- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-2214-656/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15779-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- K. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) K. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. Ž. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai, kuriuo prašo priteisti ieškovės naudai 2554 Eur turtinės žalos ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl Lietuvos advokatų tarybos neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad savo reikalavimus byloje grindžia Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsniu. 2019-10-16 sprendimu, kuriuo Lietuvos advokatūros Advokatų taryba (toliau – Advokatų taryba) nusprendė nekelti advokatui J.J. drausmės bylos, ir 2020-11-18 sprendimu, kuriuo Advokatų taryba nusprendė iškelti apeliantei drausmės bylą, buvo pažeisti teisės aktai. Apeliantės vertinimu, neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė neteisėtu advokato J. J. paaiškinimo išreikalavimu ir jo argumentų perkėlimu į Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimo motyvus, neteisėta tyrėjos J. S. apklausa ir jos atsakymų perkėlimu į Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimą, apeliantės žeminimu, niekinimu ir šmeižimu melagingais advokato J. J. parodymais ir kitais pažeidimais. Apeliantė, be kita ko, nurodė, kad Advokatų taryba perėmė Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo (toliau – Advokatų garbės teismas) funkcijas.
3. Sprendimas yra šališkas, neobjektyvus, neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl Sprendimas turi būti panaikintas dėl jos nurodomų motyvų.
4. Susidarė savavališka situacija, kai neiškėlus drausmės bylos advokatui J. J., pastarojo, tai yra traukiamo atsakomybėn asmens, J.J., melagingais parodymais, kuriuos vertinti apskritai galėtu tik Advokatų garbės teismas, iškėlus drausmės bylą advokatui, bet ne Advokatų taryba, kuriai tokie įgaliojimai nesuteikti įstatymu, tuo pačiu Adokatų tarybos savavališku 2019 10 16 sprendimu neteisėtai kaltinant, tai yra apšmeižiant, nukentėjusį nuo advokato J.J. nusikalstamo pobūdžio veiksmų asmenį, tai yra ieškovę.
5. Advokatų tarybos pirmininkas ir Advokatų taryba apeliantės atstovaujamos V. P. 2019-06-17 ir 2019-09-03 skundų priėmimo ir nagrinėjimo stadijose nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) ir Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos advokatūros 2016-04-15 visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu (toliau – 2016 m. Aprašas), 8 punkto.
6. Ieškovė neturėjo galimybės skųsti Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimą, kuriuo advokatui J. J. buvo atsisakyta iškelti drausmės bylą. Buvo pažeista apeliantės teisė kreiptis į teismą. Buvo pažeista ir jos atstovaujamosios V. P. teisė į teisinę gynybą, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2020-01-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1385-577/2020 (nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-393-943/2020) atsisakė priimti V. P. ieškinį, kuriuo buvo prašoma panaikinti Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimą.
Šalies argumentai
7. Ieškovė taip pat prašė priteisti 2554 Eur turtinę žalą, kurią patyrė, kadangi pagal savavališkus ieškinyje aptartus teismų sprendimus atsakovei, Lietuvos advokatūrai, sumokėjo nepagrįstai priteistas Lietuvos advokatūrai pinigų sumas už ieškinyje aptartus teisių pažeidimus.
Atsiliepimas
8. Atsakovė prašė atmesti ieškinį ir nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus.
9. Atsakovė prašė bylą dalyje, kuria prašoma priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos advokatūros neturtinę žalą, padarytą Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimu paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ieškovę (jos garbę ir orumą), kenkiančią ieškovės profesinei reputacijai, nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, o likusioje dalyje ieškovės patikslintą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nurodė, kad ieškovės vertinimu, atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškinyje nurodomą neturtinę žalą CK 6.272 straipsnio pagrindu. Ieškinyje Lietuvos advokatūra prilyginama valstybei ir valstybinei institucijai.
10. Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios teisės normos. Lietuvos advokatūra pagal savo teisinę prigimtį yra asociacija, įsteigta profesiniu pagrindu todėl ji, priešingai nei yra įsitikinusi ieškovė, negali būti prilyginama valstybei ir valstybinei institucijai CK 6.272 straipsnio prasme. Lietuvos advokatūra negali būti prilyginama viešojo administravimo subjektui. Jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu, todėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos jai nėra taikomos.
Žemesnės instancijos teismas
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021 buvo išnagrinėtas ieškovių D. K. Ž. ir V. P. ieškinys atsakovei dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių D. K. Ž. ir V. P. garbę ir orumą, paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškiniu buvo prašoma: 1) įpareigoti Lietuvos advokatūrą paneigti Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimu paskleistus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius garbę ir orumą; 2) panaikinti Advokatų tarybos 2020 m. spalio 15 d. sprendimą; 3) priteisti iš atsakovės po 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas vertino, kad ieškovių garbė ir orumas nebuvo pažeminti. Be to, teismas nurodė, kad nepripažinus, kad atsakovė pažemino ieškovių garbę ir orumą, laikytina, jog neegzistuoja neteisėti veiksmai. Ieškovės nepateikė įrodymų, susijusių su jų patirta neturtine žala, jos neapibūdino, nepaaiškino, kaip apskaičiavo. Neturtinės žalos dydį, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį turi įrodyti ieškovės (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į paminėtus argumentus teismas ieškinį atmetė visiškai.
12. Ieškovė reiškia tapatų ieškinį dalyje, kuria ieškovė reikalauja priteisti jai iš atsakovės neturtinę žalą, padarytą Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimu paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią ieškovė (jos garbę ir orumą), kenkiančią ieškovės profesinei reputacijai. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, atsakovė šioje byloje negali būti kaltinama Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimu paskleidusi apie ieškovę tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius ieškovės garbę ir orumą.
13. Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimai neturi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Be to, jie yra teisėti. Lietuvos advokatūroje 2019 m. birželio 26 d. buvo gautas skundas „Dėl advokato J. J. Lietuvos advokatų etikos kodekso normų pažeidimo“. Skundą pateikė ieškovės atstovaujamoji V. P.. Advokatų taryba 2019 m. spalio 16 d. sprendimu nusprendė nekelti advokatui J. J. drausmės bylos. Dėl paminėto sprendimo buvo pateiktas ieškinys teismui. Ieškinį teismui pateikė V. P.. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1385-577/2020 atsisakė priimti ieškinį. Ieškinys nebuvo priimtas kaip nesusijęs su ieškovės teisėmis ir pareigomis.
14. Advokatų taryba vertino du aspektus, ar kreipdamasi į prokuratūrą ieškovė kreipėsi kaip atstovė, ar asmeniškai. Ieškovė savo veiksmais pažeidė Etikos kodekso 12 straipsnio reikalavimą, įpareigojantį advokatą, priėmus pavedimą atstovauti klientą prieš kolegą dėl jo profesinės veiklos, apie tai nedelsiant pranešti kolegai. Taip pat draudžiama pradėti procedūras prieš kolegą, prieš tai nepranešus advokatūrai. Ieškovė pradėdama veiksmus prieš kolegą, skundą iš karto siuntė dviem subjektams: prokuratūrai ir advokatūrai, t. y. advokatūrai apie tai anksčiau nepranešė.
15. 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu Advokatų taryba nusprendė iškelti ieškovei drausmės bylą. Drausmės byla iškelta advokato J. J. skundo pagrindu. Advokatų tarybos sprendimas nekelti drausmės bylos advokatui negali būti skundžiamas teismui. Kol nepriimtas Advokatų garbės teismo sprendimas, teismas šioje byloje negali nagrinėti, ar Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu pagrįstai iškelta ieškovei drausmės byla. Dėl to pagrindo nagrinėti Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nėra.
16. Ieškovė, kaip advokatė, kuriai juo iškelta drausmės byla, teisę į teisminę gynybą galės realizuoti Advokatūros įstatymo 55 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais skųsdama Advokatų garbės teismo sprendimą. Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimai neturi įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Jie nebuvo nuginčyti, jie laikytini teisėtais. Nėra pagrindo išvadai apie ieškovės teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimą Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimais. Vien ieškovės nepasitenkinimas jais nėra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.
17. Byloje nėra jokių leistinų įrodymų apie ieškovei kilusią neturtinę žalą. Ieškovės teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra grindžiami iš esmės asmeniniais samprotavimais, ištraukomis iš vadovėlio ir deklaratyviais teiginiais.
II. Teismo sprendimo esmė
18. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovės K. Ž. patikslintą ieškinį atmesti, priteisti atsakovei Lietuvos advokatūrai iš ieškovės K. Ž. 3025,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
19. Teismas nustatė, jog Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2019 m. spalio 16 d. sprendimu nusprendė nekelti advokatui J. J. bylos. Lietuvos advokatūros Advokatų taryba 2020 m. lapkričio 18 d. priėmė du sprendimus: iškelti advokatei D. K. Ž. drausmės bylą dėl galimai pažeistų Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Etikos kodekso 12 straipsnio 3,8 ir 9 dalių reikalavimų ir nekelti advokatui J. J. drausmės bylos. Advokatų garbės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimu ieškovei – advokatei D. K. Ž. - skirta drausminė nuobauda – pastaba.
20. Teismas nurodė, kad pareiškusi ieškinį dėl atsakovės veiksmais padarytos žalos atlyginimo, atsakovės neteisėtus veiksmus, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, privalo įrodyti ieškovė. Ieškovės paaiškinimais neteisėti atsakovės veiksmai pasireiškė neteisėta advokato J. J. apklausa ir jo argumentų perkėlimu į Advokatų tarybos sprendimo motyvus; neteisėta tyrėjos J. S. apklausa ir jos atsakymų perkėlimu į sprendimą; Advokatų tarybos vertinimas veiksmų ir aplinkybių sprendime, Garbės teismo funkcijų perėmimas ir išvadų darymas; sprendimo motyvuose žeminimas niekinimas ir šmeižimas ieškovės melagingais J. J. parodymais; Advokatų taryba neturi teisės pasisakyti dėl aplinkybių.
21. LR Advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Advokatų savivaldą įgyvendina Lietuvos advokatūra (56 straipsnio 1 dalis). Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek tai nustatyta šiame Įstatyme, ir Lietuvos advokatūros įstatai (56 straipsnio 2 dalis). Lietuvos advokatūra negali būti prilyginta viešojo administravimo subjektui, o jos vykdoma veikla nelaikytina viešuoju administravimu. Viešuoju administravimu nelaikytinas ir Advokatūros įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos advokatūros teisės iškelti drausmės bylą advokatui realizavimas, nes ši funkcija yra susijusi su advokatų savivaldos įgyvendinimu. Advokatų tarybai nebūnant viešojo administravimo subjektu, jos veikla nėra grindžiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovė pažeidė tam tikras minėto įstatymo nuostatas yra atmestini.
22. Advokatų drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos advokatūros 2020 m. rugpjūčio 28 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu (toliau – Aprašas). Advokatų drausmės bylos iškeliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu, Lietuvos advokatų etikos kodeksu, Aprašu ir kitais teisės aktais (Aprašo 2 punktas). Galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių tyrimą, pradedamą pagal pareiškėjo skundą arba Advokatų tarybos pirmininko teikimu, atlieka Lietuvos advokatūros komitetas (toliau – Drausmės komitetas), kurio veiklos tikslus, funkcijas, sudarymo ir darbo organizavimo tvarką nustato Advokatų tarybos patvirtintas reglamentas. Drausmės komitetas, atlikęs tyrimą, teikia Advokatų tarybai rekomendacinę išvadą dėl galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių vertinimo ir drausmės bylos iškėlimo (neiškėlimo) (8 punktas). Advokatų taryba, išnagrinėjusi tyrimo medžiagą, turi teisę priimti sprendimą iškelti drausmės bylą.
23. Išanalizavęs Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimus (jų turinį), ieškovės nurodytu atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo aspektu, teismas nenustatė, jog priimdama sprendimus atsakovė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus. Advokatų taryba advokato J. J. ir tyrėjos J. S. apklausos duomenis laikė reikšmingais galimo pažeidimo aplinkybėms pagrįsti. Dėl šios priežasties jie ir buvo perkelti į Advokatų tarybos sprendimą, kaip tai numatyta Apraše. Teismas nenustatė, jog Advokatų taryba sprendimuose būtų vertinusi advokatų veiksmus ir aplinkybes, o galimo pažeidimo aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų ir teisės aktų, kuriuos advokatas savo veiksmais ar neveikimu galimai pažeidė, nurodymas sprendime nėra Garbės teismo funkcijų perėmimas.
24. Nepagrįsta ieškovės nuomonė, jog sprendimo motyvuose yra ieškovės žeminimas, niekinimas ir šmeižimas melagingais J. J. parodymais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2783-433/2021, kuri buvo iškelta pagal ieškovių V. P. ir D. K. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovių garbė ir orumą 2019 m. spalio 16 d. sprendime, konstatavo, kad „atsakovė sprendimo 3 lape pateikė skundžiamo advokato paaiškinimų apibendrinimą, t.y. nurodyta informacija atitinka tikrovę, nes yra perpasakojama tai ką skundžiamas advokatas pats nurodė apie ieškoves, o tai nesudaro pagrindo teigti, kad informacija neatitinka tikrovės. Ieškovė nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes.
25. Vien aplinkybė, kad Advokatų taryba skirtingai vertino ieškovės ir trečiojo asmens veiksmus ir priėmė sprendimus, kurie netenkina ieškovės, nereiškia, jog buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Teismas taip pat nemano, jog Advokatų tarybai nenusišalinus nuo skundų nagrinėjimo, ieškovė negalėjo efektyviai pasinaudoti teise į veiksmingas teisinės gynybos priemones. Advokatų tarybos sprendimai dėl bylos drausminės bylos iškėlimo (nekėlimo) teismui nėra skundžiami. Ieškovė turėjo visas galimybes realizuoti savo teisę į teisminę gynybą skųsdama drausminę nuobaudą. Nesutikdama su Garbės teismo sprendimu, kuriuo ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda, ieškovė jį teisės aktų nustatyta tvarka apskundė teismui.
26. Į bylą nėra pateikta jokių įrodymų ieškovės nurodytai aplinkybei, jog Advokatų taryba nepagrįstai gina neteisėtus ir netgi nusikalstamus veiksmus atliekantį advokatą, pagrįsti. Priešingai, iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020 m. gegužės 15 d. nutarimo (kuris nebuvo teismine tvarka panaikintas) matyti, kad prokuroras atsisakė tenkinti advokatės K. Ž. ir V. P. 2020 m. gegužės 7 d. skundą dėl nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą M. M., jo gynėjo J. J., policijos pareigūno L. K. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 straipsnyje, 231 straipsnio 2 dalyje, 234 straipsnyje, 228 straipsnyje ir 300 straipsnyje, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
27. Turtinės žalos atlyginimą ieškovė kildina iš įsiteisėjusiais teismų sprendimais priteistų bylinėjimosi išlaidų ir vykdymo išlaidų atlyginimo. Iš ieškovės išieškotos bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos ieškovės nuostoliais (žala), nes atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nurodytų nuostolių, todėl atsakovei negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Dėl nurodytos priežasties ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
28. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo sujungiant su Kauno apylinės teismo Kaišiadorių rūmuose nagrinėjama byla civiline byla Nr. 2-11041-1070/2023 pagal tos pačios ieškovės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros dėl 2554 Eur turtinės žalos ir 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tai yra dėl to paties dalyko ir pačiu pagrindu, kadangi šiose civilinėse bylose reikalavimai yra taip susiję, kad jų negalima išnagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.). Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
29. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, neobjektyvus, neteisėtas ir nepagrįstas. Skundžiamo Advokatų tarybos sprendimo motyvuose yra ieškovės žeminimas, niekinimas ir šmeižimas melagingais advokato J. J. parodymais.
30. Susidarė savavališka situacija, kai neiškėlus drausmės bylos advokatui J. J., pastarojo, tai yra traukiamo atsakomybėn asmens, J. J., melagingais parodymais, kuriuos vertinti apskritai galėtu tik Advokatų garbės teismas, iškėlus drausmės bylą advokatui, bet ne Advokatų taryba, kuriai tokie įgaliojimai nesuteikti įstatymu, tuo pačiu Adokatų tarybos savavališku 2019 10 16 sprendimu neteisėtai kaltinant, tai yra apšmeižiant, nukentėjusį nuo advokato J. J. nusikalstamo pobūdžio veiksmų asmenį, tai yra advokatę K. Ž..
31. Advokatų taryba, priėmusi 2019-10-16 ir 2020-11-18 sprendimus, perėmė Advokatų garbės teismo funkcijas, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, apeliantė negalėjo pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone ir kt.
32. Apeliantė neturėjo galimybės skųsti Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimą, kuriuo advokatui J. J. buvo atsisakyta iškelti drausmės bylą (apeliacinio skundo 27 psl. 2 pstr.). Anot apeliantės, buvo pažeista jos teisė kreiptis į teismą. Apeliantės įsitikinimu, buvo pažeista ir jos atstovaujamosios V. P. teisė į teisinę gynybą, kadangi Vilniaus apygardos teismas 2020-01-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1385-577/2020 (nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-393-943/2020) atsisakė priimti V. P. ieškinį, kuriuo buvo prašoma panaikinti Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimą.
33. Advokatų tarybos 2020-10-15 posėdžio (posėdyje buvo nagrinėjamas apeliantės ir jos klientės prašymai paneigti Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimo informaciją) protokolas, prokuroro R. M. 2020-05-15 nutarimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00452-20, VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. S8/2019, apeliantės ir jos klientės V. P. prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl advokato J. J. veiksmų esą yra nenuginčijami įrodymai, kad Advokatų taryba atliko neteisėtų veiksmus.
34. Advokatų tarybai buvo pateikti duomenys apie prejudicinius faktus, nustatytus įsiteisėjusiais teismų sprendimais baudžiamosiose bylose, kuriais konstatuoti neteisėti advokato J. J. veiksmai ginant kaltinamąjį <..> baudžiamojoje byloje Nr.1-120-817/2020 ir kiti neteisėti veiksmai.
35. Apeliantė remiasi Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020-05-15 nutarimu. 2020-05-15 nutarime buvo nurodyta, kad, nors ir paaiškėjo tam tikri nusikalstamos veikos požymiai, tačiau, prokuroro nuomone, jų kiekis nėra pakankamas baigtinės nusikalstamos veikos sudėties požymių visumai pripažinti. Prokuroras padarė išvadą apie padarytas nusikalstamos veikos požymių turinčias veikas
Šalies argumentai
36. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsisakymu tenkinti jos prašymą išreikalauti iš atsakovės drausmės bylas, kurių pagrindu buvo priimtas Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimas neiškelti drausmės bylos advokatui J. J..
37. Apeliantė patyrė žalą dėl to, jog atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai jai iškėlė drausmės bylą, neleido susipažinti su bylos medžiaga. Lietuvos advokatūroje neveikia įstatymo viršenybės principas, nepaisoma etikos ir moralės normų ir pan.
38. Apeliantė tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde savo reikalavimus byloje grindžia CK 6.272 straipsniu. Advokatūra gali būti prilyginama valstybei ir valstybinei institucijai CK 6.272 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006 bei 2007-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007). Atsakovė pažeidė VAĮ nuostatas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Advokatų taryba nėra viešojo administravimo subjektas ir jos veikla nėra grindžiama VAĮ.
Žemesnės instancijos teismas
39. Pirmosios instancijos teismo 2023-02-09 nutartimi buvo nepagrįstai atsisakyta priimti apeliantės 2023-02-06 patikslintą ieškinį. Savaime suprantama, kad žalą ieškovė patyrė dėl visų atsakovų kaltės, todėl žala iš jų turi būti priteista solidariai, t. y. lygiomis dalimis.
40. Pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Apeliantė nurodo pareiškusi nušalinimą, kadangi teisėja 2023-01-04 parengiamajame posėdyje išreiškė savo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, t. y. pakomentavo, kad apeliantė nurodė ne tą materialinės teisės normą – VAĮ. Bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumą rodo 2023-01-04 parengiamajame posėdyje išsakyta nuomonė dėl apeliantės pasirinkto ieškinio teisinio pagrindo. Be to, ieškinį dėl Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimo priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, bylą, pagal apeliantės skundą dėl prokuroro nutarimo nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, kitas bylas – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja N. V. ir J. M.. Teisėja V. B. kaip ir kiti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai negali būti nešališki ir objektyvūs, civilinėje byloje vertindami savo teismo kolegų priimtus procesinius sprendimus, dėl kurių, apeliantės teigimu, ji patyrė žalą. Bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą patvirtina 2023-02-09 nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti apeliantės 2023-02-06 patikslintą ieškinį. Apeliantės pareikštą nušalinimą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė. Pareiškimas dėl nušalinimo nebuvo patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
41. Skundžiamame teismo sprendime teisėja ne tik neteisėtai ir nepagrįstai bet ir savavališkai bando spręsti už ieškovę, kaip ieškovė turėtų ginti savo pažeistas teises, skundžiamame teismo sprendime savavališkai nurodydama, neva advokatė K. Ž., apskundė Garbės teismo sprendimą, kuriuo jai buvo paskirta drausminė nuobauda, todėl teismo nuomone, dėl tos priežasties ieškovė nepatyrė žalos dėl neteisėtų Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos veiksmų priimant ginčijamus tarybos sprendimus.
42. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 235 straipsnį, nes pirmosios instancijos teismas priėmė Sprendimą ne dėl visų apeliantės pareikštų reikalavimų. Apeliantės įsitikinimu, teismas turėjo priimti sprendimą ir dėl apeliantės 2023-02-06 patikslintame ieškinyje nurodytų reikalavimų.
43. Pažeistas dispozityvumo principas, apeliantei pakeitus ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 13 str.), peržengtų byloje pareikštų reikalavimų ribų bei apribotos apeliantės teisės kreiptis į teismą. Paminėtus pažeidimus lėmė pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti apeliantės 2023-02-06 patikslintą ieškinį. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti 2023-02-06 patikslintą ieškinį, buvo priimta tikslu apginti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjų ir Vilniaus apygardos prokuratūros neva atliktus neteisėtus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
44. Teisėja pagal teismų praktiką privalėjo nusišalinti dėl to, jog šioje byloje buvo pareikštas ieškinys valstybei su reikalavimu atlyginti žalą, grindžiamas teismo, kuriam paduotas ieškinys, ir jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais veiksmais.
45. Pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti aplinkybių, susijusių su 2 554,00 Eur turtinės žalos atlyginimu. Apeliantė šioje byloje prašė teismo priteisti jai iš atsakovės 2 554,00 Eur turtinės žalos atlyginimą. Teismas šį reikalavimą nagrinėjo ir priėmė dėl jo sprendimą. Atsakovės prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Atsakovė nėra pateikusi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovė neįrodė teismui patyrusi kokių nors bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje. Atsakovės atstovė turėjo nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, nes yra asmeniškai suinteresuota bylos baigtimi, kadangi patenkinus ieškinį išieškojimas regreso tvarka būtų nukreiptas į ją, nes būtent ji parengė ir pateikė buvusiam Advokatų tarybos pirmininkui 2019-10-16 ir 2020-11-18 Advokatų tarybos sprendimus, dėl kurių apeliantė patyrė žalą. Atsakovės atstovė yra Lietuvos advokatūros darbuotoja, gaunanti kasmėnesinį atlyginimą.
Atsiliepimas
46. Atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Lietuvos advokatūra yra asociacija, kuriai netaikomas VAĮ, taip pat netaikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios atsakomybę už neteisėtus ikiteisminio tyrimo organų ar teismo veiksmus. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, jos sprendimai dėl ieškovės drausminės atsakomybės procedūros yra teisėti, bet teismine tvarka neskundžiami. Ieškovė turėjo galimybę ginti savo teises teismine tvarka apskųsdama teismui galutinius sprendimus, kuriais išspręstas ieškovės drausiminės atsakomybės klausimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
47. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
48. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad daugelis aplinkybių, kuriomis ieškovė grindžia atsakovės veiksmų neteisėtumą įvertintos kitose susijusiose civilinėse bylose, kuriose nustatyti prejudiciniai faktai.
49. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2783-433/2021, kuri buvo iškelta pagal ieškovių V. P. ir apeliantės ieškinį Lietuvos advokatūrai dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovių garbę ir orumą Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendime, konstatavo, kad „atsakovė sprendimo 3 lape pateikė skundžiamo advokato paaiškinimų apibendrinimą, t. y. nurodyta informacija atitinka tikrovę, nes yra perpasakojama tai, ką skundžiamas advokatas pats nurodė apie ieškoves, o tai nesudaro pagrindo teigti, kad informacija neatitinka tikrovės, nes atsakovė tokios informacijos neprasimanė, o atsakovė tokią informaciją tik apibendrino“ ir sprendė, kad „ieškovių garbė ir orumas nebuvo pažeminta“ bei padarė išvadą, jog „nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos keturios įstatyme įtvirtintos sąlygos ginti garbei ir orumui.“. Todėl apeliantės teiginiai dėl pažeistų garbės ir orumo buvo atmesti. Taip pat buvo atmesti kaip nepagrįsti apeliantės argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, apribotos galimybės pasinaudoti veiksmingomis teisinės gynybos priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas laikė neįrodytomis apeliantės nurodomas aplinkybes dėl advokato J. J. neteisėto elgesio bei apeliantės patirtos turtinės ir neturtinės žalos.
50. Teisėjų kolegija sutinka, su atsakove, kad Advokatų tarybos 2019-10-16 ir 2020-11-18 sprendimai, kurias ieškovė grindė, atsakovės veiksmų neteisėtumą, neturi įtakos jos teisėms ir pareigoms. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, aktualus yra asmens teisinio intereso kreiptis į teismą buvimas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą.
51. Pagal suformuotą teismų praktiką Advokatų tarybos sprendimas nekelti drausmės bylos advokatui laikytinas nenagrinėtinu teisme. Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems Advokatūros įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau aptartoje teisės normoje nustatyta apskundimo teisė negali būti aiškinama kaip teisė kreiptis į teismą nepriklausomai nuo to, ar besikreipiantis asmuo turi materialųjį teisinį interesą konkrečiu klausimu. Ginčo dalyku civilinėje byloje gali būti tik toks Lietuvos advokatūros organo priimtas sprendimas, kuris asmeniui nustato teises ar pareigas, sukelia teisinius padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2019-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1398-656/2019). Todėl Advokatų tarybos 2019-10-16 ir 2020-11-18 sprendimai neturi įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms, todėl jie per se (savaime) negali būti laikomi turtinės ir neturtinės žalos apeliantei atsiradimo priežastimi. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Advokatų tarybos veiksmai, priimant 2019-10-16 ir 2020-11-18 sprendimus, negali būti vertinami kaip neteisėti (CK 6.246 str.).
52. Nagrinėjamoje byloje bei minėtoje išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021 ieškovė reiškė, iš dalies tapatų ieškinį dalyje, kuria apeliantė prašė priteisti jai iš atsakovės neturtinę žalą, padarytą Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimu paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią apeliantę (jos garbę ir orumą), kenkiančią apeliantės profesinei reputacijai (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021 prašė priteisti jai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o šioje nagrinėjamoje byloje – 10000 Eur (bendrai dėl abiejų Advokatų tarybos 2019-10-16 ir 2020-11-18 sprendimų). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2622-567/2021, prejudicine galia.
53. Kitoje civilinėje byloje tie patys šalių santykiai vertinti ir kitu aspektu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2783-433/2021, kuri buvo iškelta pagal ieškovių V. P. ir D. K. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovių garbė ir orumą 2019 m. spalio 16 d. sprendime, konstatavo, kad „atsakovė sprendimo 3 lape pateikė skundžiamo advokato paaiškinimų apibendrinimą, t.y. nurodyta informacija atitinka tikrovę, nes yra perpasakojama tai ką skundžiamas advokatas pats nurodė apie ieškoves, o tai nesudaro pagrindo teigti, kad informacija neatitinka tikrovės, nes atsakovė tokios informacijos neprasimanė, o atsakovė tokią informaciją tik apibendrino“ ir sprendė, kad „ieškovių garbė ir orumas nebuvo pažeminta“ bei padarė išvadą, jog „nagrinėjamu atveju neegzistuoja visos keturios įstatyme įtvirtintos sąlygos ginti garbei ir orumui“. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta ir teisės aktų nuostatas, ieškovė nepagrįstai kvestionuoja įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes.“.
54. Vertinant iš esmės apeliantė ginčija įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021 išvadas, kuriomis teismas nusprendė, kad Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimu ieškovių (K. Ž. ir V. P.) garbė ir orumas nebuvo pažeminta, kad nepripažinus, jog atsakovė pažemino ieškovių garbę ir orumą, laikytina, kad neegzistuoja neteisėti veiksmai.
55. Apeliantė teigia, jog Advokatų taryba, priėmusi 2019-10-16 ir 2020-11-18 sprendimus, perėmė Advokatų garbės teismo funkcijas, kad buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, apeliantė negalėjo pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone ir kt., tačiau apeliantė nenurodo, kodėl pirmosios instancijos teismo priimtas Sprendimas, kuriame yra pasisakyta dėl šių apeliantės argumentų, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Taigi apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio nuostatų.
56. Teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovei netaikomos ir VAĮ nuostatos dėl viešojo administravimo procesų. 2016 m. Aprašo 8 punktas neįpareigoja Advokatų tarybos pirmininko savo iniciatyva pradėti nagrinėjimą dėl drausmės bylos iškėlimo. 2016 m. Aprašo 8 punkto nuostatoje kalbama apie Advokatų tarybos pirmininko teisę, o ne pareigą savo iniciatyva pradėti nagrinėjimą dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui arba teikti Advokatų tarybai siūlymą svarstyti drausmės bylos advokatui iškėlimo klausimą be išankstinio aplinkybių nagrinėjimo.
57. Apeliantė turėjo galimybę ir pasinaudojo veiksminga teismine savo teisių, kildinamų iš Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimo, gynimo priemone, patvirtina išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-2783-433/2021, kurioje apeliantė kartu su bendraieškove V. P. siekė teisinius padarinius sukeliančio teismo sprendimo, nes ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę paneigti Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimu paskleidus tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius jų garbę ir orumą bei priteisti joms iš atsakovės po 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal paminėtą ieškinį, 2021-06-29 sprendimu ieškinį atmetė. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.
58. Apeliantė taip pat toliau naudojasi teismine savo teisių, kildinamų iš Advokatų tarybos 2020-11-18 sprendimo, gynyba, kadangi ji apskundė Vilniaus apygardos teismui Advokatų garbės teismo 2023-01-17 sprendimą, kuris buvo priimtas išnagrinėjus drausmės bylą, iškeltą apeliantei Advokatų tarybos 2020-11-18 sprendimu. Šis apeliantės ieškinys šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1876-1187/2023, kurioje ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimus: 1) panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2023 m. sausio 17 d. sprendimą drausmės byloje Nr. E39/2020 ir drausmės bylą ieškovės atžvilgiu nutraukti, nesant drausminės atsakomybės pagrindo; 2) panaikinti Advokatų tarybos 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo ieškovei
59. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė turėjo visas galimybes realizuoti savo teisę į teisminę gynybą skųsdama drausminę nuobaudą, todėl jos argumentai, jog negalėjo efektyviai pasinaudoti teise į veiksmingas teisines gynybos priemones ir tuo Lietuvos advokatūra pažeidė Konvencijos 13 straipsnį, yra nepagrįsti.
60. Teisėjų kolegija sutinka, kad tiek apskųsto advokato J. J. paaiškinimo dėl gauto skundo gavimas, tiek tyrėjos J. S. apklausa telefonu ir kt. nelaikytini drausmės bylos nagrinėjimu ir Advokatų garbės teismo funkcijų perėmimu, kaip apeliaciniame skunde teigia apeliantė.
61. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Remigijaus Matevičiaus 2020-04-25 nutarimas netenkinti skundo dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-2-02-00482-20, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-06-29 nutartis ir Vilniaus apygardos teismo 2020-07-29 nutartis patvirtina, jog Advokatų taryba pagrįstai netenkino V. P. skundo iškelti drausmės bylą advokatui J. J.. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Remigijaus Matevičiaus 2020-04-25 nutarime nurodoma: „Nagrinėjamu atveju pateikiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie nepagrindžia skunde nurodomų galimų M. M., jo gynėjo J. J., vyresniojo tyrėjo L. K. neteisėtų veiksmų.“. Vilniaus apygardos teismas 2020-07-29 nutartyje nurodė, kad „ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas vadovaujantis prielaidomis ir juo labiau jis negali būti pasitelkiamas asmeniniams poreikiams tenkinti. Taigi, iš pateiktų skundų akivaizdu, kad juose nurodyti faktai neatitinka tikrovės ir nereikalauja detalesnio jų tyrimo, t. y. nėra jokių bent minimaliai pagrįstų duomenų, kad M. M., J. J. ir L. K. būtų klastoję procesinius dokumentus administracinio nusižengimo byloje ir disponavę piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi.“.
62. Administracinės teisenos tvarka nagrinėjant ieškovės skundą, teismas kaip nepagrįstą atmetė apeliantės skundą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo, kuriuo taip pat buvo netenkintas apeliantės prašymas iškelti drausmės bylą advokatui J. J., panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad apeliantė „siekė iškelti drausmės bylą advokatui J. J.. Teisingumo ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, ginčijamu Sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino, argumentuodama tuo, kad Advokatų taryba jau sprendė klausimą dėl advokato profesinės veiklos ir (ar) etikos pažeidimų (psichinio smurto ir neteisėto poveikio naudojimo siekiant paveikti nukentėjusiąją pareiškėją, jos artimuosius, kad nukentėjusioji prieš jos valią susitaikytų su kaltininku) ir 2019 m. spalio 16 d. sprendimu atsisakė kelti drausmės bylą dėl šių veiksmų. Be to, Sprendime nurodė, jog skundas dėl kitų advokato veiksmų (psichinio smurto naudojimo prieš pareiškėją, siekiant sutrukdyti atlikti advokatės pareigas ir eliminuoti iš teisminio proceso, šmeižimą ir tikrovės neatitinkančios, niekinančios ir žeminančios informacijos nukentėjusios, jos artimųjų ir advokatės atžvilgiu paskleidimą) buvo nagrinėjamas Advokatūroje, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimais pareiškėjos skundžiami advokato veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais, o ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima advokato veiksmus pripažinti neteisėtais, todėl Ministrui nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl drausmės bylos advokatui iškėlimo.“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-254-261/2022).
63. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021 apeliantės prašymas paneigti Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimo informaciją buvo atmestas kaip nepagrįstas ir teismo išvados vertinamos kaip prejudiciniai faktai.
64. Prokuroro Remigijaus Matevičiaus 2020-05-15 nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-2-02-00452-20 atsakovės neteisėti veiksmai nėra nei užfiksuoti, nei konstatuoti. Apeliantės ir jos klientės motinos V. P. pasirašytas prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl advokato J. J. veiksmų yra pagrįstas apeliantės ir V. P. subjektyviu advokato veiksmų vertinimu, o ikiteisminis tyrimas dėl advokato J. J. veiksmų nebuvo pradėtas, prokurorui motyvuojant tuo, kad „pateikiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kurie nepagrindžia skunde nurodomų galimų M. M., jo gynėjo J. J., vyresniojo tyrėjo L. K. neteisėtų veiksmų.“.
65. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad neteisėtas advokato J. J. veikas patvirtina VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos 2019-08-20 specialisto išvada Nr. S8/2019. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-10 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-817/2020 buvo nustatyta, jog „teisiamajame posėdyje K. D. paaiškino, jog jo išvados 2 punkte nurodytus papildomus veiksnius nurodė V. P.“. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-120-817/2020, 2020-03-10 nuosprendyje konstatavo, jog „šioje byloje nevertinamas civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiosios nepagrįsto apkaltinimo dėl eismo įvykio sukėlimo, civilinės bylos pagal AAA „BTA Baltic Insurance Company“ pareiškimą, kaltinamojo gynėjo J. J. veiksmų pagrįstumo bei teisėtumo klausimai, šių veiksmų galima žala nukentėjusiosios sveikatai.“
66. Apeliantės ieškinys buvo grindžiamas apeliantės kaltinimais advokatui J. J.. Dalis šių kaltinimų yra tiesiogiai susiję su apeliantės ir V. P. pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl advokato J. J. ir kitų asmenų veiksmų. Ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020-05-15 nutarime konstatuojama, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas pagrįstai. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pačios apeliantės poziciją byloje, pagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020-05-15 nutarimu.
67. Apeliaciniame skunde teigiama, esą 2020-05-15 nutarime buvo nurodyta, kad, nors ir paaiškėjo tam tikri nusikalstamos veikos požymiai, tačiau, prokuroro nuomone, jų kiekis nėra pakankamas baigtinės nusikalstamos veikos sudėties požymių visumai pripažinti. Apeliantė selektyviai cituoja ištraukas iš atskirų 2020-05-15 nutarimo sakinių ir prokurorui priskiria išvadą apie padarytas nusikalstamos veikos požymių turinčias veikas, nors tokios išvados 2020-05-15 nutarime nėra.
68. Apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma ir tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-817/2020 buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-120-817/2020 advokato J. J. ginamasis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
69. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos 2020-04-25 nutarimas bei Vilniaus apygardos prokuratūros 2020-05-15 nutarimas (nutarimai priimti dėl nepradėto ikiteisminio tyrimo advokatui J. J. bei kitiems asmenims). Apeliantė šioje byloje pareiškė ieškinį atsakovei, todėl kitų asmenų ir institucijų veiksmai, priimami procesiniai dokumentai nesudaro šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyko.
70. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo būtinų įrodymų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad drausmės bylų išreikalavimas pažeistų advokato J. J. teisę į asmens duomenų apsaugą. Teisė į asmens duomenų apsaugą yra pagrindinė teisė. Jos užtikrinimas – svarbus Europos Sąjungos tikslas. Tiesiogiai taikomas 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, reikalauja, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tik apibrėžtais, aiškiais ir teisėtais tikslais. Teisingumo vykdymo tikslais advokato J. J. asmens duomenys, kurie yra pas atsakovę, šioje byloje negali būti tvarkomi. Be to, advokatas J. J. nėra šios bylos proceso dalyvis. Nėra duomenų, kad apeliantės prašoma išreikalauti drausmės bylų medžiaga patvirtina arba paneigia atsakovės veiksmų neteisėtumą. Apeliantė tvirtina, kad patyrė žalą ne dėl to, jog advokatui J. J. nebuvo iškelta drausmės byla, o dėl to, kad drausmės byla buvo iškelta jai pačiai.
71. Apeliantė teigia, kad atsakovė neteisėtai nesuteikusi galimybės apeliantei susipažinti su drausmės bylomis. Atsakovė nurodė, kad apeliantei informacija buvo suteikta laikantis teisės aktų reikalavimų. Lietuvos advokatūros 2020-08-28 visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu patvirtintu Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašu (2020 m. Aprašas). 2020 m. Aprašo 69 punkte įtvirtinta, kad advokatas turi teisę susipažinti su savo drausmės bylos medžiaga, daryti jos kopijas ir išrašus. Pagal 2020 m. Aprašo 70 punktą kiti drausmės byloje dalyvaujantys asmenys, norėdami susipažinti su drausmės bylos medžiaga, daryti jos kopijas ar išrašus, Advokatų tarybos pirmininkui arba Advokatų garbės teismo pirmininkui turi pateikti prašymą. Advokatų tarybos pirmininkas arba Advokatų garbės teismo pirmininkas ar jų pavaduotojai gali leisti susipažinti su drausmės byla ar jos dalimi, kurią paviešinus nebus pažeistas asmens privataus gyvenimo ar nuosavybės slaptumas, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumas, taip pat nebus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis. Apeliantei pagal jos prašymą buvo suteikta ta informacija, į kurią ji turėjo teisę pagal 2020 m. Aprašo 70 punktą.
72. Apeliantės teigimu, Lietuvos advokatūra prilyginama valstybei ir valstybinei institucijai CK 6.272 straipsnio prasme, yra pagrindas Lietuvos advokatūros atžvilgiu taikyti CK 6.272 straipsnį. Nurodyta argumentas nepagrįstas, nes CK 6.272 straipsnis įtvirtina specialųjį deliktinės civilinės atsakomybės atvejį, todėl šioje byloje negali būti taikomas pagal analogiją teikiant ieškinį atsakovei – Lietuvos advokatūrai. Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Lietuvos advokatūra pagal savo teisinę prigimtį yra asociacija, įsteigta profesiniu pagrindu (Advokatūros įstatymo 56 str.), neatitinka ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo
73. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslintq ieškinį. Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas 2023-02-09 nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apeliantės 2023-02-06 patikslintą ieškinį, kadangi ji keitė ir ieškinio pagrindą, ir ieškinio dalyką, nors CPK 42 straipsnis suteikia ieškovui teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką. Teisėjų kolegijos vertinimu, Apeliantė, teikdama pirmosios instancijos teismui 2023-02-06 patikslintą ieškinį, nesilaikė paminėtų nuostatų, nenurodė, kokią sumą ji prašo priteisti žalos atlyginimui iš kiekvieno iš atsakovų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2023-02-06 patikslintą ieškinį atsisakė priimti. Apeliantei ištaisius šį pažeidimą ir pateikus 2023-04-14 pakartotinai patikslintą ieškinį, teismo jis buvo priimtas. Taigi, apeliantės procesinės teisės nebuvo pažeistos.
74. Apeliantė nurodo, kad teismas buvo šališkas, ji pareiškusi nušalinimą, kadangi teisėja 2023-01-04 parengiamajame posėdyje išreiškė savo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, t. y. pakomentavo, kad apeliantė nurodė ne tą materialinės teisės normą – VAĮ. Be to, apeliantė teigia, kad jos ieškinį dėl Advokatų tarybos 2019-10-16 sprendimo priėmė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas E. J., bylą, pagal apeliantės skundą dėl prokuroro nutarimo nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja I. R., kitas bylas – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja N. V. ir J. M.. Apeliantė yra įsitikinusi, jog teisėja V. B. kaip ir kiti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai negali būti nešališki ir objektyvūs, civilinėje byloje vertindami savo teismo kolegų priimtus procesinius sprendimus, dėl kurių, apeliantės teigimu, ji patyrė žalą. Anot apeliantės, bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą patvirtina 2023-02-09 nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti apeliantės 2023-02-06 patikslintą ieškinį. Apeliantės pareikštą nušalinimą nagrinėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė. Pareiškimas dėl nušalinimo nebuvo patenkintas. Priešingai nei yra įsitikinusi apeliantė, realaus pagrindo nušalinti bylą nagrinėjusią teisėją nebuvo. Deklaratyvus apeliacinio skundo argumentas, kad ši pirmosios instancijos teismo teisėja buvo šališka, nes atsisakė priimti apeliantės patikslintą ieškinį, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą.
75. Apeliantė teigė, kad bylą nagrinėjusi teisėja pagal teismų praktiką (apeliaciniame skunde nenurodoma, pagal kokią konkrečiai) privalėjo nusišalinti dėl to, jog šioje byloje buvo pareikštas ieškinys valstybei su reikalavimu atlyginti žalą, grindžiamas teismo, kuriam paduotas ieškinys, ir jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais veiksmais. Toks ieškinys, apeliantės paaiškinimais, yra pateiktas Kauno apylinkės teisme. Šioje byloje byloje nagrinėjami apeliantės reikalavimai Lietuvos advokatūrai, kuri nėra valstybės institucija. Taigi apeliantės įsitikinimas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos pareigos nusišalinti yra nepagrįstas.
76. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra pripažinta, kad įvairūs įprasti teisėjo byloje priimami procesiniai sprendimai (kuriuos pareiškėjas vertina kaip nepalankius) savaime nereiškia teisėjo šališkumo (žr. 2015 m. liepos 9 d. sprendimą byloje A. K. prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 38191/12, par. 67). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę skųsti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus bei padeda iki minimumo sumažinti žemesnės instancijos teismų daromas faktines arba teisines klaidas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.
77. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022). Įstatymas nenustato baigtinio tokių pagrindų sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais ar prielaidomis.
78. Apeliaciniame skunde kaip ir ieškinyje atsakovė nepagrįstai prilyginama viešojo administravimo. Apeliantės įsitikinimu, atsakovė pažeidė VAĮ nuostatas. Apeliantė nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Advokatų taryba nėra viešojo administravimo subjektas ir jos veikla nėra grindžiama VAĮ. Pirmosios instancijos teismo išvada teisinga ir visiškai atitinka teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-05-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-348-492/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-22 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-378-180/2018). Savo ruožtu apeliantės pozicija yra pagrįsta suformuotos teismų praktikos neigimu.
79. Apeliantė teigia, jog buvo pažeistas CPK 235 straipsnis, nes neva pirmosios instancijos teismas priėmė Sprendimą ne dėl visų apeliantės pareikštų reikalavimų. Apeliantės įsitikinimu, teismas turėjo priimti sprendimą ir dėl apeliantės 2023-02-06 patikslintame ieškinyje nurodytų reikalavimų. Kaip minėta, apeliantės 2023-02-06 patikslintas ieškinys teismo pagrįstai nebuvo priimtas. Todėl pirmosios instancijos teismas dėl apeliantės 2023-02-06 patikslintame ieškinyje nurodytų reikalavimų Sprendime neturėjo pasisakyti. Apeliantė šiuos reikalavimus yra pateikusi atskiroje byloje pagal ieškinį, pareikštą Kauno apylinkės teismui.
80. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Anot apeliantės, atsakovė nėra pateikusi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovė neįrodė teismui patyrusi kokių nors bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje. Sutiktina su atsakove, kad šį apeliantės teiginį paneigia kartu su atsakovės prašymais priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai. Atsakovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis vertinant konkrečius procesinius veiksmus yra mažesnis už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius.
81. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad atsakovės atstovė yra Lietuvos advokatūros darbuotoja, gaunanti kasmėnesinį atlyginimą. Advokatė B. V. nėra Lietuvos advokatūros darbuotoja, o teikia Lietuvos advokatūrai teisines paslaugas pagal poreikį.
82. Atsakovė pagrįstai nurodė, kad Lietuvos advokatūra, kaip ir bet kuris kitas byloje dalyvaujantis asmuo, turi teisę pats nuspręsti dėl savo atstovavimo teisme: ar samdyti advokatą ar advokato padėjėją, ar duoti pavedimą atstovauti teisme aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčiam darbuotojui. Tai nustato dispozityvios procesinės teisės normos, t. y. CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai ir 2 dalis. Pagal CPK 56 straipsnio 4 dalį neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu.
83. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-611/2023 dėl viešojo administravimo subjekto atstovavimo išlaidų atlyginimo, nesutiko su kasacinio skundo argumentais, kad vien tai, jog Kultūros paveldo komisija turi teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, savaime lemia jai pareigą naudotis tik šiais vidiniais profesiniais pajėgumais. Teisėjų kolegija vertino, kad šioje byloje viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikytinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis, todėl darė išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Spręsdamas atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo viešojo administravimo subjekto naudai klausimą teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, buvo būtina pasitelkti advokatą.
84. Atsakovė turi teisę į išlaidų advokato pagalbai atlyginimą, kaip tai nustato CPK 93 ir 98 straipsniai, pagal į bylą pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, nes byla reikalauja specifinių žinių, nesusijusių su įprastu kasdieniniu Lietuvos advokatūros veiklos administravimu.
85. Apeliantė reiškė reikalavimą kaip žalą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas kitose teismų išnagrinėtose bylose. Iš apeliantės išieškotos bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos apeliantės nuostoliais (žala), priteistinais iš atsakovės, nes atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Priešingai, atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, teisėtu būdu gindamasi nuo nepagrįsto apeliantės ieškinio, pareikšto Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021, ir nepagrįsto apeliantės skundo, pareikšto Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I2-1201-1047/2021 (pastarojoje byloje Lietuvos advokatūra buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pusėje). Tarp apeliantės nuostolių (žalos) ir atsakovės veiksmų nėra teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir apeliantės nuostolių (žalos), pagal CK 6.245-6.247 str. atsakovei nekyla civilinė atsakomybė atlyginti apeliantei jos nurodomą turtinę žalą.
Dėl bylos baigties
86. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir su jomis susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
87. Kiti apeliacinių skundų argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
88. Atmetus apeliacinį skundą, išsprendžiamas bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje atlyginimo klausimas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 2032,80 Eur advokatės teisinės pagalbos surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą išlaidų.
89. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteisiama 2032,80 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą
Priteisti iš ieškovės K. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei Lietuvos advokatūrai (kodas 300099149) 2032,80 Eur teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.