Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-948-803/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-03-19
Bylos Nr.: e2-948-803/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01537-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas (visiškai).

Teisėjas: Rūta Petkuvienė (pirm.)
Ieškovas: SIA UniCredit Leasing
Atsakovas: „Rikatis“, G. G.
Advokatai: Birutė Kusaitė

Kategorijos

2.6.16.10Lizingas
3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2-948-803/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01537-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.10; 3.2.3.8. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,sekretoriaujant Anai Prutkovskai,dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Birutei Kusaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį dėl turto išreikalavimo ir skolos priteisimo atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rikatis“, G. G. bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rikatis“ priešieškinį dėl Finansinio lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu atsakovei pagal priešieškinį SIA „UniCredit Leasing“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė, pareiškusi ieškinį, prašė įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Rikatis“ grąžinti/perduoti jai: a) lengvąjį automobilį SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), b) lengvąjį automobilį SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), c) lengvąjį automobilį Volkswagen Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), d) lengvąjį automobilį OPEL INSIGNIA LIMOUSINE NB, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), e) komercinį automobilį FORD TRANSIT CUSTOM, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš atsakovės UAB „Rikatis“ priteisti 22181,35 EUR (dvidešimt du tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir 35 euro centus) nuostolių ir solidariai iš atsakovų UAB „Rikatis“ bei laiduotojos G. G. 17 138,05 EUR (septyniolika tūkstančių šimtą trisdešimt aštuonis eurus ir 5 euro centus) nuostolių. Taip pat priteisti iš UAB „Rikatis“ 0,2 proc. delspinigių pagal Lizingo sutartį Nr. 710316/01 ir solidariai iš atsakovų UAB „Rikatis“ ir laiduotojos G. G. 0,1 proc. dydžio delspinigius pagal Lizingo sutartis Nr. 705774/00, Nr. 706568/00, 706948/00, Nr. 707775/00 už kiekvieną dieną skaičiuojamus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki Turto realaus grąžinimo momento.

2. Ieškovė paaiškino, kad su atsakove UAB „Rikatis“ sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 705774/00, Finansinio lizingo sutartį Nr., 706568/00, Finansinio lizingo sutartį Nr. 706948/00, Finansinio lizingo sutartį Nr. 707775/00, Finansinio lizingo sutartį Nr. 710316/01. UAB „Rikatis“ prievolių įvykdymas pagal Lizingo sutartis buvo užtikrintas laidavimo sutartimis, už atsakovę laidavo G. G..

3. Ieškovė paaiškino, jog atsakovė UAB „Rikatis“ nuo pat Lizingo sutarčių sudarymo dienos, t. y. 2016 m. pabaigos, pradėjo netinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartis. Lizingo bendrovė nuolat ragino UAB „Rikatis“ vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus, tačiau atsakovė šių raginimų nevykdė, todėl 2019 m. liepos 8 d. pranešimu Nr. LD19/07-0852 Lizingo bendrovė nutraukė Lizingo sutartis ir pareikalavimo atlyginti susidariusius nuostolius bei nedelsiant grąžinti Lizingo bendrovei jai nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau Lizingo gavėjas geranoriškai savo prievolių neįvykdė. Ieškinio pateikimo dienai UAB „Rikatis“ nėra grąžinusi šio turto: a) lengvojo automobilio SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), b) lengvojo automobilio SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), c) lengvojo automobilio Volkswagen Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), d) lengvojo automobilio OPEL INSIGNIA LIMOUSINE NB, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), e) komercinio automobilio FORD TRANSIT CUSTOM, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas).

4. UAB „Rikatis“ nevykdant savo mokėjimo įsipareigojimų ir negražinant Turto, Lizingo davėjas 2019 m. liepos 8 d. pranešimu Nr. LD19/07-0856 kreipėsi į laiduotoją G. G., reikalaudamas nedelsiant padengti Kliento skolinius įsipareigojimus pagal Sutartį, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.

5. Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 9.2.2 p. įtvirtinta, kad Lizingo davėjui vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą, jis turi teisę pareikalauti atlyginti visus dėl išankstinio Lizingo sutarties nutraukimo Lizingo davėjo patirtas išlaidas bei tokio dydžio nuostolius, kad jie Lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei Lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs Lizingo sutartį. Šiuo atveju ieškovė patyrė 39 319,40 Eur nuostolių, kurie susideda iš: 28 558,52 Eur neišpirkta Turto vertė pagal Lizingo sutartis (Skaičiuojama nuo Lizingo sutarčių nutraukimo), 2716,59 Eur palūkanos, 869,29 Eur sutarties nutraukimo mokestis (Paslaugų kainoraštyje, kuris yra skelbiamas Lizingo davėjo interneto svetainėje, nurodyta, kad Lizingo sutarties nutraukimo įkainis yra 1,5 proc. nuo neišmokėtos sumos), 3099,88 Eur bauda dėl sutarties nutraukimo (pagal Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 7.3 punktą, <...> Lizingo davėjui vienašališkai nutraukus šią Sutartį 9.1 punkte numatytais pagrindais, be Sutarties 9.4 straipsnyje numatytų įsipareigojimų Lizingo gavėjas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti Lizingo davėjui 10 % (dešimties procentų) dydžio baudą, skaičiuojamą nuo neišpirktos Turto vertės Sutarties nutraukimo dieną), 4075,12 Eur delspinigiai, kurie skaičiuojami 0,2 proc. pagal Lizingo sutartį Nr. 710316/01 ir 0,1 proc. pagal kitas Lizingo sutartis delspinigiai dėl laiku negrąžinto Turto (pagal Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 9.5.1 punktą, <...> už kiekvieną pavėluotą grąžinti Turtą dieną Lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti Lizingo davėjui 0,1 % (nulio sveikų vienos dešimtosios procento) dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nepadengtos Turto vertės Sutarties nutraukimo dieną, bei atlyginti visus kitus dėl pavėluoto Turto grąžinimo Lizingo davėjo patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kurių nepadengs Lizingo gavėjo sumokėti delspinigiai).

6. Dublike ieškovė nurodė, kad ieškovė tinkamai vykdė Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 9.3 punkto reikalavimus ir 2019 m. balandžio 4 d. registruotu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą dėl skolos apmokėjimo (toliau – Įspėjimas). Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 13.5 punkte numatyta, kad „kai korespondencija siunčiama registruotu paštu, laikoma, kad ji yra gauta trečią dieną po išsiuntimo“, todėl laikytina, kad atsakovė Įspėjimą dėl sutarčių nutraukimo gavo 2019 m. balandžio 8 d. Ieškovė sutinka su atsakovės UAB „Rikatis“ argumentu, kad ji negali nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, tačiau skolos atgavimo procesas, jos mažinimas ir pan. turėtų būti ir yra kontroliuojami ne pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą, bet vykdymo procese šį sprendimą vykdant antstoliui, jei susiklostytų tokia situacija, kad išreikalautinas turtas būtų išreikalautas ir vėliau ieškovės realizuotos.

7. Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovės argumentu, kad ji nepagrįstai reikalauja priteisti palūkanas, už laikotarpį, kuris bus ateityje, t. y. už laikotarpį, kuris dar nėra suėję, nes tokią teisę jai suteikia CK 6.574 straipsnis. Mano, kad atsakovės reikalavimas sumažinti netesybas ir sutarties nutraukimo baudą, yra nepagrįstas, nes Lizingo sutarčių Bendrosiose sąlygose yra aiškiai susitarta dėl netesybų netinkamai vykdant Lizingo sutartis bei Lizingo sutarčių nutraukimo mokesčio. Be to, anot ieškovės, būtina įvertinti atsakovės veiksmus po Lizingo sutarčių nutraukimo, t. y. atsakovei negrąžinant Turto ieškovei, jį toliau naudojant ir amortizuojant, atsakovė savo veiksmais ne mažina ieškovės patiriamus nuostolius, tačiau juos tik didina.

Atsiliepimas

8. Atsakovai UAB „Rikatis“ ir G. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė ir laiduotoja sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl Finansinio lizingo sutarčių Nr. 705774/00, 706568/00, 706948/00, 707775/00, 710316/01 (toliau visos kartu – Lizingo sutartys) bei Laidavimo sutarčių Nr. 705774/00, 706568/00, 706948/00, 707775/00 (toliau visos kartu – Laidavimo sutartys) sudarymo. Atsakovė UAB „Rikatis“ neginčija fakto, kad atsakovė turėjo laikinų finansinių problemų ir vykdė prievoles pagal Lizingo sutartis su nežymiais vėlavimais. Atsakovė UAB „Rikatis“ pažymi, jog atsakovė nesutinka su ieškovės ieškinyje pateiktais reikalavimais, kadangi, atsakovės vertinimu, ieškovė neteisėtai, nesilaikydama Bendrųjų finansinio lizingo sutarčių sąlygų 9.3. punkto, CK 6.574 straipsnyje nustatytos tvarkos nutraukė Lizingo sutartis.

9. Anot atsakovų, ieškovės dalį nurodytos nuostolių sumos – 28.558,52 Eur, sudaro likutinė Turto vertė, t. y. ši suma yra lygi neišmokėtai Turto vertei pagal prie Lizingo sutarčių sudarytus grafikus neteisėto Lizingo sutarčių nutraukimo dienai. Iš to seka, kad ieškovė pareiškė 2 (du) reikalavimus, kurie kartu negali būti tenkinami, kadangi tenkinus juos abu, ieškovė neteisėtai praturtėtų atsakovės ir/ar laiduotojos sąskaita, t. y. ieškovei būtų grąžintas Turtas, kurio likutinė vertė 28.558,52 Eur, bei papildomai priteista 28.558,52 Eur nuostolių, kurie ir yra Turto likutinė vertė. Vadinasi, ieškovė nepagrįstai praturtėtų 28.558,52 Eur suma.

10. Atsakovai pažymi, kad ieškovė reikalauja priteisti palūkanas už laikotarpį, kuris bus ateityje, t. y. palūkanas, už laikotarpį, kuris dar nėra suėjęs. Kartu yra reiškiamas reikalavimas įpareigoti grąžinti lizinguotą Turtą, tad, atsakovų nuomone, ieškovei susigrąžinus Turtą, ieškovė nebebus perdavusi atsakovei jokio Turto bei nebus pagrindo skaičiuoti palūkanų. Atsakovai įrodinėja, kad ieškovė prašo priteisti lupikiško dydžio netesybas. Anot jų, netesybų dydis neturi viršyti ieškovės patiriamų nuostolių. Bendrųjų sąlygų 9.5.1. p. numatyti 0,2 ir 0,1 proc. per dieną dydžio delspinigiai, tai atitinkamai 73 proc. ir 36,5 proc. per metus. Tokiu atveju, iš atsakovės ir laiduotojos teismas priteisti ne didesnius kaip 0,02 proc. dydžio delspinigius skaičiuojamus nuo neišmokėtos lizinguoto Turto vertės už kiekvieną dieną.

Atsiliepimas

11. Atsakovai nesutinka ir su reikalavimu priteisti 3.099,88 Eur baudą dėl Lizingo sutarčių nutraukimo, t. y. 10 proc. dydžio baudą nuo neišmokėtos lizinguojamo Turto vertės, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė tokio dydžio nuostolius. Be to, anot atsakovų, sprendžiant Lizingo sutarčių nutraukimo mokesčio ir baudos dėl lizingo sutarčių nutraukimo santykį, turėtų būti vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir mokestį už Lizingo sutarčių nutraukimą, ir baudą už Lizingo sutarčių nutraukimą, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą atsakovei, o Ieškovė nepagrįstai praturtėtų.

12. Triplike atsakovai nurodė, kad UAB „Rikatis“ nėra gavusi ieškovės 2019 m. balandžio 4 d. pranešimo dėl skolos apmokėjimo prieš Lizingo sutarčių nutraukimą. Tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika bendrauti el. paštu – (duomenys neskelbtini). Šalys apsikeisdavo pranešimais el. paštu tiek iki ieškovės nurodyto Pranešimo išsiuntimo, tiek po jo išsiuntimo. Be to, iškovė Pranešime nurodė, kad skola yra 2 136,72 Eur. Dalį įsiskolinimo atsakovė padengė per ieškovės nustatytą terminą, tai patvirtina ieškovės siųstas 2019 m. balandžio 16 d. priminimas, kuriame nurodytas įsiskolinimo dydis yra 1 118,05 Eur. Atsakovės UAB „Rikatis“ vertinimu, ieškovės suformuluoti reikalavimai grąžinti lizinguojamas transporto priemones ir priteisti tokio paties dydžio pinigines sumas kiek vertos transporto priemonės negali būti tenkinami kartu.

13. Atsakovė UAB „Rikatis“ pateikė patikslintą priešieškinį, kuriame nurodė, kad prašo pripažinti atsakovės SIA „UniCredit Leasing“ Finansinio lizingo sutarčių Nr. 705774/00, 706568/00, 706948/00, 707775/00, 710316/01 nutraukimą neteisėtu. Atsakovė įrodinėja, kad tam, jog SIA „UniCredit Leasing“ galėtų nutraukti sutartis, turėjo: a) įvykti esminis Lizingo sutarčių pažeidimas, b) atsakovė turėjo išsiųsti pranešimą, kuriuo būtų pareikalavusi ieškovės ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo pranešimo iš atsakovės gavimo dienos sumokėti atsakovei pradelstus mokėjimus pagal Lizingo sutartis ir įspėti ieškovę UAB „Rikatis“, kad per numatytą terminą ieškovei neįvykdžius atsakovės reikalavimo, Lizingo sutartys bus vienašališkai nutrauktos, c) ieškovė turėjo gauti minėtą pranešimą.

14. Atsakovė pagal priešieškinį SIA „UniCredit Leasing“ atšiepime nurodė, kad UAB „Rikatis“ nevykdė Lizingo sutartimis prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų ir taip pažeidė Bendrųjų sąlygų 3.1 punktą. Lizingo bendrovė, siekdama tolimesnio Lizingo sutarčių vykdymo, Lizingo sutartis nutraukė tik tada, kai įvertino, jog dėl sistemingo ir nuolatinio vėlavimo nėra galimybės, kad Lizingo gavėjas tinkamai įvykdytų Lizingo sutartis. SIA „UniCredit Leasing“ atkreipė dėmesį, kad susitikimų su UAB „Rikatis“ metu buvo sutarta, kad Lizingo bendrovė atnaujins sutartis, jei UAB „Rikatis“ iki 2019-08-31 sumokės visą tai dienai esantį įsiskolinimą ir Lizingo bendrovės patirtus nuostolius, t. y. 5 432,79 Eur. Tai patvirtina Lizingo bendrovės Restruktūrizavimo ir skolininkų administravimo specialisto 2019 m. rugpjūčio 30 d. el. laiškas atsakovei. Tačiau šis susitarimas nebuvo įgyvendintas.

15. SIA „UniCredit Leasing“ atkreipė dėmesį į UAB „Rikatis“ nesąžiningumą, nurodydama, jog teikdama paraišką dėl lizingo sutarčių sudarymo UAB „Rikatis“ nurodė, kad vykdo prekybą pakavimo įrankiais ir medžiagomis, sąsagomis, kaiščiais. Tuo tarpu iš Credit Info išrašo duomenų matyti, kad veikla, kurią vykdo UAB „Rikatis“, – automobilių ir variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma. Automobilių nuoma yra išskirtinė veikla, kuriai būdinga didesnė turto praradimo rizika ir didesnis Turto nusidėvėjimas. Atitinkamai Lizingo sutarčių 6.2.16.4 punktu Lizingo gavėjas įsipareigojo be lizingo davėjo sutikimo nesubnuomoti Turto jokiam trečiajam asmeniui. Lizingo bendrovė nėra davusi jokio sutikimo dėl Turto subnuomos, todėl UAB „Rikatis“ subnuomojant Turtą yra pažeidžiama Lizingo sutartis. Be to, UAB „Rikatis“ tokiais savo veiksmais amortizuoja ir mažina Lizingo bendrovei priklausančio Turto vertę, iš subnuomos gauna pajamų, nors Lizingo sutartys yra nutrauktos ir mokėjimai pagal jas Lizingo bendrovei nėra atliekami.

Atsiliepimas

16. Atsakovė G. G. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad palaiko atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė reikalavimus palaikė. Naujų esminių aplinkybių nenurodė, dar kartą pabrėžė, kad atsakovė UAB „Rikatis“ ir šiuo metu naudojasi ieškovės turtu, gauna pajamas nuomodama automobilius, tačiau lizingo įmokų nemoka. Iš Credit Info išrašo duomenų matyti, kad veikla, kurią vykdo atsakovė yra automobilių ir variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

18. Byloje nustatyta, kad UAB „Rikatis“ ir SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas:

18.1. 2016 m. spalio 10 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 705774/00, lizingo objektas – lengvasis automobilis SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);

18.2. 2017 m. balandžio 11 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr., 706568/00, lizingo objektas – lengvasis automobilis SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);

18.3. 2017 m. birželio 13 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 706948/00, lizingo objektas – lengvasis automobilis Volkswagen Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);

18.4. 2017 m. spalio 9 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 707775/00, lizingo objektas – lengvasis automobilis OPEL INSIGNIA LIMOUSINE NB, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);

18.5. 2018 m. liepos 23 d. sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 710316/01, lizingo objektas – komercinis automobilis FORD TRANSIT CUSTOM, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (tomas I, b.l. 24-26,36-37, 46-

2. Byloje esančios pirkimo – pardavimo sutartys, turto perdavimo – priėmimo naudotis ir valdyti aktai, įrodo transporto priemonių įsigijimo ir jų perdavimo atsakovei faktą (UAB „Rikatis“, kaip įmonę, sutartiniuose santykiuose atstovavo bendraatsakovė G. G.) (tomas I, b.l. 16-19, 32-45, 73-75, 82,83).

3. Mokėjimo grafikas pagal lizingo sutartis buvo išdėstytas priklausomai nuo jų sudarymo datos (tomas I, b.l.15,38,47). Įmokų mokėjimo pradžia buvo nuo 2016 m. spalio 15 d. (tomas I, b.l. 72) pagal 2016 m. spalio 10 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 705774/00 (lizingo objektas – lengvasis automobilis SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. T(duomenys neskelbtini)). Ieškovė nurodė, kad atsakovė nuo 2016 m. pabaigos jau pradėjo netinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

4. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m liepos 8 d. parengtu raštu pranešė UAB „Rikatis“ apie sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo – mokėjimo įsipareigojimų netinkamo vykdymo. UAB „Rikatis“ įsiskolinimas Lizingo bendrovei Lizingo sutarčių nutraukimo dienai buvo 3 668,82 Eur (tomas I, b.l.87).

5. Ieškovė, nutraukusi sutartinius santykius su atsakove, 2019 m. liepos 23 d. kreipėsi į UAB „BALTIJOS INKASO“ dėl Turto grąžinimo. UAB „BALTIJOS INKASO“ 2019 m. spalio 9 d. pažymoje nurodė, kad atsakovė atsisako grąžinti automobilius, jų buvimo vieta nėra žinoma (tomas I, b.l.86).

Dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir priešieškinio pagrįstumo

6. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad lizingo (finansinės nuomos) sutartimi viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita (netiesioginis lizingas).

7. Pagal kasacinio teismo praktiką lizingo sutarties esmė – lizingo davėjo lizingo gavėjui teikiamas finansavimas, kurio forma yra ne piniginė, bet suteikta galimybė lizingo gavėjui valdyti ir naudotis jo verslui reikalingu daiktu (gaunant iš to naudos), specialiai tam įsigytu lizingo davėjo, ir lizingo davėjui mokant už tai periodines įmokas, kurių dydis priklauso nuo konkrečios sutarties sąlygų, bet kurios visais atvejais skirtos kompensuoti lizingo davėjo praradimus įsigyjant daiktą (įvertinamos sutarties administravimo sąnaudos, daikto nusidėvėjimas jo naudojimo procese ir kt.) bei atlyginti jam už suteiktas finansavimo paslaugas (mokant palūkanas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB SEB lizingas v. RAB „Vingriai“, bylos Nr. 3K-3-277/2013; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB SEB lizingas v. A. S. , bylosNr. 3K-3-367/2013; 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylos Nr. 3K-3-464/2013; kt.).

8. Pagal CK 6.574 straipsnį, kai „lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį“ <...>.

9. Nagrinėjamoje byloje visų sutarčių, sudarytų tarp ginčo šalių, Bendrųjų sąlygų 9.1 punkte numatyta, kad „Lizingo davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį nepasibaigus jos galiojimo terminui, jeigu įvyksta bent vienas iš žemiau nurodytų įvykių, kurių kiekvienas yra laikomas esminiu Sutarties pažeidimu“. Bendrųjų sąlygų 9.1.4.3 punkte numatyta, kad Lizingo bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukti Lizingo sutartis, jei Lizingo gavėjas „<visiškai ar iš dalies nevykdo ar netinkamai vykdo savo mokėjimo įsipareigojimus pagal šią Sutartį, ir šis Sutarties pažeidimas tęsiasi ilgiau nei 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai suėjo atitinkamo Lizingo gavėjo mokėjimo įsipareigojimo pagal Sutartį įvykdymo terminas“.

10. CK 6.217 straipsnio 5 dalis numato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.

11. Byloje nustatyta, kad įsiskolinimas Lizingo bendrovei vienašališko Lizingo sutarčių nutraukimo dienai sudarė 3 668,82 Eur (tomas I, b.l.87). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lizingo bendrovė turėjo teisinį pagrindą (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) vienašališkai dėl Bendrųjų sąlygų 9.1.4.3 punkto pažeidimo nutraukti Lizingo sutartis, nes toks buvo šalių susitarimas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CK 6.158 straipsnio 1 dalį kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.

13. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė raštu ragino atsakovę UAB „Rikatis“ bei laiduotoją sumokėti skolą (tomas I, b.l.89, 90, 91, 92, tomas II, b.l. 9). Atsakovai neginčija buvusio skolos fakto, paaiškino, kad turėjo laikinų finansinių problemų, todėl vykdė prievoles pagal Lizingo sutartis su nežymiais vėlavimais (tomas I, b.l.146). Po sutarčių nutraukimo sumokėjusi iš dalies skolą, atsakovė UAB „Rikatis“ pateikė priešieškinį. Atsakovė priešieškiniu įrodinėja, kad vienašališkas sutarčių nutraukimas neatitiko Bendrųjų sąlygų 9.3. punkto reikalavimų.

14. Lizingo sutarčių 9.3. punkte nustatyta, kad „Įvykus bet kuriam esminiam Sutarties pažeidimui, Lizingo davėjas išsiunčia Lizingo gavėjui pranešimą reikalaudamas, kad Lizingo gavėjas ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo pranešimo iš Lizingo davėjo gavimo dienos sumokėtų Lizingo davėjui pradelstus Lizingo mokėjimus ir/ar įvykdytų kitus savo įsipareigojimus pagal Sutartį, bei įspėdamas Lizingo gavėją, kad per numatytą terminą Lizingo gavėjui neįvykdžius Lizingo davėjo reikalavimo, Sutartis bus vienašališkai nutraukta. Toks Lizingo davėjo pranešimas taip pat bus laikomas ir papildomai nustatytu prievolei įvykdyti (LR CK 6.217 str. 3 d.), ir pranešimu apie Sutarties nutraukimą (LR CK 6.218 str. 1 d.). Lizingo gavėjui neįvykdžius įsipareigojimų per Lizingo davėjo pranešime numatytą terminą, Lizingo davėjas įgyja teisę laikyti Sutartį nutraukta nuo pranešime nustatyto papildomo termino prievolei įvykdyti. Jei Lizingo davėjas sutinka, kad Lizingo gavėjas pasibaigus papildomai nustatytam terminui įvykdytų savo įsipareigojimus, ir Lizingo gavėjas juos įvykdo, Sutartis lieka galioti.“

15. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. balandžio 4 d. registruotu paštu (tomas II, b.l.12-16) išsiuntė UAB „Rikatis“ 2019 m. balandžio 4 d. parengtą pranešimą dėl 2 136,72 Eur skolos apmokėjimo (tomas II, b.l.9). Jo turinys pagrindžia, kad tai ir Įspėjimas dėl sutarčių nutraukimo, nes pranešime buvo nurodyta, kad „Primename, kad Jūs nevykdote/netinkamai vykdote savo mokėjimo įsipareigojimus pagal minėtą Sutartį. Skola SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui šiandieną sudaro 2 136,72 € (du tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt šeši EUR 72 ct) <…>, maloniai prašome ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos (pranešimas, išsiųstas registruotu laišku, yra laikomas gautu 3 (trečią) darbo dieną nuo registruoto laiško išsiuntimo dienos), sumokėti nurodytą skolos sumą, <...> Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį, kad iki nurodyto termino nesumokėjus susidariusios skolos sumos, SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialas įgys teisę vienašališkai nutraukti Sutartį <...>“.

16. UAB „Rikatis“ priešieškinyje nurodo, kad Įspėjimo apie Lizingo sutarčių nutraukimą nėra gavusi. Teismas pažymi, kad aplinkybė dėl Pranešimo gavimo nepaneigia ieškovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį, nustačius jos esminį pažeidimą, nes tai numatyta Bendrųjų sąlygų 13.5 punkte, ieškovei išsiuntus Pranešimą pagal sutarčių sąlygas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

17. Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 13.5 punkte numatyta, kad „Bet kokie pranešimai arba susirašinėjimas, susiję su šia Sutartimi, yra pateikiami raštu ir įteikiami asmeniškai arba siunčiami Šalims registruotu laišku šioje Sutartyje nustatytais adresais, išskyrus šioje Sutartyje numatytus atvejus, kai susirašinėjimas tarp Šalių gali būti vykdomas kitomis susisiekimo priemonėmis. Kai korespondencija siunčiama registruotu paštu, laikoma, kad ji yra gauta trečią dieną po išsiuntimo“.

18. Taigi šalys yra aiškiai susitarusios, kad korespondencija laikoma gauta trečią dieną po išsiuntimo. Atitinkamai Lizingo bendrovė, 2019 m. balandžio 4 d. išsiuntusi Įspėjimą apie Lizingo sutarčių nutraukimą, turėjo teisę spręsti, kad UAB „Rikatis“ Įspėjimą dėl sutarčių nutraukimo gavo 2019 m. balandžio 8 d. Taigi byloje nustatyta, kad Lizingo bendrovė Lizingo sutartis nutraukė 2019 m. liepos 8 d., praėjus daugiau nei 15 dienų nuo Įspėjimo dėl sutarčių nutraukimo gavimo dienos, todėl nebuvo pažeistas Bendrųjų sąlygų 9.3. punkto reikalavimas.

19. Byloje nustatyta, kad tiek priminimų dėl skolos, tiek įspėjimų dėl sutarties nutraukimo siuntimo paslaugas Lizingo bendrovei teikia UAB „CCS-CUSTOMERS CARE SERVICES“. Lizingo bendrovė gavo iš UAB „CCS-CUSTOMERS CARE SERVICES“ patvirtinimą, kad Įspėjimas apie Lizingo sutarčių nutraukimą yra išsiųstas. Vadinasi, ieškovė nebeturėjo pareigos tikrinti, ar atsakovė ir laiduotoja faktiškai gavo (atsiėmė laišką) Pranešimą apie sutarčių nutraukimą (CK 6.200 straipsnis).

20. Byloje konstatavus, kad atsakovė UAB „Rikatis“ iš esmės pažeidė sutartis Nr. 706948/00, 706568/00, 705774/00, 707775/00, 710316/01, nes jos skola ieškovei 2019 m. balandžio 4 d. buvo 2 136,72 Eur, o Lizingo bendrovė tinkamai išsiuntė Įspėjimą dėl sutarčių nutraukimo ir tik po jame nustatyto termino pabaigos UAB „Rikatis“ neapmokėjus Įspėjime dėl sutarčių nutraukimo nurodytos skolos iki šiame pranešime nurodyto termino, teismas sprendžia, jog ieškovė pagrįstai nutraukė Lizingo sutartis.

21. Atmetus UAB „Rikatis“ argumentus dėl to, kad ieškovė netinkamai įgyvendino Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 9.3 punkte numatytą Lizingo sutarčių nutraukimo tvarką, atmetamas jos priešieškinys pripažinti atsakovės SIA „UniCredit Leasing“ Finansinio lizingo sutarčių Nr. 705774/00, 706568/00, 706948/00, 707775/00, 710316/01 nutraukimą neteisėtu, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

22. Pasisakant dėl ieškovės teisės nutraukti sutartis, atsakovei argumentuojant tuo, kad ieškovė turėjo numatyti papildomą terminą nurodomoms sumoms sumokėti iki sutarties nutraukimo, kaip to reikalaujama pagal CK 6.574 straipsnį, būtina atkreipti dėmesį, kad ieškovė nenutraukė Lizingo sutarčių praėjus 15 dienų nuo Įspėjimo apie Lizingo sutarčių nutraukimo gavimo dienos, taip suteikdama daugiau laiko įsipareigojimams pagal Lizingo sutartį įvykdyti, bendravo su Lizingo gavėjo atstovais telefonu prieš išsiųsdama 2019 m. liepos 8 d. pranešimą apie Lizingo sutarčių nutraukimą. Taigi atsakovė turėjo papildomą terminą dėl įsipareigojimų įvykdymo.

23. Kaip nurodė ieškovė, ji suteikė UAB „Rikatis“ ne vieną progą atnaujinti sutartinius santykius, tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo. Lizingo bendrovei nutraukus Lizingo sutartis UAB „Rikatis“ 2019 m. liepos 26 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu atnaujinti Lizingo sutartis . Susitikimų metu buvo sutarta, kad Lizingo bendrovė atnaujins sutartis, jei UAB „Rikatis“ iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. padengs visą tai dienai esantį įsiskolinimą ir Lizingo bendrovės patirtus nuostolius, t. y. 5 432,79 Eur. Tačiau 2019 m. liepos 8 d. atsakovės skola padidėjo iki 7 214,21 Eur.

24. Be to, atsakovė UAB „Rikatis“ lizingo paraiškoje, siekiant sudaryti sutartis (tomas II, b.l.25,26), nurodė, kad vykdo prekybą pakavimo įrankiais ir medžiagomis, sąsagomis, kaiščiais.

25. Iš Credit Info išrašo duomenų matyti, kad veikla, kurią vykdo atsakovė – automobilių ir variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (tomas II, b.l.17).

26. Pagal CK 6.158 straipsnio 1 dalį šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams.

27. Nustatyta aplinkybė dėl paraiškoje neteisingų duomenų pateikimo sudaro pagrindą spręsti dėl UAB „Rikatis“ nesąžiningumo, todėl atsakovei neperduodant ieškovei turto ir didėjant skolos sumai, nustačius, jog tinkamai buvo taikytas Bendrųjų sąlygų 13.5 punktas, teismas konstatuoja, kad ieškovė turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartis (CPK 185 straipsnis).

Dėl reikalavimo grąžinti Lizingo bendrovei Turtą

28. Pagal CK 6.574 straipsnį, kai <...> „lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį“.

29. Ieškovė nurodė, kad nesitiki, jog atsakovė UAB „Rikatis“ grąžins Turtą. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Rikatis“ ir toliau nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neperduoda Turto saugoti ieškovei. Antstoliui Vytautui Mitkui nepavyksta susisiekti su UAB „Rikatis“ atstovais, Turto vieta nėra žinoma ir ji yra slepiama.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015 nurodė, kad „teisės doktrinoje tokio pobūdžio teisiniai santykiai, kai lizingo davėjas lizingo gavėjo nurodymu iš trečiųjų asmenų įsigyja savo vardu daiktą ir perduoda jį naudotis lizingo gavėjui už užmokestį, laikomi klasikiniais lizingo teisiniais santykiais. Būtent toks finansinės nuomos (lizingo) modelis yra įtvirtintas ir UNIDROIT 1988 m. Otavos konvencijoje „Dėl tarptautinės finansinės nuomos““.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.574 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šioje normoje apibrėžtas lizingo davėjo nuostolių ir atitinkamai – lizingo gavėjo civilinės atsakomybės – dydžio kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013), t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti, kad jis atlygintų lizingo davėjo nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos, patirtos vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusios su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, taip pat atlyginimas (palūkanos) už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu), atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą. Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/201; 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; kt.). Kartu išaiškinta, kad lizingo davėjas, perėmęs daiktą, kartu prisiima ir pareigą realizuoti jį už maksimalią kainą (CK 6.259 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014).

32. Pagal Lizingo sutarčių bendrosios dalies 6.3.3 p., 9.2.2. p. ieškovė turi teisę <.... <<>> <<>>...>.

33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė reikalauja grąžinti sutarties dalyką – transporto priemones, vadovaujantis CK 6.574 straipsniu, teismas šioje dalyje ieškovės reikalavimą tenkina ir įpareigoja UAB „Rikatis“ grąžinti SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui priklausančius: lengvąjį automobilį SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), b) lengvąjį automobilį SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), c) lengvąjį automobilį Volkswagen Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), d) lengvąjį automobilį OPEL INSIGNIA LIMOUSINE NB, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), e) komercinį automobilį FORD TRANSIT CUSTOM, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą dėl neišpirktos turto vertės

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-684/2017 34 punkte nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą; lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką, nes daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; kt.).

35. Nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimas dėl Turto grąžinimo yra patenkintas. Ieškovė taip pat paprašė priteisti 28 558,52 Eur už neišpirktą Turto vertę pagal Lizingo sutartis, kuri skaičiuojama nuo Lizingo sutarčių nutraukimo. Atsakovai nurodė, kad jei bus tenkinamas reikalavimas įpareigoti grąžinti transporto priemones, jų vertė negali būti laikoma ieškovės nuostoliais. Tačiau atsakovai pripažįsta, kad ieškovė 28 558,52 Eur neišpirktos Turto vertės nuostolius patirtų, jei transporto priemonės būtų prarastos ir nebūtų ieškovei grąžintos.

36. Nagrinėjamoje byloje antstolio Vytauto Mitkaus nurodyta, kad nepavyksta susisiekti su UAB „Rikatis“ atstovais, Turto vieta nėra žinoma. Taigi byloje nustatyta, kad UAB „Rikatis“ nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neperduoda Turto saugoti ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „Rikatis“ būtų bendradarbiavusi su ieškove ir būtų sugrąžinusi automobilius ieškovei (CPK 178, 185 straipsniai), kai yra galiojanti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis, įpareigojanti grąžinti Turtą.

Žemesnės instancijos teismas

37. Esant šioms aplinkybėms, taikoma pačios atsakovės UAB „Rikatis“ tripliko 27 punkte išsakyta nuostata – ieškovei negrąžinus turto, iš atsakovės gali būti priteisiamas ieškovės nuostolis, kuris yra lygus neišpirkai/negrąžintai Turto vertei.

38. Nors atsakovė ir nurodo, jog ieškovės dublike pateikta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria ieškovė vadovaujasi teigdama, kad reikalavimai įpareigoti grąžinti transporto priemones ir priteisti jų vertę turi būti tenkinami kartu, o dėl nepagrįsto praturtėjimo bus sprendžiama vykdomajame procese, negali būti taikoma šioje byloje, nes šių bylų ratio decidenti yra visiškai kitoks, bylose nagrinėjami skirtingi teisiniai santykiai, kurių vykdymo tvarka nėra net panaši į lizingo (finansinės nuomos) teisinius santykius, tačiau tai nepaneigia ieškovės teisės į visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

39. Teismas pripažįsta, kad ieškovės nurodyta kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-351/2014; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. 3K-7-364/2010) nėra panaši faktinėmis aplinkybėmis su šia nagrinėjama byla. Kita vertus, kaip išaiškino kasacinis teismas, daikto realizavimo kaina yra mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai. Nagrinėjamoje byloje atsakovei Turto negrąžinus negalima nustatyti, kiek turi būti mažinami daikto realizavimo kaina lizingo davėjo nuostoliai. Vadinasi, atsiranda teisinis pagrindas sutikti su ieškove, kad vykdymo procese, jei bus grąžinti automobiliai, antstolis skolos atgavimo procese privalės kontroliuoti išieškotinų sumų paskirstymą. Tokiu teisės aiškinimu yra grindžiama teismų formuojama praktika (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-674-910/2019).

40. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jeigu lizingo objektu buvusio turto vertė viršija lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, skirtumas turi būti grąžinamas lizingo gavėjui, nes priešingu atveju lizingo davėjas nepagrįstai praturtėtų. Be to, nors lizingo davėjas yra laisvas pasirinkti, ar turtą parduoti, kitaip perleisti, ar laikyti savo nuosavybe, tačiau tai neatleidžia jo nuo pirmiau nurodytos pareigos – grąžinti skirtumą lizingo gavėjui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

41. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei negrąžinus Turto negalima nustatyti kiek jo realizavimo kaina turi būti mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, ieškovės reikalavimas priteisti 28 558,52 Eur už neišpirktą Turto vertę pagal Lizingo sutartis yra tenkinamas (CK 6.251 straipsnis, CPK 12, 178 straipsnis).

Dėl reikalavimo priteisti negautas palūkanas pagal lizingo sutartis

42. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – tai civilinė teisinė priemonė, kuri suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, tai taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius prisiimtos prievolės arba ją įvykdžius netinkamai, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobūdžio priemonė paveikti skolininką ar kitą asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, ką privalo įvykdyti pagal įstatymą arba sandorį.

43. Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 9.2.2 punkte numatyta, kad “Įvykus bet kuriam esminiam Sutarties pažeidimui, Lizingo davėjas turi teisę savo nuožiūra vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, pareikalauti nedelsiant grąžinti Turtą Lizingo davėjui bei atlyginti visus dėl išankstinio Sutarties nutraukimo Lizingo davėjo patirtus nuostolius bei tokio dydžio nuostolius, kad jie Lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei Lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs Sutartį“. Ieškovė, remdamasi šia sutarties sąlyga, priskaičiavo 2 716,59 Eur negautų palūkanų pagal Lizingo sutartis nuo jų nutraukimo iki įmokų mokėjimo grafikų pabaigos.

44. Atsakovai įrodinėja, kad ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas už laikotarpį, kuris dar nėra suėjęs, negali būti tenkinamas, kadangi jis prieštarauja CK įtvirtintiems sąžiningumo ir teisingumo principams bei nuostatai, kad atlyginami tik realiai pagrįsti nuostoliai.

45. Teismas su tokiais atsakovų argumentais nesutinka, nes pagal CK 6.70 straipsnio 2 dalį netesybomis gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas.

46. Be to, kasacinis teismas išaiškino, kad „Lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi iš esmės tik finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014).

47. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Bendrųjų sąlygų 9.2.2 punktą atsakovė UAB „Rikatis“ įsipareigojo atlyginti visus dėl išankstinio Sutarties nutraukimo Lizingo davėjo patirtus nuostolius taip, kad Lizingo davėjas grįžtų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei Lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs Sutartį, ieškovės reikalavimas priteisti 2 716,59 Eur dėl negautų palūkanų pagal Lizingo sutartis yra tenkinamas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.574 straipsnis).

48. Nors atsakovė UAB „Rikatis“ teigia, kad Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką, todėl ieškovei nepriteistinos palūkanos, tačiau jis neįvertina aplinkybės, kad būtent dėl jo nesąžiningų veiksmų nėra grąžintas turtas.

Dėl reikalaujamų priteisti netesybų ir sutarties nutraukimo mokesčio dydžio

49. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt.). Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

50. Pagal Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 7.3 punktą, <...> „Lizingo davėjui vienašališkai nutraukus šią Sutartį 9.1 punkte numatytais pagrindais, be Sutarties 9.4 straipsnyje numatytų įsipareigojimų Lizingo gavėjas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti Lizingo davėjui 10 % (dešimties procentų) dydžio baudą, skaičiuojamą nuo neišpirktos Turto vertės Sutarties nutraukimo dieną“.

51. Atsakovė ir laiduotoja nesutinka su tokio dydžio netesybomis, tačiau nenurodo, kodėl jos turi būti atleistos nuo Sutarties 9.4 straipsnyje numatytų įsipareigojimų vykdymo. Tai, kad ieškovė neįrodinėja nuostolių, nepaneigia jos teisės į baudą, esant galiojančiam Bendrųjų sąlygų 7.3 punktui (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

52. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-329/2010 nurodė, kad „sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į CK 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas CK 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007)“.

53. Taip pat atsakovė ir laiduotoja prašo dešimties procentų baudą sumažinti iki 1,5 proc.

54. Teismas atmeta tokį prašymą ir sutinka su ieškove, kad nėra teisinio pagrindo mažinti sutarto baudos dydžio, nes, teikdama paraišką ir siekdama sudaryti Lizingo sutartis, atsakovė UAB „Rikatis“ nurodė, kad vykdo prekybą pakavimo įrankiais ir medžiagomis, sąsagomis, kaiščiais, tačiau, įsigijusi automobilius, ėmė vystyti verslą iš jų nuomos, t. y. nenaudojo transporto priemonių deklaruotai veiklai. Teismas pripažįsta pagrįstu ieškovės argumentą, kad automobilių nuoma yra išskirtinė veikla, kuriai būdinga didesnė turto praradimo rizika ir didesnis Turto nusidėvėjimas.

55. Pažymėtina ir tai, kad Lizingo sutarčių 6.2.16.4 punktu Lizingo gavėjas įsipareigojo be lizingo davėjo sutikimo nesubnuomoti turto jokiam trečiajam asmeniui. Lizingo bendrovė nėra davusi jokio sutikimo dėl Turto subnuomos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Rikatis“ nepaneigė ieškovės argumento dėl lizinguoto Turto nuomos, todėl, jei atsakovė subnuomoja Turtą, tai ne tik pažeidžia Lizingo sutartis, bet ir amortizuoja bei mažina Lizingo bendrovei priklausančio Turto vertę, todėl nėra faktinio pagrindo baudos mažinimui. Pažymėtina ir tai, kad iš subnuomos yra gaunamos pajamos, tačiau nors Lizingo sutartys yra nutrauktos, mokėjimai pagal jas Lizingo bendrovei nėra atliekami. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, ieškovės reikalavimas dėl 3 99,88 Eur baudos priteisimo tenkinamas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

56. Be to, nagrinėjamoje byloje Lizingo sutarčių šalys yra verslininkai, atsakovė nenurodė, kad net grąžinus ir pardavus lizingo objektus, netesybos, atsižvelgiant į jau patirtų nuostolių dydį, vis tiek nebūtų neprotingai didelės.

57. Ieškovė prašė priteisti 0,2 proc. pagal Lizingo sutartį Nr. 710316/01 ir 0,1 proc. pagal kitas Lizingo sutartis delspinigius dėl laiku negrąžinto Turto – 4 075,12 Eur.

58. Pagal Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 9.5.1 punktą, <...> „už kiekvieną pavėluotą grąžinti Turtą dieną Lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti Lizingo davėjui 0,1 % (nulio sveikų vienos dešimtosios procento) dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nepadengtos Turto vertės Sutarties nutraukimo dieną, bei atlyginti visus kitus dėl pavėluoto Turto grąžinimo Lizingo davėjo patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kurių nepadengs Lizingo gavėjo sumokėti Delspinigiai“.

59. Atsakovė ir laiduotoja nurodo, kad Bendrųjų sąlygų 9.5.1. p. numatyti 0,2 ir 0,1 proc. per dieną dydžio delspinigiai, tai atitinkamai 73 proc. ir 36,5 proc. per metus. Anot jų, tokio dydžio delspinigiai yra lupikiški ir per dideli, todėl ieškovės prašomi priteisti delspinigiai turi būti mažintini iki 0,02 proc. dydžio, kas iš esmės netgi viršytų ieškovės taikomas palūkanas sudarant lizingo sandorius.

60. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad lizingo sutarties šalys tiek vykdydamos sutartį, tiek ją nutraukus yra saistomos bendrųjų sąžiningumo (CK 6.158 straipsnis) ir sutarties šalių bendradarbiavimo (CK 6.200 straipsnis) imperatyvų. Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).

61. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė UAB „Rikatis“ nėra grąžinusi Turto, sprendžia, kad nėra faktinio pagrindo mažinti prašomų priteisti delspinigių (CK 1.5 straipsnis), nes tai neatitiktų aukščiau nurodytos formuojamos teismų praktikos dėl skolininko atsakomybės, esant jam nesąžiningam. Be kita ko, tik nuo atsakovės veiksmų priklauso delspinigių skaičiavimo terminas. Grąžinus turtą, nebūtų faktinio ir teisinio pagrindo delspinigių priteisimui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 4 075,12 Eur delspinigių dėl laiku negrąžinto Turto pagal Lizingo sutartį Nr. 710316/01 (0,2 proc.) ir pagal kitas Lizingo sutartis (0,1 proc.) tenkinamas kaip pagrįstas ir įrodytas.

62. Kaip pažymėjo kasacinis teismas, tik kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus. Kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes CK 6.248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014).

63. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti ieškovės kaltę, todėl mažinti atsakovės ir laiduotojos sutartinės atsakomybės nėra. Atsižvelgiant į tai, atsakovių prašymas sumažinti iki 0,02 proc. dydžio delspinigius atmetamas (CPK 178 straipsnis).

64. Ieškovė, remdamasi Bendrųjų sąlygų 7.3 punktu, prašė priteisti 869,29 Eur sutarties nutraukimo mokestį, kuris numatytas Paslaugų kainoraštyje ir kuris yra skelbiamas Lizingo davėjo interneto svetainėje.

65. Byloje nustatyta, kad Lizingo davėjo interneto svetainėje nurodyta, kad Lizingo sutarties nutraukimo įkainis yra 1,5 proc. nuo neišmokėtos sumos. Anot atsakovų, sprendžiant Lizingo sutarčių nutraukimo mokesčio ir baudos dėl lizingo sutarčių nutraukimo santykį, turėtų būti vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir mokestį už Lizingo sutarčių nutraukimą, ir baudą už Lizingo sutarčių nutraukimą, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą atsakovei, o ieškovė nepagrįstai praturtėtų.

66. Pagal Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 3.6. punktą „Sudarant Lizingo sutartį Lizingo gavėjas dengia bet kokias išlaidas bei mokesčius, susijusius su Lizingo sutarties sudarymu, vykdymu, nutraukimu, taip pat su Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu ir vykdymu, Turto priėmimu – perdavimu bei draudimu, Lizingo sutarties vykdymo užtikrinimu. Lizingo gavėjas apmoka visus Turto registravimo kompetentingoje valstybės ar savivaldybės institucijoje Lizingo davėjo vardu mokesčius, visus su Turto valdymu ir naudojimu susijusius mokesčius, rinkliavas, įmokas ir bet kokių šiame punkte paminėtų mokesčių, rinkliavų, įmokų pasikeitimai neturi įtakos Lizingo gavėjo mokamiems Lizingo mokėjimams. Jei Lizingo davėjas atlieka bet kurį iš anksčiau išvardytų mokėjimų, Lizingo gavėjas kompensuoja Lizingo davėjo išlaidas pagal Lizingo davėjo išrašytas sąskaitas-faktūras. Tuo atveju, jeigu valstybės ar savivaldybės institucijos Lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu nustatytų mokesčius, rinkliavas ar įmokas už Turtą ar Turto nuosavybės teisę, dėl tokių mokesčių patirtas išlaidas Lizingo davėjui kompensuoja Lizingo gavėjas“.

67. Pagal Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 8.4. punktą Lizingo davėjui vienašališkai nutraukus Sutartį prieš terminą Lizingo gavėjas privalo sumokėti paslaugų kainoraštyje nurodyto dydžio Sutarties nutraukimo mokestį (tomas I, b.l.66).

68. Minėtos Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 3.6., 8.4. punktų nuostatos siejamos su sutarčių administravimo mokesčiu, kuris buvo apskaičiuotas tik dėl to, kad ieškovei reikėjo inicijuoti procedūras dėl sutarčių nutraukimo. Tai yra ieškovės papildomos išlaidos, kurių nebūtų, jei atsakovai būtų vykdę tinkamai sutartis. Tokiu atveju, nenuginčijus Paslaugų kainoraštyje, kuris yra skelbiamas Lizingo davėjo interneto svetainėje, nurodyto 1,5 proc. nuo neišmokėtos sumos Lizingo sutarties nutraukimo įkainio, ieškovės prašymas priteisti 869,29 Eur tenkinamas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CPK 12,178 straipsniai). Minėta, lizingo (finansinės nuomos) sutarčių šalys yra verslininkai, laikytina, kad lizingo davėjo finansinio intereso gynimas grąžinant lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sąžiningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesą.

Dėl laiduotojo civilinės atsakomybės

69. Laidavimas yra vienas iš įstatyme numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnio 1 dalis), tais atvejais, kai pagrindinė prievolė yra neįvykdyta, klientas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Bendrai laidavusių asmenų atsakomybė kreditoriui taip pat yra solidarioji, jei ko kita nenumato laidavimo sutartis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis). Taigi kreditorius turi teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis, CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

70. Nagrinėjamoje byloje UAB „Rikatis“ prievolių įvykdymas pagal Lizingo sutartis buvo užtikrintas šiomis laidavimo sutartimis (tomas I, b.l.78-85):

87.1. 2016 m. spalio 10 d. tarp Lizingo bendrovės ir G. G. (laiduotojos) sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 705774/00, kuria G. G. laidavo už UAB UAB „Rikatis“ ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti Lizingo bendrovei už tinkamą UAB "Rikatis" prievolių pagal Lizingo sutartį Nr. 705774/00 vykdymą.

87.2. 2017 m. balandžio 11 d. tarp Lizingo bendrovės ir G. G. (laiduotojos) sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 706568/00, kuria G. G. laidavo už UAB „Rikatis“ ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti Lizingo bendrovei už tinkamą UAB „Rikatis“ prievolių pagal Lizingo sutartį Nr. 706568/00 vykdymą.

87.3. 2017 m. birželio 13 d. tarp Lizingo bendrovės ir G. G. (laiduotojos) sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 706948/00, kuria G. G. laidavo už UAB UAB „Rikatis“ ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti Lizingo bendrovei už tinkamą UAB "Rikatis" prievolių pagal Lizingo sutartį Nr. 706948/00 vykdymą.

87.4. 2017 m. spalio 9 d. tarp Lizingo bendrovės ir G. G. (laiduotojos) sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 707775/00, kuria G. G. laidavo už UAB UAB „Rikatis“ ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti Lizingo bendrovei už tinkamą UAB "Rikatis" prievolių pagal Lizingo sutartį Nr. 707775/00 vykdymą (toliau - Laidavimo sutartys).

71. Taigi UAB „Rikatis“ prievolės pagal Lizingo sutartis, išskyrus pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 710316/01, buvo užtikrintos G. G. Laidavimo sutartimis.

72. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosiose teisės normose kreditoriui suteikiama teisė pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti įvykdyti prievolę, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; kt.).

73. Pagal Laidavimo sutarčių 1.1 punktą, Laiduotojas neatlygintinai laiduoja už Lizingo gavėją ir įsipareigoja solidariai visu savo turtu (piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, būsimomis įplaukomis į šias sąskaitas, kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieraisi ir kt.) atsakyti Lizingo bendrovei ta pačia apimtimi kaip ir Lizingo gavėjas be jokių atskaitymų Lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. už savalaikį ir tinkamą Lizingo mokėjimų vykdymą, palūkanų ir netesybų (delspinigių ir baudų) mokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų Lizingo sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą, jeigu Lizingo gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys Lizingo bendrovei, kaip Lizingo davėjui, visų savo mokėjimo prievolių ar jų dalies pagal Lizingo sutartį (įskaitant visus Lizingo sutarties pakeitimus ir papildymus). Pagal Laidavimo sutarčių 1.2 punktą, Laiduotojo atsakomybė pagal Sutartį yra solidarioji, t. y. Laiduotojas ir Lizingo gavėjas atsako Lizingo bendrovei už Lizingo gavėjo Lizingo sutartimi prisiimtus mokėjimo įsipareigojimus kaip solidarūs skolininkai. Laidavimo sutartyje 3.2. punkte nustatyta, kad laiduotoja atsisako CK 6.80 straipsnyje numatytos teisės reikalauti, kad Lizingo bendrovė pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų Lizingo gavėjo turtą.

74. Minėta, laidavimo sutartys yra betarpiškai susijusios su lizingo sutartimis, kurios yra sudarytos verslo vystymo tikslais, atsakovė G. G. laidavo už UAB „Rikatis“ ir kaip jos vadovė sudarė lizingo sutartis. Atsižvelgiant į tai, teismui nekyla pareiga ex officio vertinti jų sąlygų teisėtumo (CK 6.156 straipsnis, reglamentuojantis sutarties laisvės principą).

75. Atsižvelgiant į tai, kad laiduotoja G. G. užtikrino Laidavimo sutartimis UAB „Rikatis“ prievoles pagal šias Lizingo sutartis: Nr. 705774/00, Nr. 706568/00, 706948/00, Nr. 707775/00, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti solidariai 17 138,05 EUR nuostolių iš atsakovės UAB „Rikatis“ ir laiduotojos G. G. (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinių palūkanų ir netesybų priteisimo

76. Skolininkui pažeidus piniginę prievolę, inter alia, taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje teisės normoje įtvirtintos vadinamosios procesinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo (ieškinio teisėjo rezoliucija priėmimo momento (CPK 137 straipsnio dalis) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio nagrinėjimo pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidarysiantiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti.

77. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau juos sumokėti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007).

78. Ieškovė prašė priteisti iš UAB „Rikatis“ 6 proc. dydžio procesines palūkanas, o iš G. G. – 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

79. Pagal CK 210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

80. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti (CPK 171, 185 straipsniai), ieškovei priteistina iš UAB „Rikatis“ 6 proc. dydžio, o iš G. G. 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

81. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Rikatis“ 0,2 proc. delspinigių pagal Lizingo sutartį Nr. 710316/01 ir solidariai iš atsakovų UAB „Rikatis“ ir laiduotojos G. G. 0,1 proc. dydžio delspinigius pagal Lizingo sutartis Nr. 705774/00, Nr. 706568/00, 706948/00, Nr. 707775/00 už kiekvieną dieną skaičiuojamus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki Turto realaus grąžinimo ieškovei momento.

82. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kompensuojamąją funkciją gali atlikti palūkanos. Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Taigi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 72 punktas).

83. Sutarčių sudarymo praktikoje pasitaiko, kad šalys sutartyje už piniginės prievolės neįvykdymą laiku nustato ne tik kompensuojamąsias palūkanas, bet ir netesybas; kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad papildomas susitarimas paskolos sutartyje dėl netesybų neprieštarauja CK 6.258 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, jog už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Tačiau, sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016, 16 punktas; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 22 punktas).

84. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepagrindė išvestinio reikalavimo, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Rikatis“ 0,2 proc. delspinigių pagal Lizingo sutartį Nr. 710316/01 ir solidariai iš atsakovų UAB „Rikatis“ ir laiduotojos G. G. 0,1 proc. dydžio delspinigius pagal Lizingo sutartis Nr. 705774/00, Nr. 706568/00, 706948/00, Nr. 707775/00 už kiekvieną dieną skaičiuojamus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki Turto realaus grąžinimo ieškovei momento. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodinėjo didesnio nuostolių dydžio, o rėmėsi delspinigių dydžiu, kartu reikalaudama minimalių nuostolių atlyginimo procesinių palūkanų forma, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, todėl toks ieškovės išvestinis reikalavimas atmetamas, tačiau tai nekeičia bylos rezultato dėl ieškinio dalyko patenkinimo, kaip pagrįsto ir įrodyto (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

85. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškinys patenkintas, o priešieškinys atmestas.

86. Ieškovė sumokėjo 1 281,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat ieškovė patyrė 3 600? Eur atstovavimo išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti: 800 Eur už ieškinio parengimą, 600 Eur dėl skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 500 Eur už atsiliepimo į UAB „Rikatis“ atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių parengimą, 800 Eur už dubliko parengimą, 100 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 500 Eur už atsiliepimo į UAB „Rikatis“ priešieškinį parengimą, 100 Eur už atstovavimą 2020 m. kovo 6 d. teismo posėdyje.??

87. Prašoma bendra priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

88. Ieškovė prašė iš atsakovų viso priteisti 3 600 (tris tūkstančius šešis šimtus eurų) Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, tačiau nenurodė, kokiomis dalimis. Įvertinant, kad ieškovė iš atsakovės G. G. prašė priteisti mažesnę sumą, be to, atsakovė nėra atsakinga už UAB „Rikatis“ pateiktą priešieškinį, kuris buvo atmestas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovė turėjo iš esmės pasisakyti dėl UAB „Rikatis“ atsikirtimų, iš atsakovės G. G. priteisiama 1/3 ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (3 600 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti + 1 281,00 Eur žyminio mokesčio), t. y. 1 464,30 Eur, o iš atsakovės UAB „Rikatis“ – 3 415,70 Eur (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

89. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų nepriteisiamos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį.

Atmesti atsakovės UAB „Rikatis“ priešieškinį.

Įpareigoti atsakovę UAB „Rikatis“ (juridinio asmens kodas: 304174916) grąžinti ieškovei SIA „UniCredit Leasing“ (juridinio asmens registracijos Nr. 40003423085, veikianti per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, kurio kodas: 302629475) lengvąjį automobilį SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), b) lengvąjį automobilį SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), c) lengvąjį automobilį Volkswagen Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), d) lengvąjį automobilį OPEL INSIGNIA LIMOUSINE NB, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), e) komercinį automobilį FORD TRANSIT CUSTOM, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti SIA „UniCredit Leasing“ (juridinio asmens registracijos Nr. 40003423085, veikianti per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, kurio kodas: 302629475) naudai iš atsakovės UAB „Rikatis“ (juridinio asmens kodas: 304174916) 22 181,35 EUR (dvidešimt du tūkstančius šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą ir 35 euro centus) nuostolių.

Priteisti SIA „UniCredit Leasing“ (juridinio asmens registracijos Nr. 40003423085, veikianti per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, kurio kodas: 302629475) naudai iš atsakovės G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Rikatis“ (juridinio asmens kodas: 304174916) solidariai 17 138,05 EUR (septyniolika tūkstančių šimtą trisdešimt aštuonis eurus ir 5 euro centus) nuostolių.

Priteisti SIA „UniCredit Leasing“ (juridinio asmens registracijos Nr. 40003423085, veikianti per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, kurio kodas: 302629475) naudai iš atsakovės G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti SIA „UniCredit Leasing“ (juridinio asmens registracijos Nr. 40003423085, veikianti per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, kurio kodas: 302629475) naudai iš atsakovės UAB „Rikatis“ (juridinio asmens kodas: 304174916) 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-10-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Petkuvienė