Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutarties, kuria ieškovės ieškinį (skundą) atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimo panaikinimo, atsisakyta priimti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

7. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).

8. Įstatymo reikalavimus atitinkančio procesinio dokumento, kuriuo siekiama inicijuoti bylą, pateikimas savaime nelaikytinas tinkamu teisės į kreiptis į teismą įgyvendinimu. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

9. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Tokiu būdu materialinis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020 19 punktą).

10. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

11. Teismo vertinimu, reikšdama ieškinį šioje byloje ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, argumentų, kaip Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2019 m. spalio 16 d. sprendimo panaikinimas paveiks jos interesus ir (ar) atkurs pažeistas teises, taip pat nenurodyta. Byloje nesutinkama su Advokatų tarybos sprendimu, kuriuo buvo įvertintas advokato elgesys profesinių paslaugų teikimo ir etikos prasme. Šis advokatų savivaldos institucijos procedūrinis sprendimas, priklausomai nuo jo rezultato, gali turėti įtakos tik advokato, kurio drausminės atsakomybės klausimas keliamas, teisėms ir pareigoms, bet neturi teisinės reikšmės ieškovės teisėms ar pareigoms.

12. Iš ieškinio galima spręsti, kad juo ieškovė siekia, jog būtų konstatuoti neteisėti advokato veiksmai, kaip sąlyga jo civilinei atsakomybei taikyti. Kaip nurodo ieškovė, siekiant apginti neteisėtais advokato veiksmais galimai pažeistas jos pačios ir jos dukters teises, yra inicijuota civilinė byla dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas išaiškina apeliantei, kad tai, ar egzistuoja sąlygos taikyti advokatui civilinę atsakomybę, bus sprendžiama nurodytoje civilinėje byloje, kurioje keliamas advokato veiksmų, galimai turėjusių įtakos būtent ieškovės ir jos dukters teisėms ir interesams, teisėtumas. ir Advokatų tarybos sprendimas ar jo galiojimas, įtakos aptariamos bylos nagrinėjimui neturi. Drausmės bylos advokatui neiškėlimas nėra kliūtis ieškovei ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo.

13. Ieškovė atskirajame skunde taip pat kelia klausimą dėl Advokatų tarybos sprendimo teisėtumo tuo aspektu, jog jis buvo priimtas nesibaigus baudžiamosios bylos, kurioje advokatas atstovavo kaltinamąjį, nagrinėjimui. Teismas, pažymi, kad, pripažinus ieškinį nenagrinėtinu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, atsakovės skunde keliamas klausimas šioje nagrinėjamoje byloje netenka teisinės reikšmės, tačiau paaiškina apeliantei, kad nagrinėjant drausmės bylą, ji gali būti stabdoma dėl bylų, iškeltų pačiam advokatui, kurio drausminės atsakomybės klausimas keliamas, nagrinėjimo, siekiant išvengti dvigubo nubaudimo. Apeliantės aptariamas atvejis nepateko į nurodomą situaciją, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju Advokatų taryba neturėjo teisės nagrinėti klausimo dėl drausmės bylos iškėlimo.

14. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi ir dėl to, kad ji, ieškovės vertinimu, priimta, vadovaujantis netinkama teismų praktika. Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ir aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinti teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, turėjo teisę ir pareigą vadovautis ankstesnėse apygardos teismo civilinėse bylose, kuriose buvo sprendžiami analogiški klausimai (ieškinio, kuriuo ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas, priėmimo klausimas) suformuotomis taisyklėmis ir teisės aktų išaiškinimu.

15. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ir nagrinėti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, tinkamai taikė procesinės teisės normas ir skundžiama nutartimi neužkirto apeliantei kelio realizuoti teisę į teisminę gynybą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.