- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-2705-643/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11448-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4Žala
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį A. B. skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sostinės kreditai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 2 532,19 Eur skolą (1 395,11 Eur negrąžintas kreditas, 856,52 Eur palūkanos, 125,56 Eur kompensacinės palūkanos, 155,00 Eur išieškojimo ikiteismine tvarka išlaidos), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pareiškimo nuorašas su priedais, teismo pranešimo nuorašas atsakovui buvo įteikti per darbovietę, tačiau atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, o ieškovė ieškinyje pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: pripažino nesąžininga ir negaliojančia abinitio (nuo sudarymo momento) 2022 m. rugsėjo 24 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 73216 specialiųjų sąlygų nuostatą, kad sutarties įvykdymo terminui suėjus, kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos iki visiško kredito sumos grąžinimo. Priteisė ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai” iš atsakovo A. B.: 1 395,11 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 11 ct) negrąžinto kredito; 251,07 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 7 ct) pelno palūkanų; 152,93 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du 93 ct) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 29 d. iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. spalio 2 d.); 74,75 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 2023 m. spalio 3 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. rugsėjo 24 d. pagal kredito sutarties mokėjimų grafiką, sudarytą anuiteto būdu, nuo negrąžinto kredito dalies, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likutis, neviršijant 452,52 Eur; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 251,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 50,68Eur (penkiasdešimt eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 11,81 Eur pašto išlaidas.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys 2022 m. rugsėjo 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 73216 (Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 1 500 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. laikotarpiui, o atsakovas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo jį grąžinti. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir suteikė atsakovui sutartyje numatyto dydžio kreditą. Bylos duomenimis atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė – pirmas keturias įmokas sumokėjo laiku, dvi sumokėjo vėluodamas, o paskutinę įmoką atliko 2023 m. gegužės 2 d. Ieškovė siuntė priminimus skolininkui apie pradelstą mokėti kreditą, tačiau atsakovas ir toliau neatsiskaitė su ieškove. Dėl atsakovo sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo ieškovė nutraukė Sutartį 2023 m. liepos 28 d.
5. Teismas ieškovės prašymą priteisti 125,56 Eur kompensacines palūkanas atmetė, nurodydamas, jog šalys Sutartyje jos nutraukimo atveju nebuvo susitarusios dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo. Sutarties nutraukimo atveju pagal Sutartį ieškovė gali prašyti delspinigių, tačiau ieškovė jų priteisti neprašė. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), taigi ieškovei priteisus iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius), reikalavimas priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kuris nėra galimas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo yra neaiški, todėl pripažintina nesąžininga ir netaikytina (CK 6.228⁴ straipsnio 6, 8 ir 9 dalys). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad Sutarties specialiosiose sąlygose nėra nurodyta, ar 18,25 proc. dydžio kompensuojamosios palūkanos yra metinės, ar skaičiuojamos už mėnesį, už dieną ar kitą laikotarpį, taigi tokia Sutarties sąlygų formuluotė neatitinka CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalies reikalavimo, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo 125,56 Eur kompensuojamąsias palūkanas atmestinas.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė nepagrindė, kokią skolos dalį išieškojo ne teismo tvarka, todėl reikalavimą priteisti skolos išieškojimo išlaidas taip pat atmetė. Pažymėjo, kad pretenzijos išsiuntimas nėra skolos išieškojimas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovė UAB „Sostinė kreditai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą už akių dalyje, kuria ieškovės reikalavimas priteisti 125,56 Eur kompensacines palūkanas netenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį toje dalyje patenkinti bei priteisti žyminį mokestį – 22 Eur.
8. Pasisakydama dėl ieškinio reikalavimo priteisti kompensacines palūkanas netenkinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad ieškovei priteisus iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius), reikalavimas priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas reiškia dvigubas atsakomybės taikymą. Nurodo, jog Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją. Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos aptariamų palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
9. Paaiškina, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad kompensuojamųjų palūkanų mokėjimas yra neaiškus, todėl pripažintinas nesąžiningu ir netaikytinu. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytos 18,25 proc. kompensacinės palūkanos yra metinės palūkanos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškino, jog kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė ieškiniu prašė priteisti 125,56 Eur kompensacines palūkanas remdamasi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nuostata, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra – kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką ieškovei priteistinos 0,05 proc. kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą mokėti diena, t. y. skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 25 d. ( nuo pirmos pradelsimo dienos) (1395,11 Eur x 0,05 proc. x 180 dienų).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 125,56 Eur kompensuojamąsias palūkanas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2022 m. rugsėjo 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 73216 (Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 1 500 Eur kreditas 24 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir periodinėmis įmokomis grąžinti kreditą ir mokėti Sutartyje nustatyto dydžio palūkanas. Atsakovui laiku nevykdant savo įsipareigojimų pagal Sutartį ieškovė 2023 m. liepos 28 d. Sutartį su atsakovu nutraukė. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos iš atsakovo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas reikalavimas priteisti 125,56 Eur kompensuojamąsias palūkanas.
Dėl ginčo esmės.
14. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 125,56 Eur kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas nuo laiku nesumokėtų įmokų dalies už 180 dienų laikotarpį nuo 1 395,11 Eur sumos, taikant 0,05 procentų dydžio palūkanų normą, be kita ko pažymėjo, kad pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama tik didesnė iš reikalaujamų sumų, todėl ieškovei priteisus iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius), reikalavimas priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas reikštų dvigubos atsakomybės taikymą, kuris nėra galimas.
15. Apeliantė nesutinka su šiomis teismo išvadomis, mano, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad ieškovei priteisus iš atsakovo negautas pajamas (nuostolius), reikalavimas priteisti ir kompensuojamąsias palūkanas reiškia dvigubos atsakomybės taikymą. Nurodo, jog dėl skirtingos kompensuojamųjų ir pelno palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamųjų palūkanų vienu metu.
16. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai dėl pelno ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo kartu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje Nr. e3K-7-75-823/2020 (49 punktas) nurodė, jog tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos, kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek VKĮ, tiek 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių, kuri buvo įgyvendinta Vartojimo kredito įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
17. Įgyvendindama kasacinio teismo funkciją formuoti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas).
18. Apibendrinant anksčiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus darytina išvada, kad pelno palūkanos ir kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos kartu tik iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Sutartį nutraukus pelno palūkanos nebeskaičiuojamos. O negautų pajamų (nuotolių) ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimas kartu reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, taigi, yra negalimas.
19. Nagrinėjamu atveju proceso šalis sieję sutartiniai santykiai yra pasibaigę Sutarties nutraukimu prieš terminą, todėl ieškovei priteistina kompensuojamųjų palūkanų suma, apskaičiuotina už pradelstą prievolių vykdymo terminą iki Sutarties nutraukimo dienos. Pagal su ieškiniu teismui pateiktą kliento ID:57501 detalizaciją apie A. B. prievolių vykdymą iki 2023 m. liepos 24 d. atsakovo prievolių vykdymas buvo uždelstas 161 dieną. Sutartis nutraukta 2023 m. liepos 28 d. Atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 115,10 Eur kompensuojamųjų palūkanų (1 395,11 Eur x 0,05 proc. x 165 d.). Likusią kompensuojamųjų palūkanų sumą apima pirmos instancijos teismo ieškovei iš atsakovo priteista negautų pajamų (nuostolių) suma.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
20. Apibendrinęs išdėstytą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas dalyje dėl kompensuojamųjų palūkanų(CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai perskirstytinos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį patenkinus iš dalies (93,47 proc.) proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 53,28 Eur (57 Eur x 93,47 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Be to, atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį valstybei iš atsakovo priteistina 12,41 Eur (13,28 Eur x 93,47 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).
21. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistina 20,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (22 Eur x 91,67 proc.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą už akių pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2022 m. rugsėjo 24 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 73216 specialiųjų sąlygų nuostatą, kad sutarties įvykdymo terminui suėjus, kreditorius įgyja teisę reikalauti 18,25 proc. dydžio kompensuojamųjų palūkanų nuo nepadengtos kredito sumos iki visiško kredito sumos grąžinimo.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai” (j. a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)
- 1 395,11 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 11 ct) negrąžinto kredito;
- 251,07 Eur (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 7 ct) pelno palūkanų;
- 152,93 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du 93 ct) negautų pajamų už laikotarpį nuo 2023 m. liepos 29 d. iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2023 m. spalio 2 d.);
- 74,75 proc. dydžio negautas pajamas, skaičiuojamas nuo 2023 m. spalio 3 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. rugsėjo 24 d. pagal kredito sutarties mokėjimų grafiką, sudarytą anuiteto būdu, nuo negrąžinto kredito dalies, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likutis, neviršijant 452,52 Eur;
- 115,10 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 10 ct) kompensuojamųjų palūkanų;
- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 366,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;
- 53,28 Eur (penkiasdešimt tris eurus28 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,41 Eur (dvylika eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai” (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 20,17 Eur (dvidešimt eurų 17 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.