- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- e2S-1398-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20360-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- E. J.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) E. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-26354-931/2019, kuria atsisakyta priimti ieškovės E. J. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, advokatė D. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos advokatūrai, kuriuo prašė: 1) panaikinti (pripažinti negaliojančiu) Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2019 m. birželio 5 d. sprendimą (tyrimo medžiaga Nr. 228), kuriuo Lietuvos advokatūros Advokatų taryba nusprendė nekelti drausmės bylos advokatei D. D. pagal ieškovės 2018 m. gruodžio 11 d. skunde ir 2019 m. balandžio 12 d. papildomuose paaiškinimuose prie skundo nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas advokato etikos nuostatų pažeidimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu - kaip nenagrinėtiną teisme.
3. Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2019 m. birželio 5 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta nekelti advokatei drausmės bylos, nėra susijęs su ieškovės teisėmis ar pareigomis, nepažeidžia jokių įstatymų saugomų interesų, todėl ieškinio tenkinimas negalėtų ieškovei sukelti objektyvių teisinių padarinių. Teismas nurodė, kad atsisakymas iškelti drausmės bylą advokatui neriboja pareiškėjos galimybės ginti, jos manymu, advokato veiksmais pažeistas pareiškėjos teises įstatymo nustatyta tvarka ir būdais (pvz., reikalauti atlyginti advokatės veiksmais padarytą žalą paduodant teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo), todėl atskiru ginčo dalyku civilinėje byloje negali būti materialinių teisinių pasekmių nesukeliantis advokatų tarybos sprendimas dėl atsisakymo iškelti drausmės bylą advokatui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
4.1. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai įvertino pareikšto ieškinio pagrindą, netinkamai įvertino pareiškėjos pažeistą interesą į tinkamą skundo Lietuvos advokatūrai išnagrinėjimą, dėl ko priėmė neteisėtą nutartį.
4.2. Pareikštu ieškiniu yra ginama pareiškėjos teisė į tinkamą ir teisingą Lietuvos advokatūrai pareikšto skundo dėl jos atžvilgiu advokatės atliktų advokato etiką pažeidžiančių veiksmų išnagrinėjimą; teisė į tinkamą teisinį procesą. Nurodytos teisės sudaro CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatytą įstatymų saugomo intereso turinį, kurių pažeidimu yra grindžiama jos teisė kreiptis į teismą.
4.3. Lietuvos advokatūros advokatų drausmės bylų nagrinėjimo aprašo 7 punktas nustato, kad „kiekvienas suinteresuotas asmuo (toliau - pareiškėjas) turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą su motyvuotu skundu dėl advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo. Pareiškėjų skundų priėmimas bei galimo advokato veiklos ir (ar) profesinės etikos pažeidimo aplinkybių nagrinėjimas atliekami Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka“. Ši nuostata lemia Lietuvos advokatūros pareigą išnagrinėti skundą bei priimti teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Viena iš tokio sprendimo užtikrinimo priemonių yra Lietuvos advokatūros nustatytos drausmės bylų nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių procesinių normų laikymasis ir drausmės bylų iškėlime bei nagrinėjime dalyvaujančių Lietuvos advokatūros organų įgaliojimų neviršijimas. Pareiškėjos tvirtinimu, Lietuvos advokatūra viršijo jai suteiktus įgaliojimus, atsisakydama iškelti advokatei drausmės bylą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Advokatūrą, prašydama įvertinti advokatės D. D. profesinę veiklą. Advokatų taryba, atlikusi advokatės veiklos vertinimą, 2019-06-05 sprendimu nusprendė nekelti advokatei drausmės bylos pagal pareiškėjos skundo argumentus. Pareiškėja, nesutikdama su šiuo Advokatų tarybos sprendimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas jį atsisakė priimti.
Motyvuojamoji dalis
7. Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu - kaip nenagrinėtiną teisme.
8. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka.
9. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalis nustato, kad visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau aptartoje teisės normoje nustatyta apskundimo teisė negali būti aiškinama kaip teisė kreiptis į teismą nepriklausomai nuo to, ar besikreipiantis asmuo turi materialųjį teisinį interesą konkrečiu klausimu.
10. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ginčo dalyku civilinėje byloje gali būti tik toks Lietuvos advokatūros organo priimtas sprendimas, kuris asmeniui nustato teises ar pareigas, sukelia teisinius padarinius. Šiuo gi atveju spręstina, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2019 m. birželio 5 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta nekelti advokatei D. D. drausmės bylos, pareiškėjai jokių teisių ir pareigų, teisinių padarinių nesukuria. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-805-614/2017; 2018 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1861-450/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1409-910/2018).
11. Šiuo atveju atsisakymas priimti pareiškėjos ieškinį negali būti vertinamas kaip paneigiantis asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą ir veiksmingai ginti savo teises teisme. Pareiškėjai neužkertama teisė į teisminę gynybą, nes ji savo teises gali ginti kitais įstatymo nustatytais būdais (pvz., kreipiantis į teismą dėl advokatės veiksmais padarytos žalos atlyginimo).
12. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
13. Atsižvelgdamas į aptartą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme ieškinį, kas sudaro pagrindą atskirojo skundo netenkinti, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.