- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- e2-196-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01537-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rikatis“, G. G.
- Ieškovas
- SIA „UniCredit Leasing“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rikatis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties dalies, kuria buvo tenkintas ieškovės SIA „UniCredit Leasing“, veikiančios per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4419-803/2019 pagal ieškovės SIA „UniCredit Leasing“, veikiančios per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Rikatis“, G. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė įpareigoti atsakovę UAB „Rikatis“ grąžinti / perduoti ieškovei turtą (transporto priemones):
1.1. SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. TMBHT61Z2B2113658;
1.2. SKODA OCTAVIA, identifikavimo Nr. TMBHS21Z872094293;
1.3. VOLKSWAGEN PASSAT, identifikavimo Nr. WVWZZZ3CZDE046332;
1.4. OPEL INSIGNIA LIMOUSINE NB, identifikavimo Nr. W0LGM5EJ9B1164599;
1.5. FORD TRANSIT CUSTOM, identifikavimo Nr. WF01XXTTG1GE45129.
2. Ieškovė taip pat prašė priteisti:
2.1. iš atsakovės UAB „Rikatis“ 22 181,35 Eur nuostolių atlyginimą ir solidariai iš atsakovų UAB „Rikatis“ bei laiduotojos G. G. 17 138,05 Eur nuostolių atlyginimą;
2.2. iš atsakovės UAB „Rikatis“ 0,2 proc. delspinigių pagal lizingo sutartį Nr. 710316/01 ir solidariai iš atsakovų UAB „Rikatis“ ir laiduotojos G. G. 0,1 proc. dydžio delspinigius pagal Lizingo sutartis Nr. 705774/00, Nr. 706568/00, 706948/00, Nr. 707775/00 už kiekvieną dieną, skaičiuojamus nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki turto realaus grąžinimo ieškovei momento;
2.3. iš atsakovų procesines palūkanas: iš UAB „Rikatis“ priteisti 6 proc. dydžio, o iš G. G. 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
2.4. iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Rikatis“ laikotarpyje nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2018 m. liepos 23 d. sudarė penkias finansinio lizingo sutartis, kurių pagrindu lizingo davėjas (ieškovė) perdavė lizingo gavėjui (atsakovei) naudoti ir valdyti lizingo objektus (automobilius) (nutarties 1.1. – 1.5. papunkčiai). Atsakovės UAB „Rikatis“ prievolių įvykdymas buvo užtikrintas laiduotojos G. G. sudarytomis laidavimo sutartimis. Atsakovės sutartinių įsipareigojimų pagal finansinio lizingo sutartis nevykdė, todėl ieškovė nutraukė finansinio lizingo sutartis ir pareikalavo grąžinti automobilius, tačiau atsakovė juos grąžinti atsisakė.
4. Ieškovė buvo pareiškusi prašymą atsakovėms taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 67 877,92 Eur sumai atsakovėms nuosavybe teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines ir daiktines teises, taip pat įpareigoti perduoti turtą saugoti ieškovei.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, nustatęs, jog ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, tačiau neįrodė atsakovių nesąžiningumo, nes nepateikė jokių duomenų, kad atsakovės ketintų savo turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė neprašė, jog automobiliams būtų taikytas turto areštas.
Šalies argumentai
6. Ieškovė, nesutikdama teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė 2019 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti atsakovę UAB „Rikatis“ iki teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti ieškovei saugoti automobilius.
7. Atskirajame skunde nurodė, kad ieškovė yra automobilių, kuriuos prašoma perduoti saugoti, savininkė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo prašyti areštuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Esant situacijai, kai atsakovei nevykdant lizingo sutarčių, jos buvo nutrauktos, atsakovė neturi teisės naudotis ieškovei priklausančiu turtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi, sutikęs su ieškovės atskiruoju skundu, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas perduoti jai saugoti ginčo turtą, ieškovės prašymą tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovei UAB „Rikatis“, naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiais automobiliais (nutarties 1.1. – 1.5. papunkčiai) bei įpareigojo atsakovę perduoti turtą saugoti ieškovei.
9. Teismas, nustatęs, jog ieškovės ieškinio preliminarus pagrįstumas buvo konstatuotas 2019 m. spalio 28 d. nutartyje, vertino tik grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nustatė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog lizingo sutartys tarp ieškovės ir atsakovės buvo nutrauktos, tačiau atsakovė ginčo turto (automobilių) ieškovei neperdavė ir toliau naudoja savo veikloje, todėl mažėjant automobilių likutinei vertei, didėja ieškovės patiriami nuostoliai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Rikatis“ prašo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė nepateikė įrodymų, jog lizingo sutartys yra nutrauktos. Pagal lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 9.3. papunktį, sutartis yra nutraukiama suėjus terminui nuo pranešimo apie lizingo nutraukimo įteikimo dienos, tačiau tokio pranešimo atsakovė negavo, t. y. ji nebuvo įspėta, jog, nepašalinus lizingo sutarčių pažeidimo per nustatytą terminą, lizingo sutartys bus nutrauktos.
10.2. Teismas neatsižvelgė, jog automobiliai yra pagrindinės atsakovės darbo priemonės, todėl, perdavus transporto priemones ieškovei, apeliantė nebegalės vykdyti savo veiklos ir bus priversta bankrutuoti. Taip pat teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovė yra sumokėjusi visas pradelstas ir einamąsias įmokas ieškovei.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atsakovės UAB „Rikata“ atskirąjį skundą ieškovė SIA „UniCredit Leasing“, veikianti per SIA „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialą, prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti galioti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovei nutraukus lizingo sutartis su atsakove, jos buvo reikalaujama perduoti ieškovei automobilius, nes ji neturi teisėto pagrindo valdyti automobilius. Teismui taikius laikinąją apsaugos priemonę, atsakovė nevykdo įpareigojimo ir toliau eksploatuoja ieškovei priklausantį turtą ir taip mažina turto vertę bei didina riziką dėl jo praradimo ar neišsaugojimo.
11.2. Atsakovė nepateikia duomenų, kokia yra jos veikla ir kad ginčo turtas yra būtinas jos veiklai, tačiau ieškovės turimomis žiniomis, atsakovė vykdo automobilių ir variklinių transporto priemonių nuomą ir išperkamąją nuomą, nors teikdama paraišką dėl lizingo sutarčių sudarymo, nurodė, jog vykdo prekybą pakavimo įrankiais ir medžiagomis, sąsagomis, kaiščiais. Ieškovė atsakovei nebuvo davusi sutikimo ginčo turtą subnuomoti, todėl atsakovė, pažeisdama sutarties sąlygas, neteisėtai automobilius naudoja savo veiklai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties dalis ir tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
15. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus, kuriais grindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei apeliantės nesąžiningumą. Atsižvelgdamas į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu bei apeliantės sąžiningumo vertinimu, kurie yra reikšmingi sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
16. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės atskirojo skundo argumentus, pakeitė savo procesinį sprendimą, tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė apeliantei iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu (nutarties 1.1. – 1.5. papunkčiai) bei įpareigojo perduoti ieškovei saugoti nurodytą turtą.
17. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad teismas tinkamai neįvertino ieškovės ieškinio preliminaraus pagrįstumo, taip pat nebuvo atsižvelgta, jog transporto priemonės yra reikalingos atsakovei vykdyti savo veiklą.
18. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 28 d. ieškinį pripažino preliminariai pagrįstu, įvertinęs tai, jog pati atsakovė pripažino įsiskolinimo faktą ieškovei. Skundžiama nutartimi teismas pakartotinai nevertino ieškinio pagrįstumo, todėl pasisakė tik dėl grėsmės teismo sprendimo vykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas pripažino, jog atsakovė galbūt neteisėtai naudojasi ieškovei priklausančiu turtu, nors finansinio lizingo sutartys su ja buvo nutrauktos, todėl padarė išvadą, jog atsakovei ir toliau naudojantis ginčo turtu, ieškovė patiria nuostolius, kurie pasireiškia ginčo turto nuvertėjimu.
19. Apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai, jog ieškovė nepateikė duomenų, kad finansinio lizingo sutartys tarp šalių buvo nebuvo nutrauktos, kad atsakovė yra sumokėjusi visas įmokas ieškovei ir dėl to ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų visapusiško įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus, taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 28 d. nutartimi atmesdamas pirminį ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatė, kad pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
20. Apeliantė taip pat nurodo, kad nėra kitos būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodydama, jog ji vykdo visus savo įsipareigojimus ieškovei. Nagrinėjamu atveju yra vertinami duomenys apie apeliantės nesąžiningus veiksmus siekiant išvengti ieškovei priimto palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Byloje buvo pateikta duomenų apie tai, jog sutartis tarp šalių yra nutraukta apeliantei tinkamai nevykdžius prisiimtų įsipareigojimų, tačiau apeliantė ir toliau naudojasi ieškovei priklausančiu turtu ir jį slepia. Ieškovė teismui taip pat pateikė duomenis (UAB CreditInfo 2019 m. spalio 16 d. ataskaita), jog apeliantė ieškovės turtą naudoja komerciniais tikslais, t. y. automobilius pernuomoja kitiems asmenims, nors sutarties sąlygos tai draudė daryti (Sutarčių sąlygų 6.2.16.4. papunktis).
21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinius motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės pateikti duomenys, įrodymai leidžia abejoti apeliantės sąžiningumu bei suponuoja išvadą, kad UAB „Rikatis“ gali vengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Rikatis“ atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.