Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. M. teisme savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, gailėjosi, sutiko, kad jo elgesys buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Kaltinamasis paaiškino, kad autoįvykis įvyko prieš dvejus metus spalio 4 d. Buvo vakaras, tamsus paros metas, lijo ir kaltinamasis važiavo trumpalaikės nuomos S. automobiliu (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs prie pėsčiųjų perėjos, nepastebėjo koks degė šviesoforo signalas, priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos, važiavo dešiniausia eismo juosta, staiga pastebėjo pėsčiąją kairėje automobilio pusėje ir tik pastebėjęs, pradėjo automobilį stabdyti, pajuto smūgį į automobilį ir parbloškė pėsčiąją. Kaltinamasis pažymėjo, kad prieš tai prieš save pėsčiųjų nematė, pėsčioji išbėgo lanko forma prieš automobilį, tai jis pastebėjo ją prieš pat ją partrenkiant. Sustabdęs automobilį, priėjo prie pėsčiosios, padėjo jai atsikelti ir atsisėsti ant šaligatvio. Iš karto pasiteiravo, ar jai viskas gerai. Pėsčioji nebuvo praradusi sąmonės ir tada jis iškvietė greitąją pagalbą. Stengėsi kuo labiau padėti įvykio pėsčiajai. Atvykus greitajai pagalbai, nukentėjusiajai buvo suteikta medicininė pagalba ir ji greitosios pagalbos automobiliu išvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Kaltinamasis pasiliko su dviem pareigūnais ir vienas ekipažo pareigūnas pastebėjo, kad yra vaizdo kamera nukreipta nuo „Maxima“ pastato į tą pėsčiųjų perėją, pareigūnė nuėjo pažiūrėti, ar yra užfiksuota vaizdo medžiaga ir, ar matosi kas įvyko. Grįžusi pareigūnė trumpai pasakė, kad yra užfiksuota, jog pėsčioji bėgo degant raudonam šviesoforo signalui. Kiti pareigūnai užpildė visą įvykio formą ir liepė kaltinamajam nuvykti į policijos komisariatą. Ten jis parašė pasiaiškinimą ir iškart išskubėjo į (duomenys neskelbtini) ligoninę pasiteirauti, kokia yra pėsčiosios V. P. būsena. Į ligoninę vyko, nes jautėsi kaltas dėl nelaimės, gailėjosi, kad tai įvyko, norėjo išsiaiškinti, kaip galėtų padėti nukentėjusiajai. Nuvykęs 23 val. prie ligoninės, sutiko V. P. jau išleidžiamą iš ligoninės, ji buvo kartu su sese ir broliu, V. P. sėdėjo neįgaliųjų vežimėlyje, jai buvo subintuota koja ir, atrodo, galva. Tada buvo trumpas pokalbis, jie apsikeitė kontaktais, kaltinamasis išreiškė apgailestavimą dėl įvykio. Nuo to įvykio kelis kartus kaltinamasis paskambino V. P., ji pasiteiravo kokia yra draudimo bendrovė, apdraudusi automobilį, kaltinamasis iškart negalėjo to atsakyti, nes nežinojo. Vėliau kaltinamasis pasiteiravo S. kompanijos ir V. P. pateikė informaciją kokia draudimo bendrovė apdraudusi yra automobilį. Toliau su V. P. nebendravo. Po to įvykio kaltinamajam buvo apribota teisė naudotis automobiliu, tik po kelių mėnesių iš S. kompanijos jis gavo informaciją, kad vėl gali naudotis S. paslaugomis, nes įvykyje buvo pripažinta kalta V. P.. Daugiau jokių žinių kaltinamasis nebegavo. Po metų, 2018 metų spalio mėnesį kaltinamajam paskambino tyrėja, kad atnaujintas tyrimas ir jam reikia duoti parodymus. Tačiau tuo metu kaltinamasis buvo išvykęs iš Lietuvos ir negalėjo atvykti, tada susitarė, kad, kai grįš į Lietuvą, tyrėja vėl su juo susisieks. Kitas tyrėjos susisiekimas su kaltinamuoju buvo 2019 m. gegužės mėnesį. Kaltinamasis su advokatu J. Jarusevičiumi nuvyko pas tyrėją, kur susipažino, kad yra atnaujintas tyrimas, buvo padaryta V. P. ekspertizė, taip pat susipažino su vaizdo medžiaga ir ekspertizėje buvo parašyta, tiek kaltinamasis įvažiavo į perėją degant raudonam šviesoforo signalui, tiek V. P. irgi bėgo per perėją, kai degė raudonas šviesoforo signalas. Paaiškėjus tokioms aplinkybėms, kaltinamasis pripažino savo kaltę, pamatęs, kad yra kaltas, iš karto mėgino susisiekti su nukentėjusiąją dėl žalos atlyginimo. Pirmiausia mėgino tai padaryti parašydamas per Facebook socialinį tinklą, mėgino bendrauti su nukentėjusiąja elektroniniu paštu, mėgino susisiekti su nukentėjusios sese, mėgino susisiekti su jos mama. Buvo nuvykę į nukentėjusios mamos darbo vietą susitarti dėl žalos atlyginimo, bet visi ketinimai buvo interpretuojami kaip spaudimas, manipuliacija, po mėginimo susisiekti ir susitarti dėl žalos atlyginimo visi buvo keliai užverti ir daugiau su nukentėjusiąja nemėgino susisiekti. Kaltinamasis paaiškino, kad, kai su gynėju nuvyko į V. P. mamos darbą, nukentėjusiosios mama sakė šnekėtis su advokate K. Žalėnaite, jie paskambino advokatei, bet ji negražiai su jais kalbėjo, bendra kalba rasta nebuvo. Kaltinamasis nurodė, kad mandagiai bendravo su V. P., konkrečios pinigų sumos jai nesiūlė, nukentėjusiosios sąskaita jam nebuvo nurodyta. Nepavyko užbaigti bylos susitaikius, kaltinamasis nebuvo iš kitos pusės suprastas, nepavyko nei raštu, nei žodžiu susitarti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. M. dėl pareikšto įtarimo kaltę pripažino pilnai. 2017 m. spalio 4 d. apie 21.50 val., vairuodamas automobilį VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta link (duomenys neskelbtini) pusės. Buvo tamsus paros metas, gatvė apšviesta, eismas nebuvo intensyvus. Jis vairuojamu automobiliu važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Važiuodamas (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta link (duomenys neskelbtini) pusės, priartėjo prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Bet jis nepastebėjo koks jo atžvilgiu degė šviesoforo signalas. Be to, priartėjęs prie pėsčiųjų perėjos, nematė, jog per (duomenys neskelbtini) gatvę eitų kokie nors pėstieji. Todėl važiuodamas tuo pačiu, ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, įvažiavo į pėsčiųjų perėją. Ir tuomet staiga pamatė kažką sušmėžuojant prieš jo vairuojamo automobilio VW UP priekinę dalį. Iš karto pradėjo stabdyti vairuojamą automobilį, spaudė garsinį signalą ir tuo pat metu pajuto smūgį į priekinę automobilio dalį. Pėsčiąją sušmėžuojant pamatė tik prieš pat jos partrenkimą, todėl iš kurios pusės, kokiu tempu ir kaip per gatvę ėjo pėsčioji jis nurodyti negali. Po smūgio sustabdė vairuojamą automobilį, išlipo iš jo ir nuskubėjo prie nukritusios pėsčiosios. Jis pėsčiajai padėjo atsistoti, nueiti ir atsisėsti iki šaligatvio. Pėsčioji pasakė, jog ji galvojo, jog suspės pereiti gatvę. Jis paskambinęs pranešė apie eismo įvykį policijai ir iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus, kurie sužalotą pėsčiąją išgabeno į ligoninę. Dėl pareikšto įtarimo, kad į pėsčiųjų perėją įvažiavo jo atžvilgiu degant raudonam šviesoforo signalui ir partrenkęs sužalojo pėsčiąją, kaltę pripažįsta pilnai ir dėl įvykio labai gailisi. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga stengėsi susiekti su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo. Jo advokatas ir jis pats jai rašė per Facebook ir elektroniniu paštu, tačiau atsakymo negavo. Tuomet per bendrus pažįstamus gavo V. sesers V. P. telefono numerį. Sesuo V. nurodė bendrauti su pačia V. arba jų mama V. P.. 2019 m. gegužės 29 d. nuvyko į V. P. darbo vietą (duomenys neskelbtini), norėdamas pasitarti kaip galėtų atlyginti padarytą žalą. Ponia V. bendrauti atsisakė, nurodydama jog reikėtų kalbėtis su V. advokate. Taip pat paskambino savo advokatei ir davė jo advokatui pakalbėti. V. P. advokatė liepė jiems dingti iš ten, neterorizuoti jos klientės ir grasino iškviesti policiją. Paklausus kaip galėtų atlyginti žalą, advokatė nurodė, kad "susitiksime teisme". Pasiruošęs ir pasižada padarytą žalą nukentėjusiajai atlyginti (t. 1, b. l. 126).

Apklausta teisiamajame posėdyje, vykusiame 2019 m. gruodžio 6 d., nukentėjusioji V. P. nurodė, kad 2017 m. spalio 4 d. vakare priėjo pėsčiųjų perėją, pradėjo bėgti per perėją, nes, kai žengė koją ant perėjos, jai pradėjo mirksėti leidžiamas šviesoforo signalas. Bėgdama nesižvalgė į šalis, nes žiūrėjo į šviesoforą, pajuto smūgį į dešinę pusę. Kurioje vietoje ji buvo partrenkimo metu ir koks tuo metu degė šviesoforo signalas, nukentėjusioji nepamena, atsipeikėjo jau ant važiuojamosios kelio dalies. Nukentėjusioji patikslino, kad nelabai pamena, kurioje vietoje įžengė į kelią, bet buvo arti perėjos, kai įžengė į kelią, viena koja buvo ne perėjoje, o kita koja buvo perėjoje. Pėsčiųjų atžvilgiu įžengiant, pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Nors pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, ji galvojo, kad spės pereiti, perbėgti per gatvę. Nukentėjusioji nurodė, kad nematė raudono šviesoforo signalo savo atžvilgiu. Nukentėjusioji nurodė, kad pradėjo bėgti būdama važiuojamojoje kelio dalyje, kad spėtų perbėgti, bet negali paaiškinti, kodėl bėgti pradėjo kelio viduryje. Nukentėjusioji nurodė neprisimenanti, ar buvo išėjusi iš perėjos ribų. Nukentėjusioji paaiškino, kad po partrenkimo vienu metu buvo praradusi sąmonę. Prie jos priėjo automobilio vairuotojas, paklausė kaip ji jaučiasi, padėjo nueiti iki šaligatvio, kad ji netrukdytų eismui, pasakė, kad iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Greitai atvažiavo greitoji pagalba ir policija. Policija pasiėmė dokumentus tyrimui ir grąžino, tada greitoji pagalba nukentėjusiąją nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ten nukentėjusiąją apžiūrėjo, nustatė, kad buvo šeivikaulio lūžis, sugipsavo koją, aptvarstė galvą. Šone buvo daug paviršinių sužalojimų, mėlynių. Nukentėjusioji nurodė, kad gali kai kurių aplinkybių neprisiminti, nes buvo šoko būsenoje. Tą patį vakarą nukentėjusiąją paleido iš ligoninės. Nukentėjusioji paaiškino, kad tą vakarą į ligoninę buvo atvykęs M. M., nukentėjusioji atsakė į jo klausimą kaip ji jaučiasi, su juo kalbėjo nukentėjusiosios sesuo. Nukentėjusioji nurodė, jog labai pergyveno dėl mokslų, nes juose atsiliko, ilgai negalėjo prisėsti prie mokslų, kai mokydavosi, skaudėdavo galvą. Labai sunku buvo vaikščioti, nes kai ant kairės pusės krito, buvo daug mėlynių, teko nutraukti draugystę su vaikinu, labai pergyveno dėl savo socialinių įgūdžių. Po kurio laiko nukentėjusioji nuvyko į policiją, tyrėja, pamačiusi, kad ji atvyko viena, iš karto apkaltino, kad nukentėjusioji yra kalta dėl įvykio. Kadangi nukentėjusiąją įtikino, ji prisiėmė visą atsakomybę. Jautėsi šokiruota, kad yra nukentėjusioji ir dar ją neteisėtai apkaltina. Nukentėjusioji nurodė, kad pradėjo nepasitikėti savimi, pasauliu, susirgo depresija, kentėjo. Tuo metu jos didžiausios pastangos buvo baigti mokslus. Nors dabar nukentėjusioji yra baigusi mokslus, bet negali dirbti pagal specialybę, nes pagal medicininius dokumentus matosi, kad šiuo metu šis darbas jai yra per sunkus. Todėl šiuo metu ji dirba paprastesnį darbą. Pas psichiatrą nukentėjusioji negalėjo vykti, nes neturėjo pinigų bei mokėsi. Tėtis (duomenys neskelbtini), nes dėl etato mažinimo praradęs darbą, mama (duomenys neskelbtini) irgi mažai uždirba. Po kurio laiko atėjo sąskaita iš draudimo už automobilio remontą, kuris siekė 1000 Eur, nukentėjusioji buvo dėl to šokiruota, nes jai sakė, kad tik stiklas sudaužytas. Nukentėjusioji skolinosi pinigų, kad rastų teisybę. Nukentėjusioji nurodė, kad ji palaiko savo civilinį ieškinį, paaiškino, jog prašo beveik 25 000 Eur neturtines žalos, nes per šiuos metus buvo išgyvenimų, kentė ir jos šeima, nukentėjusioji jautėsi pažeminta. Po įvykio nukentėjusioji jautėsi nevykusi, pažeminta, patyrė šoką. Dėl eismo įvykio išsiskyrė su vaikinu. Neturtinės žalos reikalavimas yra susijęs ir su veiksmais, padarytais B. draudimo, taip pat tyrimo veiksmais, kaltinamojo ir jo atstovo veiksmais, šie dalykai yra susiję su įvykiu. Viskas turėjo įtakos nukentėjusiosios dabartinei psichologinei būklei. Prašomą priteisti neturtinę žalą sudaro tai, kad jai didžiulį šoką sukėlė ta aplinkybė, kad avarijos kaltininkas su advokatu atvyko į mamos darbą, persekiojo ją ir jai artimus žmones, matė kaip jie jaudinasi, išgyvena dėl nukentėjusiosios, nukentėjusioji jautė sau grėsmę, kreipėsi į psichoterapeutą. Pažeminimus, dvasines kančias sukėlė ta aplinkybė, kad vairuotojas važiavęs per raudoną šviesą apsimetė rūpestingu, klausė kaip ji jaučiasi, taip rinko informaciją apie jos tolimesnius veiksmus, pasirodė negarbingas žmogus. Nukentėjusioji nurodė, kad 2019 m. vasarą kreipėsi į psichiatrą, nes jautėsi labai pažeminta, negalėjo ištverti, kad lengviau išgyventų, jog 2018 m. buvo teismai, nukentėjusioji buvo teismo posėdžiuose. Nukentėjusioji nurodė, kad iš karto po eismo įvykio į psichiatrą nesikreipė, nes didelę dalį laiko užėmė mokslai, be to lėmė ir pinigų neturėjimas, į valstybinės įstaigos psichiatrus nesikreipė, nes jie žiūri atmestinai. Nukentėjusiajai yra nustatytas potrauminis streso sindromas, jos psichiatras jai pasakė, kad, jeigu jai nepadės, tai turės ją siųsti į (duomenys neskelbtini) esančią gydymo įstaigą. Nukentėjusioji nurodė, kad, jeigu nepavyktų išgyti (duomenys neskelbtini), tai ji važiuotų į (duomenys neskelbtini) gydymosi įstaigą gydytis. Prašomai priteisti neturtinės žalos sumai ji priskiria ir planus gydytis (duomenys neskelbtini). Kokią konkrečią sumą paskirtų gydymuisi (duomenys neskelbtini) nukentėjusioji nenurodė. Nukentėjusioji nurodė, kad fizinių problemų neturi, bet mokydamasi sunkiai gali susikaupti. Iki avarijos nebuvo sunku susikaupti. Įvykio metu studijavo (duomenys neskelbtini). Mokytis buvo sunku, tačiau iki įvykio geriau sekėsi mokytis, nes nuo įvykio pasikeitė mokymosi kokybė, reikėdavo ilgiau pasėdėti prie mokslų, kad tą pačią informaciją įsisavinti, kurią anksčiau greičiau įsisavindavo. Nukentėjusioji stengėsi, kad įvertinimo balai nepakistų, bet kai kurie balai žemesni tapo po įvykio. Nukentėjusioji paaiškino, kad jai mokantis mokykloje, mokslai jai sekėsi vidutiniškai. Nukentėjusioji nurodė, kad koja sėkmingai sugijo, bet ji vis dar jaučia nepatogumus, randas yra likęs. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji stengiuosi judėti į priekį, stiprinti raumenis, užsiiminėja žygiais, 20 km. juose nueina, tai normalus atstumas. Po eismo įvykio gydytojo rekomendacijos buvo išgydyti patirtas traumas reabilitacija, pagrinde buvo dėl kojos. Nukentėjusioji nedarė tų veiksmų, kuriuos gydytojai buvo paskyrę, nusprendė pati gydytis, nes pati moka treniruoti koją, koją mankštino. Dėl kojos reabilitacijos, pati nusprendusi, kad kojos reabilitacija jai reikalinga, nukentėjusioji kreipėsi į privačią kliniką 2019 m. spalio mėnesį. Į valstybines gydymosi įstaigas nesikreipė, nes ten didelės laukimo eilės. Nukentėjusioji nurodė, kad išlaidų yra patyrusi dėl kojos reabilitacijos tyrimo, dėl procedūrų išlaidų nėra patyrusi. Manualinės paslaugų terapijos jai reikalingos, kad nutraukti skausmą, kad ji galėtų tiesiai stovėti. „(duomenys neskelbtini)“ gydytojas, remdamasis nukentėjusiosios nusiskundimais, apžiūrėjo ją ir paskyrė manualinę terapiją. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl to konsultavosi ir su savo šeimos gydytoju, tačiau jis pasakė, kad pas juos nėra tokio gydymo. Nukentėjusioji nurodė, kad civiliniame ieškinyje nurodydama, kad kaltinamasis ją persekiojo, turėjo omeny tai, kad jis mėgino susisiekti iš nukentėjusiosios pusės to nenorint, jeigu parašai žinutę, atrašo 10 žinučių, ieškojo Facebook informacijos apie ją. Šis persekiojamas susijęs su mėginimu atlyginti žalą. Nukentėjusioji nenorėjo, kad į ją kreiptųsi, buvo išsekusi, negalėjo priimti sprendimų. Nukentėjusioji nurodė, kad neprisimena, ar M. M. po eismo įvykio mėgino su ja susisiekti, neprisimena, ar jis, ar jo atstovas jai asmeniškai skambino. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamojo advokatas rašė žinutę per Facebook, iš pradžių nukentėjusioji nesuprato, kad kaltinamojo advokatas jai vieną kartą parašė į Facebook žinutė, nežinojo dėl ko kreipiasi, bet ji su kaltinamuoju ir jo advokatu nebendravo, kas buvo parašyta žinutėse, neprisimena. Teismui pagarsinus byloje esančio Facebook susirašinėjimo kopijas (t. 1, b. l. 190), nukentėjusioji nurodė, kad šios žinutės nepiktybiškos. Nukentėjusioji teigė, kad su nukentėjusiosios mama bendravo kaltinamojo advokatas, kaltinamasis ir jo advokatas buvo atėję pas mamą į darbą, tikriausiai, kad atlygintų žalą. Nukentėjusioji nedavė savo asmeninio telefono numerio, nes nenorėjo, kad kaltinamasis turėtų jos asmeninį telefoną. Nukentėjusioji nurodė, kad nusipirko atskirą telefono numerį, atrašė, kad nenori bendrauti, tada kaltinamasis rašė žinutes, tačiau žinučių turinio ir pobūdžio nukentėjusioji nepamena. Tai nukentėjusioji traktuoja kaip persekiojimą, nes sunkiai pakelia įtampą, bijo, nes nežino, ar teisingai pasielgs. Nukentėjusioji nurodė, kad ji nori, kad žala būtų atlyginta, bet dėl žalos atlyginimo buvo galima susisiekti per jos advokatę, advokatės kontaktus nukentėjusioji nurodė, kai kaltinamasis su advokatu buvo atvykę pas jos mamą į mokyklą, jie paskambino advokatei, bet kas buvo kalbama, nukentėjusioji nežino. Nukentėjusioji paaiškino, kad iki įvykio nukentėjusioji dirbo „S.“ (duomenys neskelbtini), kokias pajamas tuo metu gaudavo nepamena, po įvykio nedirbo apie du mėnesius, tuomet grįžo į tą patį darbą. Grįžusi į darbą gavo ne tas pačias pajamas, kaip gaudavo iki įvykio, jos sumažėjo, nes negalėjo daug parduoti. Negalėjimą parduoti lėmė nesusikaupimas, nuolatiniai galvos skausmai, įtampa dėl savo ateities. 2018 m. sausio pradžioje nukentėjusioji išėjo iš darbo, 2018 m. gegužę susirado kitą darbą. Darbą metė, nes atsiliko moksluose, bet po trijų mėnesių pailsėjusi vėl pradėjo dirbti. Nukentėjusioji nurodė, kad atliko praktiką, vasarą mėgino darbintis buhaltere, bet turėjo mažai patirties, Nukentėjusioji negavo darbo pagal specialybę dėl to, kad neturėjo įgūdžių. Eidama darbintis darbdaviui nedavė neįgalumo lygio pažymėjimo, nes neįgalumą jai nustatė vėliau. Nukentėjusioji šiuo metu dirba aptarnaujančiame personale M.. Pagal specialybę įsidarbinti nemėgina. Vasarą buvo mažesnis atlyginimas, dabar ji dirba pilnu etatu, atlyginimas nemažėjo, nes jai mokamas valandinis atlyginimas - ji uždirba tiek, kiek dirba. Valandinis įkainis liko tas pats rugpjūtį ir rugsėjį. Iki nedarbingumo tarnybos lygio nustatymo dirbo pusantrų metų M.. Nukentėjusiajai nustatytas 15 proc. netektas profesinis darbingumas.

Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2020 m. sausio 27 d., nukentėjusioji V. P. nurodė, kad ji dalyvavo pėsčiųjų žygyje, bet nėjo 25 km, nuėjo tik iki jūros ir atgal gal 1 km, o medalį jai davė kitas žmogus. Teismui pagarsinus V. P. parodymų, duotų 2019 m. gruodžio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu, dalį, nukentėjusioji nurodė, kad ji nenueina 20 km, pereito posėdžio metu buvo pasimetusi, todėl šiame posėdyje sako tiesą. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ji nedavė J. Jarusevičiui leidimo atgaminti jos atvaizdus (t. 2, b. l. 194). Nukentėjusioji taip pat nurodė, jog jos el. pašto adresas: (duomenys neskelbtini), ji yra gavusi iš M. M. elektroninius laiškus, į juos atsakė. Į kitus laiškus, kuriuos gavo 2017 m. ir 2019 m., neatsakė. Nukentėjusioji nurodė, kad V. Š. yra jos draugas, ji su juo draugauja virš 2 metų, draugauti pradėjo nuo 2017 m. lapkričio vidurio, nuo 2019 m. kartu su juo gyvena. Draugystė, kuri nutrūko, buvo su kitu žmogumi, ne su V. Š..

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. P. parodė, kad 2017 m. spalio 4 d. apie 21.50 val. kairiuoju (duomenys neskelbtini) šaligatviu, žiūrint link (duomenys neskelbtini) pusės, ėjo (duomenys neskelbtini) link, ėjo link parduotuvės "Maxima". Eidama kairiuoju (duomenys neskelbtini) gatvės šaligatviu artėjo link reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kuria ketino eiti į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Jai dar nepriėjus pėsčiųjų perėjos, pamatė jog pėstiesiems reguliuojamoje perėjoje dega žalias šviesoforo signalas. Kokiu atstumu tuo metu buvo nuo pėsčiųjų perėjos, tiksliai negali pasakyti. Pamačiusi, jog pėsčiųjų atžvilgiu dega žalias šviesoforo signalas, pasižiūrėjo į dešinę pusę, įsitikino, kad (duomenys neskelbtini) gatve jai iš dešinės pusės (vienpusis eismas) važiuojantis automobilis buvo toli, gal apie 50-70 metrų atstumu nuo jos, nes matė jo šviesas. Todėl ji nutarė pereiti (duomenys neskelbtini) gatvę į kitą pusę, kol pėsčiųjų atžvilgiu tebedegė žalias šviesoforo signalas. Kaip minėjo, nepriėjusi šiek tiek iki pėsčiųjų perėjos žymėjimo, ji nužengė nuo šaligatvio ir pradėjo bėgti per (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamą dalį. Ar ji nužengusi nuo šaligatvio per gatvės važiuojamą dalį bėgo stačiu kampu, ar bėgo įstrižai, neprisimena ir nurodyti negali. Bėgdama per gatvę nesidairė. Matė šviesoforą ir jai įžengus nuo šaligatvio į (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamą dalį, po sekundės jos, t. y. pėsčiųjų atžvilgiu, pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Bėgdama per gatvę matė šviesoforą ir matė, kad jos atžvilgiu mirksėjo žalias šviesoforo signalas. Ir kai ji bėgdama pėsčiųjų perėja buvo maždaug ties viduriu (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamos dalies, staiga pajuto smūgį į dešinę koją. Tuo metu jos atžvilgiu degė žalias mirksintis šviesoforo signalas. Prieš pat partrenkimą, ji ją partrenkusio automobilio nematė, tiesiog pajuto smūgį į dešinę koją. Po to pamena jog krito ant važiuojamos dalies, smarkiai susitrenkė galvą ir jautė, kad skauda dešinę koją. Netrukus prie jos pribėgo kažkoks vyriškis (kaip suprato automobilio vairuotojas), jis paskambinęs pranešė apie įvykį, iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus. Kadangi po partrenkimo buvo nublokšta ties įvažiavimu link parduotuvės "Maxima", todėl, kad nebūtų važiuojamoje dalyje, jai vyriškis padėjo atsistoti nuo žemės ir padėjo nueiti link laiptelių ir atsisėsti. Netrukus į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, greitosios pagalbos darbuotojai, kurie ją išgabeno į ligoninę. Ji buvo partrenkta reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kai jos atžvilgiu degė žalias mirksintis šviesoforo signalas ir ją partrenkė, kai ji buvo nuo šaligatvio prabėgusi apie pusę važiuojamos dalies, t. y. maždaug ties važiuojamos dalies viduriu. Kadangi eismo įvykio metu buvo sužalota, jai padaryta žala, todėl prašo ikiteisminio tyrimo medžiagoje pripažinti nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 62).

Iš Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistė J. M.-Č. pateikė išvadą, jog V. P. nustatyta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimais kaktoje, dešinio šeivikaulio apatinio trečdalio lūžis. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamojo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 58).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 15 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šioje išvadoje yra nurodyta, kad:

1. Pėsčiosios įžengimo į kelio važiuojamąją dalį momentas ir vieta vaizdo įraše neužfiksuoti. Pėsčioji vaizdo įraše matoma tik nuo momento, kada vaizdo kameros fiksuojamame lauke ji aiškiai išeina iš už ją užstojančio stačiakampio formos kelio ženklo, tuo metu ji jau ėjo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąja dalimi 3-ia eismo juosta įstrižai puslankio formos trajektorija į kitą važiuojamosios dalies pusę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu, o jos atžvilgiu mirksėjo žalios spalvos pėsčiųjų šviesoforo signalas. Iki tol ne mažiau kaip 12 s švietė pėsčiųjų eismą per perėją leidžiantis žalios spalvos pėsčiųjų šviesoforo signalas.

2. Negalima nustatyti, kurioje vietoje ir kuriuo momentu pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį.

3. Nuo momento, kada vaizdo kameros fiksuojamame lauke pėsčioji aiškiai išėjo iš už ją užstojančio stačiakampio formos kelio ženklo, tuo metu ji jau ėjo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąja dalimi 3-ia eismo juosta įstrižai puslankio formos trajektorija į kitą važiuojamosios dalies pusę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu, o jos atžvilgiu mirksėjo žalios spalvos pėsčiųjų šviesoforo signalas. Pėsčiosios įžengimo į kelio važiuojamąją dalį momentas ir vieta vaizdo įraše neužfiksuoti.

4. Nuo momento, kada vaizdo kameros fiksuojamame lauke pėsčioji aiškiai išėjo iš už ją užstojančio stačiakampio formos kelio ženklo, tuo metu ji jau ėjo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąja dalimi 3-ia eismo juosta įstrižai puslankio formos trajektorija į kitą važiuojamosios dalies pusę automobilio judėjimo krypties atžvilgiu, o jos atžvilgiu mirksėjo žalios spalvos pėsčiųjų šviesoforo signalas. Pėsčioji pradėjo bėgti nuo momento, kada kirto prieš pėsčiųjų perėją esančią horizontalaus kelio ženklinimo "STOP" liniją, ir bėgo įstriža puslankio trajektorija iki partrenkimo vietos.

5. Eidama (duomenys neskelbtini) g. 3-ia eismo juosta pėsčioji pradėjo bėgti nuo momento, kada kirto prieš pėsčiųjų perėją esančią horizontalaus kelio ženklinimo "STOP" liniją, ir bėgo įstriža puslankio trajektorija iki partrenkimo vietos, tuo metu jos atžvilgiu švietė raudonos spalvos pėsčiųjų šviesoforo signalas. Pėsčioji, pradėdama bėgti, horizontalaus kelio ženklinimo "STOP" liniją kirto (duomenys neskelbtini) g. 3-oje eismo juostoje, ties šios eismo juostos viduriu apie 2,4 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto.

6. Pėsčiosios partrenkimo metu švietė raudonos spalvos pėsčiųjų eismą reguliuojančio šviesoforo signalas. Pėsčiosios partrenkimas įvyko 2,82 s nuo pėsčiųjų šviesoforo raudonos spalvos signalo užsidegimo momento

7. Automobilis "VW Up" horizontalaus kelio ženklinimo "STOP" liniją kirto praėjus apie 2,41 s nuo pėsčiųjų šviesoforo raudonos spalvos signalo užsidegimo momento, tuo metu švietė raudonas automobilių eismą reguliuojančio šviesoforo signalas.

8. Pėsčiosios įžengimo į kelio važiuojamąją dalį momentas ir vieta vaizdo įraše neužfiksuoti, todėl nustatyti ar tuo momentu vaizdo įraše užfiksuotas (matomas) automobilis "VW Up", ir jei taip, tai kurioje jis vietoje, negalima. Mažiausias atstumas, kuriuo iki susidūrimo su pėsčiąja vietos buvo automobilis "WV Up" tuo metu, kada pėsčioji vaizdo kameros fiksuojamame lauke užfiksuota (duomenys neskelbtini) g. 3-oje eismo juostoje automobilio atžvilgiu judanti kryptimi iš kairės į dešinę, automobiliui važiuojant 35 km/h greičiu yra 37,8 m, o iki "STOP" linijos 33,2 m.

9. (duomenys neskelbtini) g. važiuojančio automobilio "VW Up" priekinis šviečiantis šviesų žibintas pirmą kartą vaizdo kameros fiksuojamame lauke užfiksuotas 5,06 s prieš pėsčiosios partrenkimą, 1,17 s anksčiau, nei vaizdo kameros fiksuojamame lauke aiškiai matoma (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies 3-oje eismo juostoje einanti pėsčioji. Negalima nustatyti kurioje vietoje ir kuriuo momentu pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį.

10. Mažiausias atstumas, kuriuo iki susidūrimo su pėsčiąja vietos buvo automobilis "VW Up" tuo metu, kada pėsčioji vaizdo kameros fiksuojamame lauke užfiksuota (duomenys neskelbtini) g. 3-oje eismo juostoje automobilio atžvilgiu judanti kryptimi iš kairės į dešinę, automobiliui važiuojant 35 km/h greičiu yra 37,8 m, o iki "STOP" linijos 33,2 m.

11. Šio eismo įvykio eiga (mechanizmas) buvo tokia. Automobilis "VW Up" prieš eismo įvykį važiavo (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies 1-ąja eismo juosta ir artėjo prie priekyje jo važiavimo kryptimi esančios šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Automobiliui priekine dalimi būnant ne mažesniu kaip 33,2 m atstumu iki "STOP" linijos prieš pėsčiųjų perėją, automobilio judėjimo krypties atžvilgiu šviečiant raudonos spalvos šviesoforo signalui, o pėsčiųjų atžvilgiu mirksint žalios spalvos šviesoforo signalui, (duomenys neskelbtini) g. važiuojamąja dalimi 3-ia eismo juosta įstriža puslankio formos trajektorija link pėsčiųjų perėjos ėjo pėsčioji V. P.. Pėsčioji pradėjo bėgti nuo momento, kada kirto prieš pėsčiųjų perėją esančią horizontalaus kelio ženklinimo "STOP" liniją, ir bėgo įstriža puslankio trajektorija iki partrenkimo vietos, tuo metu jos atžvilgiu švietė raudonos spalvos pėsčiųjų šviesoforo signalas. Pėsčiajai bėgant per pėsčiųjų perėją, automobilis "VW Up", vairuotojo atžvilgiu degant raudonos spalvos šviesoforo signalui, kirto "STOP" liniją ir, judėdamas nemažesniu kaip 35 km/h greičiu, įvažiavo į pėsčiųjų perėją. (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies 1-oje eismo juostoje, pėsčiųjų perėjoje, 2,0 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos artimesniojo krašto pagal automobilio važiavimo kryptį ir 2,0 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, stabdomas automobilis "VW Up" priekine dalimi partrenkė pėsčiąją, kuri kontakto metu užvirto ant variklio dangčio ir trenkėsi į prieikinio lango stiklą dešinėje pusėje. Nuo smūgio pėsčiosios kūnas buvo bloškiamas kryptimi į priekį ir į dešinę, ir krito ant gatvės važiuojamosios dalies dešiniau automobilio "VW Up". Automobilis "VW Up" po eismo įvykio buvo sustabdytas už pėsčiųjų perėjos priekine dalimi apie 5,4 m atstumu.

12. Pėsčioji buvo partrenkta (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies 1-oje eismo juostoje, pėsčiųjų perėjoje, 2,0 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos artimesniojo krašto pagal automobilio važiavimo kryptį ir 2,0 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto.

13. Prieš pat pėsčiosios partrenkimą ir partrenkimo metu automobilio "VW Up" važiavimo greitis buvo ne mažesnis kaip 35 km/h.

14. Atstumas, reikalingas sustabdyti automobilį "VW Up", važiuojantį nustatytu 35 km/h greičiu, buvusiomis kelio sąlygomis yra 17,2 m., o važiuojant klausimuose nurodytu maksimaliu įvykio vietoje leistinu 50 km/h - 29,5 m.

15. Prieš pėsčiojo partrenkimą ir prieš automobiliui kertant "STOP" liniją, automobilio "VW Up" atžvilgiu eismą reguliuojantis šviesoforo signalas ne mažiau nei 18 s švietė raudonai, todėl automobilio "VW Up" vairuotojas M. M., vadovaudamasis jo atžvilgiu šviečiančiu raudonos spalvos šviesoforo signalu, turėjo techninę galimybę mažindamas greitį sustoti iki "STOP" linijos prieš pėsčiųjų perėją ir tokiu būdu techniniu požiūriu nagrinėjamas įvykis - pėsčiosios V. P. partrenkimas pėsčiųjų perėjoje - nebūtų įvykęs.

16. Užtikrindamas eismo saugumą automobilio "VW Up" vairuotojas M. M., važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie priekyje įrengtos šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai jo važiavimo kryptimi švietė eismą draudžiantis raudonos šviesos šviesoforo signalas, privalėjo mažinti važiavimo greitį ir sustoti iki "STOP" linijos prieš pėsčiųjų perėją. Pėsčioji V. P. į kitą (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies pusę privalėjo eiti pėsčiųjų perėja, neperžengiant jos ribų, ir vadovaujantis jos atžvilgiu pėsčiųjų eismą reguliuojančio šviesoforo signalais.

17. Automobilio "VW Up" vairuotojo M. M. veiksmai,- važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie priekyje jo važiavimo kryptimi įrengtos šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kada jo atžvilgiu švietė raudonos spalvos šviesoforo signalas, nesustabdė automobilio iki "STOP" linijos prieš pėsčiųjų perėją, o tęsdamas judėjimą jo atžvilgiu šviečiant raudonos spalvos šviesoforo signalui partrenkė tuo metu pėsčiųjų perėjoje buvusią pėsčiąją V. P., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (t. 1, b. l. 103-113).

Apklaustas teisiamajame posėdyje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. balandžio 15 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs teismo ekspertas H. V. savo pateiktą išvadą patvirtino, nurodė, kad esminė eismo įvykio kilimo priežastis buvo nurodyta pateiktos išvados 17 p. V. P. į pėsčiųjų perėją įžengė važiuojamoje dalyje, ji pradeda matytis 3 juostoje, vaizdo įraše nesimato jos įžengimo momento. Nukentėjusiajai einant pėsčiųjų perėjoje, V. P. jau buvo užsidegęs raudonas šviesoforo signalas. Vairuotojui degė raudonas šviesoforo signalas. Priartėjus vairuotojui prie pėsčiųjų perėjos, prieš kertant ją, jam ne mažiau 18 sek. švietė raudonas signalas. Įvertinus automobilio greitį, automobilio vairuotojas turėjo galimybę sustabdyti automobilį. Pėsčiosios veiksmai nebuvo pagrindinė eismo įvykio sukėlimo priežastis. H. V. nurodė, kad jis patvirtina savo išvados 16 punkto 2 pastraipą, nurodė, kad toks pėsčiosios elgesys techniniu požiūriu buvo nepriimtinas. Techniniu požiūriu buvo nepriimtini pėsčiosios veiksmai, kai ji ėjo per važiuojamąją dalį ne per perėją. Tačiau H. V. pažymėjo, jog nėra tokių dalykų, kaip antraeilė priežastis, ekspertai vertina tik pagrindinę eismo įvykio priežastį. H. V. nurodė, jog prieš partrenkiant pėsčiąją, vairuotojas buvo pradėjęs stabdyti, nukentėjusioji buvo partrenka pačioje stabdymo pradžioje.

Iš Eismo įvykių bei transporto trasologijos teismo eksperto R. Š. 2018 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. Š. V. P. prašymu atlikęs eismo įvykio tyrimą pateikė šias išvadas:

1. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks: pėsčioji V. P. ėjo (duomenys neskelbtini) g. kairėje pusėje esančiu šaligatviu link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Nepriėjusi iki reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, netoli PC Maxima, esančios adresu (duomenys neskelbtini), V. P. įžengė į važiuojamąją (duomenys neskelbtini) g. dalį degant pėsčiųjų eismą leidžiančiam žaliam šviesoforo signalui ir judėjo įstriža arba tam labai artima kryptimi link dešinės (duomenys neskelbtini) g. pusės. Degant mirksinčiam žaliam pėsčiųjų šviesoforo signalui V. P. priartėjo prie važiuojamojoje dalyje, prieš pėsčiųjų perėją, nubrėžtos plačios STOP linijos ir, užsidegus pėsčiųjų eismą draudžiančiam raudonos spalvos šviesoforo signalui, V. pradėjo bėgti išlaikant pirminę judėjimo kryptį - įstrižai arba tam artima kryptimi link (duomenys neskelbtini) g. dešinės pusės. V. P. būnant pėsčiųjų perėjos ribose ją partrenkė M. M. vairuojamas automobilis VW UP, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuris prieš pat partrenkimą važiavo apie 43 km/h greičiu link (duomenys neskelbtini) gatvės ir plačią STOP liniją bei pėsčiųjų perėją kirto degant transporto priemonių eismą draudžiančiam raudonos spalvos šviesoforo signalui. Partrenkta pėsčioji užkrito ant automobilio VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio dangčio bei priekinio stiklo, pastarąjį sudaužant dešinėje pusėje viršutinėje srityje, ir buvo vežama šiuo automobiliu tam tikrą atstumą, kol nukrito ant važiuojamosios kelio dalies, ties išvažiavimo iš PC Maxima.

2. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. M. veiksmai - nesustojo prieš plačią STOP liniją degant raudonam transporto priemonių šviesoforo signalui, draudžiančiam automobilių eismą, ir partrenkė pėsčiųjų perėjoje buvusią pėsčiąją V. P..

3. Prieš pat pėsčiosios partrenkimą automobilis VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo apie 43 km/h greičiu. Iš tyrimui pateiktoje medžiagoje esančių objektyvių duomenų negalima apskaičiuoti automobilio VW važiavimo greičio prieš eismo įvykį. Tačiau vertinant tai, kad prieš nusistovėjusio lėtėjimo fazę vyksta stabdžių sistemos paruošimas intensyviam stabdymui, automobilio VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitis prieš stabdymą buvo truputį didesnis nei apskaičiuotas greitis prieš pat pėsčiosios partrenkimą t.y. 43 km/h.

4. Nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis automobilio VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. M. turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio - pėsčiosios partrenkimo, sustojant prieš plačią STOP liniją paisydamas transporto priemonių šviesoforo raudonos spalvos signalą, draudžiantį automobilių eismą.

5. Techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. M. veiksmai - nesustojo prieš plačią STOP liniją degant raudonam transporto priemonių šviesoforo signalui, draudžiančiam automobilių eismą, ir partrenkė pėsčiųjų perėjoje buvusią pėsčiąją V. P..

6. Saugaus eismo požiūriu automobilio VW UP, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. M., artėdamas prie (duomenys neskelbtini) g. reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, degant raudonos spalvos transporto priemonių šviesoforo signalui, privalėjo vykdyti tokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus: sustoti prieš plačią STOP liniją, kuri yra prieš pėsčiųjų perėją, ir vėl pradėti važiuoti tik užsidegus transporto priemonių eismą leidžiančiam žalios spalvos šviesoforo signalui ir leidus pėsčiajai užbaigti eiti per važiuojamąja kelio dalį, į kurią įžengė esant leidžiančiam eiti signalui (t. 1, b. l. 32-47).

Apklaustas teisimajame posėdyje teismo R. Š. patvirtino byloje pateiktą 2018 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad eismo įvykio eiga buvo tokia - pėsčioji ėjo palei važiuojamąją kelio dalį, įžengė į kelią mirksint žaliam šviesoforo signalui, kuris jai einant pasikeitė į raudoną signalą, buvo partrenkta automobilio. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio vairuotojo veiksmai, nes jis nesustojo prie STOP linijos, dėl to vyko smūgis. Vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, paisydamas šviesoforo signalo, sustodamas prie STOP linijos. Nukentėjusiosios įžengimo momentas į važiuojamąją kelio dalį neužfiksuotas, nes užstoja kelio ženklas įžengimo momentą. Pėsčioji įžengė į važiuojamąją kelio dalį dar nepriėjusi pėsčiųjų perėjos. Nukentėjusiajai įžengiant į kelią, degė mirksintis žalias šviesoforo signalas Nukentėjusiajai įžengus į pėsčiųjų perėjos zoną, degė raudonas šviesoforo signalas. Šiuo atveju tai, kad nukentėjusioji įžengė į kelią ne pėsčiųjų perėjoje, buvo už stop linijos, buvo netinkamas veiksmas, bet su pačiu įvykiu tampraus ryšio neturėjo. Pagal vaizdo įrašą yra matyti, kad mirksėjo vairuotojo automobilio galiniai žibintai, šie požymiai duoda pagrindo teigti, kad vairuotojas stabdė automobilį. R. Š. nurodė, kad jis nežino, ar iki partrenkimo momento buvo stabdomas automobilis, teigė, jog prieš pat partrenkimą automobilis galėjo būti stabdomas.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto M. L. 2017 m. spalio 4 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog 2017 m. spalio 4 d. apie 21.52 val. (duomenys neskelbtini) šviesoforu reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje M. M., vairuodamas automobilį VW Up, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiųjų perėjoje esant draudžiamam šviesoforo signalui per pėsčiųjų perėją bėgusią V. P. (t. 1, b. l. 10).

Iš Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilį VW Up, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną priklausė L., jo valdytojas buvo – UAB R. (t. 1, b. l. 18).

Iš 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad V. P. nubausta už tai, kad 2017 m. spalio 4 d. apie 21.53 val. (duomenys neskelbtini), būdama pėsčiąja įžengė į važiuojamąją dalį nenustatytoje vietoje, kai reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje degė raudonas šviesoforo signalas, neįsitikino, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms, nevertino atstumo nuo atvažiuojančio automobilio ir buvo partrenkta važiuojančio automobilio, patyrė sužalojimus ir apgadino automobilį (t. 1, b. l. 9).

Teisiamajame posėdyje K. D. patvirtino savo 2019 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, jog nei kaltinamojo, nei nukentėjusiosios nepažįsta, paaiškino, kad su nukentėjusiąja bendravo, šio bendravimo metu išaiškintos emocijos būsenos, sutrikimai nuo įvykio metu iki šios dienos, remiantis pokalbiu ir medicinine dokumentacija buvo surašyta specialisto išvada. Nukentėjusioji savo nuožiūra pateikė medicininius dokumentus, buvo pateiktos medicininės kopijos, psichiatro tyrimas, medicinos psichologo tyrimo rezultatai. Jeigu nukentėjusioji būtų kreipusi į šeimos gydytoją dėl traumos, tai būtų matoma išvadoje. K. D. nurodė, jog su nukentėjusiąją buvo vienas susitikimas, pokalbis su nukentėjusiąją truko apie valandą. Didesnę dalį išvados lėmė tiriamosios pasakojimai, nusiskundimai. K. D. nurodė, jog V. P. yra jautresnis žmogus. K. D. paaiškino, kad potrauminis streso sutrikimas – tai užsitęsusi reakcija, dažnai kartojasi psicho būsenos paūmėjimai, jie gali ilgai užsitęsti, net keletą metų. Potrauminis sutrikimas yra išgydomas, gydomas psichotropiniais medikamentais ir psichoterapijos seansais. Pats autoįvykis nukentėjusiajai sukėlė šoką, buvo netikėtas ir pavojingas gyvybei. Dėl eismo įvykio V. P. pasireiškė išgyvenimai, dvasinės kančios, neigiamos emocinės būsenos. Laikui bėgant psichologinė būsena nebuvo įveikiama, o tik gilėjo, išgyvenimai kuriuos patyrė V. P. įvykio metu, įgavo potrauminį sutrikimą. V. P. patyrė ilgalaikes dvasines kančias, nesugebėjimą susidoroti su stresine situacija. Jeigu asmuo jaučia išgyvenimus, 2-3 mėnesius juos turi pats išgyventi, jeigu jam tai nepavyksta, asmuo turėtų kreiptis specialisto pagalbos. Psicho sutrikimas gali iš karto ir nesusiformuoti, o susiformuoti laikui bėgant. K. D. paaiškino, jog jo išvados 2 punkte nurodytus papildomus veiksnius nurodė V. P.. Eismo įvykio nagrinėjimas taip pat prisidėjo prie V. P. neigiamų išgyvenimų. Tiriamoji pokalbio metu paminėjo, kad buvo daromas poveikis. V. P. minėjo, kad iš kaltinamojo buvo gavusi daug skambučių ir žinučių, pasakė, kad kaltinamasis atliko įžūlius veiksmus, veržiasi pakalbėti su ja, jos mama, seserimi prieš jų valią, V. P. pasakė, kad advokatas ir kaltinamasis darė įžūlius neteisėtus veiksmus jos ir artimųjų atžvilgiu. K. D. nurodė, jog specialistas įžūlų elgesį išvadoje konstatavo remiantis nukentėjusiosios žodžiais apie tai, kad ji patyrė emocinius išgyvenimus dėl tam tikrų veiksmų. K. D. paaiškino, jog cituodamas nukentėjusiąją V. P. specialisto išvadoje nurodė, kad kaltinamasis ir jo advokatas šantažavo, reikalavo, kad nukentėjusioji susitaikytų su įvykio kaltininku. K. D. nurodė, jog galimai neteisėti advokato veiksmai po eismo įvykio galėjo pagilinti psicho sutrikimą, paaiškino, jog specialisto išvadoje yra nurodytas teiginys - neteisėti kaltinamojo advokato veiksmai, nes, nors K. D. nėra teisininkas, jo, kaip psichiatro-eksperto kvalifikacija, leidžia nustatyti, kokie advokato veiksmai yra teisėti ir neteisėti. K. D. taip pat paaiškino, jog pagrindinis veiksnys buvo eismo įvykis, kuris galėjo lemti 50 proc. arba daugiau, kiti nurodyti veiksmai pagilino nukentėjusiosios būklę. Kuris veiksnys kiek lėmė, neįmanoma apskaičiuoti.

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. P. nurodė, kad ji yra V. P. mama, M. M. asmeniškai jo nepažįsta. V. P. nurodė, kad 2017 metų spalio 4 d. vakarą jai paskambino vyriškis ir pasakė, kad partrenkė jos dukrą V. P. pėsčiųjų perėjoje prie (duomenys neskelbtini) g. esančio „Maxima“ prekybos centro. Liudytoja pradėjo skambinti vyriausiajai dukrai ir sūnui, sužinojo, kad V. P. buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę. V. P. ligoninėje buvo suteikta pagalba. Po eismo įvykio dukrą pamatė po savaitės, ją atvežė pas liudytoją į (duomenys neskelbtini). Kai liudytoja pamatė V. P., jos galva buvo subintuota, veidas ištinęs, koja gipse, nes dešinės kojos šeivikaulis buvo sulaužytas. Po auto įvykio V. P. gyveno pas liudytoją pusantro mėnesio, po to V. P. grįžo į gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ji gydėsi pusantro mėnesio pas šeimos gydytoją. Liudytoja su V. P. lankėsi pas šeimos gydytoją ir informavo jį apie šiuos nusiskundimus. Po pusantro mėnesio lankėsi pas gydytoją dėl galvos skausmo. Dėl kojos V. P. kreipėsi į šeimos gydytoją. Šeimos gydytoja dėl kojos skausmo nukreipė pas specialistus, gydytojas rekomendavo gerti nuskausminamuosius. Dukra gėrė nuskausminamuosius dėl kojos, pusantro mėnesio koja buvo gipse, pati darė mankštas. Šeimos gydytojai jos sakė, kad V. P. negali susikoncentruoti, gydytoja nurodė, kad reikia eiti pas psichiatrus, bet siuntimo neišrašė. Liudytoja paaiškino, jog po eismo įvykio nukentėjusiosios būsena stipriai keitėsi, ji tapo irzli, be priežasties pradėdavo verkti, naktimis negalėdavo užmigti, naktimis sapnuodavo košmarus. Ji dar mokinosi, tai kito jos rezultatai, negalėdavo laiku atsiskaityti, mėgindavo savarankiškai pasiruošti, bet greitai pamiršdavo informaciją. Liudytojai ją kalbinant, ji negalėdavo susikoncentruoti, tylėdavo, ne iš karto atsiliepdavo, skusdavosi, kad skauda koją, šoną, pradėjo skųstis, kad su draugu santykiai blogėja, kai eina per gatvę įsitveria liudytojai į ranką, bijo eiti per perėją. Po eismo įvykio pasikeitė V. P. bendravimas, ji tapo užsidariusi, dažnai verkia, nerimastinga, jai sunku susikaupti, su atmintimi problemos, pasakoti įvykius, sako, kad „pamiršau“. Iki įvykio to nebūdavo. Tie skaudūs išgyvenimai, įtampa, padidėjo dar tada, kai nukentėjusioji buvo iškviesta duoti parodymus į komisariatą, buvo streso būsenoje, sumokėjo baudą, nors partrenka buvo ji, pėstiesiems degė žalias šviesoforas, padidėjo visos kančios. Kai buvo atsiųsta teismo nutartis, o joje 1000 Eur suma sumokėti už automobilio remontą, liudytoja pamatė, kad sunku su nukentėjusiąja susikalbėti, jai sunku valdyti emocijas. Tyrėjas nesupažindino su jos teisėmis, tai tada patys ieškojo advokato. Liudytoja nurodė, kad ji vairuotojo nematė, kai buvo labai sunku 2018 m. jo nebuvo, jis neatsiprašė, jų neieškojo, buvo tik liudytojos dukra apkaltinta, nubausta administracine tvarka, ir tik advokatės dėka, kai vyko civilinė byla, buvo iniciuotas bylos sustabdymas. J. Jarusevčius susirado liudytojos vyresnės dukros kontaktus, kad galėtų susitikti, tačiau tiesiog galėjo kreiptis į advokatę, o jis ieško artimųjų. Dukra atsisakė duoti kontaktus, tada jie susirado liudytojos kontaktus, liudytoja gavo žinutes, bendrauti atsisakė, sakė, kad be dukters advokatės nekalbės. 2019-05-29 į (duomenys neskelbtini) atvyko advokatas ir M. M., jie per pertrauką sustabdė liudytoją, buvo pareikalauta susitaikyti, taip pat buvo sutrukdyta advokatei, taip pat ir V. P. buvo sutrukdyta ruoštis baudžiamajai bylai, šie dalykai sunkino situaciją. Pašlijo V. P. asmeniniai santykiai, ji dažnai verkė, pradėjo ieškoti specialisto pagalbos, buvo nustatytas potrauminis sindromas, dar ir kitoks reikalingas gydymas, kaklinės dalies, dešinės sąnario kojos reabilitacija, konsultacijos, rekomenduoja gydymą užsienyje. Dukrai atmintis neatsistatė. 2019 m. vasarą buvo kreiptasi psichologinės pagalbos, anksčiau nebuvo laiko gydytis, taip pat tikėjosi, kad gal susitvarkys. Šiuo metu V. P. eina pas psichiatrus. Liudytoja paaiškino, jog iki įvykio V. P. mokėsi (duomenys neskelbtini), iki įvykio mokslai geriau sekėsi. Iki įvykio nukentėjusioji dirbo „T.“, o po įvykio „M.“, ji negalėdavo rasti geresnio darbo, nepraeidavo pokalbio, pasimesdavo, neteisingai atsakydavo į klausimus. Į kokius darbus ėjo V. P. ir nepraėjo darbo pokalbių, liudytoja atsakyti negalėjo. Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis su V. P. tiesiogiai nesusiekė, tik liudytoja ją informavo, kad jis mėgina susisiekti. Liudytojos žiniomis, su dukterimi nei advokatas, nei kaltinamasis nemėgino susisiekti. Kaltinamasis su advokatu parašė liudytojai socialiniam tinkle, kad norėtų susitikti, ir jis norėtų draugui padėti ir prašė, kad liudytoja duotų savo kontaktus. Liudytoja parašė advokatui, kad ji gali bendrauti tik per savo advokatę. Liudytoja nurodė, kad 1 tome, 196 b. l. nurodytas telefono numeris yra ne jos naudojamas numeris, liudytoja patvirtino, kad siuntė iš šito numerio žinutes, parašė pirmąją žinutę, tačiau nurodė, jog kitas žinutes rašė ne ji. Liudytoja nurodė, kad kaltinamasis ir jo advokatas buvo atvykę pas liudytoją į darbą, prisistatė, pasakė, kad atvyko dėl susitaikymo, daugiau per triukšmą liudytoja negirdėjo ką jie sakė, liudytoja atsiprašė, kad reikia skubėti į susirinkimą ir išėjo. Kai jie buvo atėję, liudytoja skambino dukters advokatei, bet neatsimena, ar perdavė ragelį kalbėtis advokatui su advokate. Liudytoja buvo pasipiktinusi advokato ir kaltinamojo tokiu elgesiu. Dar kartą advokatas ir kaltinamasis nemėgino susisiekti. Liudytoja papasakojo savo dukrai apie advokato ir kaltinamojo elgesį, jai tai sukėlė stresą, nes ieško ir mėgina su jais užmegzti kontaktą.

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus II teritorinio skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. P. darbingumo lygio“ nustatyta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. V. P. yra nustatytas (duomenys neskelbtini)proc. darbingumo lygis (t. 2, b. l. 122).

Iš ADB „C.“ atsiliepimo į civilinį ieškinį ir jo priedų nustatyta, kad draudikas atlygino nukentėjusiajai 1800 eurų neturtinę žalą (t. 2, b. l. 85-92).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.