Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, civilinėje byloje pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai, trečiajam asmeniui – advokatei R. B. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2017 m. birželio 15 d. Lietuvos advokatų tarybos sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatei R. B..Atsakovė Lietuvos advokatūra pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė civilinę bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme. Nurodė, kad ieškinio patenkinimas negalėtų sukelti materialiųjų teisinių pasekmių, o Advokatų tarybos sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti ieškovės teisių ir teisėtų interesų, todėl toks teismo procesas būtų beprasmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį Lietuvos advokatūrai, trečiajam asmeniui advokatei R. B. dėl 2017 m. birželio 15 d. Advokatų tarybos sprendimo dėl drausmės bylos neiškėlimo panaikinimo; priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 480 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pasak teismo, Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017 m. birželio 15 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta nekelti advokatei R. B. drausmės bylos, nėra susijęs su ieškovės teisėmis ar pareigomis, nepažeidžia jokių įstatymų saugomų interesų, todėl ieškinio tenkinimas negali ieškovei sukelti objektyvių teisinių padarinių. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad atsisakymas iškelti drausmės bylą advokatui neriboja pareiškėjo galimybės ginti, jo manymo, advokato veiksmais pažeistas pareiškėjo teises įstatymo nustatyta tvarka ir būdais, todėl atskiru ginčo dalyku civilinėje byloje negali būti materialinių teisinių pasekmių nesukeliantis advokatų tarybos sprendimas dėl atsisakymo iškelti drausmės bylą advokatui (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje 2S-1409-910/2018).Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013, 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-648-378/2015, civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai, trečiajam asmeniui advokatei R. B., dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2017 m. birželio 15 d. sprendimo nutraukė kaip nesukeliančią materialinių teisinių pasekmių (CPK 293 str. 1 d.) .Teismas, remdamasis CPK 94 str. 1 d., iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 480 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė A. I. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teisme nebuvo apklaustos bylos šalys. Dėl advokatės R. B. tyčinės kaltės, ieškovę už akių, suėjus senaties terminui, neteisėtai nuteisė už neegzistavusio teismo sprendimo nevykdymą ir už pareiškimo nunešimą ne į tą prokuratūrą. Advokatų taryba pateisina advokatų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

Atsakovė Lietuvos advokatūra atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo teisės taikymo ir aiškinimo pozicija atitinka nuoseklią ir vieningą administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų praktiką, suformuotą nagrinėjant bylas dėl teisėjų ir antstolių savivaldos institucijų sprendimų, kuriais teisėjams ir antstoliams nusprendžiama nekelti drausmės bylos – teismai laikosi vieningos praktikos, kad tokie sprendimai (kuriais nusprendžiama nekelti drausmės bylos) negali būti teisminio nagrinėjimo objektu, nes jie pareiškėjams nesukelia materialinių teisinių pasekmių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-485-12; 2013-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-502-42-13; Vilniaus apygardos teismo 2014-08-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1566-577/2014 ir kt.). Apeliantės nepasitenkinimas teismo procesu ir priimtu nuosprendžiu negali būti pagrindas advokatę traukti drausminėn atsakomybėn. Visi apeliantės priekaištai advokatei, bylą nagrinėjusiai teisėjai, bei atsakovei grindžiami subjektyvia apeliantės nuomone. Nėra jokio pagrindo apeliantės išvadai, kad pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu neskyrė pakankamai laiko bylai išnagrinėti iš esmės. Bylos ribos teismui buvo aiškios, kadangi abi bylos šalys pozicijas dėl bylos esmės išreiškė raštu savo procesiniuose dokumentuose. Pati apeliantė į teismo posėdį neatvyko, nors apie posėdžio laiką ir datą jai buvo panešta tinkamai (priežastys, dėl kurių apeliantė nurodo negalinti grįžti į Lietuvą, nėra paremtos jokiais įrodymais, t. y. apeliantė savo negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose grindžia samprotavimais, nepagrįstais objektyviais duomenimis), be to, ieškinyje apeliantė prašė bylą nagrinėti raštu.Trečiasis asmuo advokatė R. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad ieškovė A. I. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2017 m. birželio 15 d. Lietuvos advokatų tarybos sprendimą dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatei R. B.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi civilinę bylą nutraukė kaip nesukeliančią materialinių teisinių pasekmių.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė nuostata detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinant, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pabrėžtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; kt.).Remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros 58 straipsnio 3 dalimi, visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta apskundimo teisė negali būti aiškinama kaip teisė kreiptis į teismą bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar besikreipiantis asmuo turi materialųjį teisinį interesą konkrečiu klausimu. Ginčo dalykas civilinėje byloje gali būti tik toks Lietuvos advokatūros organo priimtas sprendimas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisinius padarinius. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės procesinių dokumentų turinį, formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2017 m. birželio 15 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta nekelti advokatei R. B. drausmės bylos, nesusijęs su apeliantės materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, įstatymų saugomais apeliantės interesais. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimas nesusijęs su ieškovės teisėmis ir pareigomis, nesukelia jai objektyvių teisinių padarinių, ieškovė neturi teisės skųsti tokį sprendimą teismo tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsisakymas iškelti drausmės bylą advokatui neriboja ieškovės galimybės ginti, jos manymu, advokatės veiksmais pažeistas ieškovės teises įstatymo nustatyta tvarka ir būdais (pvz., reikalauti atlyginti advokato veiksmais padarytą žalą, paduodant teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-805-614/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1409-910/2018). Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.Ieškovė prašė jos naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turinį, spręstina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Atsakovė Lietuvos advokatūra prašė jos naudai priteisti 280 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, todėl bylinėjimosi išlaidos atsakovės naudai priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 93 str.

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės Lietuvos advokatūros, j. a. k. 300099149, naudai iš ieškovės A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.