- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-497-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03382-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Atsakovas
- M. U.
- Kategorijos
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui M. U. (M. U.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 838,82 Eur skolą, kurią sudaro: 350,00 Eur negrąžintas kreditas, 332,32 Eur palūkanos, iš kurių 92,3 Eur pelno palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2023 m. lapkričio 15 d. ir 240,02 Eur pelno palūkanų suma (negautos pajamos), kuri turėjo būti sumokėta per sutarties galiojimo laikotarpį, 31,5 Eur kompensacinės palūkanos, 125,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2023 m. liepos 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 81101 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 350,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo daliniai mokėjimais grąžinti suteiktą kreditą iki 2025 m. liepos 3 d. ir sumokėti 74,49 proc. dydžio pelno palūkanų (332,32 Eur). Kadangi atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2023 m. lapkričio 15 d. vienašališkai nutraukė sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo M. U. ieškovei UAB „Sostinės kreditai“ 350,00 Eur negrąžinto kredito, 92,3 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, apskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (442,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, nuostolius (negautas pelno palūkanas), kuriuos sudaro 74,49 proc. nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 15 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 3 d.) ir neviršijant 240,02 Eur galutinės sumos, 17,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisti valstybei iš atsakovo M. U. 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
4. Teismas nustatė, kad atsakovui procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašė tokiu atveju priimti sprendimą už akių. Dėl to teismas priėmė sprendimą už akių, atlikdamas formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
5. Teismas nustatė, kad šalys 2023 m. liepos 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 81101, kuria atsakovui 720 kalendorinių dienų terminui buvo suteiktas 350,00 Eur vartojimo kreditas, o atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo jį grąžinti. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nutraukė sutartį nuo 2023 m. lapkričio 15 d. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad atsakovas su ieškove būtų tinkamai atsiskaitęs, teismas pripažino, kad ieškovės reikalavimas dėl 350,00 Eur negrąžinto kredito ir 92,3 Eur pelno palūkanų iki vartojimo sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 15 d.) priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.870 straipsniai, 6.874 straipsnio 2 dalis).
6. Sutartis buvo nutraukta 2023 m. lapkričio 15 d., todėl ieškovė negavo tikėtinų gauti pajamų – palūkanų už laikotarpį iki sutarties termino pabaigos 2025 m. liepos 3 d. Šių tikėtinų ir pagrįstų pajamų ieškovė negavo dėl atsakovo veiksmų, dėl kurių ieškovė turėjo nutraukti sutartį. Kadangi galutinis terminas, iki kurio ieškovė apskaičiavo mokėtinas palūkanas, kaip negautas pajamas (nuostolius), šiuo metu dar nėra suėjęs, konkrečia suma šie nuostoliai negali būti ieškovei priteisti, todėl teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies. Ieškovei iš atsakovo priteisė ieškovės negautas pajamas, kurias sudaro 74,49 proc. (metinė palūkanų norma) nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 15 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 3 d.), neviršijant 240,02 Eur sumos.
7. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad sutarties nutraukimo atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Ieškovė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas, vietoje sutartyje numatytų 18,25 proc. kompensacinių palūkanų prašo priteisti iš atsakovo 0,05 proc. kompensacines palūkanas. Teismas nutarė priteisti ieškovei iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius) ir konstatavo, jog reikalavimo priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas tenkinimas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą, kuris nėra galimas. Dėl to teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 31,5 Eur kompensuojamąsias palūkanas.
8. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatai. Dėl to teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 125,00 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Ieškovė UAB „Sostinės kreditai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 31,50 Eur kompensuojamąsias palūkanas, ir patenkinti šį ieškovės reikalavimą, priteisiant ieškovei iš atsakovo 31,50 Eur kompensacinių palūkanų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Teismas klaidingai nurodė, kad ieškovei priteisus negautas pajamas (nuostolius), reikalavimas priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas reiškia dvigubos atsakomybės taikymą. Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
9.2. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Taigi kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
9.3. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos, sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
9.4. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytos 18,25 proc. kompensacinės palūkanos yra metinės palūkanos (0,05 proc. x 365 d.). Pagal teismų praktiką kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška, kaip ir netesybų. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Ieškovė prašė priteisti 31,5 Eur kompensacines palūkanas, remdamasi VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį.
9.5. Palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra kompensacinė. Tokios palūkanos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Dėl to ieškovei priteistinos 0,05 proc. kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą mokėti diena, t. y. skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 4 d. (350,00 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų). Jokių kitų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą ieškovė neprašo taikyti atsakovui.
9.6. Kadangi kompensacinės ir pelno palūkanos dėl skirtingos jų paskirties gali būti reikalaujamos kartu, teismas turėjo priteisti ieškovei 0,05 proc. kompensacines palūkanas nuo pirmos mokėti pradelsimo dienos 2023 m. rugpjūčio 4 d. ir mokamas už kiekvieną pradelstą mokėti dieną. Atsakovas vėluoja grąžinti skolą 147 dienas. Teismo sprendimo priėmimo dieną buvo pradelsta 130 d. Teismui nusprendus, kad nėra pagrindo priteisti kompensacinių palūkanų už visas 180 dienas, jos turi būti priteistinos bent už faktiškai pradelstas grąžinti skolą dienas, nes prašoma priteisti skola nėra grąžinta iki šios dienos.
10. Atsakovas M. U. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
11. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teisinio pagrindo skaičiuoti 31,50 Eur kompensacines palūkanas už vartojimo kredito sutarties nevykdymą.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė su atsakovu 2023 m. liepos 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 350 Eur kreditą 720 dienų, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą terminą periodinėmis įmokomis iki 2025 m. liepos 3 d. ir sumokėti 74,49 proc. dydžio metines palūkanas, kurias sudaro 332,32 Eur (el.b., failas 1, l. 7-9). Ieškovė 2023 m. spalio 25 d. teikė atsakovui pretenziją, kurioje ragino atsakovą vykdyti sutartines prievoles, sumokėti per 20 dienų pradelstą 89,75 Eur skolą ir perspėjo, kad nesumokėjus skolos, sutartis bus nutraukta (el.b. failas 1, l. 15). Sutartis buvo nutraukta 2023 m. lapkričio 15 d.
13. Specialiosiose sutarties sąlygose buvo apibrėžtos pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ir kompensacinės palūkanos. Nustatyta, kad 74,49 proc. kompensacinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo laiku neįmokėtų įmokų paskolos dalies iki kreipimąsi į teismą dienos. Sutarties nutraukimo atveju, kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jeigu kredito gavėjas mokėtinas palūkanas, kitas bendrą vartojimo kainą sudarančias sumas, bet kokį kitą mokėjimą pagal sutartį (išskyrus kreditą) ar bet kurios iš šių sumų dalies nesumoka laiku arba sutartis yra nutraukiama, tai už visas tokias nesumokėtas sumas yra skaičiuojami ir kredito gavėjas kredito davėjui pareikalavus, privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius (netesybas) už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir (ar) nesumokėtų sumų, tačiau ne ilgiau, kaip 180 dienų.
14. Sutarties bendrosiose sąlygose numatyta, kad delspinigiai – sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią klientas privalo sumokėti bendrovei, jeigu praleido sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo terminą. Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo dieną (1.6 punktas). Nuostoliai – bendrovės planuotos ir negautos pajamos, kurių bendrovė negauna dėl to, kad klientas laiku nesumoka įmokos, jos dalies arba visos sumos. Nuostoliai skaičiuojami už kiekvieną kredito dengimo termino praleidimo dieną (1.19 punktas). Klientas, praleidęs terminą sumokėti įmoką, už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo bendrovei mokėti sutartinius 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai skaičiuojami nuo kitos po mokėjimo termino suėjimo einančios dienos (7.4 punktas). (el.b., failas 1, l. 16-21).
15. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad kompensacinių palūkanų reikalauja, remdamasi VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, pagal kurią pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
19. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
20. Įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas).
21. Apibendrinant anksčiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus darytina išvada, kad pelno palūkanos ir kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos kartu tik iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Sutartį nutraukus pelno palūkanos nebeskaičiuojamos. O negautų pajamų (nuotolių) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimas kartu reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, taigi, yra negalimas.
22. Nagrinėjamoje byloje proceso šalis sieję sutartiniai santykiai yra pasibaigę sutarties nutraukimu prieš terminą, todėl ieškovei priteistina kompensuojamųjų palūkanų suma, apskaičiuotina už pradelstą prievolių vykdymo terminą iki sutarties nutraukimo dienos. Kadangi pagal bylos duomenis pirma mokėti prievoles pradelsimo diena yra 2023 m. rugpjūčio 4 d. (el.b., failas 1, l. 5; 11-12), o sutartis buvo nutraukta 2023 m. lapkričio 15 d., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 18,20 Eur kompensuojamųjų palūkanų (350,00 Eur x 0,05 proc. x 104 d.). Likusią kompensuojamųjų palūkanų sumą apima pirmos instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteista negautų pajamų (nuostolių) suma.
23. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje tapačiose ar labai savo faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose nuosekliai laikomasi vertinimo, kad kompensuojamosios palūkanos priteisiamos tik už terminą iki sutarties nutraukimo (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-51-544/2024; Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2705-643/2023; Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1010-613/2023; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-286-880/2024).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl kompensacinių palūkanų priteisimo pakeičiama, nustatant, kad ieškovei iš atsakovo priteisiamos 18,20 Eur kompensacinės palūkanos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Byloje nenustatyta CPK 320 straipsnio pažeidimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
28. Ieškinį patenkinus iš dalies (98,51 proc.) proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 21,67 Eur (22 Eur x 98,51 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
29. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistina 12,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (22 Eur x 57,78 proc.).
30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Sostinės kreditai“ (j. a. k. 302513887) 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų, 00 ct) negrąžinto kredito, 92,30 Eur (devyniasdešimt du eurus, 30 ct) pelno (mokėjimo) palūkanų paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 18,20 Eur (aštuoniolika eurų 20 ct) kompensacinių palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (460,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, nuostolių (negautų pelno palūkanų), kuriuos sudaro 74,49 proc. nuo negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2023 m. lapkričio 15 d.) iki visiško kredito sumos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 3 d.) ir neviršijant 240,02 Eur galutinės sumos, 21,67 Eur (dvidešimt vieną eurą 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7,93 Eur (septynis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams.“
Priteisti iš atsakovo M. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Sostinės kreditai“ (j. a. k. 302513887) 12,71 Eur (dvylika eurų 71 ct) bylinejimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.