Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-940-516/2020

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-15
Bylos Nr.: e2A-940-516/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01537-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidija Tamošiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Rikatis“, G. G.
Ieškovas: SIA „UniCredit Leasing“

Kategorijos

2.6.2.1Netesybos
2.6.2.2Laidavimas
2.6.16.10Lizingas

Civilinė byla Nr. e2A-940-516/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01537-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.2.2; 2.6.16.10. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 15 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Rikatis“ ir G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-948- 803/2020 pagal ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Rikatis“ ir G. G. dėl turto išreikalavimo ir skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rikatis“ priešieškinį SIA „UniCredit Leasing“ dėl finansinio lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė SIA „UniCredit Leasing“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Rikatis“ grąžinti/perduoti jai: a) lengvąjį automobilį SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), b) lengvąjį automobilį SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), c) lengvąjį automobilį Volkswagen Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), d) lengvąjį automobilį OPEL INSIGNIA LIMOUSINE NB, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), e) komercinį automobilį FORD TRANSIT CUSTOM, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės UAB „Rikatis“ 22 181,35 EUR nuostolius, priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Rikatis“ ir laiduotojos G. G. 17 138,05 EUR nuostolius, priteisti iš atsakovės UAB „Rikatis“ 0,2 proc. delspinigius pagal Lizingo sutartį Nr. 710316/01 bei solidariai iš atsakovių UAB „Rikatis“ ir laiduotojos G. G. 0,1 proc. dydžio delspinigius pagal Lizingo sutartis Nr. 705774/00, Nr. 706568/00, 706948/00, Nr. 707775/00 už kiekvieną dieną, skaičiuojamus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki turto realaus grąžinimo momento.

2. Nurodė, kad su atsakove UAB „Rikatis“ sudarė Finansinio lizingo sutartį Nr. 705774/00, Finansinio lizingo sutartį Nr. 706568/00, Finansinio lizingo sutartį Nr. 706948/00, Finansinio lizingo sutartį Nr. 707775/00, Finansinio lizingo sutartį Nr. 710316/01. UAB „Rikatis“ prievolių įvykdymas pagal Lizingo sutartis buvo užtikrintas laidavimo sutartimis. Už atsakovę laidavo G. G.. Atsakovė UAB „Rikatis“ nuo pat Lizingo sutarčių sudarymo dienos, t. y. 2016 m. pabaigos, pradėjo netinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus pagal Lizingo sutartis, todėl 2019 m. liepos 8 d. pranešimu Nr. LD19/07-0852 Lizingo bendrovė nutraukė Lizingo sutartis ir pareikalavimo atlyginti susidariusius nuostolius bei nedelsiant grąžinti Lizingo bendrovei jai nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau Lizingo gavėjas geranoriškai savo prievolių neįvykdė. Ieškinio pateikimo dieną UAB „Rikatis“ nėra grąžinusi šio turto: a) lengvojo automobilio SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), b) lengvojo automobilio SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), c) lengvojo automobilio Volkswagen Passat, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), d) lengvojo automobilio OPEL INSIGNIA LIMOUSINE NB, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) e) komercinio automobilio FORD TRANSIT CUSTOM, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas). UAB „Rikatis“ nevykdant savo mokėjimo įsipareigojimų ir negražinant Turto, Lizingo davėjas 2019 m. liepos 8 d. pranešimu Nr. LD19/07-0856 kreipėsi į laiduotoją G. G., reikalaudamas nedelsiant padengti kliento skolinius įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo. Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 9.2.2 punkte įtvirtinta, kad Lizingo davėjui vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą, jis turi teisę pareikalauti atlyginti visus dėl išankstinio Lizingo sutarties nutraukimo Lizingo davėjo patirtas išlaidas bei tokio dydžio nuostolius, kad jie Lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei Lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs Lizingo sutartį. Šiuo atveju ieškovė patyrė 39 319,40 Eur nuostolių, kuriuos sudaro: 28 558,52 Eur neišpirkta Turto vertė pagal Lizingo sutartis (Skaičiuojama nuo Lizingo sutarčių nutraukimo), 2 716,59 Eur palūkanos, 869,29 Eur sutarties nutraukimo mokestis (Paslaugų kainoraštyje, kuris yra skelbiamas Lizingo davėjo interneto svetainėje, nurodyta, kad Lizingo sutarties nutraukimo įkainis yra 1,5 proc. nuo neišmokėtos sumos), 3 099,88 Eur bauda dėl sutarties nutraukimo (pagal Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 7.3 punktą, <...> Lizingo davėjui vienašališkai nutraukus šią Sutartį 9.1 punkte numatytais pagrindais, be Sutarties 9.4 straipsnyje numatytų įsipareigojimų Lizingo gavėjas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti Lizingo davėjui 10 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo neišpirktos Turto vertės Sutarties nutraukimo dieną), 4 075,12 Eur delspinigiai, kurie skaičiuojami 0,2 proc. pagal Lizingo sutartį Nr. 710316/01 ir 0,1 proc. pagal kitas Lizingo sutartis delspinigiai dėl laiku negrąžinto Turto (pagal Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 9.5.1 punktą, <...> už kiekvieną pavėluotą grąžinti Turtą dieną Lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti Lizingo davėjui 0,1 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo nepadengtos Turto vertės Sutarties nutraukimo dieną, bei atlyginti visus kitus dėl pavėluoto Turto grąžinimo Lizingo davėjo patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kurių nepadengs Lizingo gavėjo sumokėti delspinigiai).

3. Atsakovė UAB „Rikatis“ pareiškė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė pripažinti atsakovės SIA „UniCredit Leasing“ finansinio lizingo sutarčių Nr. 705774/00, 706568/00, 706948/00, 707775/00, 710316/01 nutraukimą neteisėtu. Nurodė, kad tam, jog SIA „UniCredit Leasing“ galėtų nutraukti sutartis, turėjo: a) įvykti esminis Lizingo sutarčių pažeidimas, b) ieškovė turėjo išsiųsti pranešimą, kuriuo būtų pareikalavusi atsakovės ne vėliau kaip per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo pranešimo iš ieškovės gavimo dienos sumokėti jai pradelstus mokėjimus pagal Lizingo sutartis ir įspėti atsakovę UAB „Rikatis“, kad per numatytą terminą neįvykdžius ieškovės reikalavimo, Lizingo sutartys bus vienašališkai nutrauktos, c) atsakovė turėjo gauti minėtą pranešimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, atsakovės UAB „Rikatis“ priešieškinį atmetė. Įpareigojo atsakovę UAB „Rikatis“ grąžinti ieškovei SIA „UniCredit Leasing“ lengvąjį automobilį SKODA OCTAVIA, lengvąjį automobilį SKODA OCTAVIA, lengvąjį automobilį Volkswagen Passat, lengvąjį automobilį OPEL INSIGNIA LIMOUSINE NB, komercinį automobilį FORD TRANSIT CUSTOM; priteisė SIA „UniCredit Leasing“ iš atsakovės UAB „Rikatis“ 22 181,35 EUR nuostolius, solidariai iš atsakovių G. G. ir UAB „Rikatis“ 17 138,05 EUR nuostolius; iš atsakovės G. G. 5 proc. procesinies palūkanas; iš atsakovės UAB „Rikatis“ 6 proc. procesines palūkanas; iš atsakovės G. G. 1 464,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; iš atsakovės UAB „Rikatis“ 3 415,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5. Teismas nustatė, kad įsiskolinimas Lizingo bendrovei vienašališko Lizingo sutarčių nutraukimo dieną sudarė 3 668,82 Eur. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad Lizingo bendrovė turėjo teisinį pagrindą (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) vienašališkai dėl Bendrųjų sąlygų 9.1.4.3 punkto pažeidimo nutraukti Lizingo sutartis, nes toks buvo šalių susitarimas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. balandžio 4 d. registruotu paštu išsiuntė UAB „Rikatis“ 2019 m. balandžio 4 d. parengtą pranešimą dėl 2 136,72 Eur skolos apmokėjimo. Jo turinys pagrindžia, kad tai ir įspėjimas dėl sutarčių nutraukimo. Nors UAB „Rikatis“ priešieškinyje nurodė, kad įspėjimo apie Lizingo sutarčių nutraukimą nėra gavusi, tačiau teismas pažymėjo, kad aplinkybė dėl pranešimo gavimo nepaneigia ieškovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį, nustačius jos esminį pažeidimą, nes tai numatyta Bendrųjų sąlygų 13.5 punkte. Teismas nustatė, kad Lizingo bendrovė Lizingo sutartis nutraukė 2019 m. liepos 8 d., praėjus daugiau nei 15 dienų nuo įspėjimo dėl sutarčių nutraukimo gavimo dienos, todėl nebuvo pažeistas Bendrųjų sąlygų 9.3. punkto reikalavimas. Nustatęs, kad atsakovė UAB „Rikatis“ iš esmės pažeidė sutartis Nr. 706948/00, 706568/00, 705774/00, 707775/00, 710316/01, nes jos skola ieškovei 2019 m. balandžio 4 d. buvo 2 136,72 Eur, o Lizingo bendrovė tinkamai išsiuntė įspėjimą dėl sutarčių nutraukimo ir tik po jame nustatyto termino pabaigos UAB „Rikatis“ neapmokėjus įspėjime dėl sutarčių nutraukimo nurodytos skolos iki šiame pranešime nurodyto termino, teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai nutraukė Lizingo sutartis.

7. Teismas, atmetęs UAB „Rikatis“ argumentus dėl to, kad ieškovė netinkamai įgyvendino Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 9.3 punkte numatytą Lizingo sutarčių nutraukimo tvarką, atmetė atsakovės priešieškinį pripažinti atsakovės SIA „UniCredit Leasing“ Finansinio lizingo sutarčių Nr. 705774/00, 706568/00, 706948/00, 707775/00, 710316/01 nutraukimą neteisėtu, kaip neįrodytą. Teismas nustatė, kad ieškovė suteikė UAB „Rikatis“ ne vieną progą atnaujinti sutartinius santykius, tačiau atsakovė šia galimybe nepasinaudojo. Lizingo bendrovei nutraukus Lizingo sutartis, UAB „Rikatis“ 2019 m. liepos 26 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl sutarčių atnaujinimo. Susitikimų metu buvo sutarta, kad Lizingo bendrovė atnaujins sutartis, jei UAB „Rikatis“ iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. padengs visą tai dienai esantį įsiskolinimą ir Lizingo bendrovės patirtus nuostolius, t. y. 5 432,79 Eur. Nepaisant to, atsakovės skola padidėjo iki 7 214,21 Eur.

8. Teismas nustatė, kad UAB „Rikatis“ nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neperduoda Turto saugoti ieškovei. Antstoliui V. M. nepavyksta susisiekti su UAB „Rikatis“ atstovais, Turto vieta nėra žinoma ir ji yra slepiama. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė reikalauja grąžinti sutarties dalyką – transporto priemones – teismas, vadovaudamasis CK 6.574 straipsniu, ieškovės reikalavimą tenkino ir įpareigojo UAB „Rikatis“ grąžinti SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialui automobilius.

9. Teismas, nustatęs, kad UAB „Rikatis“ nevykdo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neperduoda Turto saugoti ieškovei, taip pat nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė UAB „Rikatis“ būtų bendradarbiavusi su ieškove ir būtų sugrąžinusi automobilius ieškovei, sprendė, kad iš atsakovės gali būti priteisiamas ieškovės nuostolis, kuris yra lygus neišpirkai/negrąžintai Turto vertei. Atsakovei negrąžinus Turto ir teismui negalint nustatyti kiek turi būti mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, ieškovės reikalavimą priteisti 28 558,52 Eur už neišpirkto Turto vertę pagal Lizingo sutartis teismas tenkino.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal Bendrųjų sąlygų 9.2.2 punktą atsakovė UAB „Rikatis“ įsipareigojo atlyginti visus dėl išankstinio Sutarties nutraukimo Lizingo davėjo patirtus nuostolius taip, kad Lizingo davėjas grįžtų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei Lizingo gavėjas būtų tinkamai vykdęs Sutartį, ieškovės reikalavimą priteisti 2 716,59 Eur negautas palūkanas pagal Lizingo sutartis tenkino (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.574 straipsnis).

11. Teismas nustatė, kad pagal Lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 7.3 punktą lizingo davėjui vienašališkai nutraukus Sutartį 9.1 punkte numatytais pagrindais, be Sutarties 9.4 straipsnyje numatytų įsipareigojimų, Lizingo gavėjas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti Lizingo davėjui 10 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo neišpirktos Turto vertės Sutarties nutraukimo dieną. Nors atsakovė ir laiduotoja nesutinka su tokio dydžio netesybomis, tačiau nenurodė, kodėl jos turi būti atleistos nuo Sutarties 9.4 straipsnyje numatytų įsipareigojimų vykdymo. Tai, kad ieškovė neįrodinėjo nuostolių, teismo sprendimu, nepaneigia jos teisės į baudą, esant galiojančiam Bendrųjų sąlygų 7.3 punktui (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

12. Teismas atmetė atsakovės ir laiduotojos prašymą dešimties procentų baudą sumažinti iki 1,5 proc. Nustatė, kad siekdama sudaryti Lizingo sutartis, atsakovė UAB „Rikatis“ nurodė, jog vykdo prekybą pakavimo įrankiais ir medžiagomis, sąsagomis, kaiščiais, tačiau, įsigijusi automobilius, ėmė vystyti verslą iš jų nuomos, t. y. naudojo transporto priemones ne deklaruotai veiklai. Teismas pripažino pagrįstu ieškovės argumentą, kad automobilių nuoma yra išskirtinė veikla, kuriai būdinga didesnė turto praradimo rizika ir didesnis Turto dėvėjimasis.

13. Teismas taip pat nurodė, kad Lizingo sutarčių 6.2.16.4 punktu Lizingo gavėjas įsipareigojo be lizingo davėjo sutikimo nesubnuomoti turto jokiam trečiajam asmeniui. Lizingo bendrovė nėra davusi jokio sutikimo dėl Turto subnuomos. Atsakovė UAB „Rikatis“ nepaneigė ieškovės argumento dėl lizinguoto Turto nuomos, todėl, teismo vertinimu, jei atsakovė subnuomoja Turtą, tai ne tik pažeidžia Lizingo sutartis, bet ir amortizuoja bei mažina Lizingo bendrovei priklausančio Turto vertę, todėl sprendė, kad nėra faktinio pagrindo baudos mažinimui. Pažymėjo, kad iš subnuomos yra gaunamos pajamos, tačiau nors Lizingo sutartys yra nutrauktos, mokėjimai pagal jas Lizingo bendrovei nėra atliekami. Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, teismas ieškovės reikalavimą dėl 3 99,88 Eur baudos priteisimo tenkino (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

14. Dėl ieškovės prašymo priteisti 0,2 proc. pagal Lizingo sutartį Nr. 710316/01 ir 0,1 proc. pagal kitas Lizingo sutartis delspinigius dėl laiku negrąžinto Turto – 4 075,12 Eur., teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė UAB „Rikatis“ nėra grąžinusi Turto, sprendė, jog nėra faktinio pagrindo mažinti prašomus priteisti delspinigius (CK 1.5 straipsnis), nes tai neatitiktų formuojamos teismų praktikos dėl skolininko atsakomybės, esant jam nesąžiningam. Nurodė, kad grąžinus turtą nebūtų faktinio ir teisinio pagrindo delspinigių priteisimui, tačiau atsakovei šios pareigos nevykdant, sprendė, kad reikalavimas priteisti 4 075,12 Eur delspinigius dėl laiku negrąžinto Turto pagal Lizingo sutartį Nr. 710316/01 (0,2 proc.) ir pagal kitas Lizingo sutartis (0,1 proc.) tenkinamas kaip pagrįstas ir įrodytas.

15. Teismas nustatė, kad ieškovė, remdamasi Bendrųjų sąlygų 7.3 punktu, prašė priteisti 869,29 Eur sutarties nutraukimo mokestį, kuris numatytas Paslaugų kainoraštyje ir kuris yra skelbiamas Lizingo davėjo interneto svetainėje. Nenuginčijus Paslaugų kainoraštyje, kuris yra skelbiamas Lizingo davėjo interneto svetainėje, nurodyto 1,5 proc. nuo neišmokėtos sumos Lizingo sutarties nutraukimo įkainio, teismas sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti 869,29 Eur taip pat tenkintinas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CPK 12,178 straipsniai).

16. Teismas nustatė, kad UAB „Rikatis“ prievolių įvykdymas pagal Lizingo sutartis, išskyrus pagal Finansinio lizingo sutartį Nr. 710316/01, buvo užtikrintos G. G. Laidavimo sutartimis. Įvertinęs laidavimo sutarčių sąlygas bei atsižvelgdamas į tai, kad laiduotoja G. G. užtikrino Laidavimo sutartimis UAB „Rikatis“ prievoles pagal Lizingo sutartis Nr. 705774/00, Nr. 706568/00, Nr.706948/00 ir Nr. 707775/00, teismas ieškovės reikalavimą priteisti solidariai 17 138,05 EUR nuostolių iš atsakovės UAB „Rikatis“ ir laiduotojos G. G. tenkino (CK 6.6 straipsnio 4 dalis).

17. Teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 6 proc. procesinių palūkanų priteisimo iš UAB „Rikatis“ bei 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojos G. G..

18. Nustatė, kad ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės UAB „Rikatis“ 0,2 proc. delspinigių pagal Lizingo sutartį Nr. 710316/01 ir solidariai iš atsakovų UAB „Rikatis“ ir laiduotojos G. G. 0,1 proc. dydžio delspinigius pagal Lizingo sutartis Nr. 705774/00, Nr. 706568/00, 706948/00, Nr. 707775/00 už kiekvieną dieną skaičiuojamus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki Turto realaus grąžinimo ieškovei momento. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrindė tokio savo reikalavimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neįrodinėjo didesnio nuostolių dydžio, o rėmėsi delspinigių dydžiu, kartu reikalaudama minimalių nuostolių atlyginimo procesinių palūkanų forma, teismas sprendė, jog turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, todėl tokį ieškovės išvestinį reikalavimą atmetė, nurodęs, kad tai nekeičia bylos rezultato dėl ieškinio dalyko patenkinimo, kaip pagrįsto ir įrodyto.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Apeliaciniame skunde atsakovės UAB „Rikatis“ ir G. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Apeliantės neginčija ieškovės teisės Lizingo sutartyse nustatyta tvarka nutraukti Lizingo sutartis. Priešieškiniu buvo ginčijamas nutraukimo teisėtumas, netinkamai įgyvendinus sutartines nuostatas, reglamentuojančias Lizingo sutarčių nutraukimą. Neginčija, kad UAB „Rikatis“ Lizingo sutarčių nutraukimo dieną turėjo įsiskolinimą ieškovei. Nepaisant to, vien įsiskolinimo buvimo konstatavimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti Lizingo sutarčių nutraukimą teisėtu. Įsiskolinimo buvimas yra tik viena iš būtinų sąlygų Lizingo sutarčiai nutraukti.

19.2. Tiek CK 6.574 straipsnyje, tiek Bendrųjų sąlygų 9.3 punkte nustatyta, kad prieš Lizingo sutarčių nutraukimą, lizingo davėjas, t. y. ieškovė, privalo išsiųsti lizingo gavėjui, t. y. UAB „Rikatis“, pranešimą, kuriame būtų nustatytas terminas Lizingo sutarčių pažeidimui pašalinti. Pažymi, kad Bendrųjų sąlygų 9.3. punkte papildomai nustatyta, kad tokiu pranešimu ieškovė turėjo informuoti UAB „Rikatis“ apie tai, kad nepašalinus Lizingo sutarčių pažeidimo, Lizingo sutartys bus nutrauktos. UAB „Rikatis“ nebuvo gavusi pranešimo iš ieškovės, kuriame jai būtų nustatytas terminas Lizingo sutarčių pažeidimui pašalinti bei UAB „Rikatis“ būtų įspėta, kad, nepašalinus Lizingo sutarčių pažeidimo per nustatytą terminą, Lizingo sutartys bus nutrauktos. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, kad 2019 m. balandžio 4 d. pranešimas apskritai buvo išsiųstas. Visus pranešimus iki 2019 m. balandžio 4 d. pranešimo išsiuntimo ir po jo, ieškovė siųsdavo UAB „Rikatis“ el. paštu, tačiau būtent šio, esminio dokumento – nesiuntė.

19.3. 2019 m. balandžio 4 d. pranešime yra nurodytas 2 136,72 EUR UAB „Rikatis“ įsiskolinimas bei nurodyta, kad Lizingo sutartys bus nutrauktos, jei UAB „Rikatis“ nesumokės nurodyto įsiskolinimo. Šiuo pranešimu ieškovė teigia informavusi UAB „Rikatis“ apie galimą Lizingo sutarčių nutraukimą, jei nebus įvykdytos pranešime nurodytos prievolės. Dalį įsiskolinimo UAB „Rikatis“ padengė per ieškovės nustatytą terminą, tai patvirtina ieškovės siųstas 2019 m. balandžio 16 d. priminimas, kuriame nurodytas įsiskolinimo dydis yra 1 118,05 EUR. UAB „Rikatis“ padengus beveik pusę įsiskolinimo, ieškovė nebeketino nutraukti Lizingo sutarčių ir apie tai netgi nurodė savo siųstuose pranešimuose, kuriuose buvo nurodoma „Tikimės ir toliau sėkmingai su Jumis bendradarbiauti“. Teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes. Teismas nepagrįstai pripažino, kad 2019 m. balandžio 4 d. pranešimas laikytinas tinkamu informavimu apie galimą Lizingo sutarčių nutraukimą nutraukiant jas 2019 m. liepos 8 d.

19.4. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Rikatis“ buvo susiklosčiusi praktika bendrauti el. paštu – (duomenys neskelbtini). Dėl nežinomų priežasčių ieškovė 2019 m. balandžio 4 d. pranešimo šalims įprastu būdu UAB „Rikatis“ nepateikė ir vėliau šalims bendraujant ir susirašinėjant net neužsiminė apie galimą Lizingo sutarčių nutraukimą. Jei ieškovė būtų buvusi suinteresuota tolimesniu Lizingo sutarčių vykdymu, ji būtų siuntusi informaciją ne tik paprastu paštu, bet ir Lizingo sutartyse nurodytu elektroninio pašto adresu ar kitu el. paštu ((duomenys neskelbtini)), kuriuo ieškovė ir Apeliantės bendravo ir bendrauja iki šiol.

19.5. Į bylą pateiktas 2019 m. liepos 8 d. reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir turto grąžinimo negali būti laikomas pranešimu atitinkančiu Bendrųjų sąlygų 9.3. punkte nurodytą pranešimą, nes jame nėra nustatomas papildomas terminas prievolėms įvykdyti ir nėra įspėjama apie Lizingo sutarčių nutraukimą. Šiuo raštu yra konstatuojamas faktas, kad Lizingo sutartys nutrauktos šio rašto surašymo dieną. 2019 m. liepos 8 d. reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo ir turto grąžinimo ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius, t. y. sumokėti visą nepadengtą lizinguojamo Turto vertę, kitaip tariant išsipirkti visą Turtą, ir kartu pareiškė reikalavimą grąžinti visas transporto priemones, kurių vertę reikalaujama sumokėti. Toks reikalavimas net negalėjo būti reiškiamas, nes tiek CK 6.574 straipsnyje, tiek Bendrųjų sąlygų 9.3. punkte yra nustatytos 2 alternatyvios lizingo davėjo teisės: teisė nutraukti lizingo sutartis ir susigrąžinti lizinguojamą Turtą, arba reikalauti sumokėti visą lizinguojamo Turto kainą prieš terminą, neatsiimant lizinguojamo Turto. Tam kad ieškovė turėtų teisę nutraukti Lizingo sutartis turėjo būti šių sąlygų visetas: 1) turėjo įvykti esminis Lizingo sutarčių pažeidimas, 2) ieškovė turėjo išsiųsti pranešimą ir įspėti UAB „Rikatis“, kad per nustatytą terminą neįvykdžius reikalavimo, Lizingo sutartys bus nutrauktos, 3) UAB „Rikatis“ turėjo gauti tokį pranešimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad lizingo davėjas turi imperatyviai laikytis LR CK 6.574 nustatytos tvarkos ir informuoti lizingo gavėją apie lizingo sutarčių pažeidimą, nustatyti terminą lizingo sutarčių vykdymo trūkumams pašalinti bei įspėti, kad to nepadarius, lizingo sutartys bus nutrauktos. Lizingo davėjui neįvykdžius šių sąlygų, Lizingo sutarčių nutraukimas laikytinas neteisėtu ir Teismo turi būti pripažintas negaliojančiu.

19.6. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą tiek dėl Lizinguoto turto ieškovei grąžinimo, tiek reikalavimą dėl nuostolių (neišpirktos turto vertės) atlyginimo priteisimo. Tenkindamas abu šiuos reikalavimus, teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas bei sudarė pagrindą ieškovei neteisėtai praturėti atsakovių sąskaita. Dalį nuostolių sumos – 28 558,52 EUR, sudaro likutinė Turto vertė, t. y. ši suma yra lygi neišmokėtai Turto vertei pagal prie Lizingo sutarčių sudarytus grafikus neteisėto Lizingo sutarčių nutraukimo dienai. Ieškovė pareiškė 2 reikalavimus, kurie kartu negali būti tenkinami, kadangi ieškovė neteisėtai praturtėtų atsakovių sąskaita, t. y. ieškovei būtų grąžintas Turtas, kurio likutinė vertė 28 558,52 EUR bei papildomai priteista 28 558,52 EUR nuostolių, kurie ir yra Turto likutinė vertė. CK 6.574 straipsnyje aiškiai nustatyti alternatyvūs lizingo davėjo teisių gynimo būdai – lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Ieškovė pareiškė ne vieną iš alternatyvų reikalavimų kaip nustato CK, o pareiškė juos abu kartu. Teismas, motyvuodamas tuo, kad UAB „Rikatis“ transporto priemonių ieškovei negrąžino, sprendė, kad yra pagrindas tenkinti abu reikalavimus. Su tokia teismo pozicija atsakovės nesutinka. Atsakovės negalės reikšti jokių pretenzijų dėl antstolio veiksmų ar dėl to, kad ieškovė neatsisakys savo antrojo reikalavimo, įvykdžius vieną iš jų, kadangi šie reikalavimai bus vykdomi įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu ir ginčas dėl šių reikalavimų negalės būti keliamas iš naujo.

19.7. Prašomos priteisti palūkanos nėra prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, netesybos. Tai pelno palūkanos, kitaip ieškovės pelnas gaunamas už teikiamas finansavimo paslaugas. Palūkanos yra užmokestis už naudojimąsi piniginėmis lėšomis. Bendrųjų sąlygų 1.1.9. papunktyje nurodyta, kad palūkanos yra procentais išreikštas mokestis, kurį lizingo gavėjas moka lizingo davėjui už naudojimąsi finansavimu. Byloje pareikštas reikalavimas priteisti visas pagal Lizingo sutartis mokėtinas palūkanas, kurios būtų priskaičiuotos ir UAB „Riktais“ mokamos, jei Lizingo sutartys būtų vykdomos jose nustatyta laikotarpį. Ieškovė reikalauja priteisti palūkanas už laikotarpį, kuris bus ateityje. Ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas už laikotarpį, kuris dar nėra suėjęs, negalėjo būti tenkinamas, kadangi jis prieštarauja CK įtvirtintiems sąžiningumo ir teisingumo principams bei nuostatai, kad atlyginami tik realiai patirti nuostoliai.

19.8. Atsakovės prašė netesybas mažinti, kadangi jos yra neprotingai didelės. Akivaizdu, kad 10 proc. dydžio bauda, skaičiuojama nuo neišpirktos Turto vertės Sutarties nutraukimo dieną, yra akivaizdžiai neprotinga. Ieškovė yra finansines paslaugas teikianti institucija, turi savo parengtus sutarčių šablonus ir dėl jų bendrųjų dalių sąlygų nesidera, jų nekeičia. Lizingo sutartis vienašališkai parengė ieškovė ir dėl jų bendrųjų sąlygų su UAB „Rikatis“ nesiderėjo. Už lizingo sutarčių nutraukimą taikoma ir 10 proc. bauda ir 1,5 proc. dydžio mokestis nuo neišmokėtos sumos lizingo sutarties nutraukimo dieną. Taikoma dviguba atsakomybė. Prašo teismo sumažinti ieškovės vienašališkai parengtose lizingo sutartyse nustatytą 10 proc. dydžio baudą už lizingo sutarčių nutraukimą iki 1,5, proc. ir įskaityti ją į 1,5 proc. dydžio lizingo sutarčių nutraukimo mokestį, apskaičiuotą nuo neišmokėtos sumos lizingo sutarties nutraukimo dieną.

19.9. Nesutinka su priteistais 0,2 proc. dydžio delspinigiais pagal Lizingo sutartį Nr. 710316/01 ir 0,1 proc. pagal kitas Lizingo sutartis dėl laiku negrąžinto Turto, kurių suma yra 4 075,12 Eur. Tai, kad UAB „Rikatis“ negrąžino Turto laiku, nesudaro pagrindo leisti ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis ir reikalauti priteisti baudines netesybas. Bendrųjų sąlygų 9.5.1 punkte numatyti 0,2 ir 0,1 proc. per dieną dydžio delspinigiai, tai atitinkamai 73 proc. ir 36,5 proc. per metus. Akivaizdu, kad tokio dydžio delspinigiai yra lupikiški ir per dideli, todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, turėjo teisę ir pareigą delspinigius sumažinti.

Atsiliepimas

20. Ieškovė SIA „UniCredit Leasing“ pateikė atsiliepimą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. UAB „Rikatis“ nevykdė Lizingo sutartimis prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų ir taip pažeidė Bendrųjų sąlygų 3.1 punktą. UAB „Rikatis“ nuo pat Lizingo sutarčių sudarymo dienos, t. y. 2016 m. pabaigos, pradėjo tinkamai nebevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų pagal Lizingo sutartis. Lizingo bendrovė nuolat ragino UAB „Rikatis“ vykdyti savo mokėjimo įsipareigojimus, tačiau UAB „Rikatis“ šių raginimų nevykdė ir galiausiai 2019 m. liepos 8 d. pranešimu Nr. LD19/07-0852 Lizingo bendrovė nutraukė Lizingo sutartis ir pareikalavimo atlyginti susidariusius nuostolius bei nedelsiant grąžinti Lizingo bendrovei jai nuosavybės teise priklausantį Turtą. Apeliantės visiškai nepagrįstai savo skundą grindžia tuo, kad UAB „Rikatis“ nėra gavusi įspėjimo dėl sutarčių nutraukimo. Ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad įspėjimas dėl sutarčių nutraukimo UAB „Rikatis“ išsiųstas buvo. Lizingo bendrovė, tikėdamasi, kad UAB „Rikatis“ visgi įvykdys savo sutartinius įsipareigojimus, nenutraukė Lizingo sutarčių praėjus 15 dienų nuo Įspėjimo apie sutarčių nutraukimą gavimo dienos, suteikdama daugiau laiko įsipareigojimams pagal Lizingo sutartis įvykdyti, bendravo su Lizingo gavėjo atstovais telefonu prieš išsiųsdama 2019 m. liepos 8 d. pranešimą apie Lizingo sutarčių nutraukimą, t. y. Lizingo bendrovė, siekdama tolimesnio Lizingo sutarčių vykdymo, Lizingo sutartis nutraukė tik tada, kai įsitikino, jog dėl sistemingo ir nuolatinio vėlavimo nėra galimybės, kad Lizingo gavėjas tinkamai įvykdys Lizingo sutartis. Lizingo bendrovė ir po Lizingo sutarčių nutraukimo siekė išsaugoti sutartinius santykius ir suteikė UAB „Rikatis“ ne vieną progą atnaujinti sutartinius santykius, tačiau atsakovė ir šia galimybe nepasinaudojo.

20.2. Apeliantės visiškai netinkamai interpretuoja CK 6.574 straipsnį. Tiek CK, tiek Lizingo sutartys leidžia ieškovei, nutraukus Lizingo sutartis, reikalauti iš UAB „Rikatis“ tiek grąžinti Turtą, tiek ir atlyginti nuostolius ir ši ieškovės teisė nėra alternatyvi, priešingai, taikytina kaip visetas. Ieškinio pateikimo dieną UAB „Rikatis“ nebuvo ir iki šiol nėra grąžinusi ieškovei Turto. Kol UAB „Rikatis“ nėra grąžinusi Turto, ieškovės patirti nuostoliai apima ir Turto likutinę vertę. Be to, Turto likutinė vertė ir Turto vertė nėra tapačios sąvokos ir gali gerokai skirtis, ypač šiuo atveju, kai Lizingo sutartys yra nutrauktos jau seniai, o atsakovės turtu naudojasi ir toliau, t. y. Turto likutinė vertė yra Lizingo gavėjui likusi išsipirkti Turto kaina ir yra laikytini tiesioginiais ieškovo nuostoliais, tuo tarpu, visiškai nėra aišku kokia šiuo metu yra tikroji Turto vertė, kai UAB „Rikatis“ jį ir toliau naudoja, nuomodama tretiesiems asmenims.

20.3. Nepagrįsto praturtėjimo situaciją būtų galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu lizingo dalyko vertė / realizavimo kaina viršytų ieškovei iš atsakovės priteistą įsiskolinimo sumą, kurią sudaro neatliktos įmokos pagal Lizingo sutartį ir netesybos. Tokiu atveju ieškovė turėtų pareigą grąžinti skirtumą atsakovei. Šioje proceso stadijoje, kai Turtas atsakovės nėra grąžintas ir negali būti realizuojamas, ieškovės reikalavimas priteisti tiek neatliktas įmokas pagal lizingo sutartis kartu su netesybomis, tiek ir Turto grąžinimas nėra laikytinas nepagrįstu praturtėjimu, nes ieškinio pateikimo dieną teisę ieškovei reikšti tokius reikalavimus suteikia teisės aktai ir Lizingo sutartys.

20.4. Tiek pagal CK įtvirtintą reglamentavimą, tiek pagal Lizingo sutarčių Bendrąsias sąlygas, apeliantės turi atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie Lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu UAB „Rikatis“ būtų tinkamai įvykdžiusi Lizingo sutartis. Palūkanos pagal Lizingo sutartis yra ieškovės negautos pajamos (patirti nuostoliai), kurias ji būtų gavusi jei Lizingo sutartys nebūtų nutrauktos.

20.5. Teismas pagrįstai nesumažino netesybų ir sutarties nutraukimo mokesčio. Lizingo sutartys yra nutrauktos, bet UAB „Rikatis“ piktybiškai Turto negrąžinant ieškovei, nors tokią pareigą turint, konstatuotina, kad UAB „Rikatis“ ieškovės atžvilgiu elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai. Atsakovė savo veiksmais (grąžindama Turtą), galėtų sumažinti ieškovės patirtus nuostolius ir sustabdyti delspinigių skaičiavimą pagal Lizingo sutartis, tačiau to nepadaro.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

22. Byloje nustatyta, kad ieškovė SIA „UniCredit Leasing“ ir atsakovė UAB „Rikatis“ 2016 m. spalio 10 d., 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. birželio 13 d., 2017 m. spalio 9 d. ir 2018 m. liepos 23 d. sudarė finansinio lizingo sutartis. Lizingų objektas – transporto priemonės. SIA „UniCredit Leasing“ 2019 m liepos 8 d. raštu informavo atsakovę UAB „Rikatis“ apie sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo – mokėjimo įsipareigojimų netinkamo vykdymo – bei pareikalavo UAB „Rikatis“ nedelsiant padengti nuostolius bei grąžinti lizingo sutarčių pagrindų perduotą turtą – transporto priemones.

23. Nustatyta, kada atsakovės UAB „Rikatis“ prievolių įvykdymas pagal lizingo sutartis, išskyrus pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 710316/01, buvo užtikrintas ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ ir G. G. 2016 m. spalio 10 d., 2017 m. balandžio 11 d., 2017 m. birželio 13 d., 2017 m. spalio 19 d. laidavimo sutartimis.

Žemesnės instancijos teismas

24. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmetęs atsakovės UAB „Rikatis“ priešieškinį dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei tenkinęs ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį, įpareigojo UAB „Rikatis“ grąžinti lizingo sutarčių objektą – transporto priemones ir priteisė ieškovei iš UAB „Rikatis“ 22 181,35 Eur nuostolių ir solidariai iš UAB „Rikatis“ ir laiduotojos G. G. 17 138,05 Eur nuostolių, viso – 39 319,40 Eur nuostolių.

25. Nustatyta, kad ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ reikalautus ir pirmosios instancijos teismo priteistus 39 319,40 Eur nuostolius sudaro 28 558,52 Eur neišpirkta turto vertė, 2 716,58 Eur palūkanos, 869,29 Eur sutarties nutraukimo mokestis, 3 099,88 Eur bauda ir 4 075,12 Eur delspinigiai.

26. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir priteistų nuostolių dydžio pagrįstumo.

Dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo

27. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė (lizingo gavėja) UAB „Rikatis“ netinkamai vykdė lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, t. y. nemokėjo lizingo mokėjimų, dėl ko ieškovė (lizingo davėja) SIA „UniCredit Leasing“ 2019 m. liepos 8 d. nutraukė sudarytas lizingo sutartis bei pareikalavo padengti visus dėl sutarčių nutraukimo atsiradusius nuostolius bei grąžinti pagal lizingo sutartis perduotą turtą – transporto priemones. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo: apeliančių teigimu, ieškovė netinkamai įgyvendino nutraukimą reglamentuojančias lizingo sutarčių nuostatas. Remdamosi CK 6.574 straipsniu ir lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 9.3 punktu atsakovės teigia, kad ieškovė prieš nutraukdama sutartis privalėjo išsiųsti lizingo gavėjui UAB „Rikatis“ pranešimą, kuriame būtų nustatytas terminas pašalinti lizingo sutarčių pažeidimus.

28. CK 6.574 straipsnis nustato, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 9.3 punktas (lizingo sutarties Nr. 710316/01 8.3 punktas) nustatė, kad įvykus bet kuriam esminiam sutarties pažeidimui, lizingo davėjas išsiunčia lizingo gavėjui pranešimą, reikalaudamas, kad lizingo gavėjas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo iš lizingo davėjo gavimo dienos sumokėtų lizingo davėjui pradelstus lizingo mokėjimus ir / ar įvykdytų kitus savo įsipareigojimus pagal sutartį, bei įspėdamas lizingo gavėją, kad per numatytą terminą lizingo gavėjui neįvykdžius lizingo davėjo reikalavimo, sutartis bus vienašališkai nutraukta.

29. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 2019 m. balandžio 4 d. išsiuntė UAB „Rikatis“ pranešimą apie netinkamai vykdomus mokėjimus pagal finansinio lizingo sutartis. Pranešime nurodyta atsakovės UAB „Rikatis“ skola bei nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti skolą, atkreipiant dėmesį, kad per nustatytą terminą nesumokėjus skolos, SIA „UniCredit Leasing“ įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartis. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Rikatis“ ir toliau tinkamai nevykdant lizingo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė SIA „UniCredit Leasing“ 2019 m. liepos 8 d. pranešimu informavo atsakovę apie vienašališką lizingo sutarčių nutraukimą.

30. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad SIA „UniCredit Leasing“, priešingai nei teigia apeliantės, laikėsi tiek CK 6.574 straipsnio, tiek ir lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 9.3 punkto (lizingo sutarties Nr. 710316/01 8.3 punkto) nuostatų ir, prieš priimdama sprendimą vienašališkai nutraukti lizingo sutartis, informavo lizingo gavėją apie sutarčių pažeidimus, nustatė protingą ir pakankamą terminą pažeidimams pašalinti.

31. Apeliančių teigimu, tarp lizingo sutarčių šalių buvo susiklosčiusi praktika bendrauti elektroniniu paštu. Visus pranešimus ieškovė lizingo davėjui UAB „Rikatis“ siųsdavo tik elektroniniu paštu, tuo tarpu 2019 m. balandžio 4 d. pranešimą siuntė registruotu laišku. Apeliančių teigimu, byloje nėra duomenų apie 2019 m. balandžio 4 d. pranešimo įteikimą UAB „Rikatis“.

32. Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 13.5 punktas nustatė, kad bet kokie pranešimai arba susirašinėjimas, susijęs su sutartimis, yra pateikiami raštu ir įteikiami adresatui asmeniškai arba siunčiami šalims registruotu laišku sutartyje nurodytais adresais (lizingo sutarties Nr. 710316/01 12.5 punkte numatytas įteikimas dar ir elektroniniu paštu). Kai korespondencija siunčiama registruotu paštu, laikoma, kad ji yra gauta trečią darbo dieną po išsiuntimo.

33. Nustatyta, kad ieškovė SIA „UniCredit Leasing“ 2019 m. balandžio 4 d. pranešimą apie netinkamai vykdomus mokėjimus pagal finansinio lizingo sutartis registruotu laišku atsakovei UAB „Rikatis“ siuntė lizingo sutartyse nurodytu įmonės adresu (duomenys neskelbtini). Byloje esantis AB Lietuvos pašto siuntų sąrašas patvirtina, kad paminėtas pranešimas UAB „Rikatis“ buvo išsiųstas 2019 m. balandžio 5 d. Tai, kad pranešimas apie sutarčių pažeidimus atsakovei UAB „Rikatis“ buvo išsiųstas registruotu laišku, o ne elektroniniu paštu, nesudaro pagrindo vertinti, jog paminėtas pranešimas buvo siųstas ir įteiktas netinkamai. Tokį įteikimo būdą, kaip vieną iš galimų, lizingo sutarčių šalys – SIA „UniCredit Leasing“ ir UAB „Rikatis“ – pačios nustatė bendrųjų sąlygų 13.5 punkte (lizingo sutarties Nr. 710316/01 12.5 punkte), taigi, įspėjimas apie sutarčių nutraukimą visiškai atitinka sutarčių sąlygas ir negali būti vertinamas kaip netinkamas.

34. Nors apeliantės skunde teigia, kad ieškovė, nutraukusi lizingo sutartis, nebendradarbiavo, tačiau teisėjų kolegija su tokiu argumentu neturi pagrindo sutikti, kadangi bylos duomenys, šalių paaiškinimai patvirtina priešingas aplinkybes. Nustatyta, kad lizingo bendrovė ir po lizingo sutarčių nutraukimo siekė išsaugoti (atkurti) sutartinius santykius ir suteikė atsakovei UAB „Rikatis“ galimybę atnaujinti sutartis, tačiau pati atsakovė šia galimybe nepasinaudojo.

35. Bylos duomenys patvirtina, kad po lizingo sutarčių nutraukimo atsakovė UAB „Rikatis“ 2019 m. liepos 26 d. kreipėsi į ieškovę, prašydama sutartis atnaujinti, nurodžiusi, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais ir kad priskaičiuotus delspinigius bei pradelstas palūkanas padengs. Lizingo bendrovė SIA „UniCredit Leasing“ 2019 m. liepos 31 d. raštu informavo UAB „Rikatis“, kad klausimas dėl sutarčių atnaujinimo bus svarstomas perdavus lizingo bendrovei automobilius, o 2019 m. rugpjūčio 30 d. elektroniniu laišku informavo, kad jei atsakovė UAB „Rikatis“ per ateinančią savaitę padengs skolą, sutartys bus atnaujintos. Atsakovei šių sąlygų neįvykdžius ir įsiskolinimo nepadengus, nutrauktos lizingo sutartys nebuvo atnaujintos.

36. Taigi paminėtos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, kaip tik patvirtina lizingo bendrovės SIA „UniCredit Leasing“ bendradarbiavimą su atsakove ir siekį išsaugoti sutartinius santykius, ne kartą suteikiant UAB „Rikatis“ galimybę padengti esamą įsiskolinimą ir atnaujinti nutrauktas finansinio lizingo sutartis. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, pačios atsakovės veiksmai, kuomet net ir po lizingo sutarčių nutraukimo, lizingo bendrovei suteikus galimybę sutartis atnaujinti, ji nepadengia susidariusio įsiskolinimo ir iki šiol negrąžina pagal lizingo sutartis perduoto turto – transporto priemonių, stokoja bendradarbiavimo ir kooperavimosi ir negali būti vertinami kaip sąžiningi.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė SIA „UniCredit Leasing“ tinkamai ir nepažeisdama nei CK 6.574 straipsnio, nei lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 9.3 punkto (lizingo sutarties Nr. 710316/01 8.3 punkto) ir 13.5 punkto (lizingo sutarties Nr. 710316/01 12.5 punkto) nuostatų informavo atsakovę UAB „Rikatis“ apie lizingo sutarčių pažeidimą, nustatydama protingą terminą pažeidimams pašalinti, o atsakovei pažeidimų nepašalinus, pagrįstai 2019 m. liepos 8 d. pranešimu nutraukė finansinio lizingo sutartis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliančių skundo ir pripažinti lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu.

Dėl nuostolių, nutraukus finansinio lizingo sutartis, dydžio

38. CK 6.567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas atlygintinai teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, o šis valdo ir naudoja lizingo sutartimi įgytą daiktą, gaudamas iš to naudos bei prisiimdamas su tuo susijusią riziką.

39. CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo sutarties esminio pažeidimo teisinius padarinius, numatyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Analogišką nuostatą šalys perkėlė ir į finansinio lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 9.2.2 punktą (lizingo sutarties Nr. 710316/01 8.2.2 punktą).

40. Minėta, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad lizingo gavėja (atsakovė) UAB „Rikatis“ netinkamai vykdė lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, dėl ko sutartys 2019 m. liepos 8 d. buvo nutrauktos, reikalaujant lizingo gavėją UAB „Rikatis“ atlyginti nuostolius bei grąžinti lizingo sutarčių pagrindu perduotą turtą – transporto priemones. Apeliantės neginčija, kad lizingo bendrovė SIA „UniCredit Leasing“ turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, tačiau nesutinka su paskaičiuotu ir pirmosios instancijos teismo priteistu 39 319,40 Eur nuostolių dydžiu, kurį, kaip minėta, sudaro 28 558,52 Eur neišpirkta turto vertė, 2 716,59 Eur palūkanos, 869,29 Eur sutarties nutraukimo mokestis, 3 099,88 Eur bauda ir 4 075,12 Eur delspinigiai.

Dėl reikalavimo grąžinti lizingo objektą ir padengti neišpirkto turto vertę.

41. Apeliančių teigimu, ieškovė, reikalaudama grąžinti turtą ir padengti neišpirkto turto vertę, pareiškė du reikalavimus, kurie kartu negali būti tenkinami, nes ieškovė neteisėtai praturtėtų atsakovių sąskaita, t. y. ieškovei būtų grąžintas turtas, kurio likutinė vertė 28 558,52 Eur bei papildomai priteista 28 558,52 Eur neišpirktos turto vertės. Apeliančių manymu, ieškovė pareiškė ne vieną iš alternatyvių reikalavimų, kaip nustato CK 6.574 straipsnis, o pareiškė juos abu kartu.

42. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliančių skundo argumentu ir CK 6.574 straipsnio nuostatų aiškinimu. Apeliantės teisingai nurodo, kad CK 6.574 straipsnis nustato du alternatyvius lizingo davėjo teisių gynimo būdus, t. y. lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kita vertus, tame pačiame straipsnyje nurodyta ir tai, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Todėl tai, kad SIA „UniCredit Leasing“, nutraukusi finansinio lizingo sutartis ir pareikalavusi grąžinti turtą, kartu pareiškė ir reikalavimą atlyginti jai nuostolius, priešingai nei teigia apeliantės, nereiškia, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl abiejų alternatyvių CK 6.574 straipsnyje nustatytų lizingo davėjo teisių gynimo būdų.

43. Taigi lizingo bendrovei SIA „UniCredit Leasing“ pasirinkus vieną iš CK 6.574 straipsnyje nustatytą savo pažeistų teisių gynimo būdų – nutraukti su atsakove UAB „Rikatis“ sudarytas lizingo sutartis, ji, kaip minėta, turi teisę reikalauti, kad lizingo gavėja ne tik grąžintų turtą – transporto priemones, bet ir atlygintų visus nuostolius.

44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį, t. y. lizingo davėjas iš lizingo gavėjo gali reikalauti tiek nuostolių, kad jie padengtų lizingo davėjo išlaidas, susijusias su lizingo sutarties dalyko įsigijimu, bei lizingo gavėjui suteiktą finansavimą, atėmus iš lizingo sutarties iki jos nutraukimo gautą naudą; lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką, nes daikto realizavimo kaina mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2017 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-684/2017; kt.). Pažymėtina, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013).

45. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad sąžiningumo reikalavimas, kaip fundamentalus civilinės teisės ir konkrečiai – sutarčių teisės principas (CK 6.158 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis), saisto lizingo sutarties šalis ne tik sutarties sudarymo ar vykdymo metu, bet ir po sutarties nutraukimo, nes nuostolių dėl sutarties nutraukimo atsiradimas ir jų dydis gali priklausyti ne tik nuo objektyvių aplinkybių, kurių šalys negali pakeisti, bet ir nuo jų sąžiningo elgesio viena kitos teisių ir pareigų atžvilgiu. Lizingo sutarties šalių elgesys po sutarties nutraukimo dėl skolininko kaltės pripažįstamas sąžiningu, jeigu lizingo gavėjas nevilkina lizingo sutarties dalyku buvusio daikto grąžinimo lizingo davėjui, bet, priešingai, imasi būtinų priemonių operatyviai sugrąžinti daiktą jo teisėtam savininkui, o lizingo davėjas deda visas būtinas ir protingas pastangas daiktui realizuoti už didžiausią įmanomą kainą arba naujai lizingo sutarčiai dėl paties daikto sudaryti ir taip sumažinti savo galimus nuostolius ir pan. Todėl šalys po sutarties nutraukimo turi imtis protingų priemonių, kad išvengtų nuostolių, juos sumažintų ar neleistų jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014, 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2014; 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015).

46. Taigi kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas, siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas, paprastai imasi priemonių realizuoti iš lizingo gavėjo atgautą daiktą, buvusį lizingo sutarties dalyku. Kadangi daikto realizavimo kaina, kaip minėta, mažinami dėl lizingo sutarties nutraukimo galimi lizingo davėjo nuostoliai, tai akivaizdu, kad kuo brangiau daiktas parduodamas, tuo mažiau nuostolių patiria lizingo davėjas ir tuo mažesnė atsakomybė dėl sutarties nutraukimo tenka ir pačiam lizingo gavėjui.

47. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant lizingo davėjo nuostolių, susidariusių dėl lizingo sutarčių nutraukimo, atlyginimo klausimą būtina įvertinti lizingo sutarčių šalių veiksmus, jų elgesį, turėjusį įtakos nuostolių atsiradimui ir jų dydžiui.

48. Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtina bylos duomenys, nutraukus finansinio lizingo sutartis lizingo sutarčių pagrindu atsakovei UAB „Rikatis“ perduotas turtas – transporto priemonės – lizingo bendrovei SIA „UniCredit Leasing“ iki šiol nėra grąžintas. Antstolis V. M., vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei UAB „Rikatis“, kuria lizingo gavėja (atsakovė) buvo įpareigota perduoti turtą saugoti ieškovei (lizingo davėjai) SIA „UniCredit Leasing“, 2020 m. balandžio 24 d. pateikė išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodyta, kad transporto priemonės nerastos. Taigi lizingo bendrovei SIA „UniCredit Leasing“ iki šiol neatgavus lizingo sutarčių pagrindu atsakovei perduoto turto ir negalint jo realizuoti, nėra galimybės nustatyti kokia suma turėtų būti mažinami UAB „Rikatis“ nuostoliai.

49. Nors, apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismui įpareigojus UAB „Rikatis“ grąžinti turtą ir kartu priteisus neišpirkto turto vertę ieškovė SIA „UniCreditr Leasing“ nepagrįstai praturtėtų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė UAB „Rikatis“, nevykdydama pareigos grąžinti ieškovei nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių, pati tokiais savo veiksmais prisiėmė didesnių nuostolių atlyginimo riziką. Negrąžinus turto ir negalint jo realizuoti, nėra galimybės nustatyti ir įvertinti ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ patirto nuostolio dydžio ir, atitinkamai, įvertinti, kokio dydžio nuostoliai gali būti reikalaujami ir priteisiami iš atsakovės UAB „Rikatis“.

50. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantėmis, kad ieškovė negali nepagrįstai praturtėti jų sąskaitą. Kita vertus, atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad tuo atveju, jei lizingo objektu buvusio turto vertė viršija lizingo davėjo dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius, skirtumas turi būti grąžinamas lizingo gavėjui, nes priešingu atveju lizingo davėjas nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-915/2015). Tačiau, apeliantei UAB ,,Rikatis“ negrąžinant lizingo davėjui turto ir taip slepiant jo būklę, slepiama ir jo vertė, todėl, apeliantei nesutinkant su nuostolių dydžiu, ji turi procesinę pareigą įrodyti perduodamo turto vertę, mažinančią nuostolius (CPK 178 straipsnis). Nesant tokių įrodymų, laikytina, kad turto vertė yra lygi nuliui.

51. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad jei UAB „Rikatis“ grąžinus turtą (transporto priemones) pagal jų būklę bus galimybė jį realizuoti ir gauti turtinę naudą, lizingo davėja SIA „UniCredit Leasing“, realizavusi turtą, įgytų pareigą perviršį grąžinti lizingo gavėjai UAB „Rikatis“, o lizingo davėjai tokios pareigos nevykdant, atsakovė (lizingo gavėja) įgytų teisę kreiptis į teismą, reikalaudama priteisti šį skirtumą. Minėta, kad lizingo gavėja UAB „Rikatis“, negrąžindama ieškovei lizingo sutarčių pagrindu perduoto turto ir nepateikdama įrodymų apie realią turto vertę jo perdavimo lizingo davėjui momentu, prisiima didesnių nuostolių atlyginimo riziką, nes, nesant galimybės realizuoti lizingo sutarčių pagrindu atsakovei perduoto turto, nėra galimybės šioje bylos stadijoje įvertinti ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ realiai patirto nuostolio dydžio.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad lizingo sutarčių pagrindu atsakovei UAB „Rikatis“ perduotas turtas iki šiol nėra grąžintas, pagrįstai skundžiamu sprendimu įpareigojo atsakovę ne tik grąžinti ieškovei lizingo objektą – transporto priemones, bet ir priteisė neišpirkto turto vertę – 28 558,52 Eur.

Dėl reikalavimo sumokėti palūkanas.

53. Apeliantės nesutinka su ieškovei priteistomis 2 716,59 Eur palūkanomis. Teigia, kad buvo priteistos tokio dydžio palūkanos, kokios būtų priskaičiuotos ir mokamos, jei lizingo sutartys būtų vykdomos jose nustatytą laikotarpį, kitaip tariant, ieškovė reikalauja priteisti palūkanas už laikotarpį, kuris bus ateityje, o toks reikalavimas negalėjo būti tenkinamas.

54. Minėta, kad tiek pagal CK 6.574 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą, tiek pagal lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 9.2.2 punktą (lizingo sutarties Nr. 710316/01 8.2.2. punktą) apeliantės turi atlyginti tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu UAB „Rikatis“ būtų tinkamai įvykdžiusi lizingo sutartis. Pažymėtina, kad finansinio lizingo sutartys buvo sudarytos atitinkamam terminui ir kiekvieną mėnesį lizingo gavėja UAB „Rikatis“ turėjo mokėti lizingo bendrovei SIA „UniCredit Leasing“ ne tik turto išpirkimo įmokas, bet ir palūkanas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad lizingo bendrovė, sudarydama lizingo sutartis, šias palūkanas tikėjosi gauti ir jas būtų gavusi, jei UAB „Rikatis“ būtų tinkamai vykdžiusi lizingo sutartis ir ieškovei nebūtų tekę jų nutraukti. Taigi palūkanos pagal lizingo sutartis yra ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ negautos pajamos (patirti nuostoliai), kurias ji būtų gavusi jei lizingo sutartys, sudarytos su UAB „Rikatis“, nebūtų nutrauktos.

55. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka, kad palūkanos pagal lizingo sutartis yra būtent tai, kas pagal lizingo sutarčių bendrąsias sąlygas įvardijama kaip ieškovės patirti nuostoliai, kuriuos lizingo gavėja turi atlyginti ir kurių sumokėjimas lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėja būtų tinkamai vykdžiusi lizingo sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šį ieškovės reikalavimą ir priteisė 2 716,59 Eur dydžio palūkanas.

Dėl reikalavimo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) ir sutarties nutraukimo mokestį.

56. Apeliantės nesutinka su priteistomis netesybomis (bauda, delspinigiais). Teigia, kad ieškovės reikalauti 0,2 ir 0,1 proc. delspinigiai yra per dideli ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, privalėjo juos mažinti. Taip pat nesutinka su 3 099,88 Eur (10 proc. nuo neišpirktos turto vertės) priteista bauda ir prašo ją mažinti iki 1,5 proc. ir įskaityti į 1,5 proc. sutarties nutraukimo mokestį, kuris sudaro 869,29 Eur.

57. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.258 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

58. Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 9.5.1 punktas (lizingo sutarties Nr. 710316/01 8.5.1 punktas) nustato, kad už kiekvieną pavėluotą grąžinti turtą dieną lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti lizingo davėjui 0,1 proc. dydžio (pagal lizingo sutartį Nr. 710316/01 0,2 proc.) delspinigius, skaičiuojamus nuo nepadengtos turto vertės sutarties nutraukimo dieną, bei atlyginti visus kitus dėl pavėluoto turto grąžinimo lizingo davėjo patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, kurių nepadengs lizingo gavėjo sumokėti delspinigiai.

59. Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 7.3 punktas (lizingo sutarties Nr. 710316/01 6.3 punktas) nustatė, kad, kad lizingo davėjui vienašališkai nutraukus sutartį 9.1 punkte numatytais pagrindais, be sutarties 9.4 punkte numatytų įsipareigojimų lizingo gavėjas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti lizingo davėjui 10 proc. dydžio baudą, skaičiuojamą nuo neišpirktos turto vertės sutarties nutraukimo dieną.

60. Nustatyta, kad lizingo sutarčių nutraukimo dieną (2019 m. liepos 8 d.) neišpirkto turto vertė sudarė 30 998,83 Eur, todėl apeliančių mokėtina bauda, remiantis lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 7.3 punktu (lizingo sutarties Nr. 710316/01 6.3 punktu), sudaro 3 099,88 Eur (30 998,83 Eur x 10 proc.). Delspinigiai už kiekvieną pavėluotą grąžinti turtą dieną, remiantis lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 9.5.1 punktu (lizingo sutarties Nr. 710316/01 8.5.1 punktu), viso sudaro 4 075,12 Eur.

61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų bei dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas turi taikyti esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai sutarties šalys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiškia, kad jos geba pamatuoti prisiimtą riziką, todėl galimas teismo įsikišimas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017).

62. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju abi lizingo sutarčių šalys yra verslininkės, turinčios patirties verslo bei derybų srityje, galinčios numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkančios sutarties sąlygas, taip pat į tai, kad sutartys buvo komercinio pobūdžio, įvertinusi, kad pati atsakovė (lizingo gavėja) UAB „Rikatis“, negrąžindama lizingo sutarčių pagrindu perduoto turto – transporto priemonių – pati yra kalta dėl didėjančių tiek lizingo bendrovės, tiek, atitinkamai, ir savo pačios nuostolių, sprendžia, kad lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 9.5.1 punkte (lizingo sutarties Nr. 710316/01 8.5.1 punkte) nustatyti 0,1 proc. ir 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną pavėluotą grąžinti turtą dieną, kurie viso sudaro 4 075,12 Eur, nelaikytini neprotingai dideliais, todėl mažinti jų dar labiau nėra pagrindo. Remdamasi paminėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti ir lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 7.3 punkte (lizingo sutarties Nr. 710316/01 6.3 punkte) nustatytos 10 proc. dydžio baudos, kuri, kaip minėta, sudaro 3 099,88 Eur, iki apeliančių prašomo 1,5 proc. dydžio.

63. Minėta, kad apeliantės iš jų priteistą 10 proc. dydžio baudą (3 099,88 Eur) ne tik prašė mažinti iki 1,5 proc., bet ir įskaityti į sutarties nutraukimo mokestį.

64. Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 3.6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad lizingo gavėjas dengia bet kokias išlaidas ir mokesčius, susijusius su lizingo sutarties sudarymu, vykdymu, nutraukimu, taip pat su pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu ir vykdymu, turto priėmimu – perdavimu bei draudimu, lizingo sutarties vykdymo užtikrinimu. Lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 9.4 punkte (lizingo sutarties Nr. 710316/01 8.4 punkte) nustatyta, kad lizingo davėjui vienašališkai nutraukus sutartį prieš terminą lizingo gavėjas, be kitų paminėtame punkte išvardintų mokėjimų, privalo sumokėti paslaugų kainoraštyje nurodyto dydžio sutarties nutraukimo mokestį. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas ir tarp šalių ginčo dėl to nekilo, paslaugų kainoraštyje, kuris yra skelbiamas lizingo davėjo interneto svetainėje, nustatyta, kad lizingo sutarties nutraukimo įkainis yra 1,5 proc. nuo neišmokėtos sumos, todėl sudaro 869,29 Eur.

65. Taigi įvertinusi lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 3.6 punkto, 9.4 punkto (lizingo sutarties Nr. 710316/01 8.4 punkto) nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad paminėtos nuostatos siejamos su lizingo sutarčių administravimo mokesčiu, kuris buvo apskaičiuotas dėl to, kad ieškovei (lizingo davėjai) reikėjo inicijuoti sutarčių nutraukimo procedūras. Sutiktina, kad tai ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ papildomos išlaidos, kurios nebūtų atsiradusios, jei finansinio lizingo sutartys būtų vykdomos tinkamai. Priešingai nei teigia apeliantės, bauda, kaip netesybos, ir sutarties nutraukimo mokestis nelaikytinas dvigubu baudimu, kadangi šių ieškovės reikalautų ir pirmosios instancijos teismo priteistų mokėjimų paskirtis yra visiškai skirtinga. Bauda – tai atsakovei taikyta sankcija už netinkamai vykdytas lizingo sutartis, dėl ko lizingo bendrovei jas teko nutraukti. Tuo tarpu sutarčių nutraukimo mokestis, kaip minėta, sietinas su administravimo mokesčiu, kurio ieškovė taip pat nebūtų patyrusi, jei lizingo sutartys būtų vykdomos tinkamai.

66. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliančių skundo ir lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 7.3 punkte (lizingo sutarties Nr. 710316/01 6.3 punkte) nustatytą baudą įskaityti į sutarčių nutraukimo mokestį.

Dėl laiduotojos atsakomybės ir procesinės bylos baigties

67. CK 6.76 straipsnio 1 dalis nustato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

68. Minėta, kad UAB „Rikatis“ prievolės pagal lizingo sutartis, išskyrus pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 710316/01, buvo užtikrintos G. G. laidavimo sutartimis, pagal kurias ji įsipareigojo solidariai atsakyti lizingo bendrovei visu savo turtu. Ginčo byloje dėl laiduotojos prievolės atsakyti solidariai kartu su skolininke UAB „Rikatis“ byloje nekilo.

69. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės (lizingo davėjos) SIA „UniCredit Leasing“ reikalautus 22 181 ,35 Eur nuostolius priteisė iš atsakovės UAB „Rikatis“ ir 17 138,05 Eur nuostolius solidariai iš UAB „Rikatis“ ir laiduotojos G. G..

70. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė sutarčių aiškinimą bei jų nutraukimo sąlygas reglamentuojančias teisės normas bei kasacinio teismo praktiką, todėl tenkinęs ieškovės SIA „UniCredit Leasing“ ieškinį ir atmetęs atsakovės UAB „Rikatis“ priešieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

71. Apeliančių UAB „Rikatis“ ir G. G. apeliacinį skundą atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

72. Ieškovė SIA „UniCredit Leasing“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėEgidija TamošiūnienėVytautas Zelianka