – 797,86 Eur; 2021 m. gegužės 10 d. – 774,69 Eur; 2021 m. birželio 10 d. – 751,01 Eur; 2021 m. liepos 10 d. – 726,82 Eur; 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 702,11 Eur; 2021 m. rugsėjo 10 d. – 676,86 Eur; 2021 m. spalio 10 d. – 651,06 Eur; 2021 m. lapkričio 10 d. – 624,71 Eur; 2021 m. gruodžio 10 d. – 597,78 Eur; 2022 m. sausio 10 d. – 570,27 Eur; 2022 m. vasario 10 d. – 542,17 Eur; 2022 m. kovo 10 d. – 513,46 Eur; 2022 m. balandžio 10 d. – 484,12 Eur; 2022 m. gegužės 10 d. – 454,15 Eur; 2022 m. birželio 10 d. – 423,53 Eur; 2022 m. liepos 10 d. – 392,25 Eur; 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 360,29 Eur; 2022 m. rugsėjo 10 d. – 327,64 Eur; 2022 m. spalio 10 d. – 294,28 Eur; 2022 m. lapkričio 10 d. – 260,20 Eur; 2022 m. gruodžio 10 d. – 225,38 Eur; 2023 m. sausio 10 d. – 189,80 Eur; 2023 m. vasario 10 d. – 153,45 Eur; 2023 m. kovo 10 d. – 116,31 Eur; 2023 m. balandžio 10 d. – 78,37 Eur; 2023 m. gegužės 10 d. – 39,61 Eur), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 519,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 155 Eur (vieno šimto penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) iš atsakovo S. S. (S. S.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.