Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės, Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2783-433/2021 pagal ieškovių (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl paskleistų tikrovės neatitinkančių duomenų, žeminančių ieškovių garbę ir orumą, paneigimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. 2021 m. lapkričio 12 d. atsakovė Lietuvos advokatūra pateikė prašymą priteisti iš ieškovių 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

16. Byloje kilo ginčas dėl apie ieškoves paskleistų duomenų, žeminančių garbę ir orumą, paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės neįrodė įstatyme įtvirtintų sąlygų ginti garbę ir orumą. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamos, jog teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino įrodymų, nesivadovavo teismų praktika.

17. Pagal CK 2.24 str. 1 d. asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020). Sprendžiant klausimą dėl asmens garbės ir orumo gynimo byloje, turi būti nustatyta, kas buvo paskleista – žinia ar nuomonė (2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-684/2016).

19. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieškovą, nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstą aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama, vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016). Už paskleistų duomenų turinį atsako juos pirmas paskleidęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008).

20. Duomenimis pagal CK 2.24 str. nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvūs požiūriai arba saviraiškos būdai. Jeigu asmens garbė ar orumas, juridinio asmens reputacija yra pažeidžiami subjektyviais saviraiškos būdais (išsakant nuomonę, komentarą ar vertinimą, sukuriant ir pateikiant kūrybos aktus ar kt.), tai pažeistos teisės ginamos taikant atitinkamas Lietuvos teisėje (įskaitant tarptautines sutartis ir konvencijas) galiojančias nuostatas ir jose įtvirtintus teisių gynimo būdus – pažeidimo pripažinimą, publikacijų ribojimą, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006). Nuomonės paskleidimo atvejai nepatenka į CK 2.24 str. reguliavimo dalyką, todėl nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 str. pagrindu ir ši teisės norma joms ginti teisme netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų. Pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie nesąžiningi, neturintys objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiškiama nuomonė taip pat pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015). Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016).

22. Asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. Tais atvejais, kai paskleidžiama nurodytų kriterijų neatitinkanti, asmens garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia CK 1.137 str. 2 d. įtvirtintą bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Tam tikrais atvejais tokios nuomonės paskleidimas, kai ji reiškiama tokiu būdu, forma ar priemonėmis, kurios akivaizdžiai žemina, menkina kitą asmenį, ir paskleidžiama tik turint tokį tikslą, gali reikšti ir ją skleidžiančio asmens piktnaudžiavimą teise reikšti nuomonę bei CK 1.137 str. 3 d. nuostatos pažeidimą, pagal kurią draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Įrodyti, kad paskleista nuomonė neturi pakankamo faktinio pagrindo, paprastai yra sunku ar net neįmanoma, todėl asmuo, apie kurį nuomonė yra paskleista, negali būti įpareigotas įrodyti šios nuomonės faktinio pagrindo trūkumą, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ar dalykinę reputaciją ribojimas. Nors atsakomybė už paskleistą nepagrįstą nuomonę taikoma ne CK 2.24 straipsnio pagrindu, įrodinėjimo našta bylose dėl nuomonės paskleidimo paskirstoma taip pat, kaip ir bylose dėl tikrovės neatitinkančių duomenų, žinios paskleidimo, t. y. taikoma nuomonės nepagrįstumo prezumpcija ir atsakovas turi įrodyti, kad jo paskleista nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą ir ja nebuvo siekta sumenkinti, įžeisti ieškovo ar kitaip specialiai jam pakenkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-701/2020).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 str. ginami, kai nustatomas faktas, kad yra paskleisti asmens garbę ir orumą (dalykinę reputaciją) žeminantys ir tikrovės neatitinkantys duomenys. Kiekvienu atveju teismas, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo. Šios taisyklės išimtis taikoma tik dėl asmens garbę ir orumą žeminančių, tikrovės neatitinkančių žinių perdavimo pareigūnams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais, vykdymo, jei ši informacija pareigūnų nėra pranešama tretiesiems asmenims. Ši išimtis taikytina ir tų profesijų atstovams, kurie yra valstybės įgalioti vykdyti tam tikrą profesinę veiklą, kurios metu jiems paaiškėjusių kitų asmenų asmeninio gyvenimo aplinkybių atskleisti neturi teisės, jeigu šių profesijų atstovai nepažeidė įstatymų reikalavimų ir asmeninio gyvenimo aplinkybės, susijusios su asmens garbę ir orumą žeminančia, tikrovės neatitinkančia informacija, netapo žinomos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018).

24. Nagrinėjamu atveju tarp šalių iš esmės nekilo ginčo, kad pirmi ginčijami duomenys (teiginiai) (duomenys neskelbtini) Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendime dėl drausmės neiškėlimo advokatui (duomenys neskelbtini) („Pasak (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios advokatė draudžia jai bendrauti su (duomenys neskelbtini) bei kitais asmenimis, susijusiais su juo tiesiogiai. Tai nurodžiusi (duomenys neskelbtini) paprašė luktelėti ir nuėjo atgal į kabinetą, kuriame vedė mokiniam pamoką. Neilgai trukus, (duomenys neskelbtini) sugrįžo su telefonu bei paprašė pasikalbėti su jos advokate. Advokatui paėmus telefono ragelį, moteris prisistatė (duomenys neskelbtini) advokate ir, ėmus šaukti, reikalavo dingti, nes iškvies policiją. Moters riksmą girdėjo ir (duomenys neskelbtini). Padėjus telefono ragelį, ji atsiprašė už tokį kolegės elgesį ir ramiai nurodė, kad dėl advokatės duoto nurodymo negali kalbėti.“) yra ne Advokatų tarybos teiginiai, o advokato (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 3 d. rašytinių paaiškinimų atsakovei 50–52 p. santrauka (apibendrinimas). Ginčo teiginiai kildinami iš ieškovės (duomenys neskelbtini) ir advokato (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (eismo įvykio, kuriame nukentėjo ieškovės dukra, kaltininko) susitikimo 2019 m. gegužės 29 d. ieškovės darbovietėje. Aplinkybę, kad Advokatų tarybos sprendime buvo apibendrinti būtent advokato (duomenys neskelbtini) teiginiai, patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2019 m. birželio 4 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolas, kuriame (duomenys neskelbtini) paaiškino: „Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, stengiausi susisiekti su nukentėjusiąja dėl žalos atlyginimo. Mano advokatas ir aš pats jai rašėme per Facebook ir elektroniniu paštu, tačiau atsakymo negavome. Tuomet per bendrus pažįstamus gavau (duomenys neskelbtini) sesers (duomenys neskelbtini) telefono numerį. Sesuo (duomenys neskelbtini) nurodė bendrauti su pačia (duomenys neskelbtini) arba jų mama (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 29 d. nuvykau į (duomenys neskelbtini) darbo vietą (duomenys neskelbtini), norėdamas pasitarti, kaip galėčiau atlyginti padarytą žalą. Ponia (duomenys neskelbtini) bendrauti atsisakė, nurodydama, jog reikėtų kalbėtis su (duomenys neskelbtini) advokate. Taip pat paskambino savo advokatei ir davė mano advokatui pakalbėti. Ponios (duomenys neskelbtini) advokatė liepė mums dingti iš ten, neterorizuoti jos klientės ir grasino iškviesti policiją. Paklausus, kaip galėčiau atlyginti žalą, advokatė nurodė, kad „susitiksime teisme“. Esu pasiruošęs ir pasižadu padarytą žalą nukentėjusiajai atlyginti“. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiami teiginiai yra ne atsakovės, o advokato (duomenys neskelbtini) paaiškinimų apibendrinimas. Advokatų tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimo aprašomojoje dalyje buvo nurodyta ieškovės (duomenys neskelbtini) skundo dėl advokato (duomenys neskelbtini) veiklos santrauka, o po jos – advokato paaiškinimų į skundą santrauka, todėl apeliančių akcentuota aplinkybė, jog apeliantė (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 29 d. nebendravo su (duomenys neskelbtini) telefonu, o bendravo tik 2019 m. gegužės 14 d., neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės už (duomenys neskelbtini) sprendime nurodytus ginčo teiginius, kurių atsakovė pati neišgalvojo, o tik apibendrino advokato (duomenys neskelbtini) paaiškinimų į ieškovės skundą santrauką.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčijamus teiginius – „Taip pat nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti Pareiškėjos ((duomenys neskelbtini)) nurodomas aplinkybes dėl neetiško Advokato ((duomenys neskelbtini)) bendravimo 2019-05-29 susitikimo (duomenys neskelbtini) metu. Advokatas šias aplinkybes paneigė. Nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad Advokato nurodoma įvykių seka, nes ją patvirtina ir tyrėja ((duomenys neskelbtini)), kategoriškai paneigusi dalį Pareiškėjos teiginių dėl Advokato bendravimo su ja, nurodant jo kliento ir nukentėjusiosios įvykusį susitaikymą.“, „Aktyvūs advokato, sąžiningai ir protingai ginančio kliento interesus, veiksmai neretai sukelia priešingą suinteresuotumą turinčių asmenų nepasitenkinimą ir sąlygoja galimai nesąžiningą jų kreipimąsi į Lietuvos advokatūros organus savanaudiškais tikslais.“ – pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kartu, o ne kaip atskiras pastraipas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teiginiai, atspindintys savivaldybės kontrolės ir audito institucijos audito metu nustatytų faktų vertinimą ir jo pagrindu padarytas išvadas, negali būti patikrinami per tiesos kriterijų. Tokie teiginiai (duomenys) savo teisine prigimtimi yra artimesni nuomonei nei žiniai. Šios išvados nekeičia institucijos padarytų išvadų prigimtis – ar institucija turi teisę teikti privalomuosius (įpareigojančius) nurodymus, ar rekomendacijas. Tačiau, skirtingai nuo įprasto žmogaus nuomonės, valstybės ar savivaldybės institucijos atliekamas vertinimas, padaromos išvados yra nulemti teisės aktais tai institucijai suteiktos kompetencijos ir jai realizuoti nustatytos tvarkos (taisyklių). Ši specifika suponuoja tai, kad paprastai valstybės ir savivaldybių aktai ginčijami specialia įstatymuose nustatyta tvarka, taikant atitinkamą tokių aktų teisėtumo patikrinimo testą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-1075/2019). Nagrinėjamu atveju nurodyti ginčo teiginiai iš esmės yra Advokatų tarybos sprendimo argumentai atsisakyti kelti advokatui (duomenys neskelbtini) drausmės bylą, taip pat nurodant abstraktų teiginį apie Advokatų tarybos patirtį, sprendžiant klausimus dėl drausmės bylos iškėlimo. Apeliantės neginčijo Advokatų tarybos sprendimo konstatuojamojoje dalyje nurodytų teiginių, kad buvo susisiekta su tyrėja, kuri paneigė dalį ieškovės teiginių dėl advokato bendravimo su ja, nurodant jo kliento ir nukentėjusiosios įvykusį susitaikymą. Drausmės bylą atsisakyta kelti, nes ieškovė (duomenys neskelbtini) atsakovei nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skundo dėl advokato veiklos argumentų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ginčo teiginiai pažeidė ieškovių garbę ir orumą, juolab, apeliantė (duomenys neskelbtini) nei ginčo teiginiuose, nei pačiame Advokatų tarybos sprendime nėra paminėta.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nekilo ginčo, jog Advokatų tarybos sprendimą paviešino ne atsakovė, o advokatas (duomenys neskelbtini). Byloje neįrodyta, kad Advokatų tarybos sprendimas buvo skelbiamas viešai ar įteiktas asmenims, nesusijusiems su spręstu klausimu dėl advokato drausmės bylos kėlimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137 patvirtinto Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 16 p. (ginčui aktuali redakcija) nurodyta, kad Advokatų tarybos sprendimas dėl advokato drausmės bylos iškėlimo ar neiškėlimo (be priedų) turi būti siunčiamas advokatui. Pareiškėjui siunčiamas Advokatų tarybos sprendimas arba pranešimas, kuriame nurodomi motyvai, kuriais remiantis advokatui buvo iškelta arba nebuvo iškelta drausmės byla. Vadinasi, atsakovė privalėjo išsiųsti Advokatų tarybos sprendimą advokatui (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, kad atsakovė paskleidė informaciją apie apeliantes, juolab, apeliantės neginčijo aplinkybės, kad sprendimą tretiesiems asmenims, nesusijusiems su Advokatų tarybos spręstu klausimu, išplatino (duomenys neskelbtini).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Advokatūros įstatymo 52 str. 3–4 d. advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo 11 p., 13 p. nurodyta, kad Advokatų taryba sprendimą dėl drausmės bylos iškėlimo priima be išankstinio (atlikto iki Advokatų tarybos posėdžio, kuriame priimamas spendimas) advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių nagrinėjimo, jei Advokatų tarybai pateiktų duomenų, be papildomų aplinkybių nustatymo, pakanka sprendimui priimti. Advokatų taryba, išnagrinėjusi tyrimo medžiagą, turi teisę: priimti sprendimą iškelti drausmės bylą; priimti sprendimą neiškelti drausmės bylos; priimti sprendimą skundo nagrinėjimą nutraukti ar sustabdyti; priimti sprendimą skundo nagrinėjimą atidėti. Vadinasi, atsakovė, neturėdama pakankamai duomenų sprendimui priimti, turėjo teisę pasiūlyti advokatui pateikti paaiškinimus, susijusius su ginčijamais veiksmais, pateikti turimus įrodymus, apklausti advokatą ar kitus asmenis, siekdama išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių klausimais, siekiant priimti atitinkamą sprendimą. Tai reiškia, kad Advokatų taryba, perkėlusi į sprendimą ieškovės skundo ir advokato paaiškinimų argumentus, gavusi paaiškinimus (telefonu iki posėdžio) iš tyrėjos, tiriančios eismo įvykio, kuriame nukentėjo ieškovės dukra, aplinkybes, bei surinktų duomenų pagrindu atsisakiusi iškelti advokatui drausmės bylą, negalėjo pažeisti apeliančių garbės ir orumo, nes nurodytus veiksmus ji atliko, siekdama tinkamai išspręsti klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo pagal teisės aktų jai priskirtą kompetenciją.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių apeliacinio skundo argumentai dėl Advokatų tarybos sprendimo iš esmės yra susiję su sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, o ne su nagrinėjamojoje byloje pareikštais reikalavimais dėl ieškovių garbės ir orumo gynimo. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimo, kuriuo atsisakyta advokatui (duomenys neskelbtini) iškelti drausmės bylą, panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) nutarė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad advokatų savivaldos institucijos procedūrinis sprendimas, priklausomai nuo jo rezultato, gali turėti įtakos tik advokato, kurio drausminės atsakomybės klausimas keliamas, teisėms ir pareigoms, bet neturi teisinės reikšmės ieškovės teisėms ar pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad tai, ar egzistuoja sąlygos taikyti advokatui civilinę atsakomybę, bus sprendžiama civilinėje byloje, kurioje keliamas advokato veiksmų, galimai turėjusių įtakos būtent ieškovės ir jos dukters teisėms ir interesams, teisėtumas. Drausmės bylos advokatui neiškėlimas nėra kliūtis ieškovei ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Vadinasi, Advokatų tarybos sprendimas turi teisinę reikšmę tik pačiam advokatui, kurio atžvilgiu toks sprendimas buvo priimtas, todėl ieškovių argumentai, susiję su sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, sprendimo priėmimo procedūra ir pan., atmestini, kaip nepagrįsti.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CK 2.24 str. 9 d. garbės ir orumo gynimo taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ar teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė neprijungti garso įrašų iš Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamosios bylos, kurioje buvo sprendžiama dėl eismo įvykio, kuriame nukentėjo ieškovės dukra, atsakomybės.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui iš esmės nenurodė ir neįrodė, kaip ginčo teiginiai yra susiję su ieškovių garbės ir orumo pažeminimu bei neturtinės žalos atsiradimu. Byloje nustatyta, kad dalį ginčo teiginių iš esmės išsakė advokatas (duomenys neskelbtini), o likusią dalį sudarė iš esmės Advokatų tarybos argumentai dėl atsisakymo iškelti advokatui drausmės bylą pagal surinktus duomenis, nepakankamus drausmės bylai iškelti, ir abstraktaus pobūdžio samprotavimais iš tokio pobūdžio klausimų sprendimo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepriklausomai nuo apeliančių nurodytų aplinkybių, jog advokatas (duomenys neskelbtini) melavo Advokatų tarybai apie bendravimą su apeliante (duomenys neskelbtini), draudimą bendrauti su priešinga šalimi ir pan., atitikimo tikrovei, byloje ginčijami teiginiai nepatvirtina ieškovių garbės ir orumo pažeminimo, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ginčo teiginių įtaką ieškovių garbės ir orumo pažeidimui.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, t. y. šios bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių. Kadangi apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl kitų apeliančių argumentų, kurie buvo perkelti (nukopijuoti) iš patikslinto ieškinio, nenurodant, kaip šie argumentai yra susiję su ginčijamu pirmosios instancijos teismo pagrįstumu ir teisėtumu.

32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, jog ginčo teiginiai nepažeidė ieškovių garbės ir orumo. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių šalių argumentų, turinčių įtaką bylos išnagrinėjimo rezultatui, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl apeliančių argumentai, jog teismas neatskleidė bylos esmės, atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliantės, gindamas savo garbę ir orumą, neįrodė CK 2.24 str. taikymo sąlygų, todėl pirmosios instancijos ieškinį atmetė pagrįstai.

33. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliantės argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CK 2.24 str.; CPK 2 str., 7 str., 178–179 str., 185 str.).

34. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 str.).

35. Pagal CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu (įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

36. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovėms nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės įgijo pareigą lygiomis dalimis atlyginti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

37. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatei sumokėjo 800 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl teisėjų kolegija nemažina priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jis neviršija nustatytų maksimalių dydžių (CPK 93 str., 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių (duomenys neskelbtini) po 400 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovės Lietuvos advokatūros naudai.