- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-839-613/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00585-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- R. K.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ieškovei iš atsakovo priteisti 1 826,28 Eur skolą, kuri susideda iš 800 Eur negrąžinto kredito, 765,28 Eur palūkanų, 72 Eur kompensacinių palūkanų, 189 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidų, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 41 Eur žyminį mokestį. Nurodo, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. spalio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 800 Eur kreditas, tačiau atsakovas laiku prisiimtų prievolių nevykdė, tai yra nemokėjo kredito įmokų, į pretenzijas neragavo, dėl ko ieškovė 2024 m. kovo 15 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį. Teigia, kad atsakovas prieš sudarydamas sutartį patvirtino, kad jis iki sutarties sudarymo gavo išsamią informaciją apie kredito davėjo teikiamą paslaugą, turėjo pakankamai laiko priimti sprendimą dėl sutarties sudarymo. Nurodo, kad atsakovas už visą laikotarpį įsipareigojo sumokėti 765,28 Eur pelno palūkanų (74,97 proc.). Pažymi, kad atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti ir kompensacines, 18,25 proc. dydžio palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, atitinkamai atsakovas turi sumokėti ieškovei 72 Eur kompensacinių palūkanų (800 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų). Teigia, kad ieškovė taip pat patyrė 189 Eur išlaidų, siekiant išieškoti skolą iš atsakovo, atsakovui buvo siunčiamos pretenzijos, tačiau į jas atsakovas neragavo. Nurodo, kad atsakovas savo elgesiu pažeidė materialinės teisės normas, prievolių vykdymo principus, dėl ko atsakovui kyla civilinė atsakomybė.
2. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, per Elektroninių paslaugų portalo sistemą (toliau – EPP). Per teismo nustatytą terminą, atsiliepimas į ieškovės ieškinį teismui nepateiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 800 Eur negrąžinto kredito, 214,73 Eur (du šimtus keturiolika eurų 73 ct) negautų pajamų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos - 2024 m. kovo 15 d., 74,97 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo kitos po sutarties nutraukimo einančios dienos – 2024 m. kovo 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 1 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto sutarties grafike, 26,80 Eur kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų už 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. gegužės 23 d., 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1 041,53 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2024 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,38 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
3.1. Dėl negražinto 800 Eur kredito teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2023 m. spalio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 800 Eur kreditas 720 dienų terminui. Ieškovė siuntė pretenzijas atsakovui dėl sutarties vykdymo, tačiau atsakovui nereaguojant ir prievolės nevykdant, atsakovė vienašališkai 2024 m. kovo 15 d sutartį nutraukė. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas skolą sumokėjo, teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, pažeidė prievolę, dėl ko iš atsakovo priteistina 800 Eur negražinto kredito ieškovės naudai.
3.2. Dėl mokėjimo (pelno) 765,28 Eur palūkanų teismas nurodė, kad pagal ieškovės ieškinį šios palūkanos susideda iš 214,73 Eur palūkanų iki sutarties nutraukimo (2024 m. kovo 15 d.) ir 550,55 Eur palūkanų (negautų pajamų) po sutarties nutraukimo. Teismas įvertinęs šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatas konstatavo, jog palūkanos yra nustatytos aiškiai, pagal sutarties nuostatas atsakovas įsipareigojo mokėti palūkanas iki sutarties laikotarpio pabaigos. Teismas atsižvelgęs į tai, nusprendė priteisti ieškovei 214,73 Eur palūkanas iki sutarties nutraukimo, ir įvertinus formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose ir 74,97 proc. palūkanų negautų pajamų (pelno palūkanų forma), skaičiuojamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (po jos einančios dienos – 2024 m. kovo 16 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 1 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto sutarties grafike.
3.3. Dėl kompensuojamųjų 72 Eur palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad vartojimo kredito gavėjui už pavėluotą piniginių prievolių vykdymą negali būti taikoma didesnė atsakomybė, negu Vartojimo kredito įstatyme toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje numatytos 0,05 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (t. y. 18,25 proc. dydžio metinės palūkanos (0,05 proc. x 365 d.), be to, už ne ilgesnį kaip 180 d. laikotarpį. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 72 Eur kompensuojamąsias palūkanas, kurių norma (18,25 proc.), tai atitinka VKĮ nustatytą netesybų dydį, tačiau teismo vertinimu, šis ieškovės reikalavimas turėtų būti tenkinamas iš dalies, nes nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo už akių priėmimo yra praėjusios ne 180 d., o 67 d., o šio sprendimo už akių priėmimo metu nėra žinoma, ar atsakovas neatsiskaitys su ieškove anksčiau nei per 180 d.
3.4. Dėl ikiteisminio 189 Eur išieškojimo išlaidų teismas nurodė, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti papildomų skolos išieškojimo mokesčių, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės reikalavimą dėl išieškojimo išlaidų priteisimo 189 Eur sumai atmetė.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių dalį, kuria ieškovo reikalavimas priteisti 45,20 Eur kompensacines palūkanas netenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti ir priteisti 22 Eur žyminį mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
4.1. Nurodo, kad apeliantė iš ieškovo ieškiniu prašė priteisti 72 Eur kompensacines palūkanas, tačiau pirmosios instancijos teismas priteistiną sumą sumažino iki 26,80 Eur sumos. Mano, kad teismas nukrypo nuo praktikos panašaus pobūdžio bylose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas palūkanas už 67 dienas, tai yra iki sprendimo už akių priėmimo dienos, netinkamai įvertino šalių sutarties sąlygą, jog palūkanos mokamos iki visiško skolos sumos gražinimo.
4.2. Nurodo, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 72 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nuostata, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą apeliantei priteistinos 0,05 proc. kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą mokėti diena tai yra skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 2 d. ( nuo pirmos pradelsimo dienos) (800 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų). Jokių kitų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą atsakovui apeliantė neprašo taikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovė ir atsakovė prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo neteikė, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas dėl 72 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
8. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas 2023 m. spalio 31 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kredito sutarties specialiosiose sąlygose susitarta, jog sutarties nutraukimo atveju kreditorius (apeliantė) įgyja teisę reikalauti 18,25 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Atsakovui lėšos pagal kredito sutartį buvo pervestos į jo banko sąskaitą 2023 m. spalio 31 d.. Atsakovui laiku nevykdant įsipareigojimų pagal šalių sudarytą kredito sutartį, apeliantė 2024 m. vasario 23 d. atsakovui pateikė pretenziją, kuria įspėjo atsakovą dėl netinkamo kredito sutarties vykdymo pasekmių, taip pat apie prievolę vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovas informuotas ir SMS žinutėmis. Atsakovui nesureagavus į pretenziją, SMS žinutes, šalių sudaryta kredito sutartis apeliantės iniciatyva nutraukta nuo 2024 m. kovo 15 d..
Dėl apeliacinio skundo argumentų
9. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kuria nuspręsta tenkinti apeliantės reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo nurodo, kad teismas nukrypo nuo praktikos panašaus pobūdžio bylose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteisdamas palūkanas už 67 dienas, tai yra iki sprendimo už akių priėmimo dienos, netinkamai įvertino šalių sutarties sąlygą, jog palūkanos mokamos iki visiško skolos sumos gražinimo. Nurodo, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 72 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nuostata, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį.
10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019).
11. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
12. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
13. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
14. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ginčo dalyką, pažymi, kad teismų praktikoje tapačiose ar labai savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose nuosekliai laikomasi vertinimo, kad tokio pobūdžio kompensacinės palūkanos kaip nagrinėjamoje situacijoje priteisiamos tik už terminą iki faktinio sutarties nutraukimo, atsižvelgiant ir į tai, ar kreditoriui yra priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-286-880/2024, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje e2A-497-803/2024, Šiaulių apygardos teismo 2024 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-883/2024, Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-747-587/2024, 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-796-1043/2024).
15. Be to, įvertinus jog ieškovė ieškiniu taip pat prašo 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo negalima neatsižvelgti ir į tai, jog Kasacinio teismo praktikoje taip pat atskleistas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio ryšys. Jis yra toks, kad iki kreipimosi į teismą ir bylos iškėlimo teisme palūkanos skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio pagrindu, o nuo bylos iškėlimo teisme palūkanos pradedamos skaičiuoti CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl jos ir vadinamos procesinėmis. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Taigi, tiek kompensuojamosios palūkanos, tiek procesinės palūkanos atlieka tą pačią funkciją – kompensuoja kreditoriaus minimalius nuostolius, todėl kompensuojamųjų palūkanų ir procesinių palūkanų skaičiavimas už tą patį laikotarpį negalimas, kadangi tai reikštų dvigubos atsakomybės skolininkui taikymą.
16. Nagrinėjamu atveju proceso šalis sieję sutartiniai santykiai yra pasibaigę sutarties nutraukimu prieš terminą, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei priteistina kompensuojamųjų palūkanų suma, apskaičiuotina už pradelstą prievolių vykdymo terminą iki sutarties nutraukimo dienos. Kadangi pagal bylos duomenis pirma mokėti prievoles pradelsimo diena yra 2023 m. gruodžio 2 d., o sutartis buvo nutraukta 2024 m. kovo 15 d., atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 39,60 Eur kompensuojamųjų palūkanų (800 Eur x 0,05 proc. x 99 d.). Likusią kompensuojamųjų palūkanų sumą apima pirmos instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteista negautų pajamų (nuostolių) suma.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl kompensacinių palūkanų priteisimo pakeičiama, nustatant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiamos 39,60 Eur kompensacinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
19. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
20. Ieškinį patenkinus iš dalies – 57,73 proc. (1 054,33 Eur (patenkinta dalis) x 100 proc. / 1826,28 Eur (ieškinio suma)) proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 23,67 Eur (41 Eur x 91,06 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
21. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiama 12,10 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (22 Eur) dalis (reikalavimo suma yra: 72 Eur, patenkinto reikalavimo suma – 39,60 Eur; patenkinta reikalavimo 55 procento) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių dalį, kuria iš dalies patenkintas reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo ir sprendimo už akių rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur negrąžinto kredito, 214,73 Eur negautų pajamų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2024 m. kovo 15 d.), 74,97 proc. negautų pajamų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo kitos po sutarties nutraukimo einančios dienos – 2024 m. kovo 16 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. lapkričio 1 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto sutarties grafike, 39,60 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos 1 057,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme tai yra 2024 m. kovo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 23,67 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“, naudai, kitą ieškinio dalį atmesti“.
Priteisti iš atsakovo R. K. apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“ 12,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.